| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Ioannes Paulus PP. II Christifideles Laici IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Chapter, Paragraph
2512 IV,46 | nerimo, pasaulyje vyraujančių nusivylimų, rūpesčių ir baimių, maža 2513 IV,51 | nuolatinio arba beveik nuolatinio nusišalinimo įprotį, negana to, užmegzti 2514 I,11 | girdi žodžius, kadaise nuskambėjusius Jordano pakrantė-je: “Tu 2515 Iža,6 | vertus, niekas neįstengia nuslopinti individų ir tautų siekio 2516 II,29 | reikalą turėti kriterijus, nustatančius tų junginių bažnytinį autentiškumą. ~ 2517 III,43 | Apribojimas, nuo pradžių nustatytas paties Kūrėjo ir simboliškai 2518 I,16(44) | kokiomis sąlygomis būtų nutarę gyventi, gali ir privalo 2519 Iža,2 | įvertina tai, ką daro, ir nutaria, ar jau dirba Viešpaties 2520 IV,51 | pakeisti mūsų Viešpaties nutarimo nei kreipimosi, kurį jis 2521 Iža,6 | Konfliktai ir taika ~6. Negalima nutylėti kito šiuolaikinei žmonijai 2522 I,8 | minėdamas biblinius tekstus, nušviečiančius Bažnyčios slėpinį, dar kartą 2523 Iža,5 | negimusius, motinos įsčiose nužudytus vaikus, pamestus ir tėvų 2524 Iža,2 | dieną. Eidami Susirinkimo nužymėtu keliu, atviri asmeninės 2525 II,23 | situacijų” ten, kur nėra tam objektyvaus pagrindo arba kur galima 2526 II,23 | iš paties ganytojo gautas oficialus įgaliojimas, o konkrečiai 2527 V,61 | bendradarbiauja. Metodijus Olimpietis rašė: “Tobulesnieji ne tokius 2528 II,31 | apaštalas Paulius sako: “Turiu omenyje tai, kad iš jūsų yra tokių, 2529 II,29 | įvairios brolijos, tretieji ordinai ir draugijos, - naujausiaisiais 2530 IV,48 | jūsų jėgos, kad socialinės organizacijos nepakankamai efektyvios, 2531 III,41 | plėtodamos savo sudėtingą organizacinę sandarą, skelbiasi norinčios 2532 II,29 | pasauliečių kilniaširdiškumas ir organizaciniai sugebėjimai” 105. ~Pasauliečių 2533 III,43 | kurio sprendimą teikia darbo organizavimas. ~Kokios svarbios šiandien 2534 II,29 | laikais pasauliečių katalikų organizavimasis atgijo ir įgavo itin diferencijuotą 2535 II,30 | kultūrinių ir dvasinių darbų organizavime ir vadovybėje, atsižadėjimo 2536 III,36 | būdu stiprina visuomenės organizmą ir praturtina kasdienę žmonių 2537 V,63 | auklėtojų ugdymu, be kita ko, organizuojant atitinkamus kursus ir specialias 2538 III,41 | tokiame kontekste labiausiai organizuotose visuomenėse visokeriopų 2539 V,60 | Pasauliečius, siekiančius tos organiškos gyvenimo sintezės, kuri 2540 II,20 | ir labai padeda suprasti organiškumą, būdingą bažnytinei komunijai, 2541 II,25 | esant, vykdo patariamųjų organų funkciją. Iš esmės čia kalbama 2542 IV,55 | mergystės žiedus, ana našlystė oriai auga kaip slėnio šilas, 2543 IV,48 | tarsi įgyja specifinį ir originalų matmenį. Biblija paprastai 2544 I,15 | bei dalyvavimo naujumą ir originalumą, jų tikslą - skleisti išganingąją 2545 IV,51 | kreipiamas ypatingas dėmesys - ir originalus indėlis, praturtinantis 2546 II,30 | tarnauti integraliam žmogaus orumui. ~Iš to plaukia, kad pasauliečių 2547 IV,56 | neturto, skaistumo ir klusnumo pa-tarimus įžadais ar pasižadėjimais, 2548 IV,52 | bendradarbiavimo reikalavimas paaiškinamas ne tik poreikiu Bažnyčios 2549 V,64 | pasaulyje ženklas. Drauge ji paakina ir stiprina tiesioginę Bažnyčios 2550 II,23 | nuntiandi”, dideliu mastu paakinęs pasauliečius įvairiopai 2551 IV,47 | sakydamas, kad “vaikai ir paaugliai tikrai nėra paniekintina 2552 I,14 | dėl kurios Jėzus pats save paaukojo ant kryžiaus ir be paliovos 2553 IV,54 | perskaitymas ir permąstymas. Jo pabaigą dabar norėčiau priminti: “ 2554 IV,56 | pasauliečių luomo” 205. ~Pabaigoje galime pateikti puikų šv. 2555 III,33 | visas dienas iki pasaulio pabaigos” (Mt 28, 20). “Pareigą evangelizuoti, - 2556 IV,53 | alkstantys, emigrantai, pabėgėliai ir kaliniai, bedarbiai, 2557 II,26 | kurių krikščionių (pvz., pabėgėlių ir emigrantų) ypatingos 2558 IV,52 | motinystei” 197, dar kartą pabrėždami reikalą gyvojoje Bažnyčios 2559 IV,47 | humanizacijos. Susirinkimas pabrėžia geradarišką ir kūrybišką 2560 II,31 | hierarchija vienu ar kitu būdu pabrėžtinai pripažįsta. Be to, kai Bažnyčios 2561 Iža,2 | sekretoriato tarybai ir pačiam Sekretoriatui, nėra kažkas 2562 V,63 | pačioje tautoje ar tame pačiame krašte. Bažnyčia, žmonių 2563 IV,50 | sąjūdžių veiklą, ir, pasiekdama pačias jos asmeninės būties šaknis, 2564 I,14 | aukoje, atnašaudami save pačius ir visus savo darbus (plg. 2565 II,31 | Kristaus’. Argi Kristus padalytas?” (1 Kor 1, 12-13); šie 2566 III,43 | nežabotos industrializacijos padariniais, nes šie samprotavimai mūsų 2567 III,44 | papročių ir institucijų pažanga padaro žmoniškesnį; pagaliau kultūra - 2568 IV,53 | pasaulį, kas yra meilė. Padarysime visa, ką galime, kad rastumėte 2569 IV,51 | Negera vyrui būti vienam; padarysiu jam tinkamą pagalbą” (Pr 2570 III,43 | kad kuo greičiau būtų padarytas galas gausioms neteisybėms, 2571 Iža,3(7) | Susirinkimo laikais, nes padaugėjo sunkumų ir nuogąstavimų. 