Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
Ioannes Paulus PP. II Christifideles Laici IntraText CT - Text |
16. Visas pasauliečių katalikų kilnumas teatsiskleidžia svarstant pirmą ir pagrindinį pašaukimą, kurį Tėvas Jėzuje Kristuje per Šventąją Dvasią skiria kiekvienam iš jų. Tai pašaukimas šventumui, t. y. tobulumui meilėje. Šventasis geriausiai liudija kilnumą, kurį gauna Kristaus mokinys.
Vatikano II Susirinkimas apie visuotinį pašaukimą šventumui kalba nepaprastai aiškiai. Galima sakyti, kad Susirinkimas, sušauktas evangeliškai atnaujinti krikščionių gyvenimą, laikė tai svarbiausia užduotimi visiems Bažnyčios sūnums ir dukterims41. Pašaukimas šventumui nėra paprastas moralinis priesakas, tai - neišvengiamas Bažnyčios slėpinio reikalavimas. Juk Bažnyčia yra rinktinis vynuogynas, kurio ataugos gyvuoja ir auga misdamos šventomis ir pašventinančiomis paties Kristaus sultimis; ji yra mistinis kūnas, o jo nariai dalyvauja šventume Galvos, kuri yra Kristus; ji yra šventoji Viešpaties Jėzaus sužadėtinė, už kurią jis atidavė pats save, idant ją pašventintų (plg. Ef 5, 25 t.). Dvasia, pašventinusi žmogiškąją Jėzaus prigimtį Mergelės Marijos įsčiose (plg. Lk 1, 35), yra ta pati Dvasia, kuri gyvena ir veikia Bažnyčioje, teikdama jai žmogumi tapusio Dievo Sūnaus šventumą.
Šiandien būtina, kad visi krikščionys skubiai pasuktų evangelinio atsinaujinimo keliu, kilniadvasiškai atsiliepdami į apaštalo raginimą “tapti šventais visu savo elgesiu” (plg. 1 Pt 1, 15). Prabėgus dvidešimt metų po Vatikano II Susirinkimo, reikalo skubumą tinkamai pabrėžė 1985 m. nepaprastasis Sinodas: “Kadangi Bažnyčia yra slėpinys Kristuje, ji turi būti laikoma šventumo ženklu ir įrankiu [...]. Visos Bažnyčios istorijos būvyje, sunkiausiomis aplinkybėmis, šventosios ir šventieji visada būdavo atsinaujinimo šaltinis ir pradžia. Todėl šiandien mums skubiai reikia šventųjų; turime uoliai melsti, kad Dievas mums jų duotų” 42.
Visi tikintieji kaip Bažnyčios nariai gauna ir tarsi pasidalija visuotinį pašaukimą šventumui. Tuo pačiu pagrindu, be jokio skirtumo nuo kitų Bažnyčios narių, jis liečia ir pasauliečius: “Visi tikintieji, kad ir koks būtų jų luomas ar padėtis, yra pašaukti krikščioniškojo gyvenimo pilnatvei, meilės tobulumui” 43; “visi tikintieji yra kviečiami ir turi siekti šventumo ir savo luomo tobulumo” 44.
Pašaukimas šventumui kyla iš krikšto ir atnaujinamas kitais sakramentais, ypač Eucharistija. Krikščionys, apvilkti Jėzumi Kristumi ir pagirdyti jo Dvasia, yra “šventieji”, taigi įgalioti ir įpareigoti savo būties šventumą atskleisti visos veiklos šventumu. Apaštalas Paulius ragina visus krikščionis gyventi, “kaip pridera šventiesiems” (Ef 5, 3).
Gyvenimas pagal Dvasią, kuri duoda šventumo vaisių (Rom
6, 22; Gal 5, 22), visus krikštytuosius drauge ir kiekvieną
atskirai ragina ir iš jų reikalauja, kad, sekdami Jėzumi
Kristumi, priimtų jo palaiminimus, apmąstytų Dievo žodį,
sąmoningai ir aktyviai dalyvautų sakramentiniame ir liturginiame Bažnyčios
gyvenime, neužmirštų asmens, šeimos ir bendruomenės
maldų, praktikuotų meilę visose gyvenimo situacijose ir tarnautų
broliams, ypač mažiausiems, skurstantiems ir kenčiantiems.