SKUBŪS ŠIUOLAIKINIO PASAULIO REIKALAI:
“KO ČIA STOVITE VISĄ DIENĄ BE DARBO?”

3.  Pagrindinė šio Sinodo reikšmė, o drauge neįkainojamas ir geidžiamas jo vaisius yra tai, kad pasauliečiai priima Kristaus kvietimą dirbti jo vynuogyne, šiuo puikiu ir dramatišku istorijos momentu, trečiojo tūkstantmečio prieangyje, gyvai, sąmoningai ir atsakingai įsijungti į Bažnyčios misiją.

Ir Bažnyčios, ir visuomenės, politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo naujos situacijos šiandien ypač galingai reikalauja pasauliečių įsitraukimo. Pasyvumas, kuris niekada nebuvo priimtinas, šiandien vis labiau virsta kalte. Niekam nedera likti neveikliam.

Grįžkime prie Evangelijos palyginimo žodžių: “Išėjęs apie vienuoliktą jis rado dar kitus bestovinčius ir sako jiems: ‘Ko čia stovite visą dieną be darbo?’ Tie sako: ‘Kad niekas mūsų nepasamdė.’ Jis taria jiems: ‘Eikite ir jūs į vynuogyną.’” (Mt 20, 6-7).

Nėra vietos neveiklumui, nes pernelyg daug darbo Viešpaties vynuogyne laukia visų. Šeimininkas dar atkakliau pakartoja kvietimą: “Eikite ir jūs į vynuogyną.”

Viešpaties balsas tikrai skamba kiekvieno krikščionio sielos gelmėje, krikščionio, per tikėjimą ir krikščioniškosios iniciacijos sakramentus tapusio panašiu į Jėzų Kristų, tapusio gyvu Bažnyčios nariu ir aktyviu jos išganingosios misijos subjektu. Tas pats balsas sklinda ir Bažnyčios bei žmonijos istorijoje. Susirinkimas mums primena: “Dievo tauta, tikėdama, jog jai vadovauja žemę pripildanti Viešpaties Dvasia, stengiasi įvykiuose, reikalavimuose ir troškimuose suvokti, kur juose yra tikri Dievo pasireiškimo ar jo sprendimų ženklai. Juk tikėjimas nušviečia visa naujaip ir parodo Dievo ketinimus viso žmogaus pašaukimo atžvilgiu; tuo būdu jis rodo žmogaus protui kelią į tikrai žmogišką problemų sprendimą” ⁶.

Tad reikia pažvelgti tam mūsų pasauliui į veidą, pažvelgti į jo vertybes ir problemas, nerimą ir viltis, pergales ir pralaimėjimus; pasauliui, kurio ūkinė, visuomeninė, politinė ir kultūrinė situacija daug sunkesnė, negu parodyta pastoracinėje konstitucijoje Gaudium et spes⁷. Bet būtent jis yra vynuogynas, jis yra laukas, kuriame pasauliečiai turi įvykdyti savo misiją. Jėzus trokšta, kad jie, kaip ir visi jo mokiniai, būtų žemės druska ir pasaulio šviesa (plg. Mt 5, 3-14). O kokia yra dabartinė išvaizda žemės ir pasaulio, kuriems krikščionys turėtų būti “druska” ir “šviesa”?

Šiuolaikinis pasaulis pasižymi didele situacijų ir problemų įvairove ir kinta kaskart vis greičiau. Todėl reikia sergėtis skubotų apibendrinimų ir supaprastinimų. Juo labiau galima pastebėti būdingas šiuolaikinės visuomenės tendencijas. Kaip evangelinėje dirvoje auga ir raugės, ir geri javai, taip ir istorijoje, kurioje žmonės kasdien - dažnai labai prieštaringai - naudojasi laisve, reiškiasi, kartais labai susipynę, gėris ir blogis, neteisybė ir teisingumas, vargas ir viltis.