2572 IV,49 | ypatingą dėmesį skirdami moters padėčiai ir vaidmeniui, prieš akis 2573 I,10 | krikščioniškojo naujumo aspektus, padedančius mums apibrėžti pasauliečio “ 2574 II,23 | liturginis atsinaujinimas padėjo pasauliečiams gyviau įsisąmoninti 2575 V,64 | Magnificat, ~Tavo meilės ir padėkos giesmę. ~Drauge su Tavimi ~ 2576 III,39 | pripažino ypatingą pareigą “padėkoti tiems pasauliečiams, kurie 2577 II,26 | atnaujinti parapijas ir padidinti jų įtaką, privalu remti 2578 II,31 | lydėti vadovavimas ir ypač padrąsinimas pasauliečių susivienijimams 2579 V,61 | išskleidė savo sparnus ir, paėmęs jį, nešė pirmyn ant savo 2580 IV,53 | personalas ir savanoriai pagalbininkai - pašaukti meile sergantiems 2581 V,57 | prakilnią atsakomybę nurodo pagaunantys ir gąsdinantys Jėzaus žodžiai: “ 2582 V,64 | prisidėti prie Sinodo vaisių pagausinimo visose po pasaulį pasklidusiose 2583 II,23 | vykdoma tvarkingai ir teiktų pageidaujamų vaisių, turi tiksliai laikytis 2584 III,35 | skirtingų religijų išpažinėjų pagerinimo. Tai pagrįstai pabrėžė Sinodo 2585 III,43 | kurią, pagal galimybes pagerintą, jis turi perduoti ateinančioms 2586 II,28 | atvirkščiai, tai garantuoja ir pagilina asmeninio unikalumo ir nepakartojamumo, 2587 V,61 | įsčiose, kad būtų pradėti ir pagimdyti dorybių didingumui ir grožiui” 217, 2588 I,16 | apvilkti Jėzumi Kristumi ir pagirdyti jo Dvasia, yra “šventieji”, 2589 IV,54 | Prisikėlusįjį, kad jų kentėjimų auka pagreitintų paties Išganytojo maldos 2590 III,39 | atimama galimybė naudotis pagrindinėmis teisėmis. Su tuo susijusios 2591 III,38 | galimybės, grasinančios ne tik pagrindinėms žmogaus teisėms, bet ir 2592 II,30 | principus. ~Čia pateikti pagrindiniai kriterijai verifikuojami 2593 III,39 | sritį, pasirodo kaip kitų pagrindinių teisių atskaitos taškas 2594 IV,50 | teologinius moters būvio pagrindus, Bažnyčia dalyvauja istoriniame 2595 II,31 | broliškus ryšius ir santykius, pagrįstus pagarba, nuoširdumu ir bendradarbiavimu. 2596 IV,50(186) | gebėjimą įžvalgumą jungti su paguodos ir padrąsinimo žodžiu” ( 2597 II,29 | laikais toji sritis itin pagyvėjo, kai atsirado ir išsiplėtė 2598 II,23 | hierarchinės kunigystės painiojimą arba sulyginimą, tam tikrų 2599 I,17 | šventojo krikšto patepimą: “Paisykite garbės, kurią gavote su 2600 IV,50(186) | kilniausius jausmus, kokiems tik pajėgi žmogaus širdis: iki galo 2601 IV,50 | vyras [...] vienodu mastu pajėgia priimti dieviškosios tiesos 2602 III,34 | tyras ir gilus tikėjimas, pajėgus toms tradicijoms suteikti 2603 Iža,4 | sacrum ir maldos vertės pajutimo, poreikio laisvai išpažinti 2604 IV,50 | reikšmę. Gyvai tą poreikį pajuto ir išreiškė Sinodo Tėvai, 2605 Iža,3 | Šeimininkas dar atkakliau pakartoja kvietimą: “Eikite ir jūs 2606 III,32 | aiškiai ir dar tvirčiau buvo pakartotas Sinodo metu. ~ ~ 2607 Iža,2 | Viešpats per Šv. Susirinkimą pakartotinai kviečia visus pasauliečius 2608 IV,54 | civilizacija”, gali prisidėti pakartotinis apaštališkojo laiško “Salvifici 2609 III,43 | technologijos mainų sistemos pakeitimą. ~Siekdami šio tikslo, pasauliečiai 2610 I,14 | sunkenybės, jei kantriai pakeliamos, tampa “dvasinėmis aukomis, 2611 IV,50(186) | pasiaukojančią meilę, jėgą, pakeliančią sunkiausius kentėjimus, 2612 III,37 | laimėti visą pasaulį, bet pakenkti savo gyvybei?” (Mk 8, 36) 2613 Iža,4 | naudojantis beribe laisve, pakerta savo širdyje esančias religingumo 2614 II,18 | SLĖPINYS ~18. Dar kartą paklausykime, ką sako Jėzus: “Aš esu 2615 I,15 | santykiai, jis pašventė, laisvai paklusdamas savo tėvynės įstatymams. 2616 V,64 | įsisąmoninti savo atsakomybę už paklusimą Kristaus įsakymui: “Eikite 2617 Iža,2 | kviečiantį ypač šiuo metu, ir paklusti Šventosios Dvasios įkvėpimui. 2618 III,42 | kultūrą, o drauge ugdyti visų pakopų solidarumą. Juk solidarumas 2619 I,11 | kadaise nuskambėjusius Jordano pakrantė-je: “Tu mano mylimasis Sūnus, 2620 III,32 | Evangelijos “ligi pat žemės pakraščių” (Apd 1, 8). O Bažnyčia 2621 I,9 | mirusiame ir prisikėlusiame, pakrikštytasis tampa “nauju kūriniu” (plg. 2622 I,13 | II Susirinkimo žodžiais: “Pakrikštytieji savo atgimimu ir Šventosios 2623 V,64 | pašaukimą ~ir savo misiją, pakviestķ ~kaip tikrojo vynmedžio 2624 I,17 | įpareigojantis kilnumas, Dievo pakviestų dirbti jo vynuogyne darbininkų 2625 IV,45 | reiškia jaunystę: saulė pakyla į dangaus vidurį, o žmogus 2626 II,20 | bendruomenės; jis turi gyventi palaikydamas nepaliaujamą kontaktą su 2627 IV,49 | krikščionių bendruomenių tikėjimo palaikymo.” 