Pasauliečių susivienijimų bažnytiškumo kriterijai

30.  Pasauliečių susivienijimams įvertinti ir pripažinti būtina turėti aiškius ir tikslius kriterijus, apibūdinamus ir kaip “bažnytinio pobūdžio kriterijai”, bet ši būtinybė suvokiama tik Bažnyčios komunijos ir misijos gerovės perspektyvoje, todėl nedera jų laikyti laisvės jungtis apribojimu.

Visų be išimties pasauliečių susivienijimų Bažnyčioje pobūdžiui apibrėžti būtina priimti šiuos pagrindinius kriterijus:

- Pirmenybė teikiama kiekvieno krikščionio pašaukimui į šventumą, pasireiškiantį “malonės vaisiais, kuriuos Dvasia teikia tikintiesiems” ¹⁰⁹ ir besiremiantį krikščioniško gyvenimo pilnatvės ir meilės tobulumo siekiu¹¹⁰.

Atsižvelgdami į šį principą, visi be išimties pasauliečių susivienijimai stengiasi kuo geriau atlikti Bažnyčioje šventumo įrankių vaidmenį ir “padeda savo nariams ugdyti ir iškelti glaudesnę jų gyvenimo praktikos ir tikėjimo vienovę” ¹¹¹.

- Prisiimama atsakomybė išpažinti katalikų tikėjimą. Ji pasireiškia tuo, kad tiesa apie Kristų, Bažnyčią ir žmogų priimama ir skelbiama remiantis Bažnyčios Magisteriumo autentiška interpretacija. Vadinasi, kiekviena pasauliečius telkianti draugija turi būti vieta, kurioje skelbiamas tikėjimas, priartinama prie tikėjimo, auklėjama tikėjimu, išlaikant visą jo turinį.

- Liudijama patvari ir autentiška komunija, sūniškai žvelgiant į popiežių, kuris yra nuolatinė ir regima Visuotinės Bažnyčios vienybės versmė¹¹², ir vyskupą, “vienybės ryšį ir pagrindą savo dalinėse Bažnyčiose” ¹¹³, drauge išlaikant visų apaštalavimo Bažnyčioje formų pagarbą viena kitai ir deramą koordinaciją¹¹⁴. Komunija su popiežiumi ir vyskupu turi pasireikšti lojaliu pasirengimu priimti jų mokymą ir sielovadinius nurodymus. Antra vertus, bažnytinės komunijos principas reikalauja pripažinti teisėtą pasauliečių susivienijimų formų įvairovę, drauge rūpinantis, kad ją gaivintų nuolatinis pasirengimas tarpusavyje bendradarbiauti.

- Sutinkama  su apaštališkuoju Bažnyčios tikslu ir dalyvaujama jo įgyvendinime. Tas tikslas - “evangelizuoti žmones, šventinti juos ir krikščioniškai formuoti jų sąmonę, kad Evangelijos dvasia jie galėtų persunkti įvairias bendruomenes ir įvairiopą aplinką” ¹¹⁵. Šis tikslas reikalauja, kad pasauliečių susivienijimai, visi kartu ir kiekvienas atskirai, gilintų savo misijų įsipareigojimą ir vis labiau taptų naujosios evangelizacijos subjektais.

- Atsakingai dalyvaujama žmonių visuomenėje. Remiantis socialiniu Bažnyčios mokymu, tai reiškia  tarnauti integraliam žmogaus orumui.

Iš to plaukia, kad pasauliečių susivienijimai, gyvai liudydami visuomenėje dalyvavimą ir solidarumą, stiprina joje teisingumo ir brolybės principus.

Čia pateikti pagrindiniai kriterijai verifikuojami konkrečiais rezultatais, lydinčiais įvairių pasaulietinių draugijų gyvenimą ir veiklą. Tai maldos, kontempliacijos, liturginio ir sakramentinio gyvenimo pomėgio atgaivinimas, pastangos gausinti pašaukimus krikščioniškai santuokai, sakramentinei kunigystei bei vienuoliniam gyvenimui, pasirengimas dalyvauti tiek vietinėse, tiek krašto, tiek tarptautinėse Bažnyčios iniciatyvose ir veiksmuose, įsitraukimas į katekezę ir pedagoginiai sugebėjimai auklėti krikščionis, skatinimas krikščioniškai reikštis įvairiose visuomenės srityse bei dalyvavimas karitatyvinių, kultūrinių ir dvasinių darbų organizavime ir vadovybėje, atsižadėjimo dvasia ir grįžimas prie evangelinio neturto kaip didžiadvasės meilės visiems žmonėms šaltinio, atsivertimas į krikščioniško gyvenimo kelią arba grįžimas į krikštytųjų bendriją tų, kurie kadaise “atsitraukė”.