| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Ioannes Paulus PP. II Christifideles Laici IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Chapter, Paragraph
1 III,38(139)| 22) // AAS 80 (1988), 70-102. ~ 2 IV,49(177) | consortio”, 24 // AAS 74 (1982), 109-110. ~ 3 II,23(72) | par. 2; 910, par. 2; 943; 1112 ir kt. ~ 4 IV,56(206) | sausio 29) // AAS 59 (1967), 113-123. ~ 5 IV,56(204) | vasario 2) // AAS 39 (1947), 114-124); Kanonų teisės kodeksas, 6 IV,51(190) | spalio 15) // AAS 69 (1977), 115). ~ 7 III,42(149)| misericordia”, 12 // AAS 72 (1980), 1215-1217. ~ 8 III,42(149)| 12 // AAS 72 (1980), 1215-1217. ~ 9 IV,56(206) | 29) // AAS 59 (1967), 113-123. ~ 10 IV,56(204) | 2) // AAS 39 (1947), 114-124); Kanonų teisės kodeksas, 11 II,23(74) | 537; 759; 776; 784; 785; 1282; 1421, par. 2; 1424; 1428, 12 V,59(213) | Insegnamenti, VIII, 1 (1982), 131; plg. Laiškas Valstybės 13 I,12(17) | Decr. pro Armeniis, DS 1314. ~ 14 II,26(92) | tradendae”, 67 // AAS 71 (1979), 1333. ~ 15 III,40(146)| consortio”, 30 // AAS 74 (1982), 134-140. ~ 16 IV,55(203) | Sermo CCCIV, III // PL38, 1396. 17 III,40(146)| 30 // AAS 74 (1982), 134-140. ~ 18 IV,52(195) | consortio”, 50 // AAS 74 (1982), 141-142. ~ 19 II,23(74) | 759; 776; 784; 785; 1282; 1421, par. 2; 1424; 1428, par. 20 II,23(74) | 785; 1282; 1421, par. 2; 1424; 1428, par. 2; 1435 ir t. 21 II,23(74) | 1282; 1421, par. 2; 1424; 1428, par. 2; 1435 ir t.t. 22 II,23(74) | 2; 1424; 1428, par. 2; 1435 ir t.t. 23 I,9(16) | vasario 20) // AAS 38 (1946), 149. ~ 24 I,14(19) | XXVI, II, 2 // CCL 38, 1545. ~ 25 V,59(213) | Insegnamenti, VIII, 1 (1985), 1591. ~ 26 III,39(142)| Rud. XXIV, 44 // CCL 46, 168. ~ 27 III,40(147)| pat, 86 // AAS 74 (1982), 188. ~ 28 IV,56(207) | de la Visitation, Annecy 1893, III, 19-21. ~ 29 I,16(44) | teikia šventieji” (AAS 22 (1930), 548). ~ 30 IV,46(172) | Kreipimasis į jaunimą (1965 gruodžio 8) // AAS 58 (1966), 31 IV,47(174) | complźtes, Desclée, Paris 1973, IX, 669. ~ 32 III,43(160)| exercens”, 24-27 // AAS 73 (1981), 637-647. ~ 33 V,58(210) | Magnus. Serm. II, 1 // SCh 200, 248. ~ 34 IV,53(200) | doloris”, 3 // AAS 76 (1984), 203. ~ 35 I,15(30) | vasario 2) // AAS 64 (1972), 208. ~ 36 II,28(103) | Ez., II, I, 5 // CCL 142, 211. ~ 37 II,29(108) | Kanonų teisės kodeksas, kan. 215. ~ 38 I,17(50) | tract., 21, 8 // CCL 36, 216. ~ 39 II,23(74) | Bažnyčios struktūrose; plg. kan. 228; 229, par. 3; 317, par. 40 II,23(74) | struktūrose; plg. kan. 228; 229, par. 3; 317, par. 3; 436, 41 II,29(105) | Insegnamenti, X, 3 (1987), 240. ~ 42 V,58(210) | Serm. II, 1 // SCh 200, 248. ~ 43 IV,54(202) | 31 // AAS 76 (1984) , 249-250. ~ 44 IV,54(202) | 31 // AAS 76 (1984) , 249-250. ~ 45 III,42(155)| terris” // AAS 55 (1963), 265-266. ~ 46 IV,49(176) | terris” // AAS 55 (1963), 267-268. ~ 47 IV,49(176) | terris” // AAS 55 (1963), 267-268. ~ 48 III,39(141)| gruodžio 8) // AAS 80 (1988), 278 ir 280. ~ 49 III,39(141)| AAS 80 (1988), 278 ir 280. ~ 50 III,36(133)| hominis”, 14 // AAS 71 (1979), 284-285. ~ 51 III,36(133)| 14 // AAS 71 (1979), 284-285. ~ 52 IV,55(203) | virginitate, VI, 34 // PL 16, 288; plg. S. Augustinus. Sermo 53 II,23(74) | kan. 228; 229, par. 3; 317, par. 3; 436, par. 1, nr. 54 II,26(97) | Plg. Ten pat, kan. 383, par. 1. 55 IV,50(186) | Mater”, 46 // AAS 79 (1987), 424-425). ~ 56 IV,50(186) | 46 // AAS 79 (1987), 424-425). ~ 57 II,23(74) | 229, par. 3; 317, par. 3; 436, par. 1, nr. 5 ir par.2; 58 II,25(88) | Kanonų teisės kodeksas, kan. 443, par. 4; 463, par. 1 ir 59 II,25(88) | kodeksas, kan. 443, par. 4; 463, par. 1 ir t. ~ 60 II,23(74) | par. 1, nr. 5 ir par.2; 483; 494; 537; 759; 776; 784; 61 II,23(74) | 1, nr. 5 ir par.2; 483; 494; 537; 759; 776; 784; 785; 62 II,26(93) | Kanonų teisės kodeksas, kan. 515, par. 1. ~ 63 II,23(72) | plg. kan. 230, par. 3; 517, par. 2; 861, par. 2; 910, 64 II,23(74) | nr. 5 ir par.2; 483; 494; 537; 759; 776; 784; 785; 1282; 65 IV,54 | Atnaujintoji sielovada ~54. Reikia, kad neįkainojamas 66 I,16(44) | šventieji” (AAS 22 (1930), 548). ~ 67 II,26(96) | Kanonų teisės kodeksas, kan. 555, par. 1, 1. ~ 68 IV,56 | pasauliečių pašaukimai ~56. Turtinga Bažnyčios įvairovė 69 III,43(161)| socialis”, 38 // AAS 80 (1988), 560. ~ 70 I,15(40) | Insegnamenti, X, 1 [1987], 561). ~ 71 V,60(215) | socialis”, 41 // AAS 80 (1988), 570-572. ~ 72 V,60(215) | 41 // AAS 80 (1988), 570-572. ~ 73 IV,56(204) | Kanonų teisės kodeksas, kan. 573. ~ 74 Iža,2(4) | spalio 30) // AAS 80 (1988), 598. ~ 75 I,13 | dvasinius namus” (1 Pt 2, 5t.). Čia patiriame dar vieną 76 II,20(63) | spalio 30) // AAS 80 (1988), 600. ~ 77 V,62 | Kitos auklėjimo vietos ~62. Taip pat ir krikščioniška 78 IV,46(169) | proga, 15 // AAS 77 (1985), 620-621. ~ 79 IV,46(169) | 15 // AAS 77 (1985), 620-621. ~ 80 III,43(160)| 24-27 // AAS 73 (1981), 637-647. ~ 81 III,43(160)| 27 // AAS 73 (1981), 637-647. ~ 82 III,37(136)| pasaulį // AAS 71 [1979], 66). ~ 83 IV,47(174) | Desclée, Paris 1973, IX, 669. ~ 84 II,26(98) | birželio 24) // AAS 55 (1963), 674. ~ 85 V,59(213) | gegužės 20) // AAS 74 (1982), 685; Kalba Louvaino universiteto 86 I,14(27) | civitate Dei, XX, 10 // CCL 48, 720. ~ 87 III,43(160)| exercens”, 24-27 // AAS 73 (1981), 637-647. ~ 88 IV,48(175) | Insegnamenti, VII, 1 (1984), 744. ~ 89 III,42(150)| Gaudium et spes”, 75. 