III SKYRIUS

PASKYRIAU JUS TAM, KAD EITUMĖTE IR DUOTUMĖTE VAISIŲ

Bendra pasauliečių atsakomybė Bažnyčioje-Misijoje

MISIJINĖ KOMUNIJA

32.  Biblinis vynmedžio ir šakelių įvaizdis, prie kurio mums dabar reikia grįžti, mūsų samprotavimus tiesiogiai ir natūraliai kreipia vaisingumo ir gyvybės temos link. Iš vynmedžio išaugančios, iš jo gyvybę gaunančios atžalos turi vesti vaisius. “Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių” (Jn 15, 5). Duoti vaisius - tai esminis krikščioniško ir bažnytinio gyvenimo reikalavimas. Kas neduoda vaisių, tas neišsilaiko komunijoje: “Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus, jis [t.y. Tėvas] išpjauna” (Jn 15, 2).

Absoliučiai būtina vaisingumo sąlyga yra komunija su Jėzumi; iš jos plaukia komunija tarp krikščionių: “Nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti” (Jn 15, 5). O puikiausias vaisius, kurį gali duoti vynmedžio atžalos, yra komunija su kitais, Kristaus ir jo Dvasios dovana.

Komunija gimdo komuniją ir pačia savo esme įgauna misijinės komunijos pavidalą. Juk Jėzus sako savo mokiniams: “Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų” (Jn 15, 16).

Komunija ir misija tarpusavyje glaudžiai susijusios, viena kitą perskverbia ir implikuoja taip giliai, kad komunija yra misijos versmė ir drauge vaisius: komunija yra misijinė, o misija tarnauja komunijai. Visada viena ta pati Dvasia telkia ir vienija Bažnyčią ir siunčia ją skelbti Evangelijos “ligi pat žemės pakraščių” (Apd 1, 8). O Bažnyčia suvokia, kad kaip dovana gauta komunija turi visuotinę paskirtį. Tad gavusi Dvasios dovaną, kuri išlieja tikinčiųjų širdyse Jėzaus Kristaus meilę, tą nuostabią galią, garantuojančią vidinę vienybę ir išorinį augimą, Bažnyčia jaučiasi skolinga visai žmonijai ir kiekvienam žmogui.

Bažnyčios misija plaukia iš pačios jos prigimties, gautos iš Kristaus, kuris jai skyrė būti “visos žmonijos vienybės [...] ženklu bei įrankiu” ¹²⁰. Tos misijos tikslas - kad visi žmonės pažintų ir patirtų naują komuniją, į pasaulio istoriją įžengusią per žmogumi tapusį Dievo Sūnų. Šia prasme evangelisto Jono liudijimas apibrėžia galutinę palaimą teikiantį tikslą, kurio siekia visa Bažnyčios misija: “Ką matėme ir girdėjome, skelbiame ir jums, kad ir jūs turėtumėte bendravimą su mumis. O mūsų bendravimas yra su Tėvu ir su jo Sūnumi Jėzumi Kristumi” (1 Jn 1, 3).

Didelę atsakomybės už Bažnyčios misiją dalį Dievas patiki pasauliečiams, esantiems komunijoje su visais kitais Dievo tautos nariais. Tai puikiai suvokė Vatikano II Susirinkimo Tėvai: “Ganytojai puikiai žino, kiek gera daro pasauliečiai visos Bažnyčios labui. Jie taip pat žino, kad yra Kristaus pašaukti ne patys vieni pasiimti visą Bažnyčios misiją pasaulyje, bet jų šlovinga pareiga yra taip ganyti tikinčiuosius ir jų tarnystes ir charizmas taip traktuoti, kad visi, kiekvienas savo būdu, vieningai bendradarbiautų bendram labui” ¹²¹. Toks Susirinkimo Tėvų įsitikinimas visiškai aiškiai ir dar tvirčiau buvo pakartotas Sinodo metu.