| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Ioannes Paulus PP. II Christifideles Laici IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Chapter, Paragraph
2012 V,61 | sergėjo jį kaip savo akies lėliukę. Kaip erelis skatina savo 2013 V,64 | kuris yra pagrindinis ir lemiamas Bažnyčios gyvenimo ir misijos 2014 IV,49 | dirbto, bet dėl to ne mažiau lemtingo Bažnyčios brandai ir šventumui 2015 II,24 | nori, veikimą ne visada lengva atpažinti ir priimti. Žinome, 2016 III,41 | neteisingų privačių interesų, lengvai visą instituciją apimančio 2017 V,61 | ugdymo uždavinys. Parapijai lengviau užmegzti ryšį su paskirais 2018 II,25 | priklausomybė ir susisiekimo lengvumas šiandien jau nebeleidžia 2019 II,31 | ir ginčų dvasią, verčiau lenktyniauti abipuse pagarba (plg. Rom 2020 V,58 | nestinga, kaip sako šv. Leonas Didysis: “Kas davė kilnumą, 2021 I,17 | lūpų veržiasi garsusis šv. Leono Didžiojo paraginimas: Agnosce, 2022 III,34 | krikščioniškos maldingumo ir liaudies religingumo tradicijos tebėra 2023 I,14 | šventąja tauta, įsigytąja liaudimi” (1 Pt 2, 9). Pasauliečių 2024 I,14 | išrinktoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus 2025 III,42 | susigraudinimas dėl blogio, liečiančio daugelį asmenų, artimų ar 2026 II,23 | netrūko ir kritinių pastabų, liečiančių nekritišką švaistymąsi terminu “ 2027 V,60 | skelbti moralinius principus, liečiančius visuomenės santvarką. Savo 2028 II,27 | Susirinkimo postulatas, liečiantis bendrą sielovados problemų 2029 II,20 | Tame kūne Kristaus gyvybė liejasi į tikinčiuosius [...]. Kaip 2030 V,58 | Darykite, ką tik jis jums lieps” (Jn 2, 5). Kad ištikimai 2031 III,44 | atsakyti į žmonių širdyse liepsnojančius klausimus apie tiesą ir 2032 III,39 | teisė į religijos laisvę, liesdama giliausią dvasios sritį, 2033 I,14 | Testamento laikais, jis lietė tik dvejopus asmenis. Tad 2034 II,29 | Bažnyčios istorijoje - apie tai lig šiol liudija įvairios brolijos, 2035 III,32 | ją skelbti Evangelijos “ligi pat žemės pakraščių” (Apd 2036 IV,54 | dalių. Vienas jos tikslų - ligonį, invalidą ar kenčiantį žmogų 2037 IV,54 | reiškiasi sakramentų šventimu su ligoniais ir ligoniams; tai pastiprinimas 2038 IV,53 | triūsu. Ir šiandien katalikų ligoninėse ir globos namuose personalas 2039 IV,54 | pagalbą tais atvejais, kai dėl ligos ir kančių būna sunkiai mėginamas 2040 III,38 | žmogišką gyvybę, ypač silpną ir ligotą, Bažnyčia įgyvendina esminį 2041 IV,49 | pavyzdžiai, tikinčiajam likdami galutiniu ir lemiamu atskaitos 2042 Iža,2 | praktiškai veikiant dažnai likdavo apleistos specifinės profesinės, 2043 III,36 | prisijungė prie kiekvieno žmogaus likimo” 132. ~Todėl žmogus “yra 2044 Iža,2 | Sinodo darbų lobiui - nuo Lineamenta iki Instrumentum laboris, 2045 Iža,2 | darbus, Tėvai man pareiškė linkėjimą, o drauge ir prašymą, kad 2046 Iža,7 | Evangelija Jėzuje Kristuje yra linksmoji naujiena, kurią Bažnyčia 2047 IV,45 | pradžia, nes kaip saulė linksta į vakarą, taip žmogus netenka 2048 IV,52 | dalyvavimas bažnyčioje atliekamoje liturginėje maldoje, ir auklėjimas, 2049 II,23 | Žodžio tarnybą, vadovauti liturginėms maldoms, teikti krikštą, 2050 II,23 | Susirinkimo paskelbtas liturginis atsinaujinimas padėjo pasauliečiams 2051 II,30 | išlaikant visą jo turinį. ~- Liudijama patvari ir autentiška komunija, 2052 III,35 | nėra įsitvirtinusi, ir ten liudijantys savo tikėjimą. ~Tačiau dabar 2053 Iža,7 | žmonėms. Šiame skelbime ir liudijime pasauliečių vaidmuo savitas 2054 III,35 | ruožtu reikia jaunų Bažnyčių liudijimo ir įkarščio; šitaip įvairios 2055 IV,55 | Bažnyčioje jis tarnauja savo būdu liudydamas ir primindamas kunigams, 2056 II,30 | pasauliečių susivienijimai, gyvai liudydami visuomenėje dalyvavimą ir 2057 III,44 | išraiška, jos istorinio kelio liudytoja. Be kita ko, tik kultūroje 2058 III,39 | nepavargstantys tikėjimo liudytojai, nepalaužiamai besilaikantys 2059 V,62 | Pasaulietis auklėtojas - tikėjimo liudytojas mokykloje).” 222 ~Pasauliečių 2060 IV,48 | kaip tikėjimo tradicijos liudytojo (plg. Ps 44, 2; Iš 12, 26- 2061 V,62 | mokytojai ir dėstytojai tikrai liudytų Evangeliją savo gyvenimo 2062 V,61 | jauniklius, plazdendamas virš lizdo, taip jis išskleidė savo 2063 IV,52 | patiriamą kaip ypatingą vertybių lobį ir totalumo, išskirtinumo, 2064 IV,52 | įkvėpimo. O Bažnyčia tais lobiais turi naudotis vis geriau” 196. 