UGDYMAS KAIP BENDRA VISŲ DOVANA VISIEMS

63.  Ugdymas nėra privilegija, rezervuota tik kai kuriems žmonėms. Tai visų teisė ir pareiga. Todėl Sinodo Tėvai pasakė, kad “ugdymo galimybę reikia garantuoti visiems, ypač beturčiams, kurie patys gali būti ugdymo šaltinis visiems”. Be to, “ugdymas turi naudotis tinkamais būdais, kiekvienam padedančiais visiškai įgyvendinti žmogaus ir krikščionio pašaukimą” ²²³.

Atsižvelgiant į realią poveikio galią ir sielovados sėkmingumą, reikia rūpintis auklėtojų ugdymu, be kita ko, organizuojant atitinkamus kursus ir specialias mokyklas. Ugdymas tų, kurie savo ruožtu užsiims katalikų pasauliečių ugdymu, yra pagrindinė sąlyga garantuoti plačios apimties ugdymą, galinti aprėpti visus katalikus pasauliečius.

Dirbant ugdymo darbą ypač reikia atsižvelgti į vietinę kultūrą, kaip yra aiškiai nurodę Sinodo Tėvai: “Krikščionių ugdymas turi aukščiausiu laipsniu atsižvelgti į konkrečios srities kultūrą; ji įdeda savo indėlį į ugdymą ir padeda įvertinti vertybes, tiek glūdinčias toje kultūrinėje tradicijoje, tiek siūlomas šiuolaikinės kultūros. Taip pat reikia pripažinti deramą reikšmę įvairioms kultūroms, jei tokios koegzistuotų toje pačioje tautoje ar tame pačiame krašte. Bažnyčia, žmonių Motina ir Mokytoja, visokeriopai stengsis, kur tai būtina, išgelbėti tarp didžiųjų tautų gyvenančių mažumų kultūrą” ²²⁴.

Kai kurie įsitikinimai ugdymo darbe pasirodo itin būtini ir vaisingi. Pirmiausia - įsitikinimas, kad tikrą ir sėkmingą ugdymą galima garantuoti tik tada, kai kiekvienas imsis atsakomybės už savo ugdymą ir ją stiprins. Ši atsakomybė iš esmės įgyja “saviugdos” pavidalą.

Be to, svarbus yra įsitikinimas, kad kiekvienas mūsų yra ugdymo tikslas, o drauge pradinis taškas. Juo geriau esame išugdyti, juo labiau suvokiame būtinumą tęsti ir gilinti ugdymą ir juo labiau esame tinkami ugdyti kitus.

Ypač svarbu suvokti, kad ugdymas, besiremiantis protingu žmogaus mokslų priemonių ir metodų vartojimu, yra juo sėkmingesnis, juo labiau pasiveda Dievo veikimui. Juk tik ta šakelė, kuri nesibijo būti apvalyta šeimininko, duoda gausių vaisių sau ir kitiems.