| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Ioannes Paulus PP. II Christifideles Laici IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Chapter, Paragraph
3013 V,58 | turtą ir gyventi augančioje pilnatvėje. Apaštalas Petras, kalbėdamas 3014 IV,52 | Bažnyčios misijoje dalyvautų pilniau, harmoningiau ir turtingiau. ~ 3015 I,15 | pasauliečių gilų įsiskverbimą ir pilnutinį dalyvavimą žemėje, pasaulyje, 3016 III,43 | žmogaus asmens vertingumas, jo pilnutinis pašaukimas ir visos visuomenės 3017 III,40 | humanizacijos” vieta. ~Pimoji apaštališka pasauliečių 3018 III,38 | pasaulį nuo tų, kurie rezga pinkles gyvybei ir ją žudo” 138. 3019 V,62 | globojančio Tėvo artumą, o su pirmais meilės gestais mokosi atsiverti 3020 III,34 | priklausančias vadinamajam Pirmajam pasauliui. Jame medžiaginė 3021 II,21 | Bažnyčių tarnybinę sąrangą. Pirmame laiške korintiečiams jis 3022 III,40 | visiems žmonėms. ~Pamatinė ir pirmapradė asmens visuomeninio matmens 3023 I,14 | grąžinti kūrinijai visą jos pirmapradį vertingumą. Savo veikla, 3024 IV,52 | Pagrindinis motyvas greičiau būtų pirmapradis planas Kūrėjo, “nuo pradžios” 3025 II,24 | plg. Ef 4, 16)” 79. ~Pagal pirmapradžio dosnumo, iš kurio ir kyla, 3026 III,36 | Todėl žmogus “yra pirmasis ir pagrindinis kelias, kuriuo 3027 IV,51 | žmogiškosioms vertybėms derančios pirmenybės politinėse bendrijose apsauga, 3028 I,11 | Sūnaus pavidalą, kad šis būtų pirmgimis iš daugelio brolių” (Rom 3029 III,34 | Žinoma, krikščionys tėvai yra pirmi ir nepamainomi savo vaikų 3030 II,31 | 10), prielankumu, noru pirmiems pradėti bendradarbiauti 3031 IV,49 | įsipareigojusios ir pašauktos veikti pirmoje gretoje. Įvairiose pasaulio 3032 I,9 | tiksliau - pasauliečių, vieta - pirmose Bažnyčios eilėse. Jiems 3033 IV,49 | atliekančių įvairias funkcijas pirmosiose bažnytinėse bendruomenėse ( 3034 V,62 | vertybes. Vaikai jau tardami pirmus žodžius pratinasi garbinti 3035 III,35 | sąlygas. Religijų dialogas yra pirmutinės svarbos, kai jis žadina 3036 V,61 | Bažnyčia, kurioje Popiežius yra pirmutinis katalikų pasauliečių auklėtojas. 3037 III,34 | įgyvendinamas visa savo pirmykšte reikšme, kaip ryšys su Kristaus 3038 Iža,5 | kiti iškelia žmogų ant pjedestalo ir įgauna tikros stabmeldybės 3039 III,35 | atsiųstų darbininkų į savo pjūtį” (Mt 9, 37-38). ~ ~ 3040 III,35 | darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų 3041 III,35 | anot paties Jėzaus žodžių: “Pjūtis didelė, o darbininkų maža. 3042 IV,55(203) | Augustinus. Sermo CCCIV, III // PL38, 1396. 3043 III,34 | politinių sistemų sienas, plačias kultūros, civilizacijos, 3044 V,63 | pagrindinė sąlyga garantuoti plačios apimties ugdymą, galinti 3045 IV,55 | tikrovės reikšmę Dievo išganymo plane. Ministerinė kunigystė savo 3046 III,44 | jos įtakos, apėmusios visą planetą ir formuojančios mąstyseną 3047 III,35 | Esminis ir neišvengiamas plantatio Ecclesiae reikalavimas, 3048 II,23 | to išvengti racionaliau planuojant sielovados darbą. ~Pasauliečiai 3049 V,62 | atsakingai įsijungiant į platesnės bažnytinės bendruomenės 3050 II,29 | tiek išorės santykiuose platesniame krikščionių bendrijos kontekste. 3051 Iža,2 | sąjūdžių suklestėjimas, platesnis ir reikšmingesnis moterų 3052 II,27 | sistemiškai įgyvendintas platesniu, stipresniu ir ryžtingesniu 3053 III,39 | gerbiamas jų tikėjimas ir iš jo plaukiantys apsisprendimai tiek individualiame, 3054 V,61 | skatina savo jauniklius, plazdendamas virš lizdo, taip jis išskleidė 3055 I,17 | Dievo malonės stiprinami plečia istorijoje Dievo karalystę. ~ 3056 V,62 | pat vis labiau savo veiklą plečiantys dvasinio atsinaujinimo centrai. 3057 Iža,2 | pranešimų, apibendrinančių plenarines diskusijas, nuo darbo grupių 3058 II,25 | daliniuose, provinciniuose arba plenariniuose susirinkimuose, numatytas 3059 I,14 | Dievo karalystei bei jos plėtimui istorijoje. Šie žmonės savo 3060 II,27 | ir privalo daug padaryti plėtodami savo parapijose autentišką 3061 III,41 | juo labiau institucijos, plėtodamos savo sudėtingą organizacinę 3062 III,43 | tarp bendro darbo dalyvių plėtojimą ir naujo tipo įmonių kūrimą, 3063 II,23 | privalo pripažinti ir remti plėtotę tų tarnybų, pareigų ir funkcijų, 3064 II,31 | pasauliečių susivienijimams plėtotis Bažnyčios komunijoje ir 3065 Iža,2 | pasauliečių susivienijimų, plėtrą ir augimą, taip pat moterų 3066 III,38 | gigantiškos technologijos galios plėtros; technologijos galimybės 3067 Iža,5 | todėl regime, kaip šiandien plinta ir vis tvirtėja kiekvienos 3068 III,34 | bendruomenėms, šiandien dėl plintančio indiferentizmo, sekuliarizmo 3069 IV,49 | Maža to, reikia, kad ji plistų ir stiprėtų, lydima vis 3070 III,42 | tuose kraštuose, kur gyvuoja pliuralistinė visuomenė, nustatyti teisingą 3071 II,29 | veiklos. Tai ypač tinka pliuralistinei ir susisluoksniavusiai visuomenei ( 3072 Iža,6 | teisėtu idėjų bei veiksmų pliuralizmu ir iškyla skausminguose 3073 IV,55 | Šventosios Dvasios galia. Būties plotmė apima ne tik malonės ir 3074 II,26 | išsklaidyta didžiuliuose plotuose arba prapuolusi perpildytuose, 3075 Iža,7 | didelis, vargingas laukas plyti prieš darbininkus, “Šeimininko” 3076 II,30 | susivienijimų Bažnyčioje pobūdžiui apibrėžti būtina priimti 3077 I,14 | darbas, dvasios ir kūno poilsis, jei Dvasioje atliekamas, 3078 V,62 | pasižyminčiame dideliais kultūriniais pokyčiais, jau nebepakanka tegul ir 3079 V,64 | Mk 16, 15) ir su nauju polėkiu atgaivinti savo misijų veiklą. 