2065 Iža,2 | vertę visam Sinodo darbų lobiui - nuo Lineamenta iki Instrumentum 2066 II,24 | dosnumo, iš kurio ir kyla, logiką, Šventosios Dvasios dovanos 2067 II,30 | vyskupu turi pasireikšti lojaliu pasirengimu priimti jų mokymą 2068 III,40 | Šeima yra gyvybės ir meilės lopšys, kuriame žmogus “gimsta” 2069 II,31(119) | Italijos Bažnyčios kongrese Lorete (1985 balandžio 10) // AAS 2070 II,23 | ir akolitato pareigoms. Lotynų Bažnyčioje tos pareigos 2071 V,59(213) | AAS 74 (1982), 685; Kalba Louvaino universiteto bendruomenei ( 2072 IV,56 | Štai pasauliečių gyvenimo luome esama įvairių “pašaukimų”, 2073 IV,49 | tarnybai, tiksliau kunigystės luomui, moterys lydi tarnaujantį 2074 IV,55 | bet ir įvairius gyvenimo luomus, būdingus kunigams, diakonams, 2075 III,38 | sveika, ar serga, veiksni ar luoša, turtinga ar beturtė. Vatikano 2076 IV,53 | visuomenės paribį, ligoniai, luoši, beturčiai, alkstantys, 2077 V,59 | smarkiai peikdamas gilų lūžį tarp tikėjimo ir gyvenimo, 2078 III,42 | Vykdant šią užduotį, juos lydės ir pagalbą teiks artumas 2079 II,31 | įvertinimo procesą turi lydėti vadovavimas ir ypač padrąsinimas 2080 II,30 | konkrečiais rezultatais, lydinčiais įvairių pasaulietinių draugijų 2081 II,23 | sukurti tarnybų struktūrą, lygiagrečią tai, kuri pagrįsta kunigystės 2082 V,59 | gyvenime negali būti dviejų lygiagrečių srovių: vienos - vadinamojo “ 2083 III,39 | visos visuomenės gerovės, lygiai kaip ir kiekvieno saviraiškos 2084 IV,55 | Šventieji Tėvai mėgdavo Bažnyčią lyginti su pieva, kupina stebinančiai 2085 II,25 | apie pagrindinę vyskupijos lygmens bendradarbiavimo, dialogo 2086 IV,49 | asmens kilnumą, taigi jos lygybę su vyru. ~Tai - visų Bažnyčios 2087 IV,45 | narių amžiaus, bet ir nuo lyties, savybių, taip pat pašaukimo 2088 III,43 | taip pat technologijos mainų sistemos pakeitimą. ~Siekdami 2089 IV,46 | palengvins kartų susitikimą ir mainus, o Bažnyčiai ir visuomenei 2090 III,42 | srityje jokiu būdu negali būti maišoma su politine bendruomene. 2091 I,17 | kilnumą!] Taip pat ragina šv. Maksimas, Tūro vyskupas, kreipdamasis 2092 IV,56 | erezija, jei kas stengtųsi maldingą gyvenimą pašalinti iš kareivinių, 2093 IV,56 | tekstą206. Kalbėdamas apie maldingumą, kitaip tariant, apie krikščioniškojo 2094 IV,56 | atsiskyrėlių ir vienuolynų maldingumas, bet yra ir kitokių maldingumo 2095 II,23 | tarnybą, vadovauti liturginėms maldoms, teikti krikštą, taip pat 2096 I,16 | šeimos ir bendruomenės maldų, praktikuotų meilę visose 2097 II,20 | pirma vieta tenka apaštalų malonei, kurios valdžiai pati Dvasia 2098 I,14 | klysti” 25, tiek žodžio malonėje (plg. Apd 2, 17-18; Apr 2099 V,64 | Tavimi ~dėkojame Dievui, ~“maloningam iš kartos į kartą”, ~už 2100 V,60 | teisingumo dvasia, nuoširdumas, mandagumas, dvasios tvirtumas, be kurių 2101 III,33 | evangelizacijoje, nes ji yra malonė ir mandatas, kurį Kristus jai patikėjo 2102 III,38 | Šis reiškinys palankus manipuliacijoms, susijusioms ne tik su biologine 2103 III,44 | pavidalų monopolizavimui ir manipuliavimui. ~Tačiau pasauliečių sielovadinė 2104 III,38 | ne tik “stebėti”, bet ir manipuliuoti žmogiškąja gyvybe nuo jos 2105 I,14 | iš Mergelės Marijos, kaip manyta, dailidės sūnus, gyvojo 2106 IV,50(186) | krikščioniškojo gyvenimo marijiškasis matmuo ypatingu būdu išreiškiamas 2107 IV,50(186) | Vadinasi, galima tvirtinti, jog Marijoje moteris randa paslaptį, 2108 III,38 | Pasauliečiai, įvairiais būdais ir mastais įsitraukę į mokslo, technikos, 2109 V,58 | Išties Dievas nuo amžių mąstė apie mus ir pamilo kaip 2110 IV,49 | pasitenkinimui. Pirma tokios mąstysenos auka būna moteris. Pripažinti 2111 II,29 | jungtiniame apaštalavime matantis Bažnyčios komunijos ir vienybės 2112 I,17 | slaptinga versmė ir neklaidingas matas. Bažnyčia, Kristaus Sužadėtinė, 2113 IV,51 | šaltinį Bažnyčia visada matė laisvame ir suvereniame 2114 III,32 | visa Bažnyčios misija: “Ką matėme ir girdėjome, skelbiame 2115 Iža,5 | skurdo - tiek moralinio, tiek materialinio - ir vargo telkiniai, supantys 2116 III,40 | politika, taip pat vargas ir materialinis, kultūrinis bei moralinis 2117 II,26 | išplėtoti savo veiklos dėl materialinių išteklių arba kunigų trūkumo, 2118 II,28 | atverti jas visiems tikrovės matmenims, visai egzistencijos prasmei. 2119 I,15 | pasaulietiškame Bažnyčios matmenyje dalyvauja visi jos nariai. 2120 IV,51 | visuose tų bendrijų gyvenimo matmenyse, pradedant socialiniu-ekonominiu, 2121 IV,50(186) | krikščioniškojo gyvenimo marijiškasis matmuo ypatingu būdu išreiškiamas 2122 Iža,1 | Tautos, pavaizduotos šv. Mato evangelijos palyginime apie 2123 III,39 | tam tikra prasme tampa jų matu.” 141 ~Sinodas neužmiršo 2124 III,34 | autentišką laisvę. ~Visur matyti akivaizdus poreikis atkurti 2125 I,17(49) | S. Maximus. Tract. III de Baptismo // 2126 IV,47 | karalystę. Taigi kas pasidarys mažas, kaip šis vaikelis, tas 2127 III,35 | dėl įveikiamų atstumų vis mažėja, Bažnyčios bendruomenės 2128 I,14 | visuose broliuose, ypač mažiausiuose (plg. Mt 25, 40). ~Tačiau 2129 V,61 | krikščionis ugdyti labai padeda mažosios bažnytinės bendruomenės, 2130 II,31 | daugumą sudarytų katalikai, o mažumą - nekatalikai, ir pagrindą, 2131 V,63 | didžiųjų tautų gyvenančių mažumų kultūrą” 224. ~Kai kurie 2132 III,38 | galimybės valdyti gyvybės tęsimo mechanizmus ir pirmas žmogaus gyvenimo 2133 IV,50 | dėl jo biblinės-teologinės meditacijos pobūdžio - gali pajusti 2134 III,34 | Pirmajam pasauliui. Jame medžiaginė gerovė ir konsumpcionizmas, 2135 III,44 | remiama deramai parinktomis medžiaginėmis, intelektinėmis ir sielovadinėmis 2136 III,37 | kurio dėka jis viršija visas medžiaginio pasaulio vertybes. Jėzaus 2137 III,43 | išreikštas draudimu ‘valgyti nuo medžio’ (Pr 2, 16-17), rodo, kad 2138 IV,55 | turtingumą. Šventieji Tėvai mėgdavo Bažnyčią lyginti su pieva, 2139 IV,54 | ligos ir kančių būna sunkiai mėginamas ne tik jo pasitikėjimas 2140 V,59(213) | įsipareigojimo bažnytinio sąjūdžio (MEIC) tautinio kongreso dalyviams ( 2141 IV,46 | parodė jaunuoliui: “Jėzus meiliai pažvelgė į jį” (Mk 10, 21). 