90 II,23(74) | ir par.2; 483; 494; 537; 759; 776; 784; 785; 1282; 1421, 91 II,23(74) | par.2; 483; 494; 537; 759; 776; 784; 785; 1282; 1421, par. 92 I,17(49) | III de Baptismo // PL 57, 779. ~ 93 II,23(74) | 483; 494; 537; 759; 776; 784; 785; 1282; 1421, par. 2; 94 II,23(74) | 494; 537; 759; 776; 784; 785; 1282; 1421, par. 2; 1424; 95 IV,50(186) | Redemptoris Mater”, 46 // AAS 79 (1987), 424-425). ~ 96 II,19(54) | Insegnamenti, IV (1966), 794. ~ 97 II,22(68) | Insegnamenti, II, 1 (1979), 844-847. 98 II,22(68) | Insegnamenti, II, 1 (1979), 844-847. 99 III,40(147)| Ten pat, 86 // AAS 74 (1982), 188. ~ 100 II,23(72) | 230, par. 3; 517, par. 2; 861, par. 2; 910, par. 2; 943; 101 II,23(72) | 517, par. 2; 861, par. 2; 910, par. 2; 943; 1112 ir kt. ~ 102 IV,48 | Viešpats teisingas’ ” (Ps 92, 15-16). Čia noriu pakartoti 103 II,23(72) | 861, par. 2; 910, par. 2; 943; 1112 ir kt. ~ 104 I,14(21) | spalio 22) // AAS 70 (1978), 946. 105 III,34(124)| spalio 22) // AAS 70 (1978), 947. ~ 106 V,61(217) | Symposion III, 8 // SCh 95, 110. ~ 107 II,31(119) | balandžio 10) // AAS 77 (1985), 964. ~ 108 IV,51(188) | spalio 15) // AAS 69 (1977), 98-116. ~ 109 III,42 | Pasauliečiai negali žiūrėti abejingai, pasyviai ar atsajai į nieką, 110 V,60 | pasauliečių ugdymo aspektus. ~Nėra abejonės, kad kiekvieno žmogaus, 111 IV,51 | apaštališkoje misijoje, nėra abejonių, kad krikšto ir sutvirtinimo 112 II,31 | dvasią, verčiau lenktyniauti abipuse pagarba (plg. Rom 12, 10), 113 IV,50 | atsižvelgiant į skirtingumo ir abipusio papildomumo santykį vyro 114 IV,46 | jaunimui, jaunimas - Bažnyčiai. Abipusis dialogas, turintis vykti 115 III,40 | tarpusavio priklausomybės ir abipusiškumo ryšys. Visa, kas daroma 116 III,38 | žmogžudystės, genocidas, abortas, eutanazija ir laisva savižudybė; 117 III,43 | suteiktas viešpatavimas nėra absoliuti valdžia ir negalima kalbėti 118 I,15 | pobūdis” 29. ~Norint išsamiai, adekvačiai ir tiksliai suprasti pasauliečio 119 III,33 | geresnio Bažnyčios turto administravimo” 122. ~Visa Bažnyčios misija 120 III,42 | kultu ir korupcija, dažnai adresuojami žmonėms, priklausantiems 121 III,41 | savo pradžioje jungdama “agapę” su Eucharistine Vakariene 122 I,17 | Leono Didžiojo paraginimas: Agnosce, o Christiane, dignitatem 123 V,59(213) | Valstybės Sekretoriui kard. Agostino Casaroli, įsteigiant Popiežiškąją 124 Iža,5 | masinio informavimo priemonių agresyvumas. Šitaip vėl susiduriame 125 I,12 | tikslų paties Jėzaus mokymo aidą. Jėzus paskelbė savo mokinių 126 Iža,2 | tos dienos nepaliaujamai aidi per visą istoriją. Jis skirtas 127 Iža,2 | vynuogyną. Tie žodžiai dvasiniu aidu dar kartą atsiliepė Vyskupų 128 Iža,2 | pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo. Jis tarė jiems: ‘ 129 III,36 | Iš šios perspektyvos aiškėja, kad Bažnyčia dėl pačios 130 II,29 | principas, viena vertus, aiškina pasauliečių turimą “teisę” 131 III,33 | perduodant Dievo žodį, ypač aiškindami katekizmą; savo patirtimi 132 II,24 | kalbų dovaną, kitam - kalbų aiškinimą” (1 Kor 12, 7-10; plg. Rom 133 II,23 | rūpestingai pasauliečiams aiškintų, jog jiems patikėtos tarnybos, 134 III,42 | ar politikų veiksmai yra aiškūs ir tyri, atitinkantys tai, 135 V,61 | juo, sergėjo jį kaip savo akies lėliukę. Kaip erelis skatina 136 II,22 | įpėdinystėje kunigai šventimų akimirką iš prisikėlusio Kristaus 137 IV,51 | Šitaip apšviestomis tikėjimo akimis (Ef 1, 18) moteris gali 138 III,34 | autentišką laisvę. ~Visur matyti akivaizdus poreikis atkurti žmonių 139 Iža,5 | perdėta tolerancija arba akivaizdžiai neteisingi įstatymai atima 140 I,13 | belaisviams išvadavimo, akliesiems - regėjimo; siuntė vaduoti 141 I,13 | jis lygina su gyvaisiais akmenimis, kurie ant Kristaus, “kertinio 142 I,8 | išpureno žemę, išrinko iš jos akmenis ir apsodino rinktinėmis 143 I,14 | Ir jūs patys kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius 144 III,39 | žmogaus teisių statinio akmuo, todėl ji - būtinas asmens 145 II,23 | nebūdami lektoriais arba akolitais, juos pavaduodami gali atlikti 146 II,23 | dėmesio skyrė lektorato ir akolitato pareigoms. Lotynų Bažnyčioje 147 II,29 | visuomenės pokyčių versmė, akstinas, vaisius ir ženklas, gali 148 III,44 | nuostatas ir įpročius, veiklos akstinus ir žmonių gyvenimo modelius, 149 II,26 | vykdo nepakeičiamą ir labai aktualią misiją. Tai ji surenka krikščionis 150 III,38(139)| Atsakymai į kai kuriuos aktualius klausimus (1987 vasario 151 Iža,3(7) | didelę reikšmę ir didelį aktualumą, toliau sakydami: “Tačiau 152 IV,51 | būtina pereiti nuo moters aktyvaus ir atsakingo dalyvavimo 153 IV,51 | veikloje darosi kaskart aktyvesnis ir atsakingesnis, todėl 154 III,40 | stengtis, kad ji pati taptų vis aktyvesniu ir atsakingesniu savo vystymosi 155 IV,49 | Kadangi mūsų dienomis vis aktyviau visame visuomenės gyvenime 156 Iža,3 | gyvu Bažnyčios nariu ir aktyviu jos išganingosios misijos 157 II,23 | Tikrasis jų evangelinio aktyvumo laukas yra plati ir labai 158 III,35 | sutuoktinių poros, sekdamos Akvilu su Priskile (plg. Apd 18; 159 IV,46 | ir malone Dievo ir žmonių akyse” (Lk 2, 52). ~Kaip yra pasakę 160 IV,53 | ligoniai, luoši, beturčiai, alkstantys, emigrantai, pabėgėliai 161 IV,56 | yra didžiūno, kitokios - amatininko ar tarno, dar kitokios - 162 IV,56 | pašalinti iš kareivinių, amatininkų dirbtuvių, kunigaikščių 163 IV,55 | augalų, gėlių ir vaisių. Šv. Ambraziejus sako: “Laukai duoda įvairių 164 IV,55(203) | S. Ambrosius. De virginitate, VI, 34 // 165 II,31 | dovaną, laike atspindinčią amžiną ir neišsakomą triasmenio 166 III,37 | šventove, ir yra paskirtas amžinai gyventi palaiminga komunija 167 V,58 | vardais” (Jn 10, 3). Tačiau amžinasis Dievo planas kiekvienam 168 III,34 | jis turi gyvenimo, taip, amžinojo gyvenimo žodžius.” 124 ~ 169 II,23 | Ganytojo - tarnyboje ir jo amžinojoje kunigystėje ypatinga forma70. 170 V,60 | įtaka, kaip atsakymas į amžinuosius klausimus, kylančius žmogui 171 IV,45 | dienos metą lygina su žmogaus amžiumi. “Galima tarti, kad vis 172 IV,55 | pamatyti ir mergystės žiedus, ana našlystė oriai auga kaip 173 II,20 | yra organiška komunija, analogiška gyvo ir veiklaus kūno komunijai. 174 II,19 | krikščionių šiame pasaulyje ir aname. Tai vienybė su Kristumi 175 V,61 | tobulesnių krikščionių (per Ananiją), paskui pats pasiekė tobulumą 176 V,58 | užmiršti, kad Viešpats, kaip ir anas vynuogyno šeimininkas, kviečia - 177 II,23 | sąmoningiau suvoks pareigą angažuoti visas savo krikščioniškas 178 II,29(105) | II. Kalba per “Viešpaties angelą” (1987 rugpjūčio 23) // 179 I,15(40) | Sekmadienio “Viešpaties angelas” [1978 kovo 15] // Insegnamenti, 180 IV,56 | Pripažįstu, Filotėja, kad aniems pašaukimams netinka grynai 181 IV,55 | Jau būties plotmėje, t.y., anksčiau negu veikimo plotmėje, krikščionys 182 II,18 | visais!” (2 Kor 13, 13). ~Ankstesniame skyriuje stengėmės apibrėžti 183 I,11 | istorijoje įvyksta už amžius ankstesnis Tėvo sumanymas: “Kuriuos 184 I,9 | Susirinkimas atsitraukė nuo ankstesnių, dažniausiai negatyvių apibrėžimų. 185 Iža,2 | patirties šviesai, praturtinti ankstesniųjų Sinodų, šio Sinodo Tėvai 186 IV,45 | kitokį žmogaus amžių. Šitaip ankstus metas, - rašo Grigalius, - 187 III,38 | garbingomis priemonėmis, pradedant ankstyviausiais vaisiaus gyvavimo tarpsniais, 188 IV,49 | Evangelijai ištikima ankstyvoji Bažnyčia atsitraukia nuo 189 IV,56(207) | Monastźre de la Visitation, Annecy 1893, III, 19-21. ~ 190 III,37 | struktūros arba sistemos anonimiškume. Individualiai traktuojamas 191 II,31 | reikia visiškai atmesti antagonizmo ir ginčų dvasią, verčiau 192 I,14 | dalyvauja tiek Bažnyčios antgamtiniame tikėjimo supratime, kuriame “ 193 IV,55 | vaizduoja, tam tikru būdu anticipuoja ir iš anksto skanauja skaistumo, 194 IV,54(201) | S. Ignatius Antiochenus. Ad Ephesios, VII, 2 // 195 IV,46 | Mūsų kartoje, baigiantis antram tūkstantmečiui po Kristaus, 196 IV,51 | konstitucijos “Gaudium et spes” antroje dalyje ir kurių laikas neišsprendė 197 I,15 | pasauliečiams turi ne tik antropologinę ir sociologinę, bet ir griežtai 198 III,37 | apima aiškų ir įkvepiantį antropologinio pobūdžio teiginį: žmogaus 199 IV,50 | studijas” 184. ~Svarstydama antropologinius ir teologinius moters būvio 200 V,59 | vertybes ir reikalavimus, ir antros - vadinamojo “pasaulietinio” 201 I,13 | pažymi jį savo neišdildomu antspaudu (plg. 2 Kor 1, 21-22) ir 202 III,38 | atsakingai juos valdyti. [...] Anų moralinių iššūkių potencialus 203 IV,51 | nors ir prisidengdamas anuo “kilnumu” arba “laisvės” 204 I,14 | buvo pateptas karaliumi. Anuomet būdavo patepami tik karaliai 205 IV,51 | vertus, moteris pašaukta apaštalaudama naudotis jai būdingomis “ 206 II,25 | viena, šventa, visuotinė, apaštalinė Kristaus Bažnyčia” 84. ~ ~ 