3080 III,42 | veikla, leidžia spręsti, ar politikų veiksmai yra aiškūs ir tyri, 3081 III,42 | valdančiajai klasei ar politinei partijai, nei gana paplitusi 3082 IV,51 | vertybėms derančios pirmenybės politinėse bendrijose apsauga, veikloje 3083 V,60 | Kalbėdami apie pasauliečių politinį įsipareigojimą, Sinodo Tėvai 3084 Iža,6 | atsidėjusių visuomeniam ir politiniam gyvenimui, įvairiopai veikiančių 3085 III,42 | už visus” 154. ~Šiandien politinis solidarumas, peržengdamas 3086 V,59 | darbą, visuomenės santykius, politinius ir kultūrinius įsipareigojimus. 3087 II,30 | ir sakramentinio gyvenimo pomėgio atgaivinimas, pastangos 3088 I,9 | vadovaujami bendros galvos - Popiežiaus ir vyskupų, esančių vienybėje 3089 II,31 | Evangelijos dvasia” 117. ~Popiežinė pasauliečių taryba įgaliota 3090 II,30 | komunija, sūniškai žvelgiant į popiežių, kuris yra nuolatinė ir 3091 II,30 | koordinaciją114. Komunija su popiežiumi ir vyskupu turi pasireikšti 3092 IV,53(198) | Per Concilii semitas ad Populum Dei Nuntius, 12. ~ 3093 IV,52 | būdu: sutuoktiniai kaip pora, tėvai ir vaikai kaip šeima 3094 Iža,4 | Tačiau religiniai siekiai ir poreikiai negali visiškai išblėsti. 3095 Iža,4 | maldos vertės pajutimo, poreikio laisvai išpažinti Viešpaties 3096 III,41 | dažnai užgauliai - žmonių poreikus. Paradoksalu, bet ta meilė 3097 III,35 | krikščionių sutuoktinių poros, sekdamos Akvilu su Priskile ( 3098 Iža,2 | homilijoje, pasakytoje užbaigiant posėdžius: “Dėkojame už tai, kad Sinodo 3099 Iža,2 | tikinčiuosius pasauliečius5. ~Šis posinodinis apaštališkasis paraginimas 3100 II,27 | užmojo” 101. ~Susirinkimo postulatas, liečiantis bendrą sielovados 3101 Iža,2 | naujumą, galima pavadinti “posusirinkiminėmis”, bent jau chronologine 3102 III,38 | Anų moralinių iššūkių potencialus šaltinis yra naujos didžiulės 3103 IV,54 | visuomenei gali turėti ir pozityvią reikšmę, nes gali tapti 3104 II,23 | spontaniškai74. ~Tačiau, be pozityvių įvertinimų, Sinodo diskusijose 3105 I,9 | apibrėžimų. Priėmęs griežtai pozityvų požiūrio tašką, jis visiškai 3106 I,9 | Priėmęs griežtai pozityvų požiūrio tašką, jis visiškai įsitikinęs 3107 III,34 | maldauju - leiskite Kristui prabilti į žmogų. Tik jis turi gyvenimo, 3108 III,35 | atsakingi už sąlygų, palankių prabusti ir subręsti ypatingiems 3109 I,9 | iniciacijos sakramentus pradeda naują žmogaus krikščionišką 3110 I,14 | Kristus - galva ir kūnas” 19. ~Pradėdamas savo popiežiškąją tarnybą, 3111 IV,50 | pašaukimą. Šiame dokumente pradedami, tęsiami ir tikslinami svarstymai “ 3112 III,38 | vystymosi tarpsniais, nuo pradėjimo akimirkos iki natūralios 3113 II,22 | želmenimis ir naujos hierarchijos pradmenimis65, skirdamas jiems užduotį 3114 II,20 | žmogaus kūne atlieka gyvybės pradmuo, arba siela” 61. Kitoje 3115 IV,48 | permąstyti ir įvertinti praeitį, giliau pažinti ir išgyventi 3116 IV,48 | užsisklęsti nebegrįšiančios praeities atsiminimuose arba atsisakyti 3117 V,57 | atsakomybės. Būtent tą sunkią ir prakilnią atsakomybę nurodo pagaunantys 3118 III,39 | gimsta iš Dievo malonės, prakilniausiai pasireiškiančios kankinystėje” 143. ~ 3119 III,41 | visiems ir visada. Drauge tai prakilniausias būdas, nes meilė yra didžiausia 3120 IV,51 | pasitarnautų, o ne kenktų dorybių praktikai. Taip veikdami jie praturtins 3121 II,30 | iškelti glaudesnę jų gyvenimo praktikos ir tikėjimo vienovę” 111. ~- 3122 III,41 | laikinąją tikrovę forma. ~Praktikuodami artimo meilę pasauliečiai 3123 III,41 | poreikių visumai. ~Tokia meilė, praktikuojama ne tik pavienių individų, 3124 I,16 | šeimos ir bendruomenės maldų, praktikuotų meilę visose gyvenimo situacijose 3125 IV,51 | teorinio pripažinimo prie praktinio įgyvendinimo. Tokią reikšmę 3126 III,38 | savo mokslinius tyrimus ir praktinius veiksmus tvarkyti protingai 3127 Iža,3 | nerimą ir viltis, pergales ir pralaimėjimus; pasauliui, kurio ūkinė, 3128 I,8 | Jau Senojo Testamento pranašai vynuogyną supranta kaip 3129 IV,50 | Jūsų sūnūs ir jūsų dukterys pranašaus” (Jl 3, 1; plg. Apd 2, 17). 