2142 III,38 | pagrįsti, vis dėlto yra melagingi ir iliuziški, jei ko ryžtingiausiai 2143 III,42 | pagundas, kaip nesąžiningumas, melavimas, nedidelės grupės turtėjimas 2144 V,58 | sūniškai ir ištvermingai meldžiantis, naudojantis išmintingu 2145 V,64 | Vakarienės menėje ~su apaštalais melsdamasi ~laukei Sekminių Dvasios. ~ 2146 V,64 | laukei Sekminių Dvasios. ~Melsk jos naujo išliejimo ~visiems 2147 III,35 | didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad 2148 I,16 | šventųjų; turime uoliai melsti, kad Dievas mums jų duotų” 42. ~ 2149 V,64 | įvykęs Marijos Metų spalio mėnesį, savo darbą ypatingu būdu 2150 IV,56 | atėjimui. Joks talentas, net menkiausias, negali būti užkastas ir 2151 IV,48 | sudėtingų problemų ir pamažu menksta jūsų jėgos, kad socialinės 2152 IV,56 | kunigaikščio, našlės, merginos ar ištekėjusios moters. 2153 IV,52 | grąžinti deramą pagarbą tiek mergystei, tiek motinystei” 197, dar 2154 IV,55 | kita. Gali joje pamatyti ir mergystės žiedus, ana našlystė oriai 2155 I,13 | paties Jėzaus Kristaus, Mesijo ir Išganytojo, misijoje. ~ ~ 2156 IV,45 | Evangelijos tekstą, dienos metą lygina su žmogaus amžiumi. “ 2157 V,61(217) | S. Methodius. Symposion III, 8 // SCh 2158 I,14 | privalo tarp šiuolaikinio meto prieštaravimų išreikšti 2159 II,31 | būdu, vartodami specifinį metodą, ištikimai ir aktyviai tarnautų 2160 V,61 | aktyviai su ja bendradarbiauja. Metodijus Olimpietis rašė: “Tobulesnieji 2161 V,63 | žmogaus mokslų priemonių ir metodų vartojimu, yra juo sėkmingesnis, 2162 II,25 | regiono mastu tinkamiausius metodus patariamajai funkcijai ir 2163 Iža,5 | telkiniai, supantys didžiąsias metropolijas ir nešantys mirtį ištisoms 2164 II,26 | chaoso kupinuose didžiųjų metropolijų kvartaluose, ji niekada 2165 II,27 | netikinčiųjų ir tikinčių, bet metusių arba apleidusių krikščioniško 2166 Iža,2 | darbininkus: “Pasižiūrėkite, mieliausi broliai, kaip gyvenate, 2167 II,19 | dvasinės statybos ir šventojo miesto įvaizdžiai55, tačiau pirmiausia - 2168 II,25 | kad galėtų atsiliepti į miestų ir kaimų regionų poreikius, 2169 Iža,2 | naujo siunčia juos į visus miestus ir vietoves, kur pats nori 2170 III,35 | nešti Evangeliją žmonėms, milijonams vyrų ir moterų, iki šiol 2171 III,42 | koncentracijos stovyklos ar politikos militarizacija, ginklavimosi varžybos ir 2172 I,8 | Vatikano II Susirinkimas, minėdamas biblinius tekstus, nušviečiančius 2173 III,42 | institucijomis149. ~Norėdami,, kaip minėta, gaivinti laikinąją tikrovę 2174 I,17 | narių tuos žmones, kurie minėtomis sąlygomis (kasdieniame gyvenime 2175 IV,49 | consortio” išsakytą kreipimąsi, minintį įvairiopas moterų diskriminacijos 2176 III,44 | ir kuo didesnėms žmonių minioms, bet ir Evangelijos galia 2177 IV,49 | žmoguje” 177. Tęsdami šią mintį, Sinodo Tėvai pareiškė: “ 2178 II,31 | vienos dvasios ir vienos minties” (1 Kor 1, 10). ~Šitaip 2179 III,42 | vystymąsi ” 156. Tai turėdami mintyje, Sinodo Tėvai paragino krikščionis 2180 III,34 | kaip gimimas, kentėjimas ir mirtis. Galų gale šių paslapčių 2181 I,12 | Jėzus žmogų panardina savo mirtyje, kad panardintų jį ir savo 2182 I,9 | dinamizmui. Jėzuje Kristuje, mirusiame ir prisikėlusiame, pakrikštytasis 2183 I,16 | ataugos gyvuoja ir auga misdamos šventomis ir pašventinančiomis 2184 III,42(149)| II. Enciklika “Dives in misericordia”, 12 // AAS 72 (1980), 1215- 2185 V,64 | bei jo apaštališkoje ir misijinėje galioje. ~Ypač svarbu, kad 2186 II,29 | reikalavimus ir įsipareigoti misijoms bei apaštalavimui.Tačiau, 2187 III,35 | meilės liudijimą. Tikri misionieriai yra pasauliečiai, dėl įvairių 2188 II,27 | bažnytinės šeimos apaštalavimo ir misionieriavimo užmojo” 101. ~Susirinkimo 2189 III,35 | subręsti ypatingiems kunigų misionierių pašaukimams, sudarymą. Niekada 2190 II,27 | komuniją ir žadindami pakilią misionierystę tarp netikinčiųjų ir tikinčių, 2191 I,14 | Augustinas sako: “Kaip dėl mistinės krizmos [chrisma] visi vadinamės 2192 IV,56 | vynuogyno darbininkai, ugdantys mistinį Kristaus Kūną. Iš tiesų 2193 I,12 | Krikštas išreiškia ir mistiškai, bet realiai įgyvendina 2194 Iža,2(4) | Homilija per iškilmingas šv. Mišias, baigiant Vyskupų Sinodo 2195 II,18 | kuriuos dažnai girdime šv. Mišių pradžioje iš kunigo lūpų: “ 2196 III,38 | žmonių sąžinėmis ir gyvenimo modeliais, šitaip stiprindamas diskriminaciją 2197 III,44 | akstinus ir žmonių gyvenimo modelius, nesuderinamus su Dievo 2198 III,38 | kiekviename žmogaus gyvenime ji moka atskleisti spindesį to “ 2199 V,61 | stiprinti brolių tikėjimą”, mokant visus tikinčiuosius esminių 2200 Iža,2 | kurioms pasauliečiai ne visada mokėjo pasipriešinti: pagunda taip 2201 V,64 | pasitikėjimą Dievu, ~kad mokėtume įveikti ~visas kliūtis mūsų 2202 V,58 | ir nepaliaujama Kristaus mokinio nuostata. ~Kalbama ne tik 2203 II,18 | jungiančią Viešpatį Jėzų ir jo mokinius, Kristų ir krikštytuosius. 