| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Ioannes Paulus PP. II Christifideles Laici IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Chapter, Paragraph
505 V,61 | dinamiškos artumos dėka. Šioje auklyboje dalyvauti Motina Bažnyčia 506 III,43 | Be to, mes tikime, jog aukodami darbą Dievui, žmonės jungiasi 507 I,14 | šventime jos pamaldžiai aukojamos Tėvui su Viešpaties kūno 508 II,21 | nuolankiojo tarno, patį save aukojančio, kad visus išgelbėtų (plg. 509 I,14 | kryžiaus ir be paliovos aukojasi švenčiant Eucharistiją Tėvo 510 I,14 | nariai jungiasi su juo toje aukoje, atnašaudami save pačius 511 I,14 | Tėvui su Viešpaties kūno aukojimu. Tuo būdu ir pasauliečiai, 512 II,31 | toliaregiškai, pasiryžus aukoms, kurių tam gali prireikti.” 119 ~ 513 IV,51 | ir atsakingesnis, todėl aukščiau pateikti Susirinkimo žodžiai 514 IV,51(190) | neduoda pagrindo pavydėti. Aukščiausia charizma, kurios galima 515 I,16(44) | Dievo padedami, siekti aukščiausio krikščioniškojo tobulumo 516 III,37 | egzistuoja, “centras ir aukščiausioji viršūnė” 135. ~Asmens kilnumas 517 V,63 | Krikščionių ugdymas turi aukščiausiu laipsniu atsižvelgti į konkrečios 518 III,42 | reikšmingai: “Bažnyčia giria ir aukština darbą pasišventusiųjų viešojo 519 III,36 | šviesą, ypač skaidrindama ir aukštindama asmens orumą. Ji tuo būdu 520 IV,45 | metai: saulė kyla dangumi aukštyn, kaip įkarštis gyventi. 521 II,25 | kas yra dalinė Bažnyčia, autentiškai susijusi su visuotine Bažnyčia. 522 I,8 | pasauliečių tapatybė, jų autentiškas kilnumas. Tik turint prieš 523 II,29 | nustatančius tų junginių bažnytinį autentiškumą. ~Pirmo svarbumo reikalas 524 II,24 | sprendimas dėl charizmų autentiškumo bei tvarkingo naudojimo 525 II,27 | reikšmingumu. Susirinkimas labai autoritetingai tvirtina: “Parapija teikia 526 II,31 | tarnybos, kylančios iš jų autoriteto, ne tik Bažnyčios, bet ir 527 IV,49 | laidotuvėse (plg. Lk 23, 55); auštant Velykų rytui jos gauna ir 528 II,19 | tarpusavyje matmenį. Tai avidės, kaimenės, vynmedžio, dvasinės 529 III,43 | problemų kontekste šiandien dar aštriau iškyla vadinamasis ekologinis 530 IV,50 | atsakymą į dažną, o kartais ir aštrų klausimą dėl “erdvės”, kurią 531 II,26 | sielovadinėje atsakomybėje; b) nedidelių bazinių bažnytinių 532 Iža,6 | visagalybę”, kartoja beprotišką Babelio bokšto patirtį (Pr 11, 1- 533 Iža,3(7) | Šiandien visur pasaulyje auga badas, priespauda, neteisingumas 534 Iža,2 | Visuotinei Bažnyčiai pateikčiau baigiamąjį dokumentą apie tikinčiuosius 535 Iža,2 | pranešimų iki “propositiones” ir baigiamojo Kreipimosi. Todėl šis dokumentas, 536 IV,46 | 14). [...] Mūsų kartoje, baigiantis antram tūkstantmečiui po 537 II,23 | suklestėjimu. ~Kol komisija baigs darbą, visos vietinės Bažnyčios, 538 III,34 | pasauliečių liudijimas, kad ne baimė, o Kristaus ieškojimas ir 539 IV,48 | kaip išminties ir Dievo baimės įkūnijimą (plg. Sir 25, 540 IV,46 | nusivylimų, rūpesčių ir baimių, maža to, jų tyko jų amžiui 541 IV,54 | versme Bažnyčiai ir žmonijai. Baisiame gėrio ir blogio jėgų susirėmime, 542 V,58 | budėjimas, t. y., atidus Dievo balso klausymasis, yra pamatinė 543 IV,52 | Sinodo auloje netrūko balsų, būgštaujančių, kad sutelkus 544 I,17(49) | Maximus. Tract. III de Baptismo // PL 57, 779. ~ 545 II,26 | atsakomybėje; b) nedidelių bazinių bažnytinių bendruomenių, 546 II,19 | psichologine interpretacija. Bažnyčia-Komunija - tai “nauja” tauta, “misijinė” 547 II,24 | Charizmos ~24. Šventoji Dvasia, Bažnyčiai-Komunijai patikinti įvairias tarnybas, 548 II,25 | Susirinkimas kalba apie dalines Bažnyčias kaip bendrijas, suformuotas 549 III | Bendra pasauliečių atsakomybė Bažnyčioje-Misijoje~ ~ 550 I | Katalikų pasauliečių kilnumas Bažnyčioje-Slėpinyje~ ~ 551 II,27 | kunigais; teiškelia jie bažnytinėje bendruomenėje savo ir pasaulio 552 II,29 | nustatančius tų junginių bažnytinį autentiškumą. ~Pirmo svarbumo 553 II,30 | Pasauliečių susivienijimų bažnytiškumo kriterijai ~30. Pasauliečių 554 III,41 | ir galų gale pačios tampa beasmenio funkcionalizmo, biurokratijos 555 I,17 | pasauliečių moterų ir vyrų beatifikacija ir kanonizacija. Juose visa 556 I,17 | kreiptis su prašymu juos beatifikuoti bei kanonizuoti” 47. ~Baigiant 557 IV,53 | pabėgėliai ir kaliniai, bedarbiai, sģniai, pamesti vaikai 558 IV,50(186) | sunkiausius kentėjimus, begalinę ištikimybę, nepavargstantį 559 I,17 | šventajam gyvenimui Tėvo begalinės meilės ženklą. Taip suprastas 560 IV,55 | atskleidžia ir išgyvena begalinį Jėzaus Kristaus slėpinio 561 I,13 | vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems - 562 IV,52 | paprasta sociologine žmonių bendrabūvio, natūraliai apimančio tiek 563 IV,52 | Vyrų ir moterų bendrabūvis ir bendradarbiavimas ~52. 