3130 II,24 | stebuklingus darbus, kitam - pranašavimą, kitam - dvasių atpažinimą, 3131 I,14 | dvejopais asmenimis buvo pranašiškai vaizduojamas vienatinis 3132 Iža,2 | aktualus, o kartais tiesiog pranašiškas. Tas mokymas gali apšviesti 3133 I,9 | tapę Kristaus kunigiškos, pranašiškos ir karališkos tarnystės 3134 I,14 | KUNIGIŠKOSIOS, PRANAŠIŠKOSIOS IR KARALIŠKOSIOS JĖZAUS 3135 I,14 | slėpinį. Kristaus Kunigo, Pranašo-Mokytojo ir Karaliaus misija tęsiasi 3136 IV,50 | kaip puikiai liudija Joelio pranašystė, išsipildžiusi Sekminių 3137 IV,56 | galime pateikti puikų šv. Pranciškaus Salezo, didžio pasauliečių 3138 Iža,2 | Instrumentum laboris, nuo įžanginio pranešimo iki paskirų vyskupų bei 3139 I,11 | kurie yra “atgimę ne iš pranykstančios, bet iš nenykstančios sėklos 3140 II,26 | didžiuliuose plotuose arba prapuolusi perpildytuose, chaoso kupinuose 3141 II,27 | ten jaučiasi pamestas ir praradęs kryptį, bet jo širdis vis 3142 IV,54 | visuomenėse ir kultūrose, kurios, praradusios žmogaus kančios prasmę, “ 3143 V,59 | klaidų reikia priskirti ir tą prarają tarp daugelio žmonių išpažįstamo 3144 I,14 | ir Karaliaus - tarnyboje prasideda krikšto patepimu, plėtojasi 3145 V,61 | per kurias visur galingai prasiskverbia bažnytinės komunijos ir 3146 II,28 | matmenims, visai egzistencijos prasmei. O tai yra komunija su Dievu 3147 III,34 | dėl savo gyvenimo žemėje prasmės. Jį drasko netikrumas, peraugąs 3148 IV,51 | negana to, užmegzti naujus prasmingus asmenų komunijos santykius. ~ 3149 I,8 | daugeliu būdų ir daugeliu prasmių. Pirmiausia jis išreiškia 3150 II,24 | dalyvauti ir kiti; šitaip jos pratęsiamos laike kaip brangus ir gyvas 3151 V,62 | jau tardami pirmus žodžius pratinasi garbinti Dievą, kurio artumą 3152 IV,51 | ir originalus indėlis, praturtinantis bažnytinę komuniją ir skatinantis 3153 IV,51 | praktikai. Taip veikdami jie praturtins moralinėmis vertybėmis žmogiškąją 3154 Iža,2 | bendruomeninės patirties šviesai, praturtinti ankstesniųjų Sinodų, šio 3155 V,59 | tikėjimo, vilties ir meilės pratyboms” 211. ~Tokiam vieningam 3156 IV,56 | pašaukimą. Vienokios maldingumo pratybos yra didžiūno, kitokios - 3157 Iža,2 | pareiškė linkėjimą, o drauge ir prašymą, kad deramu metu Visuotinei 3158 I,17 | reikalingos sąlygos, kreiptis su prašymu juos beatifikuoti bei kanonizuoti” 47. ~ 3159 IV,49 | pašalinta neteisinga ir pražūtinga nuostata žmogiškąją būtybę 3160 III,38 | prostitucija, moterų ir jaunuolių prekyba; įvairios nežmoniškos darbo 3161 III,43 | naujo tipo įmonių kūrimą, prekybos ir finansų sistemų peržiūrėjimą, 3162 II,23 | griežta sakramentinės tarnybos prerogatyva73. Kitas žingsnis - pasauliečių 3163 I,17 | užsiėmimus jie turi laikyti proga priartėti prie Dievo, vykdyti jo valią 3164 II,30 | kurioje skelbiamas tikėjimas, priartinama prie tikėjimo, auklėjama 3165 V,61 | ir misijinės atsakomybės priartinimu. ~Kai kuriose parapijose, 3166 IV,45 | Bažnyčioje, kurioje dirbti, kad priartintų Dievo karalystės atėjimą, 3167 III,44 | bet ne išoriškai, tarsi pridedant kokį papuošalą ar spalvą, 3168 I,16 | krikščionis gyventi, “kaip pridera šventiesiems” (Ef 5, 3). ~ 3169 IV,53 | kelio puse”, bet “pasigaili, prieina prie jo, aptvarsto žaizdas [...] 3170 III,41 | skelbiasi norinčios apimti visas prieinamas gyvenimo sritis ir galų 3171 II,31 | nepaliauja skambėję kaip priekaištas dėl Kristaus kūno draskymo. 3172 Iža,5 | ateistinėmis ir sekuliaristinėmis prielaidomis ir paradoksaliai kreipia 3173 II,31 | pagarba (plg. Rom 12, 10), prielankumu, noru pirmiems pradėti bendradarbiauti 3174 I,9 | dažniausiai negatyvių apibrėžimų. Priėmęs griežtai pozityvų požiūrio 3175 Iža,2 | nuo gyvenimo, Evangelijos priėmimą - nuo konkrečių veiksmų 3176 III,34 | Durų atvėrimas Kristui, jo priėmimas į savo žmogiškumo sritį 3177 III,38 | tiesiogiai dalyvauja gyvybės priėmime, dera rūpintis, kad Bažnyčios “ 3178 IV,51 | meilės ir kilniaširdiškesnio priėmimo. ~Moters tarnavimas Bažnyčiai 3179 IV,51 | tai susiję su Dievo Žodžio priėmimu, supratimu ir perdavimu, 3180 III,42 | asmenų laisvam ir atsakingam priėmimui: “Politinė bendruomenė, - 3181 Iža,5 | kiek jis būtų niekinamas ir prievartaujamas. Giliai įsišaknijęs Dieve, 3182 III,38 | užtvindančiam ir slegiančiam “Ne” ji priešina gyvą “Taip”, šitaip gindama 3183 III,44 | kultūrą, ryžtingai ir drąsiai priešinantis visų pavidalų monopolizavimui 3184 III,38 | tiesiai: “Visi dalykai, priešingi pačiai gyvybei - žmogžudystės, 3185 IV,49 | savo misiją, turi tvirtai priešintis visų pavidalų moters diskriminacijai 3186 I,14 | privalo tarp šiuolaikinio meto prieštaravimų išreikšti būsimosios garbės 3187 Iža,3 | žmonės kasdien - dažnai labai prieštaringai - naudojasi laisve, reiškiasi, 3188 II,31 | kiekvieną susiskaldymo ir prieštaros pagundą, pavojingą krikščionių 3189 III,35 | pasauliečiai, dėl įvairių priežasčių gyvenantys srityse ir kraštuose, 3190 IV,50 | Bet pirma ir svarbiausia priežastis, verčianti Bažnyčią priimti 3191 Iža,5 | vaikus, meilės ir deramos priežiūros neturinčius vaikus? Kai 3192 I,15 | glaudžiai sujungtą su jos prigimtimi ir misija. Jis kyla iš Įsikūnijusio 3193 III,38 | asmens teises. Kalbame apie prigimtines, visuotines ir nepažeidžiamas 3194 II,29 | pasireiškia žmogaus visuomeninė prigimtis ir įgyvendinamas poreikis 3195 III,36 | Šventosios Dvasios galia priimanti ir skelbianti Evangeliją, 3196 III,38 | Didžiadvasiškai ir su meile priimdama kiekvieną žmogišką gyvybę, 3197 V,64 | pasauliečiai joje sėkmingai priims Jėzaus kvietimą. ~Tad kreipiuosi 3198 I,14 | tampa “dvasinėmis aukomis, priimtinomis Dievui per Jėzų Kristų” ( 3199 I,16 | sekdami