2204 I,12 | Sūnuje”, krikštytieji, kaip moko Florencijos Susirinkimas, 2205 IV,50 | tie, kurių darbo sri-tis - mokslai apie žmogų ir įvairios teologijos 2206 II,26 | Kristaus mokymo dėstymą moksleiviams; ji ragina pajusti ir praktikuoti 2207 III,44 | vertybių163, arba tam tikrą mokslinę ir techninę kultūrą, nepajėgiančią 2208 Iža,4 | stebuklingų nepaliaujamos mokslinės techninės pažangos laimėjimų 2209 V,62 | Nepaprastai svarbu, kad moksliniai ir techniniai tyrimai, vykdomi 2210 III,38 | remdamasis jis galėtų savo mokslinius tyrimus ir praktinius veiksmus 2211 V,63 | besiremiantis protingu žmogaus mokslų priemonių ir metodų vartojimu, 2212 V,62 | dvasia dirba auklėjimo darbą mokyklose ir ugdymo įstaigose. Taip 2213 I,14 | Vatikano II Susirinkimo mokymui20, norėjau pabrėžti visos 2214 II,22 | skirdamas jiems užduotį mokyti visas tautas (plg. Mt 28, 2215 V,63 | Bažnyčia, žmonių Motina ir Mokytoja, visokeriopai stengsis, 2216 V,62 | ir nekatalikiškų mokyklų mokytojai ir dėstytojai tikrai liudytų 2217 IV,48 | Iš 12, 26-27), gyvenimo mokytojo (plg. Sir 6, 34; 8, 11-12), 2218 V,61 | apsireiškia ir randa atbaigą Mokytojuje Jėzuje, o kiekvieno žmogaus 2219 III,34 | svarbiausiais žmogaus egzistencijos momentais, kaip gimimas, kentėjimas 2220 V,58 | patikėta misija. Tokiems momentams priklauso brendimo ir jaunystės 2221 IV,56(207) | III // Oeuvres complźtes, Monastźre de la Visitation, Annecy 2222 III,44 | priešinantis visų pavidalų monopolizavimui ir manipuliavimui. ~Tačiau 2223 III,42 | kelia neišvengiamą pavojų moralei, nepateisina krikščionių 2224 III,42 | būti auklėjami, ir kaip moralinę “jėgą”, kuri, grindžiama 2225 IV,51 | veikdami jie praturtins moralinėmis vertybėmis žmogiškąją kultūrą 2226 IV,54 | vyras, prisiėmęs fizines ir moralines visų laikų žmonių kančias. 2227 III,43 | tik biologiniams, bet ir moraliniams įstatymams, kurių negalima 2228 V,60 | teisę ir pareigą skelbti moralinius principus, liečiančius visuomenės 2229 III,39 | peržengia individualaus moralumo sritį. Ji traktuojama kaip 2230 IV,50(186) | išreiškiamas santykiu su moterimi ir jos visuomenine padėtimi”, 2231 IV,50(186) | garbingai išlaikyti savo moteriškumą ir iki galo jį įgyvendinti. 2232 IV,50(186) | padėtimi”, sako: “Iš tiesų moteriškumas ypatingai susijęs su Atpirkėjo 2233 IV,50 | bažnytinio gyvenimo kontekste. ~Moteriškumo antropologinių ir teologinių 2234 IV,50 | giliau pažintų vyriškumui ir moteriškumui būdingas vertybes ir dovanas 2235 V,61 | neatskiriamai susijęs su tėvyste ir motinyste, krikščioniškojo ugdymo 2236 IV,52 | pagarbą tiek mergystei, tiek motinystei” 197, dar kartą pabrėždami 2237 V,61 | auklėtojas. Apie tai kalba gražūs Mozės giesmės žodžiai: “Jis rado 2238 III,32 | turėtumėte bendravimą su mumis. O mūsų bendravimas yra 2239 IV,46 | žiūri į jus pasitikėdama ir mylėdama [...]. Ji yra tikroji pasaulio 2240 II,19 | taip, kaip pats Kristus mus mylėjo [...]. Pagaliau jos tikslas - 2241 II,19 | įstatymas - naujas priesakas mylėti taip, kaip pats Kristus 2242 Iža,5 | būtybė nėra pripažįstama ir mylima pagal jos, Dievo gyvojo 2243 V,64 | malone tapome pašaukti būti mylimais Tėvo vaikais, jog esame 2244 I,11 | žino, kad yra sujungtas su mylimuoju Sūnumi, pats tapdamas įsūniu ( 2245 I,17 | didžiūnams, bet artimi juos mylinčiam Tėvui, įprastiniame gyvenime, 2246 V,62 | kurio artumą junta kaip mylinčio ir globojančio Tėvo artumą, 2247 III,40 | hedonistinė ir vartotojo mąstysena naikina gyvybės šaltinį, o ideologijos 2248 II,26 | broliški ir svetingi šeimos namai” 92, “tikinčiųjų bendruomenė” 93. 2249 II,27 | ir visiems tarnaujančiais namais, arba, kaip sakydavo popiežius 2250 IV,53 | katalikų ligoninėse ir globos namuose personalas sudarytas daugiausia 2251 V,60 | profesinę patirtį, šeimos nario ir piliečio sąmoningumą 2252 II,28 | įsisąmoninęs esąs Bažnyčios narys arba asmuo, kuriam visų 2253 V,60 | ugdymo poreikis, ne tik dėl natūralaus jų tikėjimo gilinimo proceso, 2254 V,62 | šeima, “namų Bažnyčia”, yra natūrali ir pagrindinė tikėjimo mokykla. 