207 IV,49 | nepašauktos Dvylikai būdingai apaštališkai tarnybai, tiksliau kunigystės 208 II,31 | krikščionių gyvenimui ir apaštališkam įsipareigojmui. Su skausmu 209 II,29 | siekiantys dvasinių ir apaštališkų tikslų, turi daugelį motyvų 210 II,30 | bendradarbiauti. ~- Sutinkama su apaštališkuoju Bažnyčios tikslu ir dalyvaujama 211 III,33 | jie uoliai įsitraukia į apaštališkuosius jos darbus; jie atveda į 212 II,22 | sakramento. Viešpats Jėzus apaštalus pasirinko ir paskyrė būti 213 V,64 | Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės 214 I,9 | aprėpti jos slėpinio ir apdovanoti savitu pašaukimu, kurio 215 II,23 | liturgija yra šventosios apeigos, atliekamos ne vieno kunigo, 216 III,34 | kai kuriose tradicijose ir apeigose, jis palengva netenka vietos 217 V,61 | krikščioniškosios iniciacijos apeigų” elementais, padedančiais 218 V,62 | vienoje iš Propositiones, - apeliuoja į katalikų mokyklų ir universitetų 219 III,44 | techninės raidos ir jos įtakos, apėmusios visą planetą ir formuojančios 220 IV,51 | pasauliečius katalikus, apgalvotai ir daugelį kartų tikslinama, 221 III,40 | Šią bendruomenę reikia apgaubti ypatinga globa, ypač tada, 222 V,61 | tyruose vaitojančios dykumos. Apglėbė jį, rūpinosi juo, sergėjo 223 Iža,2 | pasauliečių kalbų ir pranešimų, apibendrinančių plenarines diskusijas, nuo 224 Iža,3 | reikia sergėtis skubotų apibendrinimų ir supaprastinimų. Juo labiau 225 V,57 | darbo dalį. Pirmiausia, apibrėžę krikščioniškąjį ugdymą kaip “ 226 I,15 | savą būdą”. Tas savitumas apibrėžiamas kaip “pasaulietiškas pobūdis” 32. ~ 227 I,9 | ankstesnių, dažniausiai negatyvių apibrėžimų. Priėmęs griežtai pozityvų 228 V,58 | savo konkrečią ir griežtai apibrėžtą valią - kiekvienu gyvenimo 229 II,23 | gali pavesti pasauliečiams apibrėžtas funkcijas, nors ir susietas 230 II,30 | ir tikslius kriterijus, apibūdinamus ir kaip “bažnytinio pobūdžio 231 III,41 | struktūrų pamirštiems, reikia apibūdinti kaip svarbią apaštalavimo 232 III,39 | pasaulį išskleidė vaisiais apkibusias atžalas ir juo labiau vešėjo, 233 V,57 | dangaus, pasižiūrėki ir aplankyk šitą vynmedžių sodą. Globok 234 II,27 | tikinčių, bet metusių arba apleidusių krikščioniško gyvenimo praktiką. ~ 235 IV,53 | šiuos žodžius: “Jūs visi, apleisti ir nustumti į mūsų vartotojų 236 Iža,2 | veikiant dažnai likdavo apleistos specifinės profesinės, visuomeninės, 237 V,58 | pasauliečio kilnumą ir atsakomybę, aplink juos kristalizuojasi visa 238 III,34 | gyvenančias įvairiose situacijose, aplinkose ir kultūrose, turi tikslą 239 V,60 | ir skirtingoms gyvenimo aplinkybėms, taip pat ryžtingesnė krikščionių 240 I,15 | ne kaip paprastą išorinį, aplinkybių sąlygotą faktą, bet kaip 241 Iža,2 | Tėvai išsamiai ir plačiai apmąstė pasauliečių pašaukimą ir 242 IV,50 | antropologinių ir teologinių pagrindų apmąstymas turi atskleisti ir paaiškinti 243 V,60 | socialinį mokslą, teikiantį apmąstymo ~principus, vertinimo kriterijus 244 Iža,2 | Tėvai savo diskusijose bei apmąstymuose taip pat ir joms pagrįstai 245 I,17 | kanonizuoti” 47. ~Baigiant šiuos apmąstymus, kurių tikslas buvo apibrėžti, 246 II,27 | Dabar būtina atidžiau apmąstyti pasauliečių komuniją ir 247 I,16 | priimtų jo palaiminimus, apmąstytų Dievo žodį, sąmoningai ir 248 I,11 | Kiekvienas krikščionis, apmazgotas šventosios versmės vandeniu, 249 II,31 | Aš esu Pauliaus’, ‘aš - Apolo’, ‘aš - Kefo’, ‘o aš - Kristaus’. 250 I,14 | atskleidžiant visokias pikto apraiškas. Sujungti su Kristumi, “ 251 V,61 | savo srityse ar gyvenimo apraiškose. Šitaip pasauliečiai ugdomi 252 II,24 | dovanų įvairovę liudija jas aprašantys ir klasifikuojantys Naujojo 253 I,15 | pasaulyje jie girdi balsą Dievo, apreiškiančio jiems savo sumanymą ir ypatingą 254 V,59 | pasaulietinio gyvenimo sritis aprėpia Dievo planas, pagal kurį 255 IV,50 | istoriniame moters augimo procese, aprėpiančiame įvairių sąjūdžių veiklą, 256 II,19 | stebinančiai jautriai buvo aprėptas vienu iš pirmų konstitucijos “ 257 III,43 | tvarkyti daiktus kaip patinka. Apribojimas, nuo pradžių nustatytas 258 II,19 | komunijos sąvoka negali būti apribota paprasta sociologine ir 259 II,20 | communione] ir tarnavimu, aprūpina įvairiomis dovanomis, hierarchinėmis 260 III,39 | tautai, siekiančiai tikrai apsaugoti asmens ir visuomenės gerovę. “ 261 IV,55 | šventumo gyvenimą, pirmą ir apsčiausią šventosios Motinos Bažnyčios 262 II,26 | prasme tai pati Bažnyčia, apsigyvenusi tarp savo sūnų ir dukterų90. ~ 263 IV,50 | išganingus ir pašventinančius ‘apsilankymus’ ” 187. ~ ~ 264 V,59 | jos yra “istorinė vieta” apsireikšti ir veikti Jėzaus Kristaus 265 III,39 | tikėjimas ir iš jo plaukiantys apsisprendimai tiek individualiame, tiek 