LUOMAI IR PAŠAUKIMAI

55.  Vynuogyne triūsiantys darbininkai yra Dievo tautos nariai: kunigai, vienuoliai ir vienuolės, pasauliečiai. Jie visi yra Bažnyčios komunijos ir jos išganymo misijos objektas ir subjektas. Skirtingomis ir viena kitą papildančiomis charizmomis ir tarnybomis kiekvienas atskirai ir visi drauge dirbame viename ir bendrame Viešpaties vynuogyne.

Jau būties plotmėje, t.y., anksčiau negu veikimo plotmėje, krikščionys yra vieno vynmedžio - Kristaus šakelės, gyvi nariai vieno Viešpaties Kūno, pastatydinto Šventosios Dvasios galia. Būties plotmė apima ne tik malonės ir šventumo gyvenimą, pirmą ir apsčiausią šventosios Motinos Bažnyčios apaštalavimo ir misijų vaisingumo šaltinį, bet ir įvairius gyvenimo luomus, būdingus kunigams, diakonams, vienuoliams, vienuolėms, pasaulietinių institutų nariams ir pasauliečiams.

Bažnyčioje-Komunijoje įvairūs gyvenimo luomai yra glaudžiai susiję, net vienas į kitą nukreipti. Visi turi vieną ir tą pačią giliausią prasmę: kiekvienas luomas yra atskiras būdas gyventi pagal tą patį krikščionio kilnumą ir visuotinį pašaukimą šventumui, besiremiantį tobula meile. Tai skirtingi ir vienas kitą papildantys būdai, vadinasi, kiekvienas jų turi savą, savitą ir nepakartojamą veidą, o drauge kiekvienas turi ryšį su kitais ir kitiems tarnauja.

Šitaip pasaulietinis gyvenimo luomas pasižymi savitu pasaulietišku pobūdžiu, o Bažnyčioje jis tarnauja savo būdu liudydamas ir primindamas kunigams, vienuoliams ir vienuolėms žemiškosios ir laikinosios tikrovės reikšmę Dievo išganymo plane. Ministerinė kunigystė savo ruožtu yra  Kristaus Atpirkėjo sakramentinio buvimo įvairiais laikais ir įvairiose vietose nuolatinė garantija. Vienuolių luomas liudija eschatologinę Bažnyčios prigimtį, jos nukreiptumą į Dievo karalystę, kurią vaizduoja, tam tikru būdu anticipuoja ir iš anksto skanauja skaistumo, neturto ir klusnumo įžadais.

Visi tie gyvenimo luomai, tiek drauge, tiek atskirai, tarnauja Bažnyčios augimui ir yra įvairovė, giliai sujungta Bažnyčios “komunijos slėpinyje” ir dinamiškai koordinuota jo vienintelės misijos vykdyme.

Gyvenimo luomų įvairovėje ir pašaukimų gausoje Bažnyčia kaip vienas ir išliekantis slėpinys atskleidžia ir išgyvena begalinį Jėzaus Kristaus slėpinio turtingumą. Šventieji Tėvai mėgdavo Bažnyčią lyginti su pieva, kupina stebinančiai įvairių žolių, augalų, gėlių ir vaisių. Šv. Ambraziejus sako: “Laukai duoda įvairių vaisių, bet geresnė tokia lanka, kurioje auga ir vaisiai, ir gėlės. Štai šventosios Bažnyčios lankoje veši ir viena, ir kita. Gali joje pamatyti ir mergystės žiedus, ana našlystė oriai auga kaip slėnio šilas, kitur turtingi Bažnyčios palaimintų santuokų laukai didžiąsias pasaulio klėtis pripildo gausaus derliaus, o Viešpaties Jėzaus spaudyklas - vešių vynuogių; tai krikščioniškų santuokų apstus vaisius” ²⁰³.