2255 III,38 | pradėjimo akimirkos iki natūralios mirties, ir visomis sąlygomis, 2256 II,23 | viso tikinčiųjų būrio. Tad natūralu, kad pasauliečiai gali atlikti 2257 III,42 | rūpi taikos reikalas, ir naudodamiesi specialių valstybinių ir 2258 II,24 | autentiškumo bei tvarkingo naudojimo priklauso tiems, kurie Bažnyčiai 2259 III,43 | susijusių su gamtos elementų naudojimu, išteklių atnaujinimu ir 2260 IV,56 | būti užkastas ir likti be naudos (plg. Mt 25, 24-27). ~Apaštalas 2261 III,43 | negalima kalbėti apie laisvę ‘naudoti ir piktnaudoti’ arba tvarkyti 2262 V,58 | tarpsnius, mus ragina: “Lyg naujagimiai trokškite dvasinio neatmiešto 2263 I,14 | į krikštytuosius lyg į “naujagimius”, apaštalas Petras sako: “ 2264 Iža,3 | tikėjimas nušviečia visa naujaip ir parodo Dievo ketinimus 2265 III,41 | pasireiškianti seniausiais ir visad naujais gailestingumo darbais kūnui 2266 I,9 | analize, atsižvelgiant į naujausius Magisteriumo dokumentus 2267 I,9(16) | Pijus XII. Kalba naujiems kardinolams (1946 vasario 2268 IV,54 | ugdančia galia. ~Tos gerosios naujienos skelbimas tampa įtikinantis 2269 III,34 | Gyvenimas” (Jn 14, 6). ~Naujoji evangelizacija, nukreipta 2270 III,34 | tikėjimą, gautą su krikštu. ~Naujoms kartoms pasauliečiai turi 2271 I,15 | apibrėžiama krikščioniškuoju naujumu, o jos skiriamasis bruožas 2272 III,43 | savo rankomis darbuodamasis Nazarete” 160. ~Ekonominio-socialinio 2273 IV,50(186) | tik norėčiau pabrėžti, jog Nazareto Marijos asmenybė nušviečia 2274 IV,56 | kitokios - kunigaikščio, našlės, merginos ar ištekėjusios 2275 III,39 | žmogaus teisių pripažinimą, neabejotinai liečia kiekvieno krikščionio, 2276 III,42 | kai kas daugiau negu “vien neapibrėžta užuojauta ar paviršutiniškas 2277 III,35 | Pasauliečiai šioje srityje neapvylė ir jų indėlis šiandien atrodo 2278 III,42 | įsiviešpatavusią egoizmo, neapykantos, keršto ir priešiškumo kultūrą, 2279 III,42 | Drauge pasauliečiai turi neatidėliojamą ir atsakingą pareigą liudyti 2280 III,40 | auklėjimo funkciją. ~Todėl neatidėliojant reikia pradėti plačią, gilią 2281 Iža,4 | tradicijų tautose ir reikalauja neatidėliotinos naujosios evangelizacijos. ~ 2282 III,34 | audinį. Tačiau tai neįmanoma, neatkūrus šalių ir tautų bažnytinių 2283 V,58 | naujagimiai trokškite dvasinio neatmiešto pieno, kad nuo jo augtumėte 2284 II,24 | Todėl jokia charizma neatpalaiduoja nuo pareigos išlaikyti ryšį 2285 I,15 | kuris juos skiria, bet neatriboja nuo kunigų ir abiejų lyčių 2286 IV,47 | tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, 2287 II,19 | Bažnyčios-Komunijos tikrovę, atskleisdami neatskiriamą krikščionių komunijos su 2288 I,17 | pašaukimas yra esminis ir neatskiriamas naujo gyvenimo, gauto per 2289 I,12 | Florencijos Susirinkimas, neatšaukiamai yra “Kristaus nariai ir 2290 III,43 | įstatymams, kurių negalima nebaudžiamai pažeisti. Teisinga vystymosi 2291 IV,48 | nostalgiškai užsisklęsti nebegrįšiančios praeities atsiminimuose 2292 II,25 | susisiekimo lengvumas šiandien jau nebeleidžia jokiai visuomenės daliai 2293 V,62 | kultūriniais pokyčiais, jau nebepakanka tegul ir visada reikalingo 2294 II,18 | dėl kurios krikščionys nebepriklauso sau, bet yra Kristaus nuosavybė, 2295 IV,50 | Kristumi plotmėje; joje “nebėra nei vyro, nei moters: visi 2296 II,23 | ir pasauliečiai, nors ir nebūdami lektoriais arba akolitais, 2297 III,34 | visiškas ryšio su Dievu nebuvimas net rimčiausių gyvenimo 2298 II,19 | nuo amžių jungianti vieną nedaliąją Trejybę, kuri “atėjus laiko 2299 III,42 | krikščionių skepticizmo ir nedalyvavimo viešuosiuose reikaluose. ~ 2300 III,43 | į labai rimtų didėjančio nedarbo problemų sprendimą, kovoti, 2301 III,34 | sąlyga, jei pajėgs įveikti nedermę tarp Evangelijos ir savo 2302 III,42 | nesąžiningumas, melavimas, nedidelės grupės turtėjimas ar šalininkų 2303 II,26 | sielovadinėje atsakomybėje; b) nedidelių bazinių bažnytinių bendruomenių, 2304 Iža,3(7) | Sinodo Tėvai per neeilinį susirinkimą 1985 metais 2305 I,16(42) | Vyskupų Sinodo II Neeilinis Visuotinis Susirinkimas ( 2306 III,41 | pavidalų: kaip laisva ir neformali veikla ir kaip institucinė 2307 III,41 | iniciatyvos, kurios juk negaili pastangų patenkinti - mūsų 2308 III,41 | Niekas negali ir niekas negalės jos atstoti, net jokios 2309 I,9 | ankstesnių, dažniausiai negatyvių apibrėžimų. Priėmęs griežtai 2310 IV,51 | pilietinės teisės, sritį. ~“Negera vyrui būti vienam; padarysiu 2311 I,11 | Iš tiesų sakau tau: kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis 2312 Iža,5 | Kas gi galėtų suskaičiuoti negimusius, motinos įsčiose nužudytus 2313 III,38 | iliuziški, jei ko ryžtingiausiai negina teisės gyventi - pirmos 2314 III,34 | tų, kurie dar netiki arba negyvena pagal tikėjimą, gautą su 2315 I,11 | negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo karalystę” (Jn 3, 2316 IV,47 | nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę. Taigi 2317 II,31 | remiantis reikėtų duoti neigiamą atsakymą118. ~Visi, tiek 2318 Iža,6 | tautų siekio įgyvendinti neįkainojamą gėrybę - taiką su teisingumu. ~ 2319 V,60 | dvasios tvirtumas, be kurių neįmanomas nė tikras krikščioniškas 2320 IV,49 | Jų veiklos istorija - tai neįprasto darbštumo, dažnai nuolankiai 2321 IV,54 | sielovados veikla negali neįtraukti koordinuotu būdu visų bažnytinės 2322 II,23 | privalo būti budrūs, kad neįvestų “išimtinių situacijų” arba “ 2323 I,13 | krikštytąjį, pažymi jį savo neišdildomu antspaudu (plg. 2 Kor 1, 2324 IV,54 | Bažnyčioje ir Bažnyčiai. ~Idant neišmatuojamame žmonių skausmo pasaulyje 2325 II,31 | laike atspindinčią amžiną ir neišsakomą triasmenio Dievo meilę. 