Jėzumi Kristumi, priimtų jo palaiminimus, apmąstytų 3200 II,25 | kitomis dalinėmis Bažnyčiomis, priklausančiomis tai pačiai bažnytinei provincijai 3201 III,39 | Su tuo susijusios kraštų, priklausančių įvairiems “pasauliams”, 3202 IV,50 | vertybes ir reikalavimus, tiek priklausančius tam, kas moteryje esmiška 3203 III,42 | dažnai adresuojami žmonėms, priklausantiems vyriausybei, parlamentui, 3204 II,31 | hierarchija gali būti įvairūs, priklausomai nuo apaštalavimo formų ir 3205 II,25 | kilnojimasis, auganti tarpusavio priklausomybė ir susisiekimo lengvumas 3206 III,40 | visuomenę jungia tarpusavio priklausomybės ir abipusiškumo ryšys. Visa, 3207 I,14 | pasaulietiško gyvenimo sąranga” 26. ~Priklausydami Kristui, Visatos Valdovui 3208 V,64 | krikščionių kilnumą, bet ir priklausymą Bažnyčios-Komunijos slėpiniui, 3209 I,14 | tarnyboje, kaip kylantis iš priklausymo bažnytinei komunijai, turi 3210 II,29 | sąjungas, jas tvarkyti ir joms priklausyti” 107. Tą teisę garantuoja 3211 II,20 | Tėvai jos veiklą galėjo prilyginti uždaviniui, kurį žmogaus 3212 IV,51 | įvertinimas tikėjimo šviesoje. Jis prilygsta konkrečiam apsisprendimui 3213 Iža,4 | bet nuolat naujos pagundos prilygti Dievui (Pr 3, 5) naudojantis 3214 IV,50(186) | Enciklika “Redemptoris Mater”, primindama, kad “krikščioniškojo gyvenimo 3215 IV,55 | savo būdu liudydamas ir primindamas kunigams, vienuoliams ir 3216 IV,49 | Bažnyčios gyvenime ir misijoje. ~Primindami Jono XXIII poziciją - tai, 3217 Iža,4 | Ne kartą ir pats esu priminęs apie nukrikščionėjimo reiškinį, 3218 IV,46 | Kristaus Dvasia, atspindį ir priminimą. Būtent todėl Susirinkimas 3219 III,43 | socialinį mokymą, neseniai buvo priminta enciklikoje “Sollicitudo 3220 II,31 | Tad jus visus tepasiekia primygtinis apaštalo kreipimasis: “Broliai, 3221 II,27 | pasauliečiams lieka ištikima savo primykščiam pašaukimui ir misijai - 3222 II,23 | tiksliai laikytis teologinių principų, kuriuos čia esame aptarę, 3223 V,57 | ugdyba turi tapti vienu iš prioritetinių vyskupijos uždavinių ir 3224 III,39 | kilnumui ir žmogaus teisių pripažinimą, neabejotinai liečia kiekvieno 3225 III,39 | protrūkį. Todėl Sinodo Tėvai pripažino ypatingą pareigą “padėkoti 3226 II,29 | Vatikano II Susirinkimo aiškiai pripažintas ekleziologinis principas, 3227 II,31 | Apaštalų Sosto oficialiai pripažintų susivienijimų sąrašą ir 3228 III,44 | būti reikia ne tik tam, kad pripažintume ir, jei prireiks, apvalytume 3229 Iža,5 | Jei žmogiškoji būtybė nėra pripažįstama ir mylima pagal jos, Dievo 3230 IV,56 | kunigaikščių rūmų, šeimų. Pripažįstu, Filotėja, kad aniems pašaukimams 3231 Iža,3 | jog jai vadovauja žemę pripildanti Viešpaties Dvasia, stengiasi 3232 V,64 | Magnificat giedanti Mergele, ~pripildyk jų širdis dėkingumo ir įkarščio ~ 3233 III,44 | kad pripažintume ir, jei prireiks, apvalytume kritiškai įvertintus 3234 II,31 | pasiryžus aukoms, kurių tam gali prireikti.” 119 ~Dar kartą įsiklausykime 3235 IV,47 | vertingų galimybių veiklai, prisidedančiai tiek prie Bažnyčios statymo, 3236 IV,51 | pašaukimu, nuo to, kas, nors ir prisidengdamas anuo “kilnumu” arba “laisvės” 3237 IV,47 | šeimos nariai, savo ruožtu prisidės prie tėvų šventumo” 173. 3238 V,64 | Bažnyčios sūnūs ir dukterys ~ir prisidėtume prie tiesos ir meilės civilizacijos ~ 3239 IV,54 | Atpirkėjas”, Skausmų vyras, prisiėmęs fizines ir moralines visų 3240 III,34 | uždavinį pasauliečiai visiškai prisiima dalyvavimo pranašiškoje 3241 II,31 | ir juos specialiai remti, prisiimdama už juos ypatingą atsakomybę” 116. ~ 3242 III,38 | padedami visos Bažnyčios, prisiimtų užduotį grąžinti kultūrai 3243 III,36 | įsikūnijimu tam tikru būdu prisijungė prie kiekvieno žmogaus likimo” 132. ~ 3244 I,14 | valdžioje, kurios pagrindu prisikėlęs Jėzus pašaukia visus dalykus 3245 IV,49 | gauna ir perduoda žinią apie prisikėlimą (plg. Lk 24, 1-10), o Paskutinės 3246 I,12 | kad panardintų jį ir savo prisikėlime (plg. Rom 6, 3-5), išvaduoja 3247 I,11 | gailestingumo Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs 3248 I,9 | Jėzuje Kristuje, mirusiame ir prisikėlusiame, pakrikštytasis tampa “nauju 3249 IV,54 | tikėjimo į Nukryžiuotąjį ir Prisikėlusįjį, kad jų kentėjimų auka pagreitintų 3250 I,11 | Sūnūs Sūnuje ~11. Prisiminkime, ką Jėzus sako Nikodemui: “ 3251 IV,47 | dėkingumu. ~Taip pat reikia prisiminti, kad vaikystės laikotarpis 3252 V,60 | mokslas yra dinamiškas, prisitaikantis prie savitų vietos ir laiko 3253 II,23 | vadovaudamiesi Bažnyčios nauda ir prisitaikydami prie bendrosios teisės nuostatų, 3254 III,35 | poros, sekdamos Akvilu su Priskile (plg. Apd 18; Rom 16, 3), 3255 V,59 | laikotarpio klaidų reikia priskirti ir tą prarają tarp daugelio 3256 I,13 | regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės 3257 II,26 | kodeksas, parapinių struktūrų pritaikymu, pirmiausia skatinant pasauliečių 3258 V,60 | būtina sisteminga katekezė, pritaikyta įvairiam amžiui ir skirtingoms 3259 IV,56 | atskirai maldingumo lavybas pritaikytų prie savo jėgų, darbų ir 3260 III,41 | biurokratijos augimo, neteisingų privačių interesų, lengvai visą instituciją 3261 II,26 | sūnų ir dukterų90. ~Visi privalome per tikėjimą atskleisti 3262 II,26 | parapijas ir padidinti jų įtaką, privalu remti įvairias, taip pat 3263 III,43 | Šiai paskirčiai tarnauja privati nuosavybė, būtent šiuo tikslu 3264 III,35 | Niekada neturi būti pamirštama privilegijuota priemonė - malda; anot paties 3265 III,44 | teisingiau kultūras” 165. ~Ypač privilegijuotas kultūros kūrimo ir perteikimo 3266 III,44 | kūrybingumu būti tokiose privilegijuotose kultūros vietose, kaip mokyklos 3267 III,34 | iššvaistytas veikiant įvairiems procesams, iš kurių išsiskiria sekuliarizacija 3268 V,60 | natūralaus jų tikėjimo gilinimo proceso, bet ir dėl reikalo “pagrįsti 3269 II,27 | dezintegracijos ir dehumanizacijos procesų. Žmogus ten jaučiasi pamestas 3270 IV,51 | bendradarbėmis šeimoje, profesijų pasaulyje ir visuomenėje” 193. ~ 3271 I,17 | siekti šventumo įprastinėmis profesinio gyvenimo sąlygomis. Todėl, 3272 II,23 | vaikų ir jaunimo auklėjimas, profesinis darbas, žmonių kentėjimai. 3273 I,15 | celibato pasirinkimu, šeimos, profesiniu gyvenimu, taip pat įvairiopomis 3274 I,15 | bičiuliškus, visuomeninius, profesinius, kultūrinius ir t. t. Susirinkimas 3275 II,28 | pasauliečiai, net tie, kurie neturi progos ar galimybės veikti draugijose” 104. 3276 II,31 | tvirtėjimui, sielovados projektams ir visų gyvenimo sričių 3277 III,38 | deportacijos, vergovė, prostitucija, moterų ir jaunuolių prekyba; 3278 Iža,5 | visuomenėje ir politikoje. Būti protagonistais ir tam tikru laipsniu naujos 3279 V,63 | kad ugdymas, besiremiantis protingu žmogaus mokslų priemonių 3280 II,23(73) | atitinkamu išsilavinimu, protingumu ir garbingumu, yra tinkami 3281 III,34 | kas jame yra, kas yra jo proto ir širdies gelmėje. Taip 3282 III,39 | ir apaštališko gyvenimo protrūkį. Todėl Sinodo Tėvai pripažino 3283 Iža,3 | tuo būdu jis rodo žmogaus protui kelią į tikrai žmogišką 3284 V,64 | budėti, maža to, į savo protus, širdis ir gyvenimus vis 3285 IV,56(204) | Apaštališkoji konstitucija “Provida Mater” (1947 vasario 2) // 3286 II,25 | priklausančiomis tai pačiai bažnytinei provincijai arba vyskupų konferencijai. ~ 3287 II,25 | sinoduose, taip pat daliniuose, provinciniuose arba plenariniuose susirinkimuose, 3288 I,14 | Augustino komentaras 26 psalmei: Dovydas “buvo pateptas 3289 IV,48 | tik įgauna naują pavidalą. Psalmininkas sako: “Jis vaisių duos net 3290 II,19 | paprasta sociologine ir psichologine interpretacija. Bažnyčia-Komunija - 3291 II,24(80) | Šventosios Dvasios, kuri ‘pučia, kur nori’, teikiama laisve 3292 Iža,2 | konkrečius kelius, kuriais puikią Susirinkimo laikato “teoriją” 3293 Iža,3 | dirbti jo vynuogyne, šiuo puikiu ir dramatišku istorijos 3294 IV,56 | Pabaigoje galime pateikti puikų šv. Pranciškaus Salezo, 3295 III,40 | ir priešiškumo formomis puola šeimai būdingą auklėjimo 3296 III,44 | naujiena nuolat atnaujina puolusio žmogaus gyvenimą ir kultūrą; 3297 II,20 | kuriomis vadovauja jai ir ją puošia savo vaisiais (plg. Ef 4, 3298 III,38 | egoizmą Bažnyčia stoja gyvybės pusėje: kiekviename žmogaus gyvenime 3299 Iža,6 | giliai žeidžiama ir vedama iš pusiausvyros intensyvaus konfliktiškumo. 3300 II,23 | arba kur galima to išvengti racionaliau planuojant sielovados darbą. ~ 3301 III,44 | arterijose - spaudoje, kine, radijuje, televizijoje, teatre, turi 3302 I,15 | Pasauliečių vieta Bažnyčioje radikaliai apibrėžiama krikščioniškuoju 3303 III,37 | grandis ar sistemos dalis. Radikaliausiai ir iškiliausiai kiekvienos 3304 III,34 | išmėginimų, o kartais ir radikalių pokyčių. Pirmiausia galvoje 3305 III,43 | tikslas” 158. ~Atsižvelgdami į radikalius pokyčius, vykstančius ūkio 3306 V,64 | ir tikinčiuosius, karštai ragindamas nepailstamai budėti, maža 3307 III,43 | traktuodami jį Susirinkimo raginimu: “Darbu žmogus paprastai 3308 V,60 | gerbiamos), neužtenka juos tam raginti; reikia jiems garantuoti 3309 II,26 | įprastinei liturginio gyvenimo raiškai; ji palaiko ir gaivina šiuolaikinių 3310 II,29 | Susirinkimas kalba apie tai labai raiškiai: “Palaikydami reikiamus 3311 II,26 | parapijų tiek urbanizuotuose rajonuose, tiek misijų kraštuose neįstengia 3312 III,41 | patarnavimų ir darbų pavidalu randasi ir sklinda naujos volontariato 3313 III,43 | šlovingą vertę, pats savo rankomis darbuodamasis Nazarete” 160. ~ 3314 III,43 | gauna iš Dievo. Žmogaus rankose yra dovana, kurią, pagal 3315 V,57 | vynmedžių sodą. Globok jį - tavo rankų sodintą, atžalą - tavo užsiaugintą” ( 3316 III,37 | žeminanti žmonių šeimą: tiek rasinė ir ekonominė, tiek visuomeninė 3317 IV,53 | Padarysime visa, ką galime, kad rastumėte jums tinkamą vietą Bažnyčioje 3318 II,25 | leis išplėsti konsultacijų ratą, o bendradarbiavimo, kartais 3319 I,15 | dvasios vedami būtų lyg raugas pasaulio pašventimui iš 3320 Iža,3 | evangelinėje dirvoje auga ir raugės, ir geri javai, taip ir 3321 I,15 | Evangeliniai druskos, šviesos ir raugo įvaizdžiai, tinkantys visiems 3322 IV,46 | žodžiai: “Ir jums, jaunuoliai, rašau, nes jūs nugalėjote piktąjį. 