564 IV,51 | pripažintos Bažnyčios misijos bendradarbėmis šeimoje, profesijų pasaulyje 565 V,61 | DIEVO-AUKLĖTOJO BENDRADARBIAI ~61. Kokiose vietose ir 566 III,42 | teisingumą ir meilę155. ~Bendradarbiaudami su visais, kuriems iš tikro 567 II,31 | pagrįstus pagarba, nuoširdumu ir bendradarbiavimu.Tik šitaip visa gausybė 568 II,28 | savo kaimynų, bičiulių ir bendradarbių širdis ir atverti jas visiems 569 III,42 | veikloje, organiškai ugdančioje bendrąjį gėrį. Sinodo Tėvai daugelį 570 IV,55 | drauge dirbame viename ir bendrame Viešpaties vynuogyne. ~Jau 571 II,31 | pripažįsta. Be to, kai Bažnyčios bendrasis gėris to reikalauja, bažnytinė 572 III,43 | savo ir artimųjų gyvybę, bendrauja su broliais ir jiems tarnauja. 573 II,24(80) | nori’, teikiama laisve ir bendraujant su broliais Kristuje, ypač 574 II,19 | gyvenimo, tiesos ir meilės bendravimui” 59. Naujos Tautos narių 575 III,43 | Vatikano II Susirinkimas bendriausiais bruožais apibūdina jų dalyvavimo 576 II,24 | tiek visai krikščionių bendrijai. Tačiau drauge atsimename, 577 II,25 | apie dalines Bažnyčias kaip bendrijas, suformuotas visuotinės 578 IV,51 | derančios pirmenybės politinėse bendrijose apsauga, veikloje darosi 579 I,9 | gyvena žemėje vadovaujami bendros galvos - Popiežiaus ir vyskupų, 580 II,20 | plg. Jn 16, 13) ir vienija bendrumu [in communione] ir tarnavimu, 581 V,59(213) | Kalba Louvaino universiteto bendruomenei (1985 gegužės 20), 2 // 582 II,26 | dar vadinamų gyvosiomis bendruomenėmis, kūrimu; jose tikintieji 583 Iža,2 | asmeninės ir visos Bažnyčios bendruomeninės patirties šviesai, praturtinti 584 II,27 | Parapija teikia ryškų bendruomeninio apaštalavimo pavyzdį, kad 585 IV,52 | Bažnyčios misijoje turi vykti bendruomeniniu būdu: sutuoktiniai kaip 586 II,31 | Kad solidariai statytume bendrus namus, reikia visiškai atmesti 587 II,18 | meilė ir Šventosios Dvasios bendrystė tebūna su jumis visais!” ( 588 Iža,4 | ir ateizmo, ypač šiandien bene labiausiai paplitusio sekuliarizmo 589 Iža,6 | savo “visagalybę”, kartoja beprotišką Babelio bokšto patirtį ( 590 Iža,4 | Dievui (Pr 3, 5) naudojantis beribe laisve, pakerta savo širdyje 591 IV,53 | Bažnyčioje ir visuomenėje” 198. ~Beribiame žmonių kančios pasaulyje 592 III,39 | liudytojai, nepalaužiamai besilaikantys vienybės su Apaštalų Sostu, 593 II,28 | Apaštalavimas pavieniui, gausiai besiliejantis iš tikrai krikščioniško 594 V,62 | vienuolių bendras buvimas besimokantiems rodo gyvą Bažnyčios atvaizdą 595 V,63 | svarbu suvokti, kad ugdymas, besiremiantis protingu žmogaus mokslų 596 II,22 | krikštu ir sutvirtinimu besiskiriąs ne tik laipsniu, bet ir 597 III,42 | kaip krikščioniška sąžine besivadovaujančių piliečių veikimas būtų aiškiai 598 Iža,3 | vienuoliktą jis rado dar kitus bestovinčius ir sako jiems: ‘Ko čia stovite 599 IV,53 | paribį, ligoniai, luoši, beturčiai, alkstantys, emigrantai, 600 III,38 | veiksni ar luoša, turtinga ar beturtė. Vatikano II Susirinkimas 601 I,17 | nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje. Aš 602 IV,51 | įveikti nuolatinio arba beveik nuolatinio nusišalinimo 603 IV,48 | specifinį ir originalų matmenį. Biblija paprastai vaizduoja seną 604 I,8 | SLĖPINYS ~8. Vynuogyno įvaizdis Biblijoje vartojamas daugeliu būdų 605 IV,50 | dignitatem” - taip pat ir dėl jo biblinės-teologinės meditacijos pobūdžio - gali 606 I,9 | yra Bažnyčia” 16. ~Pagal biblinį vynuogyno įvaizdį tikintieji, 607 II,19 | krikščionių Bažnyčioje” 54. ~Bibliniai įvaizdžiai, kuriais Susirinkimas 608 I,17 | Dar kartą grįžkime prie biblinio vynuogyno įvaizdžio. Atžalų 609 III,32 | MISIJINĖ KOMUNIJA ~32. Biblinis vynmedžio ir šakelių įvaizdis, 610 I,8 | Susirinkimas, minėdamas biblinius tekstus, nušviečiančius 611 II,28 | gali pasiekti savo kaimynų, bičiulių ir bendradarbių širdis ir 612 I,15 | įvairius tarpusavio ryšius - bičiuliškus, visuomeninius, profesinius, 613 III,35 | stiprina tautų vienybę ir bičiulystę” 129. ~Pasauliui evangelizuoti 614 III,38 | turi drąsiai priimti naujų bioetikos problemų iššūkius. Anot 615 III,38 | ir veiksmingas. ~Didžiulė biologijos ir medicinos pažanga, lydima 616 III,38 | manipuliacijoms, susijusioms ne tik su biologine žmogaus esme, bet ir su 617 III,38 | ir pačiai žmonių giminės biologinei esmei. Tokioje perspektyvoje 618 III,43 | gamta esame palenkti ne tik biologiniams, bet ir moraliniams įstatymams, 619 III,41 | beasmenio funkcionalizmo, biurokratijos augimo, neteisingų privačių 620 III,44 | kovoja ir atmeta klaidas ir blogį, išplaukiančius iš nuolatinės 621 Iža,3 | labai susipynę, gėris ir blogis, neteisybė ir teisingumas, 622 I,8 | įrengė spaustuvą ir pastatė bokštą. Paskui išnuomojo jį vynininkams 623 Iža,6 | kartoja beprotišką Babelio bokšto patirtį (Pr 11, 1-9), bet 624 IV,49 | mažiau lemtingo Bažnyčios brandai ir šventumui darbo istorija. 625 III,35 | dvasininkijos, bet ir nemažiau brandaus ir atsakingo laikato rengimas128. 