Chapter,  Paragraph

 1 Iža,2 |          Tai leido mums pasinaudoti jų patirtimi, patarimais ir
 2 Iža,2 |           atsižvelgiant į tam tikrą jų naujumą, galima pavadinti “
 3 Iža,2 |           skyrė ypatingą dėmesį. Iš jų reikia priminti pasauliečiams
 4 Iža,2 |             atskirai supratimą apie jų dovanas ir atsakomybę Bažnyčios
 5 Iža,5 |        humanizmų” epocha. Kai kurie jų remiasi ateistinėmis ir
 6 Iža,7 |       sąlygoja jos veiksmus, tačiau jų nesustabdo, juo labiau nesunaikina,
 7  I,8  |   pasireiškia pasauliečių tapatybė, jų autentiškas kilnumas. Tik
 8  I,8  |            kilnumą galima apibrėžti jų pašaukimą ir misiją Bažnyčioje
 9  I,14 |             Susirinkimo mokymą apie jų dalyvavimą trejopoje Kristaus
10  I,14 |            sako Susirinkimas: “Visi jų darbai, maldos ir apaštalavimo
11  I,14 |            ir apaštalavimo užmojai, jų santuokinis bei šeimos gyvenimas,
12  I,14 |           naujumas ir galia švytėtų jų kasdieniame šeimos ir visuomenės
13  I,15 |              Bendras narių kilnumas jų atgimimo Kristuje dėka,
14  I,15 |              iš kurių tarsi nuausta jų visa būtis” 34. Tai žmonės,
15  I,15 |   kultūrinius ir t. t. Susirinkimas jų luomą traktuoja ne kaip
16  I,15 |              tiesiogiai susijusį su jų padėtimi pasaulyje, nes “
17  I,15 |             naujumą ir originalumą, jų tikslą - skleisti išganingąją
18  I,16 |         Dvasią skiria kiekvienam iš jų. Tai pašaukimas šventumui,
19  I,16 |             melsti, kad Dievas mums jų duotų” 42. ~Visi tikintieji
20  I,16 |        tikintieji, kad ir koks būtų jų luomas ar padėtis, yra pašaukti
21  I,16 |     kiekvieną atskirai ragina ir iš jų reikalauja, kad, sekdami
22  I,17 |             neturi būti atsieti nuo jų dvasinio gyvenimo” 45. Savo
23  I,17 |        krikštą, dėmuo, vadinasi, ir jų kilnumą kuriantis elementas.
24 II,20 |         žmogaus kūno sąnariai, nors jų yra daug, sudaro vieną kūną,
25 II,21 |          krikštytiesiems, kiekvieną jų kviesdama jam būdingu būdu
26 II,21 | apsvarstykime tarnybas ir charizmas jų tiesioginio ryšio su pasauliečiais
27 II,21 |           ryšio su pasauliečiais ir jų dalyvavimo Bažnyčioje-Komunijoje
28 II,23 |    krikščioniškąja dvasia, taip pat jų kilnų ryžtą pavaduoti ganytojus
29 II,23 |             turi būti suderintos su jų savitu pasaulietišku pašaukimu,
30 II,23 |  evangelizavimo misijoje: “Tikrasis jų evangelinio aktyvumo laukas
31 II,24 |            išreikšdamos tobuliausią jų teikėjos Dvasios laisvę,
32 II,25 |            Bažnyčios pavyzdžiu: “iš jų yra sudaryta viena bei vienintelė
33 II,26 |   atnaujinti parapijas ir padidinti jų įtaką, privalu remti įvairias,
34 II,27 |           Bažnytinėse bendruomenėse jų veikla tokia reikalinga,
35 II,27 |           bendruomenes, solidari su jų siekiais ir dramomis. Gana
36 II,28 |        nemenkina to, kad kiekvienas jų yra “vienintelė ir nepakartojama”
37 II,29 | susivienijimų, o kartais tiesiog iš jų šaknų išaugo nauji sąjūdžiai
38 II,30 |         perspektyvoje, todėl nedera jų laikyti laisvės jungtis
39 II,30 |         ugdyti ir iškelti glaudesnę jų gyvenimo praktikos ir tikėjimo
40 II,30 |         lojaliu pasirengimu priimti jų mokymą ir sielovadinius
41 II,30 |             krikščioniškai formuoti jų sąmonę, kad Evangelijos
42 II,31 |       vengti tarnybos, kylančios iš jų autoriteto, ne tik Bažnyčios,
43 II,31 |            sąjūdžiai, atsižvelgus į jų tautinį arba tarptautinį
44 III,32|     Bažnyčios misiją pasaulyje, bet jų šlovinga pareiga yra taip
45 III,32|             ganyti tikinčiuosius ir jų tarnystes ir charizmas taip
46 III,35|           šioje srityje neapvylė ir jų indėlis šiandien atrodo