181 ~Kaip iš pradžių, 2628 V,60 | sėkmingumo sąlyga, ves ir palaikys Šventoji Dvasia - gyvenimo 2629 III,32 | liudijimas apibrėžia galutinę palaimą teikiantį tikslą, kurio 2630 III,37 | paskirtas amžinai gyventi palaiminga komunija su Dievu. Todėl 2631 IV,47 | meilę. Jis teikia jiems palaiminimą ir labiau negu kam kitam 2632 Iža,6 | teisingumu. ~Evangelinis palaiminimas “Palaiminti taikdariai” ( 2633 I,16 | Jėzumi Kristumi, priimtų jo palaiminimus, apmąstytų Dievo žodį, sąmoningai 2634 Iža,6 | Evangelinis palaiminimas “Palaiminti taikdariai” (Mt 5, 9) šiuolaikiniuose 2635 IV,55 | kitur turtingi Bažnyčios palaimintų santuokų laukai didžiąsias 2636 III,35 | jaustis atsakingi už sąlygų, palankių prabusti ir subręsti ypatingiems 2637 III,38 | atžvilgiu. Šis reiškinys palankus manipuliacijoms, susijusioms 2638 IV,46 | atvirumo ir drąsos atmosferoje, palengvins kartų susitikimą ir mainus, 2639 III,41 | įvairiopam žmonių vargui palengvinti” 148. Artimo meilė, pasireiškianti 2640 I,14 | pagrįsta malonės gyvenimu, palenkdami kūriniją tikrajam žmogaus 2641 Iža,5 | visuomenėje ir istorijoje, palenktas dvasinėms ir religinėms 2642 III,43 | su regimąja gamta esame palenkti ne tik biologiniams, bet 2643 Iža,2 | dvasiniame ir pastoraciniame palikime. Susirinkimo Tėvai, atkartodami 2644 I,11 | nevystančiam, nesuteptam palikimui” (1 Pt 1, 3-4). Toliau Petras 2645 IV,51 | bendrijos sferą, ne tik formas, paliktas atskirų asmenų atsakingai 2646 III,35 | pasauliečių, pasirengusių palikti savo gyvenimo aplinką, savo 2647 III,39 | gyvybe, pasauliečiai šitaip paliudija vieną svarbiausių Bažnyčios 2648 I,17 | gyvenime arba santuokoje) paliudijo šventumą ir gali būti pavyzdys 2649 Iža,1 | Mt 20, 1-2). Evangelijos palyginimas mūsų žvilgsniui atveria 2650 Iža,1 | pavaizduotos šv. Mato evangelijos palyginime apie vynuogyno darbininkus: “ 2651 IV,56 | subrendusias Bažnyčioje palyginti neseniai, suklestėjus įvairiems 2652 I,14 | Eucharistijos šventime jos pamaldžiai aukojamos Tėvui su Viešpaties 2653 Iža,5 | išaukštintas kilnumas ~5. Pamąstykime apie įvairiopą prievartą, 2654 II,19 | Bažnyčios komunijos vartai ir pamatas, Eucharistija - viso krikščioniško 2655 Iža,2 | apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje 2656 I,17 | gyvenime, yra pirmas ir pamatinis indėlis į Bažnyčios kaip “ 2657 II,26 | ant teologinės tikrovės pamato, nes yra eucharistinė bendruomenė94, 2658 III,38 | patikimu pačios jų esmės pamatu, žmonėms apreikštu skelbiant 2659 IV,55 | viena, ir kita. Gali joje pamatyti ir mergystės žiedus, ana 2660 IV,48 | daugelį sudėtingų problemų ir pamažu menksta jūsų jėgos, kad 2661 II,27 | procesų. Žmogus ten jaučiasi pamestas ir praradęs kryptį, bet 2662 IV,53 | kaliniai, bedarbiai, sģniai, pamesti vaikai ir vienišieji, jūs, 2663 Iža,5 | įsčiose nužudytus vaikus, pamestus ir tėvų engiamus vaikus, 2664 V,58 | amžių mąstė apie mus ir pamilo kaip vienatinius ir nepakartojamus 2665 Iža,5 | Žmogaus asmuo: pamintas ir išaukštintas kilnumas ~ 2666 III,35 | sudarymą. Niekada neturi būti pamirštama privilegijuota priemonė - 2667 IV,50 | liečiantį moterį. Negalima pamiršti ir įvairių mokslo apie žmogų 2668 III,41 | visuomeninės globos struktūrų pamirštiems, reikia apibūdinti kaip 2669 IV,52 | gyvenimui labai reikšmingą pamokymą; tas pamokymas Bažnyčiai 2670 IV,52 | reikšmingą pamokymą; tas pamokymas Bažnyčiai tarpininkaujant 2671 IV,53 | Tikimės, kad jūsų liudijimas pamokys visą pasaulį, kas yra meilė. 2672 IV,50(186) | kurią galėsime plačiau panagrinėti kita proga. Čia tik norėčiau 2673 III,38 | jų pakeisti, juo labiau panaikinti, nes jos kyla iš paties 2674 I,12 | Šiuo sakramentu Jėzus žmogų panardina savo mirtyje, kad panardintų 2675 I,12 | panardina savo mirtyje, kad panardintų jį ir savo prisikėlime ( 2676 V,57 | nuolatinį asmeninės brandos ir panašėjimo į Kristų procesą, atitinkantį 2677 I,11 | anksto ir paskyrė tapti panašius į jo Sūnaus pavidalą, kad 2678 III,37 | konfliktų, kiek dėl to, kad paniekina žmogaus asmens kilnumą, 2679 IV,47 | ir paaugliai tikrai nėra paniekintina Bažnyčios dalis” 174. ~ ~ 2680 II,23 | funkcijų Bažnyčioje situacijos panoramą. Tėvai didžiai įvertino 2681 II,19 | tarpusavio sąryšio, bet jis panorėjo sudaryti tautą, kuri jį 2682 IV,52 | planas Kūrėjo, “nuo pradžios” panorėjusio, kad žmogus būtų “dviejų 2683 IV,49 | 8, 2-3), stovi kryžiaus papėdėje (plg. Lk 23, 49), dalyvauja 2684 II,22 | ypač įvairių, viena kitą papildančių tarnybų srityje, kunigai 2685 IV,52 | ugdančius įvairius vienas kitą papildančius pašaukimus. ~ ~ 2686 IV,55 | skirtingi ir vienas kitą papildantys būdai, vadinasi, kiekvienas 2687 IV,53 | irgi yra malonė: “Savo kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus 2688 II,20 | ir skirtinga, vīena kķta papildo. Dėl tos įvairovės ir papildomumo 2689 II,20 | Organiška komunija: įvairovė ir papildomumas ~20. Bažnytinė komunija, 2690 III,42 | labai skirtis ir vienas kitą papildyti. Nei kaltinimai karjerizmu, 2691 III,38 | neliečiamumu. Visuotinai paplitę pasisakymai už tokias žmonių 2692 Iža,4 | šiandien bene labiausiai paplitusio sekuliarizmo sklidimo? Žmogus, 2693 II,26 | dvasininkijai, Paulius VI pasakė: “Paprasčiausiai esu tikras, kad toji labai 2694 III,41 | jie patiria ir išreiškia paprasčiausiu būdu, įmanomu visiems ir 2695 IV,56 | gyvenimą pagal Dvasią”, jis paprastais žodžiais nurodo visų krikščionių 2696 II,18 | pasiliksiu” (Jn 15, 1. 