626 V,57 | kaip “nuolatinį asmeninės brandos ir panašėjimo į Kristų procesą, 627 III,42 | ginklavimosi varžybos ir branduolinė grėsmė. Atvirkščiai, būdami 628 III,34 | kultūrose, turi tikslą formuoti brandžią bažnytinę komuniją, kurioje 629 I,14 | atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus. Ir jūs patys kaip gyvieji 630 III,41 | ir teise. Todėl ji ypač brangina gailiaširdystę beturčiams 631 II,24 | jos pratęsiamos laike kaip brangus ir gyvas paveldas, tarp 632 III,44 | masinio informavimo priemonės brėžia naują Bažnyčios misijos 633 II,26 | greičiau tai “Dievo šeima, kaip brolija, gaivinama vienybės dvasios” 91, “ 634 II,29 | lig šiol liudija įvairios brolijos, tretieji ordinai ir draugijos, - 635 I,14 | Jėzui, esančiam visuose broliuose, ypač mažiausiuose (plg. 636 II,26 | pasireiškiančią gerais ir broliškais darbais” 98. ~Savo ruožtu 637 II,27 | trokšta patirti ir skleisti broliškesnes ir žmoniškesnes bendro gyvenimo 638 II,26 | gaivinama vienybės dvasios” 91, “broliški ir svetingi šeimos namai” 92, “ 639 II,31 | pasauliečių susivienijimų broliškus ryšius ir santykius, pagrįstus 640 IV,46 | Jaunuolių širdys atviros brolybei, draugystei ir solidarumui. 641 I,15 | pasauliečių atžvilgiu turi savitą bruožą, kuris juos skiria, bet 642 III,43 | Susirinkimas bendriausiais bruožais apibūdina jų dalyvavimo 643 I,15 | naujumu, o jos skiriamasis bruožas yra pasaulietiškas pobūdis40. ~ 644 V,58 | kiekvienu gyvenimo metu. Todėl budėjimas, t. y., atidus Dievo balso 645 V,64 | ragindamas nepailstamai budėti, maža to, į savo protus, 646 IV,49 | ir nepašauktos Dvylikai būdingai apaštališkai tarnybai, tiksliau 647 IV,49 | Supratimas, kad moteris su jai būdingais sugebėjimais ir uždaviniais 648 Iža,5 | dalyvavimo poreikis. Tai vienas būdingiausių šiuolaikinės žmonijos bruožų, 649 IV,51 | apaštalaudama naudotis jai būdingomis “dovanomis”: pirmiausia - 650 IV,55 | įvairius gyvenimo luomus, būdingus kunigams, diakonams, vienuoliams, 651 II,28 | Būtent šio apaštalavimo būdo dėka Evangelijos spinduliavimas 652 III,38 | turi stengtis išlikti kuo budresni valdžios, ypač technologinės 653 II,23 | ganytojai privalo būti budrūs, kad neįvestų “išimtinių 654 III,34 | augimą, naujus egzistencijos būdus, labiau atitinkančius žmogaus 655 IV,52 | Sinodo auloje netrūko balsų, būgštaujančių, kad sutelkus per daug dėmesio 656 Iža,5 | gyvenimą ar bent elementarias buities sąlygas. Šiandien įprastu 657 III,40 | tvirtumas priklauso nuo jų šeimų būklės. Todėl apaštališkas įsipareigojimas 658 IV,49 | tarnaujantį Jėzų ir remia apaštalų būrį (plg. Lk 8, 2-3), stovi 659 Iža,4 | į tai, kad “vis gausesni būriai praktiškai atsitraukia nuo 660 II,23 | kunigo, bet viso tikinčiųjų būrio. Tad natūralu, kad pasauliečiai 661 I,14 | vaizduojamas vienatinis būsimasis kunigas ir karalius - Kristus ( 662 III,38 | kaip, pvz., teisė į gydymą, būstą, darbą, šeimą ir kultūrą, 663 V,59 | neturime žemėje pasiliekančios būstinės, o siekiame būsimosios, 664 III,39 | statinio akmuo, todėl ji - būtinas asmens ir visos visuomenės 665 III,38 | savo misijos matmenį, juo būtinesnį, juo labiau įsiviešpatauja “ 666 III,35 | indėlis šiandien atrodo vis būtinesnis ir vertingesnis. Viešpaties 667 V,63 | ugdymo darbe pasirodo itin būtini ir vaisingi. Pirmiausia - 668 II,27 | papildančios, yra savaip būtinos. Pasauliečiai turi vis 669 II,22 | dalyvavimui Bažnyčios misijoje būtinu elementu68. ~ ~ 670 II,23 | situacijų” arba “pavadavimo būtinybės situacijų” ten, kur nėra 671 I,15 | kurių tarsi nuausta jų visa būtis” 34. Tai žmonės, kurie gyvena 672 IV,56 | O mes, kad ir kur būtume, galime ir turime savo gyvenimą 673 I,8 | jo širdies džiaugsmas: “Buvau tave pasodinęs it rinktinį 674 I,13 | pašventinami, kad būtų dvasinė buveinė” 18. ~Šventoji Dvasia “patepa” 675 Iža,2 | auditores ir auditrices) buvimu, bet ir klausytis diskusijoje 676 I,11 | krikščionims: “Mes visi buvome pakrikštyti vienoje Dvasioje, 677 IV,54 | cenzūruoja” visa, kas byloja apie šią sunkią gyvenimo 678 II,19(53) | Relatio finalis, II, C, 1. ~ 679 II,22 | veikti in persona Christi Capitis (Kristaus kaip Galvos vardu) 66, 680 V,59(213) | Sekretoriui kard. Agostino Casaroli, įsteigiant Popiežiškąją 681 I,16(44) | tiesą. Pijus XI enciklikoje “Casti connubii ”, skirtoje krikščionių 682 III,39(142)| S. Augustinus. De Catech. Rud. XXIV, 44 // CCL 46, 683 II,26(92) | Apaštališkasis paraginimas “Catechesi tradendae”, 67 // AAS 71 ( 684 IV,55(203) | plg. S. Augustinus. Sermo CCCIV, III // PL38, 1396. 685 IV,56 | suteikti santuoka ir šeima, celibatas arba našlystė, liga, profesinė 686 I,15 | siektų šventumo santuoka, celibato pasirinkimu, šeimos, profesiniu 687 III,37 | įsąmoninti - esminis, o kartais centrinis ir vienijantis tarnybos 688 III,44 | iš vidaus, iš gyvybinio centro ir pačių gyvenimo šaknų. [...] 