3323 V,61 | bendradarbiauja. Metodijus Olimpietis rašė: “Tobulesnieji ne tokius 3324 II,19 | sąvoka, pagrįsta Šventuoju Raštu, buvo labai gerbiama senovės 3325 V,63 | pašaukimą” 223. ~Atsižvelgiant į realią poveikio galią ir sielovados 3326 I,12 | išreiškia ir mistiškai, bet realiai įgyvendina įkūnijimą į nukryžiuotą 3327 I,15 | Pasauliečių dalyvavimas realizacijos ir funkcijos atžvilgiu, 3328 I,15(40) | kilnumo turtus pasauliečiai realizuoja ir vysto gyvendami pasaulyje. 3329 I,15 | Bažnyčios narių gyvenime realizuojamas įvairiais būdais” 30. ~Iš 3330 III,41 | visuomenei reiškiasi ir realizuojasi daugeliu įvairių pavidalų: 3331 III,36(133)| Jonas Paulius II. Enciklika “Redemptor hominis”, 14 // AAS 71 ( 3332 III,37 | individo jokiu būdu negalima redukuoti į tai, kas galėtų jį sutraiškyti 3333 I,17 | apšviestas žvilgsnis džiaugiasi, regėdamas tokią gausybę pasauliečių, 3334 I,13 | išvadavimo, akliesiems - regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų 3335 IV,53 | yra šviesa, leidžianti regėti, kad tokia situacija irgi 3336 II,30 | kuris yra nuolatinė ir regima Visuotinės Bažnyčios vienybės 3337 IV,49 | įvairiais, daugiau ar mažiau regimais būdais kartais atlikdavo 3338 IV,49 | pašaukimo įsisąmoninimo, regint skubų “naujosios evangelizacijos” 3339 II,25 | turi parinkti krašto ar regiono mastu tinkamiausius metodus 3340 II,25 | atsiliepti į miestų ir kaimų regionų poreikius, teneapriboja 3341 II,25 | pasklidusios Dievo tautos reikalais.” 86 ~Todėl Sinodas paragino 3342 V,64 | Šventosios Dvasios dovana, reikalaujančia ir mūsų laisvės atsako, 3343 II,23 | situacijose ir nuolat to reikalaujančiomis aplinkybėmis72. ~Susirinkimo 3344 V,64 | Bažnyčiai patikėta didi, reikalaujanti įsipareigojimo, puiki pasauliui 3345 I,17 | suprasti ir patirti ne tik kaip reikalavimą ir kategorišką pareigą, 3346 Iža,3 | Dvasia, stengiasi įvykiuose, reikalavimuose ir troškimuose suvokti, 3347 Iža,2 | priimtas iššūkis iš esmės reikalavo nubrėžti konkrečius kelius, 3348 IV,48 | sulaukus ne tik įmanomas ir reikalingas, bet dėl paties jų amžiaus 3349 III,41 | bet ta meilė tampa juo reikalingesnė, juo labiau institucijos, 3350 III,35 | evangelizuoti pirmiausia reikalingi evangelizuotojai. Todėl 3351 V,62 | nebepakanka tegul ir visada reikalingo bei nepakeičiamo krikščionių 3352 III,42 | nedalyvavimo viešuosiuose reikaluose. ~Atvirkščiai, Vatikano 3353 II,31 | pagrindą, kuriuo remiantis reikėtų duoti neigiamą atsakymą118. ~ 3354 V,60 | jų visuomeninės sąmonės reikiamą ugdymą, ypač kreipiant dėmesį 3355 II,29 | labai raiškiai: “Palaikydami reikiamus santykius su bažnytine vyresnybe, 3356 V,64 | kiekvienam turi tapti kasdiene reiklia ir neatšaukiama gyvenimo 3357 III,42 | Susirinkimas apie tai kalba labai reikšmingai: “Bažnyčia giria ir aukština 3358 III,40 | yra visuomeniškai labai reikšmingas. Savo ruožtu Bažnyčia yra 3359 Iža,2 | suklestėjimas, platesnis ir reikšmingesnis moterų dalyvavimas Bažnyčios 3360 II,22 | Naujajame Testamente apibūdinama reikšmingu “diakonijos” vardu. Nenutrūkstamoje 3361 II,27 | įsipareigojimo savo parapijose reikšmingumu. Susirinkimas labai autoritetingai 3362 III,44 | kartą įsiklausyti į itin reikšmingus Pauliaus VI paraginimo “ 3363 IV,45 | skirtingu dienos metu, turi reikšti, kad vieni pasiekia šventą 3364 II,30 | skatinimas krikščioniškai reikštis įvairiose visuomenės srityse 3365 III,34 | komuniją, kurioje tikėjimas reikštųsi ir būtų įgyvendinamas visa 3366 Iža,4 | priminęs apie nukrikščionėjimo reiškinį, kuris pasirodo senų krikščioniškų 3367 III,34 | neraminantys ir destruktyvūs reiškiniai negu atviras ateizmas. Net 3368 Iža,6 | šiuolaikinei žmonijai tipiško reiškinio. Galbūt kaip niekada istorijoje, 3369 II,31 | komunijoje ir misijoje. ~Ypač rekomenduotina, kad kai kurie nauji susivienijimai 3370 III,35 | Bažnyčia gyvena tarp įvairias religijas išpažįstančių žmonių [...]. 3371 Iža,5 | palenktas dvasinėms ir religinėms vertybėms. ~Sakoma, kad 3372 V,62 | tiek žmogiškąsias, tiek religines vertybes. Vaikai jau tardami 3373 III,39 | reikalauja pripažinti žmogaus religinį matmenį. Tas reikalavimas 3374 Iža,4 | evangelizacijos. ~Tačiau religiniai siekiai ir poreikiai negali 3375 III,34 | taip, tarsi Dievo nebūtų”. Religinis indiferentizmas ir visiškas 3376 Iža,4 | sampratai, apie grįžimą prie religinių ieškojimų, atnaujinto sacrum 3377 IV,52 | katekizacija, dalyvavimas religiniuose ir kultūriniuose susitikimuose, 3378 III,38 | gelbsti tik išmintis ; ja remdamasis jis galėtų savo mokslinius 3379 II,23 | pareigų ir funkcijų, kurias, remdamiesi krikšto, sutvirtinimo, o 3380 Iža,2 | Dirbdamas Sinodas nuolat rėmėsi Vatikano II Susirinkimu, 3381 III,38 | skleidimas ir gynimas galėtų remtis dinamišku ir patikimu pačios 3382 V,62 | tyrimai, vykdomi pasauliečių, remtųsi tarnavimo žmogui kriterijumi, 3383 IV,51 | dokumentų ir misijų iniciatyvų rengimą ir pripažintos Bažnyčios 3384 III,35 | brandaus ir atsakingo laikato rengimas128. Šitaip pačios evangelizuotosios 3385 IV,51 | konsultacijų bei sprendimų rengimo procese” 192. Be to, “moterys, 3386 V,62 | mokyklos gyvenime. Reikia rengti katalikus pasauliečius, 3387 V,61 | kandidatus kunigystei “uoliai rengtis sumaniai veikti pasauliečių 3388 Iža,6 | daugiau asmenų ir grupių renkasi visuomeninio įsipareigojimo 3389 II,26 | krikščionių, o klebonas, reprezentuojantis vyskupijos vyskupą95, yra 3390 V,63 | Ugdymas nėra privilegija, rezervuota tik kai kuriems žmonėms. 