4). ~Šie paprasti žodžiai mums atskleidžia 2697 II,24(80) | Iš šių charizmų, net paprastųjų, gavimo kiekvienam tikinčiajam 2698 III,40 | 1980 m. Vyskupų Sinodui paprašius, sudaro išsamią ir organišką 2699 IV,51 | Kristaus misijoje: “Ten, kur papročiai skatina nuodėmę, pasauliečiai 2700 III,44 | visoje visuomenėje, kurį papročių ir institucijų pažanga padaro 2701 III,44 | išoriškai, tarsi pridedant kokį papuošalą ar spalvą, o iš vidaus, 2702 Iža,5 | sekuliaristinėmis prielaidomis ir paradoksaliai kreipia žmogaus pažeminimo 2703 III,41 | užgauliai - žmonių poreikus. Paradoksalu, bet ta meilė tampa juo 2704 IV,49 | ir patvirtinti - o drauge paraginti tam ir kitus - nepakeičiamą 2705 V,61 | pasauliečių ugdymo uždavinys. Parapijai lengviau užmegzti ryšį su 2706 II,26 | Kanonų teisės kodeksas, parapinių struktūrų pritaikymu, pirmiausia 2707 II,23 | ir susietas su ganytojo pareigomis, bet nereikalaujančias šventimų. 2708 V,64 | didesniu įsitikinimu ir ryžtu paremtas pasauliečių grupių, susivienijimų 2709 II,25 | Todėl Sinodas paragino paremti vyskupijų sielovados tarybų 2710 II,23 | savo vaidmenį vykdant ir parengiant liturgines funkcijas, jie 2711 II,23 | pagal kuriuos turėtų būti parenkami pasauliečiai kandidatai 2712 IV,49 | diskriminaciją ir taikstytis su paribio pozicija tik todėl, kad 2713 IV,48 | gyvuojančiais Bažnyčios paribyje, pasyviu per greit gyvenančio 2714 II,25 | Vyskupų konferencija turi parinkti krašto ar regiono mastu 2715 III,44 | pripažinta ir remiama deramai parinktomis medžiaginėmis, intelektinėmis 2716 IV,47(174) | Oeuvres complźtes, Desclée, Paris 1973, IX, 669. ~ 2717 III,42 | priklausantiems vyriausybei, parlamentui, valdančiajai klasei ar 2718 IV,52 | pašventinantis santuokos pavidalu ir parodantis jį kaip Kristaus ryšio su 2719 Iža,3 | situacija daug sunkesnė, negu parodyta pastoracinėje konstitucijoje 2720 V,64 | Viešpaties kvietimą, idant parodytų pasauliui savo komunijos 2721 III,42 | valdančiajai klasei ar politinei partijai, nei gana paplitusi pažiūra, 2722 III,42 | profesines sąjungas ir partijas. Visi drauge ir kiekvienas 2723 V,60 | teises. Vis dėlto politinių partijų gyvenime aktyviai dalyvauti 2724 IV,47(174) | Gerson J. De parvulis ad Christum trahendis // 2725 IV,46 | gaivinti meilė, kurią, kaip pasakoja Evangelija, Jėzus parodė 2726 II,23 | šventimų. Kanonų teisės kodekse pasakyta: “Kai verčia Bažnyčios poreikis, 2727 Iža,2 | oficialiai pripažinta homilijoje, pasakytoje užbaigiant posėdžius: “Dėkojame 2728 III,39 | priklausančių įvairiems “pasauliams”, vystymosi disproporcijos 2729 II,20 | vaisių. Viešpaties Dvasia pasaulietį, kaip ir kitus krikštytuosius, 2730 I,17 | šeimos rūpesčiai, nei kiti pasaulietiniai reikalai neturi būti atsieti 2731 IV,55 | kitiems tarnauja. ~Šitaip pasaulietinis gyvenimo luomas pasižymi 2732 I,15 | atnaujinimą” 31. ~Be abejo, pasaulietiškame Bažnyčios matmenyje dalyvauja 2733 I,15 | pirmiausia teologinę prasmę. Pasaulietiškumas gali būti suprastas tik 2734 III,39(141)| Paulius II. Kreipimasis XXI Pasaulinės taikos dienos proga (1987 2735 III,39 | šiandien ši problema įgavo pasaulinį mastą. Ji liečia ištisas 2736 V,62 | pasauliečių, darbui; jie pasiaukojamai rūpinasi, kad katalikiškos 2737 IV,50(186) | žmogaus širdis: iki galo pasiaukojančią meilę, jėgą, pakeliančią 2738 IV,56 | Dvasia pažadina ir kitų pasiaukojimo [Dievui] formų žmonėms, 2739 I,16 | Bažnyčios nariai gauna ir tarsi pasidalija visuotinį pašaukimą šventumui. 2740 IV,47 | dangaus karalystę. Taigi kas pasidarys mažas, kaip šis vaikelis, 2741 III,38 | sąlygos. ~Bažnyčia niekad nėra pasidavusi, regėdama visų rūšių pažeidimus, 2742 IV,50 | įvairių sąjūdžių veiklą, ir, pasiekdama pačias jos asmeninės būties 2743 V,61 | per Ananiją), paskui pats pasiekė tobulumą ir tapo daugelio 2744 I,17 | išganymo planas vis labiau pasiektų visų laikų žmones visoje 2745 IV,53 | nepraeina kita kelio puse”, bet “pasigaili, prieina prie jo, aptvarsto 2746 III,32 | pašaukti ne patys vieni pasiimti visą Bažnyčios misiją pasaulyje, 2747 I,17 | visi krikštytieji dar kartą pasiklauso šv. Augustino žodžių: “Džiaukimės 2748 I,8 | mums, kurie per Bažnyčią pasiliekame jame, ir be jo mes nieko 2749 I,11 | nenykstančios sėklos gyvu ir pasiliekančiu Dievo žodžiu” (1 Pt 1, 23). ~ 2750 II,18 | Tėvas - vynininkas. [...] Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse 2751 II,18 | manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu” (Jn 15, 1. 4). ~Šie paprasti 2752 Iža,2 | įvairių kraštų. Tai leido mums pasinaudoti jų patirtimi, patarimais 2753 Iža,2 | pasauliečiai ne visada mokėjo pasipriešinti: pagunda taip smarkiai įsitraukti 2754 V,64 | Bažnyčiose. Tie vaisiai pasireikš tuo, kad visa Dievo tauta 2755 II,26 | praktikuoti nuolankią meilę, pasireiškiančią gerais ir broliškais darbais” 98. ~ 2756 III,39 | malonės, prakilniausiai pasireiškiančios kankinystėje” 143. ~Tai, 2757 III,35 | reikalavimas, šiuo nauju tarpsniu pasireiškiantis jaunose Bažnyčiose, yra 2758 Iža,3 | kur juose yra tikri Dievo pasireiškimo ar jo sprendimų ženklai. 