Chapter,  Paragraph

 1 Iža,3      |       parodo Dievo ketinimus viso žmogaus pašaukimo atžvilgiu; tuo
 2 Iža,3      |      atžvilgiu; tuo būdu jis rodo žmogaus protui kelią į tikrai žmogišką
 3 Iža,5      |                                   Žmogaus asmuo:  pamintas ir išaukštintas
 4 Iža,5      |  prievartą, kuri šiandien ištinka žmogaus asmenį. Jei žmogiškoji būtybė
 5 Iža,5      |         lėšų, galinčių garantuoti žmogaus vertą gyvenimą ar bent elementarias
 6 Iža,5      |        jos vis geriau įsisąmonina žmogaus kilnumą. Jis - ne “daiktas”
 7 Iža,5      |          ir paradoksaliai kreipia žmogaus pažeminimo ir sunaikinimo
 8 Iža,5      |      atitikdami tiesą, pripažįsta žmogaus didybę ir skurdą, atskleisdami,
 9 Iža,7      |         atsakyta Jėzaus Kristaus, žmogaus ir pasaulio Atpirkėjo, išganingu
10  I,9       |         sakramentus pradeda naują žmogaus krikščionišką būvį, įtraukiantį
11  I,11      |          broliu. Šitaip kiekvieno žmogaus istorijoje įvyksta už amžius
12  I,12      |           išvaduoja jį iš “senojo žmogaus” ir apvelka “nauju žmogumi”,
13  I,14      |      palenkdami kūriniją tikrajam žmogaus gėriui, jie dalyvauja toje
14 II,19      |      visiems laikams suvienijo su žmogaus kūnu, ta pati Dvasia per
15 II,20      |    tikinčiuosius [...]. Kaip visi žmogaus kūno sąnariai, nors jų yra
16 II,20      |       prilyginti uždaviniui, kurį žmogaus kūne atlieka gyvybės pradmuo,
17 II,29      |         poreikių. Tuo pasireiškia žmogaus visuomeninė prigimtis ir
18 II,30      |     reiškia  tarnauti integraliam žmogaus orumui. ~Iš to plaukia,
19 III,33     |    naujiena” turi tikslą atversti žmogaus širdį ir sielą ir asmeniškai
20 III,34     |      vietos tokiais svarbiausiais žmogaus egzistencijos momentais,
21 III,34     |      problemų šaltinį, užbaigiant žmogaus gyvenimą. ~Kitose srityse
22 III,34     | vienintelis kelias, vedantis prie žmogaus pripažinimo jo tiesos visumoje
23 III,34     |       sąlygoja gyvenimo stilių ir žmogaus augimą, naujus egzistencijos
24 III,34     |       būdus, labiau atitinkančius žmogaus kilnumą.  Dievas myli žmogų!
25 III,35     |         nežinantiems apie Kristų, žmogaus Atpirkėją. Būtent tai yra
26 III,36     |         prisijungė prie kiekvieno žmogaus likimo” 132. ~Todėl žmogus “
27 III,37     |                  Skleisti pagarbą žmogaus asmens kilnumui ~37.  Įsisąmoninti
28 III,37     |           nepažeidžiamą kiekvieno žmogaus asmens kilnumą ir kitus
29 III,37     |          kilnumas yra didžiausias žmogaus gėris, kurio dėka jis viršija
30 III,37     |  antropologinio pobūdžio teiginį: žmogaus vertė kyla ne iš to, ką
31 III,37     |      kuris yra pats asmuo. ~Visas žmogaus asmens kilnumo grožis pasireiškia
32 III,37     |         Todėl bet kokia prievarta žmogaus asmens kilnumui šaukiasi
33 III,37     |           akivaizdoje ir įžeidžia žmogaus Kūrėją. ~Dėl savo asmeninio
34 III,37     |        kiek dėl to, kad paniekina žmogaus asmens kilnumą, kilnumą
35 III,37     |        teiginio plaukia kiekvieno žmogaus unikalumas ir nepakartojamumas,
36 III,38     |         gerbti, ginti ir skleisti žmogaus asmens teises. Kalbame apie
37 III,38     |  pirmiausia ir esmiškai reiškiasi žmogaus gyvybės neliečiamumu. Visuotinai
38 III,38     |        nukreiptus prieš kiekvieno žmogaus turimą teisę gyventi, nesvarbu,
39 III,38     |       visi dalykai, pažeidžiantys žmogaus asmens neliečiamumą - nežmoniškos
40 III,38     |       Bažnyčia tvirtai tiki, kad “žmogaus gyvybė, nors silpna ir kenčianti,
41 III,38     |       gyvybės pusėje: kiekviename žmogaus gyvenime ji moka atskleisti
42 III,38     |    rūpintis, kad Bažnyčios “Taip” žmogaus gyvybei būtų konkretus ir
43 III,38     |  galimybes ir naują atsakomybę už žmogaus gyvybę. Žmogus šiandien
44 III,38     |      tęsimo mechanizmus ir pirmas žmogaus gyvenimo fazes vis didėja.
45 III,38     |  grasinančios ne tik pagrindinėms žmogaus teisėms, bet ir pačiai žmonių
46 III,38     |        humanizmo principus, idant žmogaus teisių skleidimas ir gynimas