2326 II,19 | kartas yra nuolatinis ir neišsenkantis komunijos Bažnyčioje ir 2327 III,32 | Kas neduoda vaisių, tas neišsilaiko komunijoje: “Kiekvieną mano 2328 IV,51 | antroje dalyje ir kurių laikas neišsprendė ir nesušvelnino, reikalauja 2329 IV,47 | Vaikų gyvenime aptinkamas nekaltumas ir malonė, taip pat jų patiriami 2330 II,31 | sudarytų katalikai, o mažumą - nekatalikai, ir pagrindą, kuriuo remiantis 2331 V,62 | poreikį, kad katalikiškų ir nekatalikiškų mokyklų mokytojai ir dėstytojai 2332 III,34 | žmogiškumo sritį ne tik nekelia žmogui grėsmės, bet ir yra 2333 IV,50 | kas moteryje esmiška ir nekintama, tiek tam, kas susiję su 2334 I,17 | įkarščio slaptinga versmė ir neklaidingas matas. Bažnyčia, Kristaus 2335 IV,46 | vienintelis ir išsamus atsakymas į nekompromisinius jaunimo siekius bei patrauklus 2336 II,23 | kritinių pastabų, liečiančių nekritišką švaistymąsi terminu “tarnyba”, 2337 III,39 | brolių ir seserų, kuriems dar neleidžiama naudotis šia teise. Dėl 2338 III,37 | kokia diskriminacija yra neleistinas neteisingumas ne tiek dėl 2339 III,42 | sąskaita, dviprasmiškų arba neleistinų priemonių vartojimas siekiant 2340 IV,51(190) | sumaišties. Tas suskirstymas nelemia vienų viršenybės prieš kitus 2341 III,38 | iš paties Dievo. ~Asmens neliečiamumas, atspindintis absoliutų 2342 III,38 | reiškiasi žmogaus gyvybės neliečiamumu. Visuotinai paplitę pasisakymai 2343 Iža,5 | teisę į gyvybę ir kūno neliečiamybę, teisę į pastogę ir darbą, 2344 V,61 | nešioja ir formuoja nelygu motinos įsčiose, kad būtų 2345 III,39 | išpažįstamo tikėjimo jie patiria nemalonumus, marginalizaciją, kentėjimus 2346 II,28 | Bažnyčios “nariai”, visai nemenkina to, kad kiekvienas jų yra “ 2347 II,23 | teikimui, nieko neprarasdami ir nemenkindami humanistinio efektyvumo” 76. ~ 2348 IV,53 | ligoniams, liudijimu ir nenuilstamu visų sveikatos apsaugos 2349 III,36 | Kristaus nurodytas kelias, nenuklystamai vedantis per atpirkimo ir 2350 II,22 | reikšmingu “diakonijos” vardu. Nenutrūkstamoje apaštalų įpėdinystėje kunigai 2351 I,11 | atgimdęs mus gyvai vilčiai ir nenykstančiam, nevystančiam, nesuteptam 2352 I,11 | iš pranykstančios, bet iš nenykstančios sėklos gyvu ir pasiliekančiu 2353 I,15 | išganymas, viena viltis bei nepadalijama meilė” 28. Bendro krikšto 2354 I,17 | tarp kasdienių užsiėmimų, nepailsdami triūsia Viešpaties vynuogyne, 2355 V,64 | tikinčiuosius, karštai ragindamas nepailstamai budėti, maža to, į savo 2356 Iža,7 | Todėl žmonija, nieko nepaisydama, gali ir turi turėti viltį. 2357 II,23 | bažnytinių nuostatų ir normų nepaisymą, pernelyg laisvą “pavadavimo” 2358 III,44 | mokslinę ir techninę kultūrą, nepajėgiančią atsakyti į žmonių širdyse 2359 IV,48 | socialinės organizacijos nepakankamai efektyvios, kad įstatymų 2360 III,37 | kiekvieno žmogaus unikalumas ir nepakartojamumas, todėl svarbu suvokti visą 2361 II,28 | pagilina asmeninio unikalumo ir nepakartojamumo, kaip visos Bažnyčios turtingumo 2362 III,40 | žmogui su jo unikalumu ir nepakartojamumu bei tarnybą visiems žmonėms. ~ 2363 V,58 | pamilo kaip vienatinius ir nepakartojamus asmenis, kiekvieną šaukdamas 2364 V,62 | ir visada reikalingo bei nepakeičiamo krikščionių tėvų dalyvavimo 2365 III,36 | įpareigoti savitomis ir nepakeičiamomis priemonėmis laikinąją tikrovę 2366 IV,48 | laikomiems nereikalingais, net nepakeliama našta, noriu pasakyti, kad 2367 III,39 | nepavargstantys tikėjimo liudytojai, nepalaužiamai besilaikantys vienybės su 2368 II,20 | komunijai, taip pat jos nepaliaujamo brendimo į tobulą komuniją 2369 Iža,4 | apsvaigintas stebuklingų nepaliaujamos mokslinės techninės pažangos 2370 IV,56 | Dievui] formų žmonėms, nepaliekantiems pasauliečių luomo” 205. ~ 2371 III,34 | krikščionys tėvai yra pirmi ir nepamainomi savo vaikų katechetai. Šią 2372 Iža,4 | religijos poreikis ~4. Kaipgi nepaminėti įvairių formų religinio 2373 III,42 | širdis”, tiek stiprindami nepaneigiamą taikos pamatą - tiesą, laisvę, 2374 V,64 | krikščionys įsisąmonintų nepaprastą kilnumą, kurį gavo su šventuoju 2375 V,61 | išgyventi didžiulius ir nepaprastus turtus bei atsakomybę, kylančius 2376 Iža,3 | Tie sako: ‘Kad niekas mūsų nepasamdė.’ Jis taria jiems: ‘Eikite 2377 IV,47 | jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į 2378 II,26 | taip pat ir tais, kurių nepasiekia įprastinė sielovada97. Tiesą 2379 I,17 | vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, 2380 I,17 | taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje. Aš esu vynmedis, 2381 V,57 | gąsdinantys Jėzaus žodžiai: “Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan 2382 I,17 | vyrų ir moterų, dažnai nepastebėtų ar net nesuprastų, kurie, 2383 V,59 | žemiškųjų uždavinių. Jie nepastebi, kad tikėjimas dar labiau 2384 III,42 | neišvengiamą pavojų moralei, nepateisina krikščionių skepticizmo 2385 IV,50(186) | kentėjimus, begalinę ištikimybę, nepavargstantį veiklumą, gebėjimą įžvalgumą 2386 III,39 | pasauliečiams, kurie gyvena kaip nepavargstantys tikėjimo liudytojai, nepalaužiamai 2387 II,23 | užduočių vykdymas pasauliečio nepaverčia