2759 II,30 | turi pasireikšti lojaliu pasirengimu priimti jų mokymą ir sielovadinius 2760 V,58 | atpažįstama atidžiai ir pasirengus ją vykdyti įsiklausant į 2761 III,35 | didžiadvasių pasauliečių, pasirengusių palikti savo gyvenimo aplinką, 2762 II,31 | Jame "pasauliečiai laisvai pasirinkę jungiasi į organišką ir 2763 I,15 | šventumo santuoka, celibato pasirinkimu, šeimos, profesiniu gyvenimu, 2764 II,22 | Viešpats Jėzus apaštalus pasirinko ir paskyrė būti Naujosios 2765 Iža,2 | pasauliečius po dvidešimt metų pasirodė nuostabiai aktualus, o kartais 2766 II,25 | parapija, ir visada tebūnie pasiruošę savo ganytojo kviečiami 2767 II,26 | bendruomenes, vietos vadovybė turi pasirūpinti: a) tiek lanksčiu, kiek 2768 II,31 | kantriai ir toliaregiškai, pasiryžus aukoms, kurių tam gali prireikti.” 119 ~ 2769 III,38 | neliečiamumu. Visuotinai paplitę pasisakymai už tokias žmonių teises, 2770 I,14 | Kristaus tarnyboje22. Dabar pasistengsime trumpai išdėstyti esminius 2771 IV,48 | dabarčiai dėl naujų pasaulyje pasitaikančių sunkumų. Atvirkščiai, jie 2772 II,27 | kuriuose kraštuose ir terpėse, pasitaiko žiaurių dezintegracijos 2773 II,31 | vaisingai ir tvarkingai pasitelkta bendrų namų statybai. “Kad 2774 IV,49 | egoistiniams interesams ir pasitenkinimui. Pirma tokios mąstysenos 2775 IV,46 | sako: “Bažnyčia žiūri į jus pasitikėdama ir mylėdama [...]. Ji yra 2776 V,64 | įkvėpk mums dvasios jėgų ~ir pasitikėjimą Dievu, ~kad mokėtume įveikti ~ 2777 IV,54 | sunkiai mėginamas ne tik jo pasitikėjimas gyvenimu, bet ir pats tikėjimas 2778 IV,47 | įvykdymą ir gyvenimą visiškai pasitikint Dievu: “Iš tiesų sakau jums: 2779 V,62 | Bažnyčios patirtį”, vėliau pasitvirtinančią ir gilėjančią jiems laipsniškai 2780 Iža,2 | patirtimi, patarimais ir pasiūlymais, kilusiais iš atsidavimo 2781 III,34 | kartoms pasauliečiai turi pasiūlyti vertingą ir būtiną indėlį 2782 I,13 | gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, 2783 III,35 | gerai atsiminti, jog yra pasiųsta ir pas tuos, kurie netiki 2784 IV,53 | kiekvieną: ligoniai irgi pasiųsti dirbti vynuogyne. Našta, 2785 Iža,1 | moterų, Dievo pašauktų ir pasiųstų ten dirbti. Vynuogynas yra 2786 Iža,7 | darbininkus, “Šeimininko” pasiųstus dirbti vynuogyne. ~Tai Bažnyčios, 2787 V,63 | sėkmingesnis, juo labiau pasiveda Dievo veikimui. Juk tik 2788 III,42 | giria ir aukština darbą pasišventusiųjų viešojo labo tarnybai ir 2789 IV,56 | klusnumo pa-tarimus įžadais ar pasižadėjimais, visiškai išlaikant pasauliečių 2790 V,57 | sugrįžki, pažvelk iš dangaus, pasižiūrėki ir aplankyk šitą vynmedžių 2791 Iža,2 | vynuogyno darbininkus: “Pasižiūrėkite, mieliausi broliai, kaip 2792 III,44 | Regėdama vystantis kultūrą, pasižyminčią atitrūkimu ne tik nuo krikščionių 2793 V,62 | visuomeniniame kontekste, pasižyminčiame dideliais kultūriniais pokyčiais, 2794 II,23(73) | par. 2: “Pasauliečiai, pasižymintys atitinkamu išsilavinimu, 2795 IV,53 | 24). Būtent šis atradimas paskatino Paulių džiaugtis: “Dabar 2796 I,14 | Šis paraginimas turi paskatinti pasauliečius su išmanymu 2797 II,24 | ypatingomis dovanomis ir paskatomis, kurias vadiname charizmomis. 2798 II,23 | aplinkybėmis72. ~Susirinkimo paskelbtas liturginis atsinaujinimas 2799 V,61 | lengviau užmegzti ryšį su paskirais asmenimis ir asmenų grupėmis, 2800 I,15 | t. y. atlieka visas ir paskiras pareigas ir darbus įprastinėmis 2801 III,43 | žmogišką gyvenimą. Šiai paskirčiai tarnauja privati nuosavybė, 2802 III,43 | pagrindų yra visuotinės gėrybių paskirties principas. Pagal Dievo sumanymą 2803 III,36 | kas jis yra ir kokia jo paskirtis131. Iš šios perspektyvos 2804 II,26(90) | vaizduoja visame pasaulyje pasklidusią regimąją Bažnyčią” (“Sacrosanctum 2805 II,25 | tesirūpina po visą pasaulį pasklidusios Dievo tautos reikalais.” 86 ~ 2806 V,64 | pagausinimo visose po pasaulį pasklidusiose Bažnyčiose. Tie vaisiai 2807 V,64 | atžvilgis. Karšta Jėzaus malda Paskutinėje vakarienėje: Ut unum sint! 2808 IV,49 | prisikėlimą (plg. Lk 24, 1-10), o Paskutinės vakarienės menėje meldžiasi 2809 IV,48 | buvimo kibirkštėlės iki paskutinio atodūsio” 175. ~ ~ 2810 IV,45 | apie vidudienį ir trečią, paskutinius apie penktą valandą (plg. 2811 III,34 | ir mirtis. Galų gale šių paslapčių ir klausimų akivaizdoje 2812 II,20 | duodamas savo Dvasią, paslaptingai padarė sau kūną iš savo 2813 I,12 | tarpusavyje slėpinį kaip paslaptingos komunijos, jungiančios Tėvą 2814 I,17 | apaštališko ir misijinio dinamizmo paslaptis ir jėgos šaltinis. Tai įpareigojantis 2815 II,23 | jėgas, kurios dažnai lieka paslėptos, juo labiau tie reikalai 2816 I,8 | džiaugsmas: “Buvau tave pasodinęs it rinktinį vynmedį” (Jer 2817 I,8 | kaip vynmedis vynuogyne, pasodintas prie vandens, vaisingas 2818 III,44 | informavimo priemonės166. Dėl paspartėjusios techninės raidos ir jos 2819 II,23 | diskusijose netrūko ir kritinių pastabų, liečiančių nekritišką švaistymąsi 2820 II,31 | pirmiausia pasireiškia uolia pastanga įveikti kiekvieną susiskaldymo 2821 Iža,7 | žino, jog į visas žmonijos pastangas pasiekti vienybę ir dalyvavimą, 2822 II,27 | ir sprendžiami bendromis pastangomis; pagal išgales teprisideda 2823 III,41 | iniciatyvos, kurios juk negaili pastangų patenkinti - mūsų laikais 2824 III,34 | darbą, pripažindami, kad pastarieji “užima labai atsakingą vietą 2825 II,26 | paprasta struktūra, teritorija, pastatas, bet greičiau tai “Dievo 2826 I,8 | aptvarą, įrengė spaustuvą ir pastatė bokštą. Paskui išnuomojo 2827 IV,55 | nariai vieno Viešpaties Kūno, pastatydinto Šventosios Dvasios galia. 