689 IV,54 | žmogaus kančios prasmę, “cenzūruoja” visa, kas byloja apie šią 690 II,26 | prapuolusi perpildytuose, chaoso kupinuose didžiųjų metropolijų 691 II,20 | dovanomis, hierarchinėmis bei charizminėmis, kuriomis vadovauja jai 692 II,21 | įvairias hierarchines ir charizmines dovanas suteikia visiems 693 II,20 | pati Dvasia pajungia net charizmininkus (plg. 1 Kor 14). Ta pati 694 III,40 | kas rašoma “Šeimos teisių chartijoje”, Apaštalų Sosto paskelbtoje 695 I,14 | Kaip dėl mistinės krizmos [chrisma] visi vadinamės krikščionimis [ 696 I,17 | paraginimas: Agnosce, o Christiane, dignitatem tuam! 48 - [ 697 I,14 | vadinamės krikščionimis [christiani], taip visi vadinamės kunigais, 698 Iža,1 | TIKINTIEJI PASAULIEČIAI (Christifideles laici), “kurių pašaukimas 699 IV,47(174) | Gerson J. De parvulis ad Christum trahendis // Oeuvres complźtes, 700 II,25(84) | vyskupų pareigas Bažnyčioje “Christus Dominus”, 11. ~ 701 Iža,2 | posusirinkiminėmis”, bent jau chronologine prasme. Sinodo Tėvai savo 702 IV,50 | ilgas trečiadienio katekezių ciklas. Drauge šitaip tesimas pažadas, 703 II,18 | Vatikano II Susirinkimas, cituodamas garsius šv. Kiprijono žodžius: “ 704 I,14(27) | S. Augustinus. De civitate Dei, XX, 10 // CCL 48, 720. ~ 705 II,20 | ir vienija bendrumu [in communione] ir tarnavimu, aprūpina 706 IV,53(198) | Susirinkimas (1987). Per Concilii semitas ad Populum Dei Nuntius, 707 Iža,4(9) | S. Augustinus. Confessiones, I, 1 // CCL 27, 1. ~ 708 I,16(44) | Pijus XI enciklikoje “Casti connubii ”, skirtoje krikščionių 709 II,28 | bendravimas”, kurį išpažįstame Credo, remiasi tuo, kad visų gėris 710 IV,48 | atsisakyti įsipareigojimų dabarčiai dėl naujų pasaulyje pasitaikančių 711 II,27 | pabrėžė Sinodo Tė- ~vai102. ~Dabarties sąlygomis pasauliečiai gali 712 V,62 | yra nurodę Sinodo Tėvai, dabartiniame istoriniame ir visuomeniniame 713 IV,49 | praktiškai” 182. Be to, “dabartinis Sinodas skelbia, kad Bažnyčiai, 714 IV,49 | vaisingiausia naujumo versmė ir dabartiniu istorijos momentu. Nors 715 III,36 | karalystė, o Bažnyčia yra jos “daigas ir pradžia žemėje” 130, 716 IV,49 | žmogiškąją būtybę traktuoti kaip daiktą, kaip perkamą-parduodamą 717 III,43 | piktnaudoti’ arba tvarkyti daiktus kaip patinka. Apribojimas, 718 I,14 | Mergelės Marijos, kaip manyta, dailidės sūnus, gyvojo Dievo Sūnus, 719 II,25 | Dalinė Bažnyčia nėra paprasta dalelė, atsiradusi dėl kokio nors 720 II,25 | nebeleidžia jokiai visuomenės daliai likti užsisklendusiai nuo 721 II,20 | yra Dvasia, kuri Bažnyčiai dalija savo dovanas pagal savo 722 III,37 | diskriminacija, deja, ir toliau dalijanti bei žeminanti žmonių šeimą: 723 V,61 | krikščioniškam gyvenimui. ~Dalinėje Bažnyčioje arba vyskupijoje 724 III,35 | Susirinkimo žodžiai, skirti dalinėms Bažnyčioms, iki šiol išlaikė 725 III,33 | pranašo ir karaliaus - pareigų dalininkai, pasauliečiai veikliai dalyvauja 726 II,24 | dovanų (plg. 1 Kor 12, 7), dalydama kiekvienam atskirai, kaip 727 II,28 | pasauliečiai katalikai, visiškai dalydamiesi su kitais gyvenimo ir darbo 728 IV,51 | Gaudium et spes” antroje dalyje ir kurių laikas neišsprendė 729 V,61 | Bažnyčia įvairiose pasaulio dalyse egzistuoja dalinėmis Bažnyčiomis. 730 II,23 | teikti krikštą, taip pat dalyti šventąją Komuniją pagal 731 II,24 | daugeriopos Dievo malonės dalytojai (plg. 1 Pt 4, 10) visam 732 IV,51 | kaip moters pašaukimu. ~Dalyvaudama Bažnyčios gyvenime ir misijoje, 733 V,64 | Bažnyčios nariai ir kad dalyvaujame jo komunijos slėpinyje bei 734 Iža,2 | ir klausytis diskusijoje dalyvaujančių laikato atstovų iš visų 735 I,15(40) | krikšto sakramento dėka dalyvaujantys trejopoje kunigiškoje, pranašiškoje 736 II,22 | pripažinti savo gyvenimui ir savo dalyvavimui Bažnyčios misijoje būtinu 737 I,9 | ir karališkos tarnystės dalyviais, vykdą visų krikščionių 738 V,59(213) | MEIC) tautinio kongreso dalyviams (1982 vasario 16), 2 ~// 739 V,64 | Sinodo darbai kiekvienam dalyviui buvo didelė dvasinė patirtis. 740 IV,45 | augimo metai: saulė kyla dangumi aukštyn, kaip įkarštis gyventi. 741 V,64 | Dievo karalystė, ~naujas dangus ir nauja žemė. ~Tu Vakarienės 742 Iža,1 | vynuogynui. Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė 743 I,15 | laikotarpio ir savo šalies darbininko gyvenimą” 36. ~Šitaip pasaulis 744 V,58 | šaukia ir siunčia, idant darbuočiausi dėl jo karalystės atėjimo 745 III,43 | vertę, pats savo rankomis darbuodamasis Nazarete” 160. ~Ekonominio-socialinio 746 III,35 | Apd 18; Rom 16, 3), uoliai darbuojasi misijų kraštuose ir šitaip 747 II,29 | veikianti paskirų asmenų darbuose, savitai pasireiškia jungtinėje 748 IV,49 | istorija - tai neįprasto darbštumo, dažnai nuolankiai ir slaptomis 749 I,14 | jei Dvasioje atliekamas, dargi gyvenimo sunkenybės, jei 750 III,34 | ir visuomenėje suteikdami darną, būdingą gyvenimui, kuris 751 IV,51 | bendrijose apsauga, veikloje darosi kaskart aktyvesnis ir atsakingesnis, 752 IV,50 | paliovos skaito - ir turi tai daryti visą laiką - Dievo planą, 753 I,17 | kartą primena: “Visa, ką tik darytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite 754 V,64 | už tai, kad pavedė jiems ~daugeriopą misiją, ~pašaukdamas juos 755 III,44 | žmogus išugdo ir išskleidžia daugeriopus savo kūno ir sielos sugebėjimus. 