Ugdymo aspektai

60.  Gyvenimo sintezė apima įvairiopus ir suderintus integralaus pasauliečių ugdymo aspektus.

Nėra abejonės, kad kiekvieno žmogaus, pašaukto be paliovos stiprinti savo vienybę su Kristumi, ištikimumą Tėvo valiai ir atsidavimą broliams su meile ir teisingumu, gyvenime ypatinga vieta turi tekti dvasiniam ugdymui. Susirinkimas sako: “Toks glaudžios vienybės gyvenimas su Kristumi Bažnyčioje palaikomas visiems tikintiesiems bendromis dvasinėmis priemonėmis, ypač veikliu dalyvavimu šventojoje liturgijoje. Pasauliečiai tas priemones turi taip panaudoti, kad, deramai atlikdami pasaulietines savo pareigas įprastinėmis gyvenimo aplinkybėmis, ne atskirtų nuo savo gyvenimo vienybę su Kristumi, bet sutvirtėtų joje, dirbdami savo darbą pagal Dievo valią” ²¹⁴.

Šiandien kaskart labiau justi skubus pasauliečių doktrininio ugdymo poreikis, ne tik dėl natūralaus jų tikėjimo gilinimo proceso, bet ir dėl reikalo “pagrįsti juose esančią viltį” rimtų ir sudėtingų pasaulio problemų akivaizdoje. Vadinasi, besąlygiškai būtina sisteminga katekezė, pritaikyta įvairiam amžiui ir skirtingoms gyvenimo aplinkybėms, taip pat ryžtingesnė krikščionių kultūrinė įtaka, kaip atsakymas į amžinuosius klausimus, kylančius žmogui ir šiuolaikinei visuomenei.

Pasauliečiai, ypač įvairiais būdais įsitraukę į visuomeninę ir politinę veiklą, privalo geriau pažinti Bažnyčios socialinį mokslą. Sinodo Tėvai tai yra pabrėžę daugelį kartų. Kalbėdami apie pasauliečių politinį įsipareigojimą, Sinodo Tėvai pareiškė štai ką: “Idant pasauliečiai galėtų politikoje aktyviai įgyvendinti tą kilnų pasiryžimą (t. y., pasiryžimą stengtis, kad žmogiškosios ir krikščioniškosios vertybės būtų visuotinai pripažintos ir gerbiamos), neužtenka juos tam raginti; reikia jiems garantuoti jų visuomeninės sąmonės reikiamą ugdymą, ypač kreipiant dėmesį į Bažnyčios socialinį mokslą, teikiantį apmąstymo
principus, vertinimo kriterijus ir veiklos gaires (plg. Tikėjimo Mokslo Kongregacija. Instrukcija dėl krikščionių laisvės ir išvadavimo, 72). Tas mokslas turi patekti į bendrosios katekezės programas, specializuo-tą mokymą, į mokyklas ir universtitetus. Reikia atsiminti, kad Bažnyčios socialinis mokslas yra dinamiškas, prisitaikantis prie savitų vietos ir laiko sąlygų. Ganytojai turi teisę ir pareigą skelbti moralinius principus, liečiančius visuomenės santvarką. Savo ruožtu visi krikščionys turi pareigą ginti žmogaus teises. Vis dėlto politinių partijų gyvenime aktyviai dalyvauti gali tik pasauliečiai” ²¹⁵.

Integralaus ir vientiso pasauliečių ugdymo kontekste jų misijų ir apaštalavimo veiklai ypač svarbu, kad jie stiprintų savyje žmogiškąsias vertybes. Tuo klausimu Susirinkimas sako: “Drauge tegul jie didžiai vertina profesinę patirtį, šeimos nario ir piliečio sąmoningumą bei tokias visuomeninio gyvenimo dorybes, kaip sąžiningumas, teisingumo dvasia, nuoširdumas, mandagumas, dvasios tvirtumas, be kurių neįmanomas nė tikras krikščioniškas gyvenimas” ²¹⁶. Pasauliečius, siekiančius tos organiškos gyvenimo sintezės, kuri drauge išreiškia jų egzistencijos vienybę ir yra jų misijos sėkmingumo sąlyga, ves ir palaikys Šventoji Dvasia - gyvenimo vienybės ir pilnatvės Dvasia.