2828 Iža,3 | supaprastinimų. Juo labiau galima pastebėti būdingas šiuolaikinės visuomenės 2829 Iža,3(7) | sakydami: “Tačiau drauge pastebime, kad mūsų laikų ženklai 2830 IV,54 | ligoniais ir ligoniams; tai pastiprinimas kenčiantiems ir silpniems, 2831 Iža,5 | kūno neliečiamybę, teisę į pastogę ir darbą, į šeimos kūrimą 2832 Iža,5 | daugybė žmonių gyvena be pastogės ir darbo, be lėšų, galinčių 2833 II,23 | angažavimosi Žodžio skelbimui ir pastoracijos darbui - įvyko jau spontaniškai74. ~ 2834 Iža,3(6) | Vatikano II Susirinkimas. Pastoracinė konstitucija apie Bažnyčią 2835 Iža,3 | sunkesnė, negu parodyta pastoracinėje konstitucijoje Gaudium et 2836 Iža,2 | doktrininiame, dvasiniame ir pastoraciniame palikime. Susirinkimo Tėvai, 2837 II,23 | jos turi autonomiją bei pastovumą ir gali būti patikėtos taip 2838 I,16 | visi krikščionys skubiai pasuktų evangelinio atsinaujinimo 2839 III,42 | negali žiūrėti abejingai, pasyviai ar atsajai į nieką, kas 2840 IV,48 | gyvuojančiais Bažnyčios paribyje, pasyviu per greit gyvenančio pasaulio 2841 IV,54 | žmogų traktuoti ne kaip pasyvų Bažnyčios meilės ir tarnybos 2842 Iža,3 | pasauliečių įsitraukimo. Pasyvumas, kuris niekada nebuvo priimtinas, 2843 II,23(73) | ganytojams kaip ekspertai arba patarėjai, taip pat tarybose, veikiančiose 2844 II,25 | mastu tinkamiausius metodus patariamajai funkcijai ir kitoms pasauliečių 2845 II,25 | Jos, reikalui esant, vykdo patariamųjų organų funkciją. Iš esmės 2846 Iža,2 | pasinaudoti jų patirtimi, patarimais ir pasiūlymais, kilusiais 2847 II,24 | patinka (1 Kor 12, 11), kad, patarnaudami vieni kitiems pagal kiekvieno 2848 IV,56 | Apaštalas Petras mus ragina: “Patarnaukite vieni kitiems kaip geri 2849 III,41 | visuomenėse visokeriopų patarnavimų ir darbų pavidalu randasi 2850 IV,50(186) | laisvam ir veikliam moters patarnavimui. Vadinasi, galima tvirtinti, 2851 Iža,2 | metu Visuotinei Bažnyčiai pateikčiau baigiamąjį dokumentą apie 2852 IV,51 | naujajame Kanonų teisės kodekse pateikta daug įvairių nuostatų dėl 2853 III,42 | iš kurio įgyja visišką pateisinimą ir prasmę ir gauna pirminę 2854 V,60 | išvadavimo, 72). Tas mokslas turi patekti į bendrosios katekezės programas, 2855 II,29 | turi daugelį motyvų ir patenkina daugelį poreikių. Tuo pasireiškia 2856 Iža,6 | kad taikos troškimas būtų patenkintas. Čia sutinkame daug pasauliečių, 2857 I,14 | karaliumi. Anuomet būdavo patepami tik karaliai ir kunigai. 2858 I,13 | Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją 2859 I,17 | kurie gavo šventojo krikšto patepimą: “Paisykite garbės, kurią 2860 I,14 | sakant, mes visi [...]. Tad patepimas liečia visus krikščionis. 2861 I,13 | Dievo buvimo. ~Po dvasinio “patepimo” krikščionis savo būdu gali 2862 I,14 | vardas kilęs iš krizmos). Patepta buvo ne tik jo galva, bet 2863 I,14 | 26 psalmei: Dovydas “buvo pateptas karaliumi. Anuomet būdavo 2864 I,14 | Kristaus kūnas, nes visi esame patepti. Jame esame atiduoti Kristui, 2865 Iža,2 | įvairių tarnybų arba užduočių patikėjimas pasauliečiams, pasauliečių 2866 II,23 | kad bažnytinė praktika patikėti pasauliečiams tam tikras 2867 II,24 | Dvasia, Bažnyčiai-Komunijai patikinti įvairias tarnybas, drauge 2868 V,64 | užtarimui. Dabar jos užtarimui patikiu ir Sinodo vaisių dvasinį 2869 II,19 | kaip Dievo tautą : “Dievui patiko pašventinti ir išgelbėti 2870 Iža,2 | broliai, kaip gyvenate, ir patikrinkite, ar jau esate Viešpaties 2871 IV,50 | pagrindų analizė. Ji skirta patikslinti moters asmeninį tapatumą, 2872 IV,51 | gyvenimui ir motinystės patirčiai. Jos supratingumas, meilė 2873 IV,52 | santuokos ir šeimos meilę, patiriamą kaip ypatingą vertybių lobį 2874 I,14 | bažnytinei komunijai, turi būti patiriamas ir įgyvendinamas komunijoje 2875 I,13 | namus” (1 Pt 2, 5t.). Čia patiriame dar vieną krikščioniškojo 2876 IV,47 | nekaltumas ir malonė, taip pat jų patiriami neteisingi kentėjimai Kristaus 2877 V,64 | didelė dvasinė patirtis. Buvo patirta Bažnyčia, kuri su Šventosios 2878 I,17 | atsakomybe. Išties jau pats patirtas šventumas, kylantis iš dalyvavimo 2879 III,32 | kad visi žmonės pažintų ir patirtų naują komuniją, į pasaulio 2880 III,35 | evangelizuotosios bendruomenės patraukia naujų pasaulio kraštų link, 2881 II,31 | tampa ženklu pasauliui ir patrauklia galia, vedančia į tikėjimą 2882 IV,46 | nekompromisinius jaunimo siekius bei patrauklus iššūkis asmeniškai sekti 2883 II,30 | jo turinį. ~- Liudijama patvari ir autentiška komunija, 2884 II,31 | jungiasi į organišką ir patvarią struktūrą, kad, veikiami 2885 III,40 | įgyvendinti, kadangi šeimos patvarumui ir vaisingumui gresia vis 2886 II,23 | pasauliečiams, bet tik vyrams. Tai patvirtina naujasis Kanonų teisės kodeksas77. 