ganytoju, nes ši tarnyba 2388 IV,49 | istorijos momentu. Nors ir nepašauktos Dvylikai būdingai apaštališkai 2389 III,37 | kilnumui ~37. Įsisąmoninti nepažeidžiamą kiekvieno žmogaus asmens 2390 III,38 | prigimtines, visuotines ir nepažeidžiamas teises; niekas, joks žmogus, 2391 I,10 | KRIKŠČIONIŠKASIS NAUJUMAS ~10. Neperdėsime tvirtindami, kad visõs pasauliečio 2392 IV,53 | Samariečio, kelias; pastarasis “nepraeina kita kelio puse”, bet “pasigaili, 2393 II,19 | puslapiuose, stebindamas nepraeinančiu gaivumu56. Toliau, aptardamas 2394 II,23 | Kristuje teikimui, nieko neprarasdami ir nemenkindami humanistinio 2395 IV,46 | vertybes, kaip teisingumas, neprievarta ir taika. Jaunuolių širdys 2396 III,38 | visomis sąlygomis, taigi nepriklausomai nuo to, ar yra sveika, ar 2397 Iža,4 | sukūrei mus, Viešpatie, ir nerami mūsų širdis, kol neras atilsio 2398 III,34 | akivaizdoje yra nemažiau neraminantys ir destruktyvūs reiškiniai 2399 III,34 | akivaizdoje stovintį ir atsakymų nerandantį šiuolaikinį žmogų apima 2400 Iža,4 | nerami mūsų širdis, kol neras atilsio tavyje” 9. Todėl 2401 II,23 | ganytojo pareigomis, bet nereikalaujančias šventimų. Kanonų teisės 2402 IV,48 | ir neteisingai laikomiems nereikalingais, net nepakeliama našta, 2403 IV,51(190) | egzistuojantį užduočių suskirstymą nereikia įnešti sumaišties. Tas suskirstymas 2404 IV,46 | apsauga. Tačiau jie kupini ir nerimo, pasaulyje vyraujančių nusivylimų, 2405 Iža,6 | sėdama sumaištį, kovą, nesantaiką ir priespaudą. Tai dramatiškai 2406 III,42 | nugalėti tokias pagundas, kaip nesąžiningumas, melavimas, nedidelės grupės 2407 V,63 | Juk tik ta šakelė, kuri nesibijo būti apvalyta šeimininko, 2408 IV,50 | kitėjimų esama daug dalykų, nesikeičiančių ir savo galutinį pagrindą 2409 IV,54 | tampa įtikinantis tada, kai nesiriboja tik žodžiais, bet per liudijimą 2410 III,33 | atsako: “Vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos!” (1 Kor 9, 2411 Iža,2 | sunkenybes ir pavojus, kurių nestigo pasauliečių kelyje po Susirinkimo. 2412 V,58 | Dievo malonės, kurios niekad nestinga, kaip sako šv. Leonas Didysis: “ 2413 III,40 | visą joms deramą orumą ir nesuardomumą (plg. Mt 19, 3-9). Šventasis 2414 III,42 | taip geidžiamas, bet dar nesubrendęs solidarios politikos vaisius 2415 III,44 | žmonių gyvenimo modelius, nesuderinamus su Dievo žodžiu ir išganymo 2416 Iža,7 | jų nesustabdo, juo labiau nesunaikina, nes Šventoji Dvasia, Bažnyčios 2417 III,37 | turi”. ~Asmens kilnumas yra nesunaikinama kiekvienos žmogiškosios 2418 IV,48 | nusiteikusi visuomenės dalis jūsų nesupranta, neturite savęs laikyti 2419 I,17 | dažnai nepastebėtų ar net nesuprastų, kurie, būdami svetimi šio 2420 Iža,7 | jos veiksmus, tačiau jų nesustabdo, juo labiau nesunaikina, 2421 I,11 | nenykstančiam, nevystančiam, nesuteptam palikimui” (1 Pt 1, 3-4). 2422 IV,51 | kurių laikas neišsprendė ir nesušvelnino, reikalauja moterų dalyvavimo 2423 V,59 | galėjau teigti, kad tikėjimas, netampantis kultūra, “nėra tikėjimas, 2424 IV,49 | padaryti, kad būtų pašalinta neteisinga ir pražūtinga nuostata žmogiškąją 2425 IV,48 | Senesniesiems, dažnai ir neteisingai laikomiems nereikalingais, 2426 III,41 | funkcionalizmo, biurokratijos augimo, neteisingų privačių interesų, lengvai 2427 Iža,3 | susipynę, gėris ir blogis, neteisybė ir teisingumas, vargas ir 2428 III,43 | padarytas galas gausioms neteisybėms, kylančioms iš netinkamo 2429 II,24 | dėka nuolat tiesiogiai arba netiesiogiai veikia Bažnyčios labui, 2430 II,27 | pakilią misionierystę tarp netikinčiųjų ir tikinčių, bet metusių 2431 III,34 | gelmėje. Taip dažnai jis netikras dėl savo gyvenimo žemėje 2432 III,34 | žemėje prasmės. Jį drasko netikrumas, peraugąs į neviltį. Tad 2433 IV,56 | kad aniems pašaukimams netinka grynai kontempliacinis atsiskyrėlių 2434 III,43 | neteisybėms, kylančioms iš netinkamo darbo organizavimo, rūpintis, 2435 V,59 | tie, kurie, žinodami, jog neturime žemėje pasiliekančios būstinės, 2436 Iža,5 | meilės ir deramos priežiūros neturinčius vaikus? Kai kuriuose kraštuose 2437 IV,48 | visuomenės dalis jūsų nesupranta, neturite savęs laikyti žmonėmis, 2438 II,24 | vadovauja ir kuriems ypač dera neužgesinti Dvasios, bet visa ištirti 2439 V,64 | išganymui. ~Atverk mūsų širdis neužmatomoms ~Dievo karalystės erdvėms ~ 2440 III,39 | tampa jų matu.” 141 ~Sinodas neužmiršo daugelio brolių ir seserų, 2441 I,16 | liturginiame Bažnyčios gyvenime, neužmirštų asmens, šeimos ir bendruomenės 2442 V,60 | pripažintos ir gerbiamos), neužtenka juos tam raginti; reikia 2443 III,33 | pašauktas asmeniškai. Niekam nevalia vengti asmeniško atsako: “ 2444 Iža,3 | kalte. Niekam nedera likti neveikliam. ~Grįžkime prie Evangelijos 2445 III,41 | visą instituciją apimančio neveiklumo aukomis. ~Kaip tik tokiame 2446 Iža,3 | Mt 20, 6-7). ~Nėra vietos neveiklumui, nes pernelyg daug darbo 2447 III,34 | drasko netikrumas, peraugąs į neviltį. Tad leiskite - prašau, 2448 III,34 | šiuolaikinį žmogų apima neviltis ir net pagunda pašalinti 2449 IV,54 | kenčiantiems ir silpniems, viltis neviltyje, susitikimo ir šventės vieta. ~ 2450 I,11 | vilčiai ir nenykstančiam, nevystančiam, nesuteptam palikimui” ( 2451 Iža,5 | didžiąsias metropolijas ir nešantys mirtį ištisoms žmonių grupėms. ~ 2452 I,13 | nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. 