ATRASTI SAVO PAŠAUKIMĄ BEI MISIJĄ IR JAIS GYVENTI

58.  Pasauliečių ugdymu labiausiai siekiama, kad jie kaskart kuo geriau atskleistų savo pačių pašaukimą ir, vykdydami savo misiją, vis tvirčiau ryžtųsi juo gyventi.

Tai mane Dievas šaukia, mane siunčia dirbti savo vynuogyne; mane šaukia ir siunčia, idant darbuočiausi dėl jo karalystės atėjimo istorijon. Tas asmeninis pašaukimas ir misija apibrėžia kiekvieno pasauliečio kilnumą ir atsakomybę, aplink juos kristalizuojasi visa ugdymo veikla. Juk jos tikslas - padėti džiaugsmingai ir dėkingai atpažinti šį kilnumą bei ištikimai ir kilniaširdiškai prisiimti šią atsakomybę.

Išties Dievas nuo amžių mąstė apie mus ir pamilo kaip vienatinius ir nepakartojamus asmenis, kiekvieną šaukdamas jo vardu kaip gerasis Ganytojas, kuris “šaukia savąsias avis vardais” (Jn 10, 3). Tačiau amžinasis Dievo planas kiekvienam mūsų apsireiškia tik palengva, istoriškai kintančio mūsų gyvenimo ir jo įvykių raidoje, galima sakyti - žingsnis po žingsnio.

Konkreti Viešpaties valia, liečianti mūsų gyvenimą, atpažįstama atidžiai ir pasirengus ją vykdyti įsiklausant į Dievo žodį ir Bažnyčios mokymą, sūniškai ir ištvermingai meldžiantis, naudojantis išmintingu ir rūpestingu dvasiniu vadovavimu, su tikėjimu įžvelgiant gautus talentus ir dovanas, taip pat visuomenines ir istorines situacijas, kuriose gyvename.

Negana to, kiekvieno pasauliečio gyvenime būna ypač svarbių ir lemiamų momentų, kuriais atpažįstamas Dievo pašaukimas ir prisiimama Dievo patikėta misija. Tokiems momentams priklauso brendimo ir jaunystės metai. Tačiau negalima užmiršti, kad Viešpats, kaip ir anas vynuogyno šeimininkas, kviečia - t. y., apreiškia savo konkrečią ir griežtai apibrėžtą valią - kiekvienu gyvenimo metu. Todėl budėjimas, t. y., atidus Dievo balso klausymasis, yra pamatinė ir nepaliaujama Kristaus mokinio nuostata.

Kalbama ne tik apie tai, kad reikia žinoti, ko Dievas nori iš kiekvieno įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis. Reikia dar ir vykdyti tai, ko Dievas nori. Tai mums primena Jėzaus Motinos Marijos žodžiai, pasakyti tarnams Kanoje: “Darykite, ką tik jis jums lieps” (Jn 2, 5). Kad ištikimai elgtumės pagal Dievo valią, turime turėti tam gebėjimą ir jį nuolat ugdyti. Žinoma, padedami Dievo malonės, kurios niekad nestinga, kaip sako šv. Leonas Didysis: “Kas davė kilnumą, duos ir jėgos!” ²¹⁰, bei kiekvienam laisvai ir atsakingai bendradarbiaujant.

Visų pasauliečių ir visų krikščionių nuolat laukia puiki ir įpareigojanti užduotis - vis geriau pažinti tikėjimo ir krikšto turtą ir gyventi augančioje pilnatvėje. Apaštalas Petras, kalbėdamas apie gimimą ir augimą kaip apie du krikščioniškojo gyvenimo tarpsnius, mus ragina: “Lyg naujagimiai trokškite dvasinio neatmiešto pieno, kad nuo jo augtumėte išganymui” (1 Pt 2, 2).