Chapter,  Paragraph

 1 Iža,3      |          Bažnyčios nariu ir aktyviu jos išganingosios misijos subjektu.
 2 Iža,5      |        pripažįstama ir mylima pagal jos, Dievo gyvojo atvaizdo,
 3 Iža,5      |  perskverbia visas pasaulio tautas, jos vis geriau įsisąmonina žmogaus
 4 Iža,7      |      tiesiogiai, iš dalies sąlygoja jos veiksmus, tačiau jų nesustabdo,
 5 Iža,7      |              Bažnyčios siela, remia jos misiją. ~Bažnyčia žino,
 6  I,8       |           išpureno žemę, išrinko iš jos akmenis ir apsodino rinktinėmis
 7  I,9       |           Bažnyčios nariai, aprėpti jos slėpinio ir apdovanoti savitu
 8  I,14      |              Eucharistijos šventime jos pamaldžiai aukojamos Tėvui
 9  I,14      |       tarnauti Dievo karalystei bei jos plėtimui istorijoje. Šie
10  I,14      |             grąžinti kūrinijai visą jos pirmapradį vertingumą. Savo
11  I,15      |      matmenį, glaudžiai sujungtą su jos prigimtimi ir misija. Jis
12  I,15      |            matmenyje dalyvauja visi jos nariai. Tačiau tas dalyvavimas
13  I,15      |         krikščioniškuoju naujumu, o jos skiriamasis bruožas yra
14  I,17      |        misiją. Būtent šventumas yra jos apaštališko ryžto ir misijinio
15  I,17      |      priklauso nuo to, kaip tvirtai jos įaugusios į vynmedį.”Kaip
16 II,19      |        vaikų garbę ir laisvę [...]. Jos įstatymas - naujas priesakas
17 II,19      |          mus mylėjo [...]. Pagaliau jos tikslas - Dievo karalystė [...].
18 II,20      |         judina, kad Bažnyčios Tėvai jos veiklą galėjo prilyginti
19 II,20      |      bažnytinei komunijai, taip pat jos nepaliaujamo brendimo į
20 II,23      |           įgaliojimas, o konkrečiai jos įgyvendinamos vadovaujant
21 II,23      |          Bažnyčios struktūrose, bet jos turi būti suderintos su
22 II,23      |              1972.VIII.15) pagrindu jos turi autonomiją bei pastovumą
23 II,24      |        kurias vadiname charizmomis. Jos gali įgauti įvairiausias
24 II,24      |           dalyvauti ir kiti; šitaip jos pratęsiamos laike kaip brangus
25 II,24      |      Kristaus Kūnui, su sąlyga, kad jos tikrai kyla iš Dvasios ir
26 II,24      |             vartojamos tikrai pagal jos įkvėpimą. Todėl visada reikia
27 II,25      |           sielovados tarybų kūrimą. Jos, reikalui esant, vykdo patariamųjų
28 II,26(90)  | pavaduojančiu vyskupą ganytoju, nes jos tam tikru būdu vaizduoja
29 II,27      |            tokia reikalinga, kad be jos net ganytojų apaštalavimas
30 III,32     |          yra komunija su Jėzumi; iš jos plaukia komunija tarp krikščionių: “
31 III,32     |            misija plaukia iš pačios jos prigimties, gautos iš Kristaus,
32 III,33     |       įsitraukia į apaštališkuosius jos darbus; jie atveda į Bažnyčią
33 III,33     |           kurį Kristus jai patikėjo jos istorinio kelio pradžioje: “
34 III,33     |              ji išreiškia giliausią jos tapatybę.” 123 ~Evangelizacijos
35 III,35     |        Evangeliją ir gyvenimą pagal jos nurodymus. “Vadinamosioms
36 III,36     |           karalystė, o Bažnyčia yra jos “daigas ir pradžia žemėje” 130,
37 III,36     |           padėti žmonijos šeimai ir jos istorijai tapti humaniškesnei” 134. ~
38 III,38     |          juo labiau panaikinti, nes jos kyla iš paties Dievo. ~Asmens
39 III,38     |        būtybės asmens kilnumą ginti jos teisę gyventi, kai kurie
40 III,38     |  manipuliuoti žmogiškąja gyvybe nuo jos pradžios ir pirmų vystymosi
41 III,38(139)|      gimstančiai žmogaus gyvybei ir jos perdavimo kilnumo. Atsakymai
42 III,39     |         laisvę ir religijos laisvę. Jos tikras pripažinimas yra
43 III,39     |         tokį pavyzdį ir dovaną. Šie jos vaikai skatina atnaujinti
44 III,39     |    visuomenės struktūrai, jei visos jos tikslas yra asmuo. ~Šitaip 