756 II,31 | ekumeniniams susivienijimams, kurių daugumą sudarytų katalikai, o mažumą - 757 IV,53 | meilę, vis iš naujo tarp daugybės sergančių ir kenčiančių 758 IV,50 | krikščionišką atsakymą į dažną, o kartais ir aštrų klausimą 759 II,25 | juo labiau, kad nuolat dažnėjantis gyventojų kilnojimasis, 760 IV,53 | įvairių ligų. Juk liga yra dažniausia ir labiausiai paplitusi 761 I,9 | atsitraukė nuo ankstesnių, dažniausiai negatyvių apibrėžimų. Priėmęs 762 I,12(17) | Florencijos Susirinkimas. Decr. pro Armeniis, DS 1314. ~ 763 I,13 | Kristaus, “kertinio akmens”, dedami į “dvasinius namus” (1 Pt 764 IV,51 | neišvengiama žmogaus gyvenimo “dehumanizacija” ypač tada, kai jam reikia 765 II,27 | žiaurių dezintegracijos ir dehumanizacijos procesų. Žmogus ten jaučiasi 766 III,37 | neleistina jokia diskriminacija, deja, ir toliau dalijanti bei 767 III,39 | Visa Bažnyčia didžiai dėkinga už tokį pavyzdį ir dovaną. 768 III,34 | pavidalu. Sinodo Tėvai išreiškė dėkingumą už kateketų darbą, pripažindami, 769 V,64 | Mergele, ~pripildyk jų širdis dėkingumo ir įkarščio ~šiam pašaukimui 770 I,17 | Augustino žodžių: “Džiaukimės ir dėkokime: tapome ne tik krikščionimis, 771 III,42 | mažiausiems atiduodančią meilę. To dėlei pasauliečiai turi būti vis 772 III,43 | pirmiausia pasauliečių, dėmesiui. ~Vienas iš Bažnyčios socialinio 773 I,17 | gyvenimo, gauto per krikštą, dėmuo, vadinasi, ir jų kilnumą 774 Iža,1 | Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos 775 III,38 | savavališkas įkalinimas, deportacijos, vergovė, prostitucija, 776 Iža,5 | engiamus vaikus, meilės ir deramos priežiūros neturinčius vaikus? 777 II,23 | pareigas ir funkcijas, jiems derančias liturgijoje, tikėjimo perdavime 778 IV,51 | žmogiškosioms vertybėms derančios pirmenybės politinėse bendrijose 779 IV,55 | klėtis pripildo gausaus derliaus, o Viešpaties Jėzaus spaudyklas - 780 I,8 | mylimasis turėjo vynuogyną derlingos kalvos atšlaitėse. Jis išpureno 781 II,28 | asmeninio gyvenimo ir tikėjimo derme ir ypač išraiškingą spinduliavimą, 782 IV,47(174) | trahendis // Oeuvres complźtes, Desclée, Paris 1973, IX, 669. ~ 783 III,34 | nemažiau neraminantys ir destruktyvūs reiškiniai negu atviras 784 II,26 | išganingo Kristaus mokymo dėstymą moksleiviams; ji ragina 785 IV,51 | tyrimais ir teologijos dėstymu. ~Labiau įtraukta į evangelizacijos 786 V,62 | nekatalikiškų mokyklų mokytojai ir dėstytojai tikrai liudytų Evangeliją 787 V,62 | reiškia pagarbą mokytojų ir dėstytojų, šiandien daugiausia pasauliečių, 788 IV,56(207) | Sales. Introduction ā la vie dévote, I, III // Oeuvres complźtes, 789 II,27 | terpėse, pasitaiko žiaurių dezintegracijos ir dehumanizacijos procesų. 790 II,22 | apibūdinama reikšmingu “diakonijos” vardu. Nenutrūkstamoje 791 II,23(72) | rimtais atvejais dėl kunigų ir diakonų stokos gali laikinai vykdyti 792 IV,54 | su juo, į jo išklausymą, dialogą ir užuojautą bei konkrečią 793 V,61 | liturginiu ir asmeniniu dialogu su Dievu, broliška meile 794 III,38 | žmogaus gyvenimo fazes vis didėja. Šiandien labiau negu kada 795 III,43 | įsitraukti į labai rimtų didėjančio nedarbo problemų sprendimą, 796 Iža,5 | apraiška ir vaisius yra didėjantis dalyvavimo poreikis. Tai 797 V,61 | kuriose parapijose, ypač didelėse arba išsklaidytose, krikščionis 798 V,62 | kontekste, pasižyminčiame dideliais kultūriniais pokyčiais, 799 II,23 | paraginimas “Evangelii nuntiandi”, dideliu mastu paakinęs pasauliečius 800 III,44 | tolimesniuose žemės kraštuose ir kuo didesnėms žmonių minioms, bet ir Evangelijos 801 IV,51 | ypač tada, kai jam reikia didesnės meilės ir kilniaširdiškesnio 802 III,40 | ir vaisingumui gresia vis didesnis pavojus, o pastangos ją 803 V,61 | pradėti ir pagimdyti dorybių didingumui ir grožiui” 217, kaip tai 804 II,29 | ir įgyvendinamas poreikis didinti jo veiklos apimtį ir veiksmingumą. “ 805 IV,46 | atžvilgiu tai ypatinga galybė ir didis iššūkis Bažnyčios ateičiai. 806 I,17 | šventumo pavyzdžius ir naują didvyriškųjų dorybių liudijimą bendromis 807 Iža,5 | tiesą, pripažįsta žmogaus didybę ir skurdą, atskleisdami, 808 II,31 | 5), dėkodami Dievui už didžią bažnytinės komunijos dovaną, 809 II,30 | evangelinio neturto kaip didžiadvasės meilės visiems žmonėms šaltinio, 810 III,35 | nuolat pasiekia daugel didžiadvasių pasauliečių, pasirengusių 811 III,33 | atsakyti ryžtingesniu ir didžiadvasiškesniu klusnumu. Kiekvienas mokinys 812 V,64 | broliškai susijungus ~į didžiąją Dievo vaikų šeimą, ~ir siuntė 813 IV,53 | daugelis ligonių gali gyventi “didžiame suspaudime su Šventosios 814 III,39 | pripažinimas yra viena iš didžiausių gėrybių ir svarbiausių pareigų 815 III,44 | pasaulio keliuose, tad ir didžiosiose jo arterijose - spaudoje, 816 I,14 | Sujungti su Kristumi, “didžiu pranašu” (plg. Lk 7, 16), 817 III,38 | potencialus šaltinis yra naujos didžiulės technologinės galimybės, 818 II,28 | Individualiame apaštalavime slypi didžiuliai turtai, kuriuos būtina atskleisti, 819 II,26 | lėšų, kai kada išsklaidyta didžiuliuose plotuose arba prapuolusi 820 V,61 | atskleisti ir išgyventi didžiulius ir nepaprastus turtus bei 821 I,17 | būdami svetimi šio