3391 III,38 | ir pasaulį nuo tų, kurie rezga pinkles gyvybei ir ją žudo” 138. 3392 II,30 | verifikuojami konkrečiais rezultatais, lydinčiais įvairių pasaulietinių 3393 III,44 | naują Bažnyčios misijos ribą. Šioje srityje tiek asmeniškai, 3394 III,35 | sritį ar tėvynę ir nors ribotam laikui išvykti į misijų 3395 III,34 | ryšio su Dievu nebuvimas net rimčiausių gyvenimo problemų akivaizdoje 3396 III,35 | problema yra tokia plati ir rimta, kad tik visi Bažnyčios 3397 II,23(72) | užduočių, kurias atskirais ir rimtais atvejais dėl kunigų ir diakonų 3398 Iža,4 | reiškinys šiandien yra tikrai rimtas reikalas. Jis liečia ne 3399 II,25 | paprastas dalinių Bažnyčių rinkinys; jas taip jungia gyvas, 3400 I,8 | jos akmenis ir apsodino rinktinėmis vynuogėmis” (Iz 5, 1-2). ~ 3401 I,8 | Buvau tave pasodinęs it rinktinį vynmedį” (Jer 2, 21); “Tavo 3402 I,16 | reikalavimas. Juk Bažnyčia yra rinktinis vynuogynas, kurio ataugos 3403 II,23 | pat atkreiptas dėmesys į riziką Bažnyčioje de facto sukurti 3404 III,39 | kunigų tarnybos stokos. Rizikuodami viskuo, net gyvybe, pasauliečiai 3405 III,42 | dalyviai ~42. Asmeniui rodoma ir jam tarnaujanti meilė 3406 V,64 | ir jo garbei. ~Amen. ~ ~Roma, prie šv. Petro kapo, 1988 3407 Iža,2 | Vyskupų Sinode, vykusiame Romoje 1987 spalio 1-30 dieną. 3408 III,39(142)| Augustinus. De Catech. Rud. XXIV, 44 // CCL 46, 168. ~ 3409 II,29(105) | Viešpaties angelą” (1987 rugpjūčio 23) // Insegnamenti, X, 3410 IV,56 | dirbtuvių, kunigaikščių rūmų, šeimų. Pripažįstu, Filotėja, 3411 I,17 | kategoriškai tvirtina: “Nei šeimos rūpesčiai, nei kiti pasaulietiniai 3412 IV,46 | tiesiog savo sielovadinio rūpesčio objektu. Juk iš tikrųjų 3413 IV,46 | vyraujančių nusivylimų, rūpesčių ir baimių, maža to, jų tyko 3414 V,57 | vaisių. ~Dievas Tėvas kaip rūpestingas šeimininkas rūpinasi savo 3415 V,58 | naudojantis išmintingu ir rūpestingu dvasiniu vadovavimu, su 3416 III,42 | visais, kuriems iš tikro rūpi taikos reikalas, ir naudodamiesi 3417 II,23 | visos vietinės Bažnyčios, rūpindamosi, kad bažnytinė praktika 3418 V,61 | vaitojančios dykumos. Apglėbė jį, rūpinosi juo, sergėjo jį kaip savo 3419 IV,56 | kiekvienam pagal savo rūšį” (Pr 1, 11). Panašiai ir 3420 Iža,1 | šeimininku, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų 3421 IV,45 | anksti, kitus apie devintą ryto, dar kitus apie vidudienį 3422 II,19 | iki šiandien tebegerbiama Rytų Bažnyčioje. Todėl Vatikano 3423 IV,49 | 23, 55); auštant Velykų rytui jos gauna ir perduoda žinią 3424 I,12 | Sūnumi ir Sūnų su Tėvu meilės ryšiu Šventojoje Dvasioje, atspindį 3425 II,23 | tarnyboms vykdyti” 78. ~Ryšium su tuo buvo sudaryta speciali 3426 IV,52 | misijų iniciatyvomis. ~Tad ryškėja skubus sielovadinis poreikis 3427 Iža,5 | tikras “laiko ženklas”, vis ryškėjantis gyvenimo terpėse ir srityse, 3428 II,19 | padarė, kad Bažnyčia būtų ryškiau suprasta kaip komunija ir 3429 IV,52 | vilties žinią, glūdinčią ryšyje tarp vyro ir moters. Santuokos 3430 II,23 | dvasia, taip pat jų kilnų ryžtą pavaduoti ganytojus išimtinėse 3431 V,60 | gyvenimo aplinkybėms, taip pat ryžtingesnė krikščionių kultūrinė įtaka, 3432 III,35 | jiems reikia platesnio ir ryžtingesnio atsako: “Kadangi dalinė 3433 III,38 | melagingi ir iliuziški, jei ko ryžtingiausiai negina teisės gyventi - 3434 IV,51 | supratingumas, meilė ir ryžtingumas gali padėti vyrui ir tėvui 3435 I,17 | šventumas yra jos apaštališko ryžto ir misijinio įkarščio slaptinga 3436 V,64 | didesniu įsitikinimu ir ryžtu paremtas pasauliečių grupių, 3437 V,58 | savo misiją, vis tvirčiau ryžtųsi juo gyventi. ~Tai mane Dievas 3438 IV,56(206) | Apaštališkasis laiškas “Sabaudiae gemma” (1967 sausio 29) // 3439 Iža,4 | religinių ieškojimų, atnaujinto sacrum ir maldos vertės pajutimo, 3440 II,21 | Kristaus pilnatvės amžiaus saiką” (Ef 4, 7. 