45 III,40     |           garantuotos sąlygos pagal jos pašaukimą būti pirma žmogaus
46 III,40     |         vertybes ir ugdyti jautrumą jos poreikiams. Tą programą
47 III,40     |     nustumti į paribį ir sunaikinti jos visuomeninę reikšmę stiprėja
48 III,41     |            negali ir niekas negalės jos atstoti, net jokios institucijos
49 III,42     |            viešojo labo tarnybai ir jos sunkumams” 150. ~Pagrindinis
50 III,42     |             gyvenime ir apšviečiami jos socialinio mokymo. Vykdant
51 III,43     |    problemos jų raidos fone ir kaip jos spręstinos pagal Bažnyčios
52 III,44     |            kiekvienos tautos gėriu, jos kilnumo, laisvės ir kūrybingumo
53 III,44     |            ir kūrybingumo išraiška, jos istorinio kelio liudytoja.
54 III,44     |  paspartėjusios techninės raidos ir jos įtakos, apėmusios visą planetą
55 IV,49      |        moters asmens kilnumą, taigi jos lygybę su vyru. ~Tai - visų
56 IV,49      |     uždavinys, ypač - pačių moterų. Jos turi jaustis įsipareigojusios
57 IV,49      |        pirmas žingsnis garantuojant jos visišką dalyvavimą tiek
58 IV,49      |           moters diskriminacijai ir jos kilnumo pažeidimams” 178.
59 IV,49      |          moterys, labai svarbu, kad jos plačiau dalyvautų įvairiose
60 IV,49      |           55); auštant Velykų rytui jos gauna ir perduoda žinią
61 IV,49      |            moters asmens kilnumo ir jos pašaukimo įsisąmoninimo,
62 IV,50      |    atžvilgiu, turint galvoje ne tik jos vaidmenis ir funkcijas,
63 IV,50      |       veiklą, ir, pasiekdama pačias jos asmeninės būties šaknis,
64 IV,50      |     sandaros elementus ir giliausią jos dinamiką. Būtent šis išminties
65 IV,50      |        indėlio. Tinkamai suprastos, jos gali padėti suvokti ir apibrėžti
66 IV,50      |       Kristuje Jėzuje” (Gal 3, 28). Jos nėra nė dalyvavimo Bažnyčios
67 IV,50      |    Šventojoje Dvasioje. Abu patiria jos išganingus ir pašventinančius ‘
68 IV,50(186) |             santykiu su moterimi ir jos visuomenine padėtimi”, sako: “
69 IV,51      |          dovanomis, susijusiomis su jos kaip moters pašaukimu. ~
70 IV,51      |           tai, kas iš tikro dera su jos asmens kilnumu ir pašaukimu,
71 IV,51      |           pažangos” vardu, atima iš jos vertybes stiprinančio asmens
72 IV,51      |            ir motinystės patirčiai. Jos supratingumas, meilė ir
73 IV,51      |        sąlygas ir institucijas, kad jos būtų suderintos su teisingumo
74 IV,51      |           moters asmens kilnumas ir jos savitas pašaukimas. Tai
75 IV,51      |           savo talentais drauge yra jos saviraiškos kelias - į jį
76 IV,52      |           tikėjimas ir sakramentai, jos dalyvavimas Bažnyčios misijoje
77 IV,52      |           apibrėžiamą ir sąlygojamą jos gyvenimo sąlygų: tad per
78 IV,54      |          bendruomenės dalių. Vienas jos tikslų - ligonį, invalidą
79 IV,55      |          yra Bažnyčios komunijos ir jos išganymo misijos objektas
80 IV,55      |   eschatologinę Bažnyčios prigimtį, jos nukreiptumą į Dievo karalystę,
81  V,57      |        priklauso nuo to, ar tvirtai jos įaugusios į vynmedį - Jėzų
82  V,57      |            šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs” (Jn 15, 6). ~Kviečiančio
83  V,58      |             visa ugdymo veikla. Juk jos tikslas - padėti džiaugsmingai
84  V,59      |            Dievo planas, pagal kurį jos yra “istorinė vieta” apsireikšti
85  V,61      |        Bažnyčioje ; tai vyksta visų jos narių - kunigų, vienuolių
86  V,62      |          atvaizdą ir padeda pažinti jos lobius (plg. Katalikiškojo
87  V,64      |           Motinos, užtarimui. Dabar jos užtarimui patikiu ir Sinodo
88  V,64      |            Sekminių Dvasios. ~Melsk jos naujo išliejimo ~visiems