pasaulio didžiūnams, bet artimi juos mylinčiam 822 IV,56 | maldingumo pratybos yra didžiūno, kitokios - amatininko ar 823 III,39 | žmogaus teisių gynimas ir diegimas, reikalauja pripažinti žmogaus 824 V,64 | ir gyvenimus vis tvirčiau diegti bažnytinę savimonę, vadinasi, 825 III,33 | štai esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos” ( 826 IV,49 | misijoje : “Kadangi mūsų dienomis vis aktyviau visame visuomenės 827 Iža,4 | darydamas įvairiausius “dievaičius”. ~Sekuliarizmo reiškinys 828 III,44 | evangelizuoja skelbiamosios Žinios dieviškąja galia (plg. Rom 1, 16; 1 829 III,36 | tik dalyvauja su žmogumi dieviškajame gyvenime, bet taip pat tarsi 830 I,17 | pareiga - darbuotis, kad dieviškasis išganymo planas vis labiau 831 IV,50 | vienodu mastu pajėgia priimti dieviškosios tiesos ir meilės dovaną 832 V,61 | DIEVO-AUKLĖTOJO BENDRADARBIAI ~61. Kokiose 833 II,29 | organizavimasis atgijo ir įgavo itin diferencijuotą pobūdį. Nors tikinčiųjų 834 IV,51(190) | Ten pat, 27; “Bažnyčia yra diferencijuotas kūnas, kuriame kiekvienas 835 V,61 | glūdintys Apaštalų Sosto dikasterijų dokumentuose, pasauliečių 836 IV,50 | elementus ir giliausią jos dinamiką. Būtent šis išminties ir 837 II,20 | Bažnyčioje vienybės ir įvairovės dinaminis pagrindas. Konstitucijoje “ 838 I,17 | apaštališko ir misijinio dinamizmo paslaptis ir jėgos šaltinis. 839 I,9 | krikščioniško pasauliečių gyvenimo dinamizmui. Jėzuje Kristuje, mirusiame 840 IV,55 | komunijos slėpinyje” ir dinamiškai koordinuota jo vienintelės 841 I,15 | Toji “vieta” apibūdinama dinamiškais terminais: pasauliečiai “ 842 V,60 | Bažnyčios socialinis mokslas yra dinamiškas, prisitaikantis prie savitų 843 III,34 | ir davė pradžią gyvo ir dinamiško tikėjimo bendruomenėms, 844 V,61 | pasiekia Šventosios Dvasios dinamiškos artumos dėka. Šioje auklyboje 845 III,38 | ir gynimas galėtų remtis dinamišku ir patikimu pačios jų esmės 846 IV,51 | Dievo tautos apaštališką dinamiškumą. ~Šioje perspektyvoje drauge 847 IV,55 | atskirai ir visi drauge dirbame viename ir bendrame Viešpaties 848 V,63 | katalikus pasauliečius. ~Dirbant ugdymo darbą ypač reikia 849 IV,56 | tinka tobulinti žmonėms, dirbantiems pasauliečio darbus. [...] 850 Iža,2 | žemiškosios tikrovės srityje. ~Dirbdamas Sinodas nuolat rėmėsi Vatikano 851 V,60 | Kristumi, bet sutvirtėtų joje, dirbdami savo darbą pagal Dievo valią” 214. ~ 852 IV,49 | nuolankiai ir slaptomis dirbto, bet dėl to ne mažiau lemtingo 853 IV,56 | iš kareivinių, amatininkų dirbtuvių, kunigaikščių rūmų, šeimų. 854 Iža,3 | tendencijas. Kaip evangelinėje dirvoje auga ir raugės, ir geri 855 IV,49 | priešintis visų pavidalų moters diskriminacijai ir jos kilnumo pažeidimams” 178. 856 Iža,2 | apibendrinančių plenarines diskusijas, nuo darbo grupių diskusijų 857 Iža,2 | buvimu, bet ir klausytis diskusijoje dalyvaujančių laikato atstovų 858 Iža,2 | diskusijas, nuo darbo grupių diskusijų ir pranešimų iki “propositiones” 859 III,39 | pasauliams”, vystymosi disproporcijos yra atvirai atskleistos 860 III,42(149)| Jonas Paulius II. Enciklika “Dives in misericordia”, 12 // 861 Iža,2(1) | Vatikano II Susirinkimas. Dogminė konstitucija apie Bažnyčią “ 862 Iža,2 | turtingiausiame Susirinkimo doktrininiame, dvasiniame ir pastoraciniame 863 V,60 | justi skubus pasauliečių doktrininio ugdymo poreikis, ne tik 864 Iža,2 | baigiamojo Kreipimosi. Todėl šis dokumentas, galutinį pavidalą įgavęs 865 IV,50 | kilnumą ir pašaukimą. Šiame dokumente pradedami, tęsiami ir tikslinami 866 I,9 | naujausius Magisteriumo dokumentus bei Šventosios Dvasios vadovaujamos 867 II,25(84) | pareigas Bažnyčioje “Christus Dominus”, 11. ~ 868 III,38(139)| Kongregacija. Instrukcija “Donum vitae” dėl pagarbos gimstančiai 869 III,42 | skleidimą, suprantamą kaip “dorybę”, kuria visi turi būti auklėjami, 870 V,60 | tokias visuomeninio gyvenimo dorybes, kaip sąžiningumas, teisingumo 871 IV,47 | rodo vaikams jautrią ir dosnią meilę. Jis teikia jiems 872 II,24 | Pagal pirmapradžio dosnumo, iš kurio ir kyla, logiką, 873 II,18 | Tėvu Šventosios Dvasios dovanoje. Sujungti su Sūnumi Šventosios 874 V,62 | atsiverti kitiems ir savęs dovanojime aptinka žmogaus gyvenimo 875 III,40 | gyventi ir save kitiems dovanoti: “Dievas, kuris tėviškai 876 I,14 | Augustino komentaras 26 psalmei: Dovydas “buvo pateptas karaliumi. 877 Iža,6 | nesantaiką ir priespaudą. Tai dramatiškai sukrečia ir skaldo žmonijos 878 Iža,3 | vynuogyne, šiuo puikiu ir dramatišku istorijos momentu, trečiojo 879 II,27 | solidari su jų siekiais ir dramomis. Gana dažnai, ypač kai kuriuose 880 III,44 | Bažnyčia ragina pasauliečius su drąsa ir intelektualiu kūrybingumu 881 II,25 | bus taikomas plačiau ir drąsiau87. ~Pasauliečių dalyvavimas 882 V,64 | gausėjančius išganymo vaisius. ~Drąsioji Mergele, ~įkvėpk mums dvasios 883 III,34 | gyvenimo žemėje prasmės. Jį drasko netikrumas, peraugąs į neviltį. 