266 IV,51 | Jis prilygsta konkrečiam apsisprendimui ir įsipareigojimui veikti 267 I,12 | esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi” (Gal 3, 27; plg. 268 I,8 | išrinko iš jos akmenis ir apsodino rinktinėmis vynuogėmis” ( 269 IV,55 | tai krikščioniškų santuokų apstus vaisius” 203. ~ ~ 270 Iža,4 | sekuliarizmo sklidimo? Žmogus, apsvaigintas stebuklingų nepaliaujamos 271 II,21 | dalytis atsakomybe. ~Dabar apsvarstykime tarnybas ir charizmas jų 272 IV,51 | moters vaidmeniu reikia apsvarstyti ir vyro vaidmenį. ~ ~ 273 II,19 | nepraeinančiu gaivumu56. Toliau, aptardamas visą išganymo istoriją, 274 II,23 | principų, kuriuos čia esame aptarę, pirmiausia atsimindamos 275 IV,56 | pat požiūriu šią problemą aptaria Vatikano II Susirinkimas: “ 276 II,27 | bendrą sielovados problemų aptarimą ir sprendimą, turi būti 277 V,62 | kitiems ir savęs dovanojime aptinka žmogaus gyvenimo prasmę. 278 IV,47 | Dievo dovana. Vaikų gyvenime aptinkamas nekaltumas ir malonė, taip 279 I,8 | gilindamiesi į vynuogyno slėpinį, aptinkame, kad jis vaizduoja ne tik 280 I,8 | įveisė vynuogyną, sumūrijo aptvarą, įrengė spaustuvą ir pastatė 281 IV,53 | pasigaili, prieina prie jo, aptvarsto žaizdas [...] ir slaugo 282 V,59 | kultūroje, - visa tai yra apvaizdos teikiamos galimybės “tikėjimo, 283 V,57 | kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau 284 V,63 | šakelė, kuri nesibijo būti apvalyta šeimininko, duoda gausių 285 I,9 | Gal 6, 15; 2 Kor 5, 17), apvalytu nuo nuodėmės ir atgaivintu 286 III,44 | pripažintume ir, jei prireiks, apvalytume kritiškai įvertintus esamos 287 I,12 | jį iš “senojo žmogaus” ir apvelka “nauju žmogumi”, kitaip 288 I,16 | Eucharistija. Krikščionys, apvilkti Jėzumi Kristumi ir pagirdyti 289 II,19 | gyvenimą ir tos pačios meilės apytaką tarp visų krikščionių šiame 290 III,42 | dalyvavimo Bažnyčios gyvenime ir apšviečiami jos socialinio mokymo. Vykdant 291 I,17 | bendravimo” statybą. Tikėjimo apšviestas žvilgsnis džiaugiasi, regėdamas 292 IV,51 | evangelizavimo reikalą. Šitaip apšviestomis tikėjimo akimis (Ef 1, 18) 293 I,10 | O dabar konkrečiau ir iš arčiau pažvelkime į tris pagrindinius 294 II,31 | Kefo’, ‘o aš - Kristaus’. Argi Kristus padalytas?” (1 Kor 295 I,12(17) | Susirinkimas. Decr. pro Armeniis, DS 1314. ~ 296 III,44 | keliuose, tad ir didžiosiose jo arterijose - spaudoje, kine, radijuje, 297 I,17 | pasaulio didžiūnams, bet artimi juos mylinčiam Tėvui, įprastiniame 298 III,42 | liečiančio daugelį asmenų, artimų ar tolimų. Atvirkščiai, 299 III,43 | paprastai palaiko savo ir artimųjų gyvybę, bendrauja su broliais 300 III,42 | lydės ir pagalbą teiks artumas krikščionių bendruomenėms 301 II,28 | nepakeičiama ir griežtai asmeninė užduotis. Šio teiginio fone 302 V,58 | karalystės atėjimo istorijon. Tas asmeninis pašaukimas ir misija apibrėžia 303 III,33 | asmeniškai. Niekam nevalia vengti asmeniško atsako: “Vargas man, jei 304 IV,50(186) | pabrėžti, jog Nazareto Marijos asmenybė nušviečia moterį kaip tokią 305 V,60 | Ugdymo aspektai ~60. Gyvenimo sintezė apima 306 I,16 | rinktinis vynuogynas, kurio ataugos gyvuoja ir auga misdamos 307 IV,46 | didis iššūkis Bažnyčios ateičiai. Išties Bažnyčia jame įžvelgia 308 III,43 | pagerintą, jis turi perduoti ateinančioms kartoms, nes šioms irgi 309 Iža,5 | epocha. Kai kurie jų remiasi ateistinėmis ir sekuliaristinėmis prielaidomis 310 III,40 | gerai žino, kad “žmonijos ateitis ateina per šeimą” 147. ~ ~ 311 III,34 | reiškiniai negu atviras ateizmas. Net jei krikščionių tikėjimas 312 V,58 | darbuočiausi dėl jo karalystės atėjimo istorijon. Tas asmeninis 313 IV,56 | indėlį Dievo karalystės atėjimui. Joks talentas, net menkiausias, 314 III,41 | vadinasi Žmogaus Sūnaus, atėjusio “ne kad jam tarnautų, bet 315 II,23 | tikrovės pašventinimą ir atgaivinimą krikščioniškąja dvasia, 316 II,30 | sakramentinio gyvenimo pomėgio atgaivinimas, pastangos gausinti pašaukimus 317 I,9 | apvalytu nuo nuodėmės ir atgaivintu malonės. ~Todėl, norėdami 318 Iža,6 | randa naują ir iškalbingą atgarsį: ištisos tautos šiandien 319 II,29 | katalikų organizavimasis atgijo ir įgavo itin diferencijuotą 320 I,11 | prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus gyvai vilčiai ir nenykstančiam, 321 I,10 | pasauliečio “pavidalą”: krikštas atgimdo mus Dievo vaikų gyvenimui; 322 I,17 | bet dar labiau kaip ryškų atgimdžiusio juos savo šventajam gyvenimui 323 I,11 | vadina tuos, kurie yra “atgimę ne iš pranykstančios, bet 324 I,11 | krikštas yra naujasis gimimas, atgimimas. ~Būtent šį krikšto dovanos 325 I,15 | Bendras narių kilnumas jų atgimimo Kristuje dėka, bendra įsūnystės 326 I,13 | žodžiais: “Pakrikštytieji savo atgimimu