47 III,38(139)|          dėl pagarbos gimstančiai žmogaus gyvybei ir jos perdavimo
48 III,38     |   susijusioms ne tik su biologine žmogaus esme, bet ir su žmonių sąžinėmis
49 III,39     |       asmens kilnumui, kurią lydi žmogaus teisių gynimas ir diegimas,
50 III,39     |   diegimas, reikalauja pripažinti žmogaus religinį matmenį. Tas reikalavimas
51 III,39     |         jis giliai įaugęs į pačią žmogaus tikrovę. Santykis su Dievu
52 III,39     |         Dievu iš tiesų yra pačios žmogaus būties ir egzistencijos
53 III,39     |       Religijos laisvė, kiekvieno žmogaus kilnumo neišvengiamas reikalavimas,
54 III,39     |        reikalavimas, yra kertinis žmogaus teisių statinio akmuo, todėl
55 III,39     |        pagarbą asmens kilnumui ir žmogaus teisių pripažinimą, neabejotinai
56 III,39     |  kiekvieno krikščionio, kiekvieno žmogaus atsakomybę. Tačiau iškart
57 III,39     |           rei socialis”. ~Pagarba žmogaus asmeniui peržengia individualaus
58 III,40     |       įsipareigojimo laukas ~40.  Žmogaus asmuo turi įgimtą ir struktūrinį
59 III,40     |        kitus” 144. Tad visuomenė, žmogaus visuomeninės prigimties
60 III,40     |          jos pašaukimą būti pirma žmogaus ir visuomenės “humanizacijos”
61 III,41     |      Kristaus tarnyboje, vadinasi Žmogaus Sūnaus, atėjusio “ne kad
62 III,41     |         veiklų solidarumą, jautrų žmogaus poreikių visumai. ~Tokia
63 III,42     |       gėrio - visų žmonių ir viso žmogaus gėrio - siekis. Tas gėris
64 III,42     |           jėgą”, kuri, grindžiama žmogaus asmens kilnumu, palaiko
65 III,42     |           politine sistema ir yra žmogaus asmens transcendencijos
66 III,42     |           ganytojams153. ~Tikrojo žmogaus vystymosi nusistačiusios
67 III,43     |        įrankis. Jis yra kiekvieno žmogaus teisė ir drauge pareiga. ~
68 III,43     |           gerbiamas ir skatinamas žmogaus asmens vertingumas, jo pilnutinis
69 III,43     |          gavęs ir gauna iš Dievo. Žmogaus rankose yra dovana, kurią,
70 III,44     |                     Evangelizuoti žmogaus kultūrą ir kultūras  44. 
71 III,44     |         nuolat atnaujina puolusio žmogaus gyvenimą ir kultūrą; ji
72 III,44     |        tai galima išreikšti taip: žmogaus kultūrą ir kultūras reikia
73 IV,45      |     tekstą, dienos metą lygina su žmogaus amžiumi. “Galima tarti,
74 IV,45      |           metas nurodo vis kitokį žmogaus amžių. Šitaip ankstus metas, -
75 IV,49      |       remiantis efektyvia pagarba žmogaus asmens teisėms ir įgyvendinant
76 IV,50      |          laikams įbrėžtas į pačią žmogaus asmens - vyro ir moters -
77 IV,50(186) |       jausmus, kokiems tik pajėgi žmogaus širdis: iki galo pasiaukojančią
78 IV,51      |            tai, kas ją daro vertą žmogaus, gyvenančio asmeninį ir
79 IV,51      |           tai gresia neišvengiama žmogaus gyvenimo “dehumanizacija”
80 IV,53      |       sergančius veikliai patirti žmogaus ir krikščionio pašaukimą
81 IV,53      |        turi ypatingu būdu ieškoti žmogaus jo kentėjimo kelyje. Tokiame
82 IV,54      |    kultūrose, kurios, praradusios žmogaus kančios prasmę, “cenzūruoja”
83 IV,54      |  klausimus. Juk ant Kryžiaus yra “žmogaus Atpirkėjas”, Skausmų vyras,
84 IV,54      |  sustojame prie visų šiuolaikinio žmogaus kryžių. [...] Prašome visų,
85  V,60      |           abejonės, kad kiekvieno žmogaus, pašaukto be paliovos stiprinti
86  V,60      |    krikščionys turi pareigą ginti žmogaus teises. Vis dėlto politinių
87  V,61      |     ugdyti pasauliečius? ~Kadangi žmogaus auklėjimas neatskiriamai
88  V,61      |    Mokytojuje Jėzuje, o kiekvieno žmogaus širdį pasiekia Šventosios
89  V,62      |          savęs dovanojime aptinka žmogaus gyvenimo prasmę. Tikrai
90  V,62      |         ir mokslo, Evangelijos ir žmogaus kultūros vidinį ryšį221. ~“
91  V,63      | padedančiais visiškai įgyvendinti žmogaus ir krikščionio pašaukimą” 223. ~
92  V,63      |            besiremiantis protingu žmogaus mokslų priemonių ir metodų