JAUNIMAS, VAIKAI IR SENIMAS

Jaunimas - Bažnyčios viltis

46.  Sinodas ypatingą dėmesį skyrė jaunimui. Taip darydamas jis elgėsi labai teisingai. Daugelyje kraštų jaunimas sudaro pusę gyventojų, o dažnai - atsižvelgiant į skaičius - ir pusę Dievo tautos, gyvenančios tuose kraštuose. Jau vien šiuo atžvilgiu tai ypatinga galybė ir didis iššūkis Bažnyčios ateičiai. Išties Bažnyčia jame įžvelgia savo tolesnį kelią į ateitį, tos džiaugsmingos jaunystės, kuria ją nuolat turtina Kristaus Dvasia, atspindį ir priminimą. Būtent todėl Susirinkimas jaunimą pavadino “Bažnyčios viltimi” ¹⁶⁸.

1985 kovo 31 d. laiške pasaulio jaunimui skaitome: “Bažnyčia regi jaunuolius - maža to, Bažnyčia ypatingu būdu jaunuoliuose regi save pačią - visuose Jumyse ir kiekviename bei kiekvienoje iš Jūsų. Taip buvo nuo pradžios, nuo apaštalų laikų. Konkrečiai tai gali paliudyti šv. Jono Pirmo laiško žodžiai: “Ir jums, jaunuoliai, rašau, nes jūs nugalėjote piktąjį. Parašiau jums, vaikeliai, nes jūs pažįstate Tėvą. [...] Jums, jaunuoliai, tai parašiau, nes jūs tvirti ir laikosi jumyse Dievo žodis...” (1 Jn 2, 13-14). [...] Mūsų kartoje, baigiantis antram tūkstantmečiui po Kristaus, Bažnyčia taip pat regi save jaunuoliuose” ¹⁶⁹.

Bažnyčia negali jaunimo laikyti tiesiog savo sielovadinio rūpesčio objektu. Juk iš tikrųjų jis yra - ir reikia nuolat skatinti, kad būtų - veiklus subjektas, aktyvus evangelizacijos dalyvis ir visuomenės atsinaujinimo kūrėjas¹⁷⁰. Jaunystė dažnai yra savojo “aš” intensyvaus atradimo ir “gyvenimo planų” metas, tai augimo tarpsnis, turintis būti augimu “išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse” (Lk 2, 52).

Kaip yra pasakę Sinodo Tėvai, “jaunimas jautriai atsiliepia į tokias vertybes, kaip teisingumas, neprievarta ir taika. Jaunuolių širdys atviros brolybei, draugystei ir solidarumui. Juos labai sutelkia visa, kas susiję su gyvenimo kokybe ir gamtos apsauga. Tačiau jie kupini ir nerimo, pasaulyje vyraujančių nusivylimų, rūpesčių ir baimių, maža to, jų tyko jų amžiui būdingos pagundos” ¹⁷¹.

Bažnyčią turi gaivinti meilė, kurią, kaip pasakoja Evangelija, Jėzus parodė jaunuoliui: “Jėzus meiliai pažvelgė į jį” (Mk 10, 21). Todėl ji nepaliauja skelbti Jėzų Kristų ir jo Evangeliją, nurodydama, kad pastaroji yra vienintelis ir išsamus atsakymas į nekompromisinius jaunimo siekius bei patrauklus iššūkis asmeniškai sekti Kristumi: “Ateik ir sek paskui mane” (Mk 10, 21). Joje glūdi kvietimas dalyvauti sūniškoje Jėzaus meilėje Tėvui ir jo žmonijos išganymo misijoje.

Bažnyčia turi daug ką pasakyti jaunimui, jaunimas - Bažnyčiai. Abipusis dialogas, turintis vykti nuoširdumo, atvirumo ir drąsos atmosferoje, palengvins kartų susitikimą ir mainus, o Bažnyčiai ir visuomenei tai bus turtingumo ir jaunystės šaltinis. Kreipimesi į jaunimą Susirinkimas sako: “Bažnyčia žiūri į jus pasitikėdama ir mylėdama [...]. Ji yra tikroji pasaulio jaunystė [...], įsižiūrėkite į ją ir atrasite joje Kristaus veidą” ¹⁷².