ir Šventosios Dvasios patepimu 327 I,12 | kūnas Kristuje ~12. Kaip atgimusieji “sūnūs Sūnuje”, krikštytieji, 328 I,16 | sužadėtinė, už kurią jis atidavė pats save, idant ją pašventintų ( 329 I,14 | Rom 6, 12) ir per savęs atidavimą, meile ir teisingumu tarnaujant 330 I,17 | jaunos Bažnyčios, su deramu atidumu turi atpažinti tarp savo 331 III,42 | vargšams ir mažiausiems atiduodančią meilę. To dėlei pasauliečiai 332 V,58 | Todėl budėjimas, t. y., atidus Dievo balso klausymasis, 333 I,9 | tiksliai apibrėžti, remiantis atidžia Vatikano II Susirinkimo 334 II,27 | parapijoje 27. Dabar būtina atidžiau apmąstyti pasauliečių komuniją 335 Iža,4 | nerami mūsų širdis, kol neras atilsio tavyje” 9. Todėl ir šiuolaikinis 336 III,39 | ištisas tautas. Iš jų jėga atimama galimybė naudotis pagrindinėmis 337 IV,53 | Našta, slegianti kūną ir atimanti dvasios giedrumą, jokiu 338 Iža,5 | bruožų; yra ir tokių, kurie, atitikdami tiesą, pripažįsta žmogaus 339 II,27 | ir sprendimą, turi būti atitinkamai ir sistemiškai įgyvendintas 340 II,23(73) | Pasauliečiai, pasižymintys atitinkamu išsilavinimu, protingumu 341 V,63 | be kita ko, organizuojant atitinkamus kursus ir specialias mokyklas. 342 V,57 | panašėjimo į Kristų procesą, atitinkantį Tėvo valią, vadovaujamą 343 III,42 | veiksmai yra aiškūs ir tyri, atitinkantys tai, ko žmonės iš jų teisėtai 344 III,44 | vystantis kultūrą, pasižyminčią atitrūkimu ne tik nuo krikščionių tikėjimo, 345 III,43 | vystymosi samprata negali atitrūkti nuo šių samprotavimų, susijusių 346 Iža,3 | laukia visų. Šeimininkas dar atkakliau pakartoja kvietimą: “Eikite 347 Iža,2 | palikime. Susirinkimo Tėvai, atkartodami Kristaus kreipimąsi, pašaukė 348 I,8 | Bažnyčios slėpinį, dar kartą atkreipia dėmesį į vynmedžio ir šakelės 349 II,27 | parapijos gyvenime. Pirmiausia atkreipsime visų pasauliečių vyrų ir 350 II,23 | klerikalizavimą”. Taip pat atkreiptas dėmesys į riziką Bažnyčioje 351 IV,49 | Bažnyčios mokymą” 179. ~Reikia atkreipti ypatingą dėmesį į klausimą, 352 IV,53 | giedrumą, jokiu būdu negali atleisti nuo to darbo, ji šaukia 353 I,14 | kūno poilsis, jei Dvasioje atliekamas, dargi gyvenimo sunkenybės, 354 IV,52 | ir dalyvavimas bažnyčioje atliekamoje liturginėje maldoje, ir 355 IV,49 | ir vardais - daug moterų, atliekančių įvairias funkcijas pirmosiose 356 V,60 | panaudoti, kad, deramai atlikdami pasaulietines savo pareigas 357 IV,49 | regimais būdais kartais atlikdavo joje sprendžiamąjį vaidmenį 358 Iža,2 | kompetentingai ir didžiadvasiškai atliktus darbus, Tėvai man pareiškė 359 I,14 | tradicijoje tai visada buvo atmenama. Tai liudija kad ir šv. 360 III,38 | savo garbingumo vardan atmesdami kišimąsi, sukeliantį genetinio 361 I,14 | gyvo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus. 362 IV,46 | nuoširdumo, atvirumo ir drąsos atmosferoje, palengvins kartų susitikimą 363 III,44 | Kristaus geroji naujiena nuolat atnaujina puolusio žmogaus gyvenimą 364 I,16 | šventumui kyla iš krikšto ir atnaujinamas kitais sakramentais, ypač 365 I,15 | visos laikinosios tikrovės atnaujinimą” 31. ~Be abejo, pasaulietiškame 366 IV,53 | justi ir kitiems perduoti atnaujinimo galią ir prisikėlusio Kristaus 367 III,43 | elementų naudojimu, išteklių atnaujinimu ir nežabotos industrializacijos 368 IV,52 | bendruomenė, kurios ryšius atnaujino Kristus, tikėjimas ir sakramentai, 369 Iža,4 | prie religinių ieškojimų, atnaujinto sacrum ir maldos vertės 370 I,14 | jungiasi su juo toje aukoje, atnašaudami save pačius ir visus savo 371 I,14 | būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas 372 IV,48 | kibirkštėlės iki paskutinio atodūsio” 175. ~ ~ 373 III,33 | darbus; jie atveda į Bažnyčią atokiau esančius žmones; jie stropiai 374 III,44 | Evangelijos ir kultūros atotrūkis, be abejo, yra mūsų laikų 375 II,24 | pranašavimą, kitam - dvasių atpažinimą, kitam - įvairių kalbų dovaną, 376 V,64 | Dvasios šviesa ir galia atpažįsta ir priima atnaujintą savo 377 V,58 | lemiamų momentų, kuriais atpažįstamas Dievo pašaukimas ir prisiimama 378 III,35 | nežinantiems apie Kristų, žmogaus Atpirkėją. Būtent tai yra savitas 379 IV,54 | ant Kryžiaus yra “žmogaus Atpirkėjas”, Skausmų vyras, prisiėmęs 380 III,37 | atvaizdas ir į jį panašus, atpirktas švenčiausiuoju Kristaus 381 I,15 | 7, 24). Mat krikštas ne atplėšia pasauliečius nuo pasaulio, 382 III,42 | meilė niekada negali būti atplėšta nuo teisingumo. Ir viena, 383 IV,46 | savojo “aš” intensyvaus atradimo ir “gyvenimo planų” metas, 384 IV,46 | įsižiūrėkite į ją ir atrasite joje Kristaus veidą” 172. ~ ~ 385 V,58 | ATRASTI SAVO PAŠAUKIMĄ BEI MISIJĄ 386 III,35 | neapvylė ir jų indėlis šiandien atrodo vis būtinesnis ir vertingesnis. 