47 III,36|        tikrai ir giliai solidari su jų istorija. ~Šitaip vykdydama
48 III,37|          asmens kilnumas drauge yra jų tarpusavio dalyvavimo ir
49 III,38|          valdžia ar valstybė negali jų pakeisti, juo labiau panaikinti,
50 III,38|        dinamišku ir patikimu pačios jų esmės pamatu, žmonėms apreikštu
51 III,39|          kad būtų deramai gerbiamas jų tikėjimas ir iš jo plaukiantys
52 III,39|           ir tam tikra prasme tampa jų matu.” 141 ~Sinodas neužmiršo
53 III,39|          kartais ir mirtį. Daugelis jų - tai mūsų broliai ir seserys
54 III,39|       negana to, ištisas tautas. Iš jų jėga atimama galimybė naudotis
55 III,39|     pasauliečiai tam pašaukti pagal jų savitą ir ypatingą pobūdį. ~  ~
56 III,40|             tvirtumas priklauso nuo jų šeimų būklės. Todėl apaštališkas
57 III,42|      atitinkantys tai, ko žmonės iš jų teisėtai reikalauja. Tai
58 III,42|        krikščionių bendruomenėms ir jų ganytojams153. ~Tikrojo
59 III,43|             šiandien šios problemos jų raidos fone ir kaip jos
60 III,43|    bendriausiais bruožais apibūdina jų dalyvavimo ir veiklos kriterijų
61 III,44|           kolektyvią žmonių sąžinę, jų veiklą, gyvenimą ir konkrečią
62 IV,46 |        rūpesčių ir baimių, maža to, jų tyko jų amžiui būdingos
63 IV,46 |            baimių, maža to, jų tyko jų amžiui būdingos pagundos” 171. ~
64 IV,47 |      nekaltumas ir malonė, taip pat jų patiriami neteisingi kentėjimai
65 IV,48 | apaštalavimo ir misijų darbą, kuris jų amžiaus sulaukus ne tik
66 IV,48 |         reikalingas, bet dėl paties jų amžiaus tarsi įgyja specifinį
67 IV,48 |           aiškiau įsisąmoninti, kad jų vaidmuo Bažnyčioje ir visuomenėje
68 IV,49 |        vykdydavo iškilias užduotis. Jų veiklos istorija - tai neįprasto
69 IV,50 |            moters asmens kilnumą ir jų tarpusavio santykį, giliau
70 IV,51 |          turime pripažinti ir remti jų vaidmenį evangelizacijos
71 IV,51 |           būdingas ir nepakeičiamas jų indėlis. ~Ypatingo visų
72 IV,53 |             žodžiai, turintys tapti jų gyvenimo programa, yra šviesa,
73 IV,54 | Nukryžiuotąjį ir Prisikėlusįjį, kad jų kentėjimų auka pagreitintų
74 IV,55 |         būdai, vadinasi, kiekvienas jų turi savą, savitą ir nepakartojamą
75  V,59 |       vienybei, kuri ženklina pačią jų, kaip Bažnyčios narių ir
76  V,59 |            piliečių, egzistenciją. ~Jų gyvenime negali būti dviejų
77  V,59 |            išpažįstamo tikėjimo bei jų kasdienio gyvenimo” 212.
78  V,60 |     poreikis, ne tik dėl natūralaus jų tikėjimo gilinimo proceso,
79  V,60 |             reikia jiems garantuoti jų visuomeninės sąmonės reikiamą
80  V,60 |        pasauliečių ugdymo kontekste jų misijų ir apaštalavimo veiklai
81  V,60 |     sintezės, kuri drauge išreiškia jų egzistencijos vienybę ir
82  V,60 |        egzistencijos vienybę ir yra jų misijos sėkmingumo sąlyga,
83  V,61 |            Bažnyčiomis. Kiekvienoje jų už tai, kas susiję su pasauliečiais,
84  V,61 |         vyskupas; jis turi rūpintis jų ugdymu, skelbdamas Žodį,
85  V,61 |        sakramentus bei vadovaudamas jų krikščioniškam gyvenimui. ~
86  V,61 |         remti kunigus ir vienuolius jų dvasinės ir sielovadinės
87  V,62 |          tėvai yra įsisąmoninę, kad jų “namų Bažnyčia” dalyvauja
88  V,62 |             ir misijoje, juo labiau jų vaikai galės būti ugdomi “
89  V,62 |       atsidedančius auklėjimui kaip jų tikrai ir savai bažnytinei
90  V,62 |            duoda progą ugdymą, kurį jų nariai yra gavę iš kitų
91  V,64 |             yra įgyvendinamas pagal jų “pasaulietišką pobūdį”,
92  V,64 |    pasaulietišką pobūdį”, kuris yra jų “savita ypatybė”. ~Bažnytinė
93  V,64 |        giedanti Mergele, ~pripildyk jų širdis dėkingumo ir įkarščio ~