11-13; plg. Rom 3441 II,31 | išskyrė Katalikų Veikimo sąjūdžius ir draugijas. Jame "pasauliečiai 3442 III,40 | juos’ (Pr 1, 27), ir ši sąjunga sudarė pirmą asmenų bendravimo 3443 I,15 | Žodis “norėjo būti žmonių sąjungos dalyvis. [...] Žmonių reikalus, 3444 III,42 | srityje solidarumas, kaip esu sakęs enciklikoje “Sollicitudo 3445 II,19 | konstitucijos “Lumen gentium” sakinių: “Bažnyčia Kristuje yra 3446 Iža,5 | ir religinėms vertybėms. ~Sakoma, kad mūsų epocha yra “humanizmų” 3447 Iža,2 | kaip “visuotinį išganymo sakramentą”1. ~Eikite ir jūs. Šis kreipimasis 3448 I,16 | krikšto ir atnaujinamas kitais sakramentais, ypač Eucharistija. Krikščionys, 3449 I,16 | sąmoningai ir aktyviai dalyvautų sakramentiniame ir liturginiame Bažnyčios 3450 II,23 | daugeliu atvejų ir santuokos sakramentiniu pagrindu, vykdo pasauliečiai 3451 III,33 | priimant Dievo žodį, švenčiamo sakramentuose ir išgyvenamo meilėje, krikščionių 3452 IV,47 | auklėtojas, tai pabrėžė, sakydamas, kad “vaikai ir paaugliai 3453 Iža,3(7) | didelį aktualumą, toliau sakydami: “Tačiau drauge pastebime, 3454 II,27 | tarnaujančiais namais, arba, kaip sakydavo popiežius Jonas XXIII, sodybos 3455 IV,56(207) | S. Francois de Sales. Introduction ā la vie dévote, 3456 IV,56 | pateikti puikų šv. Pranciškaus Salezo, didžio pasauliečių dvasingumo 3457 IV,52 | tikrovę, apibrėžiamą ir sąlygojamą jos gyvenimo sąlygų: tad 3458 I,15 | paprastą išorinį, aplinkybių sąlygotą faktą, bet kaip tikrovę, 3459 IV,53 | Kristaus, gailestingojo Samariečio, kelias; pastarasis “nepraeina 3460 IV,53 | palyginimą apie gailestingąjį samarietį. Ji tai daro vienuolių gyvenimo, 3461 III,39 | yra esminė žmonių taikaus sambūvio sąlyga.[...] Pilietinė ir 3462 Iža,1 | kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui. 3463 V,60 | garantuoti jų visuomeninės sąmonės reikiamą ugdymą, ypač kreipiant 3464 III,37 | tik žmogus yra “asmuo”, sąmoningas ir laisvas subjektas, todėl 3465 V,60 | šeimos nario ir piliečio sąmoningumą bei tokias visuomeninio 3466 III,43 | pažeisti. Teisinga vystymosi samprata negali atitrūkti nuo šių 3467 Iža,4 | transcendentinei gyvenimo sampratai, apie grįžimą prie religinių 3468 III,43 | industrializacijos padariniais, nes šie samprotavimai mūsų sąžinę iš naujo grąžina 3469 III,43 | negali atitrūkti nuo šių samprotavimų, susijusių su gamtos elementų 3470 III,32 | dabar reikia grįžti, mūsų samprotavimus tiesiogiai ir natūraliai 3471 II,20 | būdama ta pati galvoje ir sąnariuose, taip visą kūną gaivina, 3472 II,19 | katekizmo skyriuje apie sanctorum communio, arba šventųjų 3473 IV,50 | vadinasi, į esmingiausius jo sandaros elementus ir giliausią jos 3474 II,22 | ir paskyrė būti Naujosios Sandoros tautos želmenimis ir naujos 3475 IV,53 | gydytojai, slaugytojai, sanitarai, visas personalas ir savanoriai 3476 IV,52 | meilės ir gyvybės formos: santuokinė, tėviška, motiniška, sūniška 3477 I,14 | apaštalavimo užmojai, jų santuokinis bei šeimos gyvenimas, kasdienis 3478 V,60 | liečiančius visuomenės santvarką. Savo ruožtu visi krikščionys 3479 III,43 | Pr 2, 16-17), rodo, kad santykiaudami su regimąja gamta esame 3480 IV,50 | nėra jokios diskriminacijos santykio su Kristumi plotmėje; joje “ 3481 II,31 | pripažintų susivienijimų sąrašą ir drauge su Krikščionių 3482 II,19 | pavieniui, be jokio tarpusavio sąryšio, bet jis panorėjo sudaryti 3483 III,42 | įgijimas visuomenės turto sąskaita, dviprasmiškų arba neleistinų 3484 III,40 | kurios, saugodamos šeimą, saugo visuomenę. ~Tai, ką parašiau 3485 III,40 | pagarbos toms teisėms, kurios, saugodamos šeimą, saugo visuomenę. ~ 3486 IV,56(206) | Sabaudiae gemma” (1967 sausio 29) // AAS 59 (1967), 113- 3487 V,62 | auklėjimui kaip jų tikrai ir savai bažnytinei misijai. Taip 3488 V,62 | Kiekvienas tų susivienijimų savais būdais įgalina į apaštališko 3489 I,9 | Bažnyčioje ir pasaulyje įnešdami savąją dalį. 15 ~Jau Pijus XII 3490 IV,53 | sanitarai, visas personalas ir savanoriai pagalbininkai - pašaukti 3491 Iža,6 | tiek institucijose, tiek savanoriškai, taip pat tarnaujančių mažiausiems. ~ ~ 3492 V,58 | Ganytojas, kuris “šaukia savąsias avis vardais” (Jn 10, 3). 3493 III,37 | kiekvienos žmogiškosios būtybės savastis. Iš šio teiginio plaukia 3494 III,38 | nežmoniškos gyvenimo sąlygos, savavališkas įkalinimas, deportacijos, 3495 III,34 | įkvėpimo ir jėgų visiškai saviraiškai. ~Norėčiau dar kartą karštai 3496 III,44 | tam, kad juos sukilnintume savitais Evangelijos ir krikščionių 3497 II,23 | pasauliečiai. Krikšto ir savito pašaukimo galia jie kiekvienas 3498 III,36 | pobūdį”, jie įpareigoti savitomis ir nepakeičiamomis priemonėmis 3499 I,15 | tariant, turi “savą būdą”. Tas savitumas apibrėžiamas kaip “pasaulietiškas 3500 V,63 | atsakomybė iš esmės įgyja “saviugdos” pavidalą. ~Be to, svarbus 3501 II,19 | Tai centrinė Bažnyčios savivokos idėja, kurią išreiškė Vatikano 3502 III,38 | abortas, eutanazija ir laisva savižudybė; visi dalykai, pažeidžiantys 3503 IV,46 | Jaunystė dažnai yra savojo “aš” intensyvaus atradimo 3504 II,18 | ir pasaulyje. Tačiau šias sąvokas deramai suprasti įmanoma 3505 IV,50 | kiekvienam kūnui išliesiu savosios Dvasios. Tuomet Jūsų sūnūs 3506 IV,56 | sąlygas atitinkančias įgimtas savybes bei talentus ir tesinaudoja 3507 III,38 | žmogaus esme, bet ir su žmonių sąžinėmis ir gyvenimo modeliais, šitaip 3508 Iža,2 | visuomenėje. ~Užbaigdami labai sąžiningai, kompetentingai ir didžiadvasiškai 3509 V,60 | visuomeninio gyvenimo dorybes, kaip sąžiningumas, teisingumo dvasia, nuoširdumas, 3510 Iža,6 | tai daug didesniu mastu, sėdama sumaištį, kovą, nesantaiką 3511 IV,51 | raida ne visada įkvėpiama ir seikėjama tikros išminties, o tai 3512 IV,46 | sekti Kristumi: “Ateik ir sek paskui mane” (Mk 10, 21).