387 III,42 | žiūrėti abejingai, pasyviai ar atsajai į nieką, kas prieštarauja 388 IV,54 | išganingą prasmę ir teisingą atsaką į visus savo klausimus. 389 II,24 | Dvasios laisvę, tai kaip atsakas į įvairius poreikius, kylančius 390 II,31 | evangelinius talentus. ~Atsakingas santykis su komunijos dovana 391 IV,51 | darosi kaskart aktyvesnis ir atsakingesnis, todėl aukščiau pateikti 392 III,40 | taptų vis aktyvesniu ir atsakingesniu savo vystymosi ir dalyvavimo 393 IV,54 | kurie vis sąmoningiau ir atsakingiau suvokia savo vietą ir vaidmenį 394 II,23 | persisunkusių evangeline dvasia, atsakingų už tuos reikalus ir jiems 395 II,26 | dalyvavimą sielovadinėje atsakomybėje; b) nedidelių bazinių bažnytinių 396 V,64 | charizmų, tarnybų, užduočių ir atsakomybių įvairovė yra vertybė, didesniu 397 I,9 | Bažnyčios gyvenimo patirtį13. ~Atsakydamas į klausimą, kas yra pasauliečiai, 398 III,38(139)| ir jos perdavimo kilnumo. Atsakymai į kai kuriuos aktualius 399 II,19 | reiškia komunijos sąvoka? Atsakymo reikia ieškoti katekizmo 400 III,34 | akivaizdoje stovintį ir atsakymų nerandantį šiuolaikinį žmogų 401 Iža,2 | gali apšviesti ir įkvėpti atsakymus, kurių šiandien reikalauja 402 Iža,7 | ir Piktojo veikimo, bus atsakyta Jėzaus Kristaus, žmogaus 403 IV,50(186) | Sūnaus Įsikūnijimo įvykyje atsidavė laisvam ir veikliam moters 404 V,59 | solidarumas darbo vietoje, meilė, atsidavimas, dalyvavimas vaikų auklėjime 405 Iža,2 | pasiūlymais, kilusiais iš atsidavimo bendram reikalui” 4. ~Žvelgdami 406 V,62 | katalikus pasauliečius, atsidedančius auklėjimui kaip jų tikrai 407 III,35 | dalytis ištekliais, drauge atsidėti vienai bendrai misijai - 408 V,64 | Tarnaite”, ~išmokyk mus atsiduoti taip, kaip Tu, ~Dievo tarnybai 409 IV,54 | Kalvarijoje, po Kryžiumi, atsidurtų visi, kurie tiki Kristų, 410 I,17 | pasaulietiniai reikalai neturi būti atsieti nuo jų dvasinio gyvenimo” 45. 411 Iža,2 | dvasiniu aidu dar kartą atsiliepė Vyskupų Sinode, vykusiame 412 IV,46 | Tėvai, “jaunimas jautriai atsiliepia į tokias vertybes, kaip 413 IV,50 | Redemptoris Mater” 186, ir atsiliepiama į Sinodo Tėvų pageidavimą. ~ 414 II,25 | užmojų. Negana to, kad galėtų atsiliepti į miestų ir kaimų regionų 415 II,24 | bendrijai. Tačiau drauge atsimename, kokia galinga yra nuodėmė, 416 II,20 | kyla iš bendro kilnumo, ir atsimindamas bendrą atsakomybę, kad paveldėtas 417 II,23 | esame aptarę, pirmiausia atsimindamos esminį skirtumą tarp sakramentinės 418 IV,48 | nebegrįšiančios praeities atsiminimuose arba atsisakyti įsipareigojimų 419 II,23 | Susirinkimo paskelbtas liturginis atsinaujinimas padėjo pasauliečiams gyviau 420 II,20 | skaitome: “O kad nepaliaujamai atsinaujintume jame [Kristuje] (plg. Ef 421 II,31 | susivienijimų veikla arba naujų atsiradimu, negali vengti tarnybos, 422 II,29 | sritis itin pagyvėjo, kai atsirado ir išsiplėtė gausūs ir labai 423 II,25 | Bažnyčia nėra paprasta dalelė, atsiradusi dėl kokio nors visuotinės 424 Iža,2 | klausimą, naujų sąjūdžių, atsirandančių greta kitų pasauliečių susivienijimų, 425 II,29 | vaisius ir ženklas, gali atsirasti ne tiek dėl paskirų žmonių, 426 IV,52 | stinga vyrų dalyvavimo; jie atsisako jiems būdingos bažnytinės 427 IV,56 | netinka grynai kontempliacinis atsiskyrėlių ir vienuolynų maldingumas, 428 V,61 | ir grožiui” 217, kaip tai atsitiko šv. Pauliaus atveju: jis 429 III,35 | pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį” ( 430 V,62 | pirmais meilės gestais mokosi atsiverti kitiems ir savęs dovanojime 431 II,30 | visiems žmonėms šaltinio, atsivertimas į krikščioniško gyvenimo 432 II,30 | organizavime ir vadovybėje, atsižadėjimo dvasia ir grįžimas prie 433 V,64 | misijos energiją, specialiai atsižvelgdama į pasauliečių vietą ir vaidmenį. 434 III,37 | grožis pasireiškia tada, kai atsižvelgiama į jo kilmę ir paskirtį. 435 V,62 | kriterijumi, tarnavimo, atsižvelgiančio į visą jo vertybių ir reikalavimų 436 II,31 | susivienijimai ir sąjūdžiai, atsižvelgus į jų tautinį arba tarptautinį 437 II,23(72) | funkcijų ir užduočių, kurias atskirais ir rimtais atvejais dėl 438 III,40 | neatskiriamai reiškia tarnybą atskiram žmogui su jo unikalumu ir 439 IV,55 | prasmę: kiekvienas luomas yra atskiras būdas gyventi pagal tą patį 440 III,42 | piliečių veikimas būtų aiškiai atskiriamas nuo to, kas daroma Bažnyčios 441 II,24 | naudą charizmos teikia tiek atskiriems žmonėms, tiek visai krikščionių 442 V,60 | gyvenimo aplinkybėmis, ne atskirtų nuo savo gyvenimo vienybę 443 III,36 | Todėl Bažnyčia tiki, jog per atskirus narius ir per visą savo 444 II,23 | valdžiai71. Pastarasis Sinodas atskleidė plačią ir reikšmingą krikštytųjų 445 I,14 | darbu, drąsiai ir ryžtingai atskleidžiant visokias pikto apraiškas. 