2887 IV,49 | moterų ir vyrų talentus, patyrimus ir gebėjimus (plg. Tikėjimo 2888 Iža,2 | Vatikano II Susirinkimu patyrusiais naują Sekminių Dvasios dvelkimą, 2889 IV,53 | šis atradimas paskatino Paulių džiaugtis: “Dabar aš džiaugiuosi 2890 IV,46 | todėl Susirinkimas jaunimą pavadino “Bažnyčios viltimi” 168. ~ 2891 III,37(136)| išrinktas. Pašauktas ir pavadintas savo vardu” (Jonas Paulius 2892 Iža,2 | tikrą jų naujumą, galima pavadinti “posusirinkiminėmis”, bent 2893 II,23 | lektoriais arba akolitais, juos pavaduodami gali atlikti tam tikras 2894 II,26(90) | suorganizuotos parapijos su pavaduojančiu vyskupą ganytoju, nes jos 2895 II,23 | Vykdyti kai kurias funkcijas pavaduojant ganytoją įgalina tiesiogiai 2896 II,23 | taip pat jų kilnų ryžtą pavaduoti ganytojus išimtinėse situacijose 2897 Iža,1 | sudedamoji dalis Dievo Tautos, pavaizduotos šv. Mato evangelijos palyginime 2898 II,22 | Viešpats Jėzus be paliovos paveda savo tautos ganytojams, 2899 Iža,2 | reikia priminti pasauliečiams pavedamų arba galimų pavesti bažnytinių 2900 V,64 | pašaukimą ~ir už tai, kad pavedė jiems ~daugeriopą misiją, ~ 2901 III,44 | iniciatyvų ir institucijų pavedimu veikiančių pasauliečių profesinė 2902 IV,49 | visuotinai gerbiamas Dievo paveikslas, švytintis kiekviename be 2903 IV,53 | Kristaus ir jo Bažnyčios paveikslu. ~ ~ 2904 II,20 | atsimindamas bendrą atsakomybę, kad paveldėtas lobis duotų vaisių. Viešpaties 2905 III,38 | kišimąsi, sukeliantį genetinio paveldo pokyčius individams ir ištisoms 2906 IV,51 | asmens vaidmenį, maža to, paverčia atsakinga už asmenų, grupių 2907 Iža,5 | pavertimo įrankiu” veiksmai, pavergiantys ją stipresniajam. “Stipresnysis” 2908 Iža,5 | žeminantys ir išsigimę “pavertimo įrankiu” veiksmai, pavergiantys 2909 Iža,2 | Dievas kviečia asmeniškai, pavesdamas jiems misiją Bažnyčioje 2910 II,28 | asmuo, kuriam visų labui pavesta savita, nepakeičiama ir 2911 III,42 | kiekvieną; tokio dalyvavimo pavidalai, sritys, užduotys ir atsakomybė 2912 V,64 | vertingą vaisių. To vaisiaus pavidalas - harmoningas pripažinimas “ 2913 I,15 | dalyvavimas turi įvairius pavidalus. Pasauliečių dalyvavimas 2914 III,35 | visi Bažnyčios nariai - ir pavieniai asmenys, ir bendruomenės - 2915 III,41 | institucinė veikla, kaip pagalba pavieniams žmonėms ir pagalba įvairioms 2916 III,41 | meilė, praktikuojama ne tik pavienių individų, bet ir solidariai 2917 III,42 | neapibrėžta užuojauta ar paviršutiniškas susigraudinimas dėl blogio, 2918 II,31 | susiskaldymo ir prieštaros pagundą, pavojingą krikščionių gyvenimui ir 2919 IV,51(190) | kitus ir neduoda pagrindo pavydėti. Aukščiausia charizma, kurios 2920 IV,49 | Jėzaus Kristaus žodžiai, tiek pavyzdžiai, tikinčiajam likdami galutiniu 2921 IV,51 | ir sielovados poreikius. ~Pavyzdžiui, reikia permąstyti klausimą 2922 III,35 | meilę ir tarpusavio pagarbą, pašalina ar bent susilpnina skirtingų 2923 IV,49 | daug padaryti, kad būtų pašalinta neteisinga ir pražūtinga 2924 V,64 | jiems ~daugeriopą misiją, ~pašaukdamas juos vardais ~gyventi su 2925 I,14 | pagrindu prisikėlęs Jėzus pašaukia visus dalykus prie savęs 2926 V,60 | kad kiekvieno žmogaus, pašaukto be paliovos stiprinti savo 2927 IV,49 | jaustis įsipareigojusios ir pašauktos veikti pirmoje gretoje. 2928 Iža,1 | žmonių, vyrų ir moterų, Dievo pašauktų ir pasiųstų ten dirbti. 2929 I,15 | socialiniai santykiai, jis pašventė, laisvai paklusdamas savo 2930 I,15 | būtų lyg raugas pasaulio pašventimui iš vidaus ir visų pirma 2931 I,13 | Šventosios Dvasios patepimu yra pašventinami, kad būtų dvasinė buveinė” 18. ~ 2932 IV,54 | džiaugsme forma, taigi Bažnyčią pašventinančia ir ugdančia galia. ~Tos 2933 I,16 | auga misdamos šventomis ir pašventinančiomis paties Kristaus sultimis; 2934 IV,50 | patiria jos išganingus ir pašventinančius ‘apsilankymus’ ” 187. ~ ~ 2935 IV,52 | Santuokos sakramentas, tą ryšį pašventinantis santuokos pavidalu ir parodantis 2936 II,23 | į laikinosios tikrovės pašventinimą ir atgaivinimą krikščioniškąja 2937 II,19 | Dievo tautą : “Dievui patiko pašventinti ir išgelbėti žmones ne pavieniui, 2938 I,16 | plg. Ef 5, 25 t.). Dvasia, pašventinusi žmogiškąją Jėzaus prigimtį 2939 III,36 | taigi ji visiškai pašvęsta Tėvo garbei. Tačiau Karalystė 2940 IV,50 | ciklas. Drauge šitaip tesimas pažadas, išsakytas enciklikoje “ 2941 IV,56 | pasakę: “Šventoji Dvasia pažadina ir kitų pasiaukojimo [Dievui] 2942 Iža,2 | Šio paraginimo tikslas - pažadinti ir atgaivinti visų pasauliečių 2943 IV,49 | diskriminacijai ir jos kilnumo pažeidimams” 178. Be to, “moters kilnumą, 2944 III,38 | pasidavusi, regėdama visų rūšių pažeidimus, nukreiptus prieš kiekvieno 2945 III,38 | savižudybė; visi dalykai, pažeidžiantys žmogaus asmens neliečiamumą - 2946 III,43 | kurių negalima nebaudžiamai pažeisti. Teisinga vystymosi samprata 2947 Iža,5 | paradoksaliai kreipia žmogaus pažeminimo ir sunaikinimo link; kiti 2948 III,43 | Dievo paveikslą, kuriuo yra paženklintas, vadinasi, veikti protingai 2949 II,21 | kaip vienas tikėdami ir pažindami Dievo Sūnų, tapsime tikrais 2950 II,24 | kitam ta pati Dvasia - pažinimą, kitam - tikėjimą toje pačioje 2951 II,20 | Ji veda Bažnyčią į tiesos pažinimo pilnatvę (plg. Jn 16, 13) 2952 III,44 | stengiasi užvaldyti savo pažinimu ir darbu, taip pat socialinį 2953 I,17 | dignitatem tuam! 48 - [Pažink, krikščioni, savo kilnumą!] 