2453 V,61 | savo sparnus ir, paėmęs jį, nešė pirmyn ant savo sparnų. 2454 V,61 | ne tokius tobulus [...] nešioja ir formuoja nelygu motinos 2455 III,43 | išteklių atnaujinimu ir nežabotos industrializacijos padariniais, 2456 III,35 | vyrų ir moterų, iki šiol nežinantiems apie Kristų, žmogaus Atpirkėją. 2457 III,34 | šiandien žmogus taip dažnai nežino, kas jame yra, kas yra jo 2458 Iža,5 | ideologija, ekonominė valdžia, nežmoniška politinė sistema, technokratija, 2459 III,42 | abejingai, pasyviai ar atsajai į nieką, kas prieštarauja taikai 2460 Iža,5 | neįmanoma, kad ir kiek jis būtų niekinamas ir prievartaujamas. Giliai 2461 I,11 | Prisiminkime, ką Jėzus sako Nikodemui: “Iš tiesų sakau tau: kas 2462 Iža,6 | dalis šiuolaikinės žmonijos, norėdama įrodyti savo “visagalybę”, 2463 I,8 | prie vynuogyno simbolio, norėdamas parodyti kai kuriuos Dievo 2464 I,14 | II Susirinkimo mokymui20, norėjau pabrėžti visos Dievo tautos 2465 III,41 | organizacinę sandarą, skelbiasi norinčios apimti visas prieinamas 2466 IV,50 | visuomenėje. ~Iš Bažnyčiai norminių Kristaus žodžių ir veiksmų 2467 IV,51 | suderintos su teisingumo normomis ir tuo būdu pasitarnautų, 2468 II,23 | tikrų bažnytinių nuostatų ir normų nepaisymą, pernelyg laisvą “ 2469 II,31 | Rom 12, 10), prielankumu, noru pirmiems pradėti bendradarbiauti 2470 IV,48 | tvirtai įveikdami pagundą nostalgiškai užsisklęsti nebegrįšiančios 2471 II,23(74) | 317, par. 3; 436, par. 1, nr. 5 ir par.2; 483; 494; 537; 2472 I,15 | sąlygomis, iš kurių tarsi nuausta jų visa būtis” 34. Tai žmonės, 2473 Iža,2 | iššūkis iš esmės reikalavo nubrėžti konkrečius kelius, kuriais 2474 IV,46 | jaunuoliai, rašau, nes jūs nugalėjote piktąjį. Parašiau jums, 2475 III,42 | atvirai kovoti ir ryžtingai nugalėti tokias pagundas, kaip nesąžiningumas, 2476 IV,55 | susiję, net vienas į kitą nukreipti. Visi turi vieną ir tą pačią 2477 IV,55 | Bažnyčios prigimtį, jos nukreiptumą į Dievo karalystę, kurią 2478 III,38 | regėdama visų rūšių pažeidimus, nukreiptus prieš kiekvieno žmogaus 2479 Iža,4 | ir pats esu priminęs apie nukrikščionėjimo reiškinį, kuris pasirodo 2480 I,12 | realiai įgyvendina įkūnijimą į nukryžiuotą ir garbingą Jėzaus kūną. 2481 IV,54 | kenčia dėl savo tikėjimo į Nukryžiuotąjį ir Prisikėlusįjį, kad jų 2482 II,27 | prie kurio visi ateina numalšinti troškulio. ~ ~ 2483 I,11 | Kuriuos jis iš anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė 2484 I,11 | Kristaus prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus gyvai vilčiai 2485 IV,53(198) | Concilii semitas ad Populum Dei Nuntius, 12. ~ 2486 Iža,3(7) | nes padaugėjo sunkumų ir nuogąstavimų. Šiandien visur pasaulyje 2487 II,29 | ne kokia nors vadovybės nuolaida. Ji kyla iš krikšto kaip 2488 V,64 | pašaukimui ir šiai misijai. ~Nuolanki ir kilniadvase “Viešpaties 2489 II,26 | ragina pajusti ir praktikuoti nuolankią meilę, pasireiškiančią gerais 2490 II,21 | gyvybę (plg. Jn 10, 11), ir nuolankiojo tarno, patį save aukojančio, 2491 IV,47 | ne iš žmonių priemonių ir nuopelnų gyvybės semiasi, bet yra 2492 III,40 | visuomeninę reikšmę stiprėja ir nuoseklėja. ~Patirtis rodo, kad civilizacija 2493 Iža,2 | Sinodo, jis yra tiksli ir nuosekli jo išraiška, kolektyvinio 2494 II,28 | apie nuolatinį, sujungtą su nuoseklia asmeninio gyvenimo ir tikėjimo 2495 III,36 | tarnyba pirmiausia kyla iš nuostabaus ir didžiai jaudinančio fakto, 2496 III,38 | ir kenčianti, visada yra nuostabi Dievo gerumo dovana. Prieš 2497 III,44 | vertybių hierarchijas, mąstymo nuostatas ir įpročius, veiklos akstinus 2498 IV,51 | gyvenime ir misijoje. Tos nuostatos turi būti visuotinai žinomos 2499 V,60 | sąžiningumas, teisingumo dvasia, nuoširdumas, mandagumas, dvasios tvirtumas, 2500 IV,46 | dialogas, turintis vykti nuoširdumo, atvirumo ir drąsos atmosferoje, 2501 II,31 | santykius, pagrįstus pagarba, nuoširdumu ir bendradarbiavimu.Tik 2502 IV,46 | Kristų ir jo Evangeliją, nurodydama, kad pastaroji yra vienintelis 2503 IV,49 | suformulavo labai tikslų nurodymą: “Bažnyčia savo ir savo 2504 II,29 | garantuoja ir naujojo Kodekso nurodymai: “Tikintieji, siekdami meilės, 2505 III,36 | pašaukimą. Tai paties Kristaus nurodytas kelias, nenuklystamai vedantis 2506 III,42 | Tikrojo žmogaus vystymosi nusistačiusios siekti politikos stilius 2507 III,42 | tai tvirtasir pastovus nusistatymas dirbti dėl bendrojo gėrio, 2508 III,35 | išpažinėjų išankstinius nusistatymus, stiprina tautų vienybę 2509 II,31 | įsipareigojmui. Su skausmu ir nusistebėjimu apaštalas Paulius sako: “ 2510 IV,48 | vėluoja, kad egoistiškai nusiteikusi visuomenės dalis jūsų nesupranta, 2511 Iža,1 | darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną” (