446 IV,53 | šimtmečio krikščionių bendrija, atskleisdama ir perduodama gydančią ir 447 III,39 | disproporcijos yra atvirai atskleistos neseniai paskelbtoje enciklikoje “ 448 V,58 | kad jie kaskart kuo geriau atskleistų savo pačių pašaukimą ir, 449 II,31 | komunijos dovaną, laike atspindinčią amžiną ir neišsakomą triasmenio 450 IV,50(186) | moteryje grožio atšvaitus, atspindinčius kilniausius jausmus, kokiems 451 IV,49 | Bažnyčios istorijos žinią atspindintį Vatikano II Susirinkimo 452 III,38 | Asmens neliečiamumas, atspindintis absoliutų paties Dievo neliečiamumą, 453 III,38 | ekonominės ir politinės valdžios atstovai. ~Didžiadvasiškai ir su 454 IV,48(175) | vyskupijų senesniųjų žmonių atstovams (1984 kovo 23) // Insegnamenti, 455 IV,53 | prisikėlimo liudytojais. Invalidų atstovas Sinodo auloje pasakė: “Labai 456 III,35 | Bažnyčia turi ištikimai atstovauti visuotinei Bažnyčiai, ji 457 III,35 | Pasaulyje, kuris dėl įveikiamų atstumų vis mažėja, Bažnyčios bendruomenės 458 V,62 | besimokantiems rodo gyvą Bažnyčios atvaizdą ir padeda pažinti jos lobius ( 459 III,37 | Dievo sukurtas kaip jo atvaizdas ir į jį panašus, atpirktas 460 Iža,5 | pagal jos, Dievo gyvojo atvaizdo, kilnumą (plg. Pr 1, 26), 461 III,33 | apaštališkuosius jos darbus; jie atveda į Bažnyčią atokiau esančius 462 III,34 | gyvenimo žodžius.” 124 ~Durų atvėrimas Kristui, jo priėmimas į 463 V,64 | ir pasaulio išganymui. ~Atverk mūsų širdis neužmatomoms ~ 464 III,42 | taikdariais (Mt 5, 9), tiek atversdami “širdis”, tiek stiprindami 465 III,33 | geroji naujiena” turi tikslą atversti žmogaus širdį ir sielą ir 466 II,28 | ir bendradarbių širdis ir atverti jas visiems tikrovės matmenims, 467 II,27 | žodžiu, ji turi tapti visiems atvirais ir visiems tarnaujančiais 468 III,34 | destruktyvūs reiškiniai negu atviras ateizmas. Net jei krikščionių 469 Iža,2 | Susirinkimo nužymėtu keliu, atviri asmeninės ir visos Bažnyčios 470 Iža,4 | plačiau ir gyviau liudija apie atvirumą dvasinei ir transcendentinei 471 IV,46 | turintis vykti nuoširdumo, atvirumo ir drąsos atmosferoje, palengvins 472 I,8 | vynuogyną derlingos kalvos atšlaitėse. Jis išpureno žemę, išrinko 473 IV,50(186) | Bažnyčia regi moteryje grožio atšvaitus, atspindinčius kilniausius 474 V,57 | jį - tavo rankų sodintą, atžalą - tavo užsiaugintą” (Ps 475 III,39 | išskleidė vaisiais apkibusias atžalas ir juo labiau vešėjo, juo 476 III,40 | pasauliečiams, kurie įvairiais atžvilgiais suinteresuoti ginti šeimos 477 V,64 | Bažnyčios gyvenimo ir misijos atžvilgis. Karšta Jėzaus malda Paskutinėje 478 I,8 | kuriuos Dievo karalystės atžvilgius: “Vienas žmogus įveisė vynuogyną, 479 II,19(54) | Paulius VI. Trečiadienio audiencijos kalba (1966 birželio 8) // 480 III,34 | visuomenės krikščionišką audinį. Tačiau tai neįmanoma, neatkūrus 481 III,34 | bendruomenių krikščioniško audinio. Šį Bažnyčios uždavinį pasauliečiai 482 Iža,2 | džiaugtis pasauliečių stebėtojų (auditores ir auditrices) buvimu, bet 483 Iža,2 | stebėtojų (auditores ir auditrices) buvimu, bet ir klausytis 484 IV,55 | stebinančiai įvairių žolių, augalų, gėlių ir vaisių. Šv. Ambraziejus 485 II,25 | gyventojų kilnojimasis, auganti tarpusavio priklausomybė 486 IV,48 | būtybė yra gyvenimas, nuolat augantis nuo pirmos buvimo kibirkštėlės 487 III,34 | sekuliarizacija ir sektų augimas. Tik nauja evangelizacija 488 IV,53 | dalyvauti Dievo karalystės augime nauju, dar vertingesniu 489 IV,46 | tarpsnis, turintis būti augimu “išmintimi, metais ir malone 490 IV,55 | atskirai, tarnauja Bažnyčios augimui ir yra įvairovė, giliai 491 II,24 | 1 Pt 4, 10) visam kūnui auginti meilėje (plg. Ef 4, 16)” 79. ~ 492 IV,49 | pašaukimą, po Susirinkimo augo ir gilėjo, semdamasis įkvėpimo 493 V,58 | neatmiešto pieno, kad nuo jo augtumėte išganymui” (1 Pt 2, 2). ~ ~ 494 I,14 | ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų 495 II,30 | priartinama prie tikėjimo, auklėjama tikėjimu, išlaikant visą 496 III,42 | dorybę”, kuria visi turi būti auklėjami, ir kaip moralinę “jėgą”, 497 III,34 | gauti tikėjimo mokslą, auklėjimą ir paramą tikėjimui bei 498 V,59 | atsidavimas, dalyvavimas vaikų auklėjime šeimoje, visuomeninė ir 499 IV,51 | vietose, susijusiose su auklėjimu, plačiau kalbant, visur, 500 V,62 | pasauliečius, atsidedančius auklėjimui kaip jų tikrai ir savai 501 V,61 | dukterų dvasiniu tėvu. ~Auklėtoja pirmiausia yra Visuotinė 502 III,38 | pagrindu, kaip antai tėvai, auklėtojai, sveikatos apsaugos darbininkai, 503 V,61 | įgyvendina Bažnyčios, Motinos ir Auklėtojos, slėpinį. Kunigai, vienuoliai 504 V,63 | sėkmingumą, reikia rūpintis auklėtojų ugdymu, be kita ko, organizuojant