2954 V,64 | Tavo motiniška širdis pažįsta ~didžius ir gausius blogio 2955 IV,46 | jums, vaikeliai, nes jūs pažįstate Tėvą. [...] Jums, jaunuoliai, 2956 III,42 | partijai, nei gana paplitusi pažiūra, kad politika kelia neišvengiamą 2957 IV,46 | jaunuoliui: “Jėzus meiliai pažvelgė į jį” (Mk 10, 21). Todėl 2958 V,57 | kariuomenių Dieve, sugrįžki, pažvelk iš dangaus, pasižiūrėki 2959 I,10 | konkrečiau ir iš arčiau pažvelkime į tris pagrindinius to krikščioniškojo 2960 III,34 | žmones žodžiais, kuriais pažymėjau savo ganytojo tarnybos pradžią: “ 2961 I,13 | Dvasia “patepa” krikštytąjį, pažymi jį savo neišdildomu antspaudu ( 2962 II,30 | įsitraukimas į katekezę ir pedagoginiai sugebėjimai auklėti krikščionis, 2963 V,59 | visus pasauliečius, smarkiai peikdamas gilų lūžį tarp tikėjimo 2964 III,38 | darbininkai traktuojami kaip gryni pelno įrankiai, o ne laisvi ir 2965 IV,45 | trečią, paskutinius apie penktą valandą (plg. Mt 20, 1 ir 2966 IV,48 | senų žmonių ir leidžiasi pensijos amžiaus slenkstis. Tai jiems 2967 III,34 | prasmės. Jį drasko netikrumas, peraugąs į neviltį. Tad leiskite - 2968 II,23 | derančias liturgijoje, tikėjimo perdavime ir sielovadinėse Bažnyčios 2969 III,38(139)| gimstančiai žmogaus gyvybei ir jos perdavimo kilnumo. Atsakymai į kai 2970 IV,51 | Žodžio priėmimu, supratimu ir perdavimu, taip pat su studijomis, 2971 Iža,5 | broliais ir seserimis, iš kurių perdėta tolerancija arba akivaizdžiai 2972 IV,53 | bendrija, atskleisdama ir perduodama gydančią ir guodžiančią 2973 IV,51 | Absoliučiai būtina pereiti nuo moters aktyvaus ir atsakingo 2974 II,23 | Kitas žingsnis - pasauliečių perėjimas nuo faktinio liturginių 2975 Iža,3 | problemas, nerimą ir viltis, pergales ir pralaimėjimus; pasauliui, 2976 II,19 | pirmiausia - kūno įvaizdis, perimtas iš Pauliaus mokymo. Jis 2977 IV,49 | traktuoti kaip daiktą, kaip perkamą-parduodamą objektą, tarnaujantį egoistiniams 2978 Iža,1 | 13, 38), kuris turi būti perkeistas pagal Dievo planą, turint 2979 Iža,2 | laikato “teoriją” būtų galima perkelti į autentiško Bažnyčios gyvenimo “ 2980 IV,54 | doloris” perskaitymas ir permąstymas. Jo pabaigą dabar norėčiau 2981 V,59 | priimtas iki galo, visiškai permąstytas, išgyventas su derama ištikimybe” 213. ~ ~ 2982 II,26 | plotuose arba prapuolusi perpildytuose, chaoso kupinuose didžiųjų 2983 III,39 | marginalizaciją, kentėjimus ir persekiojimus, o kartais ir mirtį. Daugelis 2984 II,23 | daugiau bus pasauliečių, persisunkusių evangeline dvasia, atsakingų 2985 III,33 | iniciacijos sakramentai. ~Perskaitykime aiškius ir turiningus Vatikano 2986 IV,54 | laiško “Salvifici doloris” perskaitymas ir permąstymas. Jo pabaigą 2987 I,14 | išmanymu ir meile dar kartą perskaityti, permąstyti ir prisiimti 2988 II,22 | ir šventą galią veikti in persona Christi Capitis (Kristaus 2989 III,36 | jo paskirtis131. Iš šios perspektyvos aiškėja, kad Bažnyčia dėl 2990 II,30 | Evangelijos dvasia jie galėtų persunkti įvairias bendruomenes ir 2991 IV,54 | šiuolaikiniame pasaulyje, tegu persveria jūsų kentėjimas, sujungtas 2992 IV,51 | Be to, “moterys, kurios, perteikdamos tikėjimą ir eidamos įvairias 2993 IV,52 | ir šeimoje reiškiasi ir perteikiamos įvairios meilės ir gyvybės 2994 IV,51 | ypatingą moterų vaidmenį perteikiant tikėjimą ne tik šeimoje, 2995 III,44 | privilegijuotas kultūros kūrimo ir perteikimo kelias šiandien yra masinio 2996 III,44 | įgyvendinama kultūros kūrimu ir perteikimu. Ypač mūsų laikais tai yra 2997 III,44 | nuodėmės grėsmės. Ji be pertraukos švarina ir kelia tautų papročius. [...] 2998 III,42 | Šiandien politinis solidarumas, peržengdamas atskirų valstybių ar blokų 2999 III,39 | Pagarba žmogaus asmeniui peržengia individualaus moralumo sritį. 3000 IV,48 | kad ne visiems tenka laimė peržengti tą slenkstį, bet pirmiausia 3001 III,43 | prekybos ir finansų sistemų peržiūrėjimą, taip pat technologijos 3002 II,23 | Ministeria quaedam” būtų peržiūrėtas, atsižvelgiant į vietinių 3003 III,38 | Prieš pasaulį temdantį pesimizmą ir egoizmą Bažnyčia stoja 3004 V,58 | trokškite dvasinio neatmiešto pieno, kad nuo jo augtumėte išganymui” ( 3005 IV,55 | mėgdavo Bažnyčią lyginti su pieva, kupina stebinančiai įvairių 3006 IV,46 | rašau, nes jūs nugalėjote piktąjį. Parašiau jums, vaikeliai, 3007 III,43 | apie laisvę ‘naudoti ir piktnaudoti’ arba tvarkyti daiktus kaip 3008 I,14 | ryžtingai atskleidžiant visokias pikto apraiškas. Sujungti su Kristumi, “ 3009 Iža,7 | žmonių silpnumo, nuodėmės ir Piktojo veikimo, bus atsakyta Jėzaus 3010 V,60 | patirtį, šeimos nario ir piliečio sąmoningumą bei tokias visuomeninio 3011 IV,51 | formų, garantuotų teisingos pilietinės teisės, sritį. ~“Negera 3012 V,62 | garantuotos ir tinkamais pilietiniais įstatymais220. ~Sinodo Tėvai