KAS YRA PASAULIEČIAI?

9.  Sinodo Tėvai teisingai konstatavo, kad pasauliečių pašaukimą ir misiją reikia tiksliai apibrėžti, remiantis atidžia Vatikano II Susirinkimo mokymo analize, atsižvelgiant į naujausius Magisteriumo dokumentus bei Šventosios Dvasios vadovaujamos Bažnyčios gyvenimo patirtį¹³.

Atsakydamas į klausimą, kas yra pasauliečiai, Susirinkimas atsitraukė nuo ankstesnių, dažniausiai negatyvių apibrėžimų. Priėmęs griežtai pozityvų požiūrio tašką, jis visiškai įsitikinęs pareiškė, kad jie yra visateisiai Bažnyčios nariai, aprėpti jos slėpinio ir apdovanoti savitu pašaukimu, kurio tikslas yra ypatingu būdu “rūpinantis laikinaisiais dalykais ir tvarkant juos pagal Dievo valią ieškoti Dievo karalystės” ¹⁴. “Pasauliečių vardu čia suprantami, - skaitome konstitucijoje “Lumen gentium”, - visi tikintieji, išskyrus kunigystės narius ir Bažnyčios pripažintą vienuolių luomą. Tai tikintieji, krikšto dėka sujungti su Kristumi ir įjungti į Dievo tautą ir savo būdu tapę Kristaus kunigiškos, pranašiškos ir karališkos tarnystės dalyviais, vykdą visų krikščionių misiją, Bažnyčioje ir pasaulyje įnešdami savąją dalį. ¹⁵

Jau Pijus XII yra pasakęs, kad “tikinčiųjų, tiksliau - pasauliečių, vieta - pirmose Bažnyčios eilėse. Jiems Bažnyčia yra žmonių bendruomenės gyvybinis pagrindas. Kaip tik todėl jie, ir pirmiausia jie, turi kuo aiškiau įsisąmoninti ne tik priklausą Bažnyčiai, bet ir patys esą Bažnyčia, tai yra bendrija tikinčiųjų, kurie gyvena žemėje vadovaujami bendros galvos - Popiežiaus ir vyskupų, esančių vienybėje su juo. Jie yra Bažnyčia” ¹⁶.

Pagal biblinį vynuogyno įvaizdį tikintieji, kaip ir visi kiti Bažnyčios nariai, yra šakelės, pasiliekančios Kristuje, tikrajame vynmedyje, kuris daro jas gyvas ir gaivinančias.

Įaugimas į Kristų per tikėjimą ir krikščioniškosios iniciacijos sakramentus pradeda naują žmogaus krikščionišką būvį, įtraukiantį jį į Bažnyčios slėpinį, formuojantį jo vidinį veidą, grindžiantį visus pašaukimus, duodantį pradžią krikščioniško pasauliečių gyvenimo dinamizmui. Jėzuje Kristuje, mirusiame ir prisikėlusiame, pakrikštytasis tampa “nauju kūriniu” (plg. Gal 6, 15; 2 Kor 5, 17), apvalytu nuo nuodėmės ir atgaivintu malonės.

Todėl, norėdami apibrėžti pasauliečio pavidalą, turime išsamiai aptarti slėpiningus turtus, kuriais Dievas per krikštą apdovanoja krikščionį.