884 II,31 | priekaištas dėl Kristaus kūno draskymo. Tad jus visus tepasiekia 885 III,43 | ir simboliškai išreikštas draudimu ‘valgyti nuo medžio’ (Pr 886 II,29 | išaugo nauji sąjūdžiai ir draugi-jos su savitu pobūdžiu ir tikslais; 887 II,30 | kiekviena pasauliečius telkianti draugija turi būti vieta, kurioje 888 II,31 | Katalikų Veikimo sąjūdžius ir draugijas. Jame "pasauliečiai laisvai 889 II,28 | progos ar galimybės veikti draugijose” 104. Individualiame apaštalavime 890 II,30 | lydinčiais įvairių pasaulietinių draugijų gyvenimą ir veiklą. Tai 891 IV,46 | širdys atviros brolybei, draugystei ir solidarumui. Juos labai 892 I,15 | pobūdis40. ~Evangeliniai druskos, šviesos ir raugo įvaizdžiai, 893 I,12(17) | Susirinkimas. Decr. pro Armeniis, DS 1314. ~ 894 V,58 | gimimą ir augimą kaip apie du krikščioniškojo gyvenimo 895 I,16 | visiems Bažnyčios sūnums ir dukterims41. Pašaukimas šventumui 896 II,20 | skaitome: Jėzus Kristus, “duodamas savo Dvasią, paslaptingai 897 I,9 | grindžiantį visus pašaukimus, duodantį pradžią krikščioniško pasauliečių 898 I,8 | yra “tikrasis vynmedis”, duodantis gyvybę savo šakoms (plg. 899 II,21 | skaitome: “Kiekvienam mūsų duota malonė pagal Kristaus dovanos 900 V,64 | krikščioniškasis naujumas”, duotas nariams Bažnyčios, iš kurios 901 III,34 | Atverkite, plačiai atverkite duris Kristui! Atverkite jo išganingai 902 III,34 | gyvenimo žodžius.” 124 ~Durų atvėrimas Kristui, jo priėmimas 903 Iža,4 | gyviau liudija apie atvirumą dvasinei ir transcendentinei gyvenimo 904 Iža,5 | ir istorijoje, palenktas dvasinėms ir religinėms vertybėms. ~ 905 Iža,2 | veiklos prigimtį, kilnumą, dvasingumą, misiją ir atsakomybę ypač 906 V,64 | patikiu ir Sinodo vaisių dvasinį sėkmingumą. Baigdamas šį 907 Iža,2 | Susirinkimo doktrininiame, dvasiniame ir pastoraciniame palikime. 908 I,15(40) | gyvendami pasaulyje. Tai, kas dvasininkams gali būti papildomas arba 909 II,26 | pradžioje kalbėdamas Romos dvasininkijai, Paulius VI pasakė: “Paprasčiausiai 910 III,35 | Bažnyčiose, yra ne tik vietinės dvasininkijos, bet ir nemažiau brandaus 911 III,34 | gresia pavojus, kad tas dvasinis ir moralinis paveldas bus 912 II,24 | kitam - pranašavimą, kitam - dvasių atpažinimą, kitam - įvairių 913 II,20 | negali užsidaryti savyje, dvasiškai izoliuotis nuo bendruomenės; 914 II,19 | Šventųjų bendravimas reiškia dvejopą gyvybinį dalyvavimą: krikščionių 915 I,14 | karaliai ir kunigai. Šiais dvejopais asmenimis buvo pranašiškai 916 I,14 | Testamento laikais, jis lietė tik dvejopus asmenis. Tad akivaizdu, 917 II,24 | Tėvų, “Šventosios Dvasios, dvelkiančios ten, kur ji nori, veikimą 918 Iža,2 | patyrusiais naują Sekminių Dvasios dvelkimą, Bažnyčia gyviau įsisąmonino 919 III,42 | visuomenės turto sąskaita, dviprasmiškų arba neleistinų priemonių 920 IV,49 | momentu. Nors ir nepašauktos Dvylikai būdingai apaštališkai tarnybai, 921 V,61 | giesmės žodžiai: “Jis rado jį dykumoje - tyruose vaitojančios dykumos. 922 V,61 | dykumoje - tyruose vaitojančios dykumos. Apglėbė jį, rūpinosi juo, 923 III,41 | iš to meilės ženklo ir, džiaugdamasi kitų užmojais, meilės darbus 924 V,64 | Motina, Bažnyčios Motina, ~džiaugdamiesi ir stebėdamiesi ~giedame 925 IV,53 | Paulių džiaugtis: “Dabar aš džiaugiuosi savo kentėjimais už jus” ( 926 IV,53 | ir prisikėlusio Kristaus džiaugsmą (plg. 2 Kor 4, 10-11; 1 927 I,8 | Viešpaties darbas, jo širdies džiaugsmas: “Buvau tave pasodinęs it 928 IV,54 | kentėjime ir jo prisikėlimo džiaugsme forma, taigi Bažnyčią pašventinančia 929 V,64 | krikščionišką atsakomybę ~ir džiaugsmingą viltį, ~kad ateina Dievo 930 IV,46 | tolesnį kelią į ateitį, tos džiaugsmingos jaunystės, kuria ją nuolat 931 II,20 | jausdamas brolišką ryšį, kupiną džiaugsmo, kuris kyla iš bendro kilnumo, 932 IV,53 | suspaudime su Šventosios Dvasios džiaugsmu” (1 Tes 1, 6) ir būti Kristaus 933 IV,53 | Žmogus, kad ir pašauktas džiaugsmui, kasdieniame gyvenime patiria 934 I,17 | pasiklauso šv. Augustino žodžių: “Džiaukimės ir dėkokime: tapome ne tik 935 III,35 | neišvengiamas plantatio Ecclesiae reikalavimas, šiuo nauju 936 IV,46(168) | deklaracija “Gravissimum educationis”, 2. ~ 937 IV,49 | reikia atkurti remiantis efektyvia pagarba žmogaus asmens teisėms 938 IV,48 | organizacijos nepakankamai efektyvios, kad įstatymų leidyba vėluoja, 939 II,23 | nemenkindami humanistinio efektyvumo” 76. ~Sinodo Tėvai daug 940 II,21 | 28). Savo ruožtu Laiške efeziečiams skaitome: “Kiekvienam mūsų 941 IV,49 | perkamą-parduodamą objektą, tarnaujantį egoistiniams interesams ir pasitenkinimui. 942 IV,48 | įstatymų leidyba vėluoja, kad egoistiškai nusiteikusi visuomenės dalis 943 III,38 | pasaulį temdantį pesimizmą ir egoizmą Bažnyčia stoja gyvybės pusėje: 944 III,40 | globa, ypač tada, kai žmonių egoizmas, prieš gimdymą nukreiptos 945 III,42 | įveikti įsiviešpatavusią egoizmo, neapykantos, keršto ir 946 III,38 | asmeninį kilnumą nuo pirmos egzistavimo akimirkos. Šitaip būna tuomet, 947 IV,51(190) | vykdo savo funkciją; į jame egzistuojantį užduočių suskirstymą nereikia 948 IV,51 | perteikdamos tikėjimą ir eidamos įvairias tarnybas Bažnyčioje, 949 II,28 | asmeniškai. Jis skamba: “Eik ir tu į mano vynuogyną!” 950 I,9 | vieta - pirmose Bažnyčios eilėse. Jiems Bažnyčia yra žmonių 951 IV,53(198) | Vyskupų Sinodo VII Eilinis Susirinkimas (1987). Per 952 II,23 | tikras pareigas, būtent: eiti Žodžio tarnybą, vadovauti 953 III,43 | aštriau iškyla vadinamasis ekologinis klausimas. Dievas tikrai 954 III,40 | tik kultūrinėmis, bet ir ekonominėmis bei teisinėmis priemonėmis, 955 III,43 | veiklos kriterijų ir tikslą: “Ekonominiame-socialiniame gyvenime taip pat turi būti 956 Iža,3 | ir visuomenės, politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo naujos 957 III,34 | išganingai galiai valstybių, ekonominių, politinių sistemų sienas, 958 III,43 | susiduria su esminiu dalyku - ekonominiu-socialiniu klausimu, kurio sprendimą 959 II,23(73) | Bažnyčios ganytojams kaip ekspertai arba patarėjai, taip pat 960 II,31 | pagrindines sąlygas patvirtinti ekumeniniams susivienijimams, kurių daugumą 961 V,61 | krikščioniškosios iniciacijos apeigų” elementais, padedančiais atskleisti 962 Iža,5 | žmogaus vertą gyvenimą ar bent elementarias buities sąlygas. Šiandien 963 IV,46 | jaunimui. Taip darydamas jis elgėsi labai teisingai. Daugelyje 964 I,16 | tapti šventais visu savo elgesiu” (plg. 1 Pt 1, 15). Prabėgus 965 V,58 | Jn 2, 5). Kad ištikimai elgtumės pagal Dievo valią, turime 966 IV,53 | beturčiai, alkstantys, emigrantai, pabėgėliai ir kaliniai, 967 II,26 | krikščionių (pvz., pabėgėlių ir emigrantų) ypatingos situacijos. Kad 968 I,14(19) | S. Augustinus. En. Ps. XXVI, II, 2 // CCL 969 Iža,2 | naujas šventumo ir dalyvavimo energijas. Be kita ko, tai liudija 970 IV,51 | katekizacijos srityse reikia energingiau remti ypatingą moterų vaidmenį 971 Iža,5 | vaikus, pamestus ir tėvų engiamus vaikus, meilės ir deramos 972 IV,54(201) | Ignatius Antiochenus. Ad Ephesios, VII, 2 // SCh 10, 64. ~ 973 V,64 | neužmatomoms ~Dievo karalystės erdvėms ~ir Evangelijos skelbimui 974 Iža,1 | mūsų žvilgsniui atveria erdvų Viešpaties vynuogyną ir 975 V,61 | savo akies lėliukę. Kaip erelis skatina savo jauniklius, 976 IV,56 | klaida prieš tikybą, tiesiog erezija, jei kas stengtųsi maldingą 977 III,44 | apvalytume kritiškai įvertintus esamos kultūros elementus, bet 978 II,31 | sunkumais, susijusiais su esamų susivienijimų veikla arba 979 V,60 | reikalo “pagrįsti juose esančią viltį” rimtų ir sudėtingų 980 I,14 | teisingumu tarnaujant Jėzui, esančiam visuose broliuose, ypač 981 Iža,4 | laisve, pakerta savo širdyje esančias religingumo šaknis: užmiršta 982 III,33 | atveda į Bažnyčią atokiau esančius žmones; jie stropiai bendradarbiauja 983 II,29 | 29. Bažnytinė komunija, esanti ir veikianti paskirų asmenų 984 III,32 | Dievas patiki pasauliečiams, esantiems komunijoje su visais kitais 985 II,28 | būtų gyvai įsisąmoninęs esąs Bažnyčios narys arba asmuo, 986 IV,55 | Vienuolių luomas liudija eschatologinę Bažnyčios prigimtį, jos 987 III,38 | žmonių giminės biologinei esmei. Tokioje perspektyvoje svarbiausia, 988 IV,50 | moters - esmę, vadinasi, į esmingiausius jo sandaros elementus ir 989 IV,50 | priklausančius tam, kas moteryje esmiška ir nekintama, tiek tam, 990 II,23 | pareigos kadaise buvo tik etapai kelyje į sakramentinę kunigystę. 991 III,33 | ji parengia krikštui ir Eucharistijai, sustiprina tiek pasiryžimą 992 I,14 | Kristų” (plg. 1 Pt 2, 5). Eucharistijos šventime jos pamaldžiai 993 I,14 | visame pasaulyje dalyvaudami eucharistiniame garbinime, pašventina patį 994 III,38 | žmogžudystės, genocidas, abortas, eutanazija ir laisva savižudybė; visi 995 IV,49 | Dvasios (plg. Apd 1, 14). ~Evangelijai ištikima ankstyvoji Bažnyčia 996 II,23 | pasauliečių, persisunkusių evangeline dvasia, atsakingų už tuos 997 Iža,3 | visuomenės tendencijas. Kaip evangelinėje dirvoje auga ir raugės, 998 III,42 | pareigą liudyti žmogiškas ir evangelines vertybes, vidujai susijusias 999 I,15 | pasaulietiškas pobūdis40. ~Evangeliniai druskos, šviesos ir raugo 1000 II,21 | apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais, 1001 I,8 | Mt 21, 28). ~Drauge su evangelistu Jonu gilindamiesi į vynuogyno 1002 II,23 | kai kurios ypač atviros evangelizacijai sritys, būtent, meilė, šeima, 1003 III,33 | telkiasi ir plėtojasi būtent evangelizacijoje, nes ji yra malonė ir mandatas, 1004 IV,49 | imtis užduočių, susijusių su evangelizavimu. Laiškuose apaštalas Paulius 1005 III,44 | nuntiandi” žodžius: “Bažnyčia evangelizuoja skelbiamosios Žinios dieviškąja 1006 III,36 | tampa evangelizuota ir evangelizuojančia bendruomene ir todėl yra 1007 III,36 | skelbianti Evangeliją, tampa evangelizuota ir evangelizuojančia bendruomene 1008 III,35 | evangelizuoti pirmiausia reikalingi evangelizuotojai. Todėl visi, pradedant krikščionių 1009 III,35 | rengimas128. Šitaip pačios evangelizuotosios bendruomenės patraukia naujų 1010 I,16 | Susirinkimas, sušauktas evangeliškai atnaujinti krikščionių gyvenimą,