I SKYRIUS

AŠ ESU VYNMEDIS, O JŪS ŠAKELĖS

Katalikų pasauliečių kilnumas Bažnyčioje-Slėpinyje

VYNUOGYNO SLĖPINYS

8. Vynuogyno įvaizdis Biblijoje vartojamas daugeliu būdų ir daugeliu prasmių. Pirmiausia jis išreiškia Dievo tautos slėpinį. Toje tam tikra prasme vidujausioje perspektyvoje pasauliečiai yra ne tik darbininkai, triūsiantys vynuogyne, bet ir organiška jo dalis: “Aš esu vynmedis, o jūs šakelės” (Jn 15, 5), - sako Jėzus.

Jau Senojo Testamento pranašai vynuogyną supranta kaip išrinktosios tautos simbolį. Izraelis yra Dievo vynuogynas, Viešpaties darbas, jo širdies džiaugsmas: “Buvau tave pasodinęs it rinktinį vynmedį” (Jer 2, 21); “Tavo motina buvo kaip vynmedis vynuogyne, pasodintas prie vandens, vaisingas ir šakotas nuo vandenų gausos” (Ez 19, 10); “Mano mylimasis turėjo vynuogyną derlingos kalvos atšlaitėse. Jis išpureno žemę, išrinko iš jos akmenis ir apsodino rinktinėmis vynuogėmis” (Iz 5, 1-2).

Jėzus grįžta prie vynuogyno simbolio, norėdamas parodyti kai kuriuos Dievo karalystės atžvilgius: “Vienas žmogus įveisė vynuogyną, sumūrijo aptvarą, įrengė spaustuvą ir pastatė bokštą. Paskui išnuomojo jį vynininkams ir iškeliavo į svetimą šalį” (Mk 12, 1; plg. Mt 21, 28).

Drauge su evangelistu Jonu gilindamiesi į vynuogyno slėpinį, aptinkame, kad jis vaizduoja ne tik Dievo tautą, bet ir patį Jėzų. Tai Jėzus yra vynmedis, o mes, jo mokiniai, esame šakelės. Jis yra “tikrasis vynmedis”, duodantis gyvybę savo šakoms (plg. Jn 15, 1).

Vatikano II Susirinkimas, minėdamas biblinius tekstus, nušviečiančius Bažnyčios slėpinį, dar kartą atkreipia dėmesį į vynmedžio ir šakelės įvaizdį: “Tikrasis vynmedis - Kristus, teikiantis gyvybę ir vaisingumą šakelėms, t. y. mums, kurie per Bažnyčią pasiliekame jame, ir be jo mes nieko negalime padaryti (plg. Jn 15, 1-5)” ¹². Tad pati Bažnyčia yra evangelinis vynuogynas. Ji yra slėpinys, nes Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios meilė bei gyvenimas yra visiškai nesavanaudė dovana tiems, kurie gimė iš vandens ir Dvasios (plg. Jn 3, 5) ir tapo pašaukti išgyventi komuniją su pačiu Dievu, išreikšti ją ir perteikti istorijoje (misija): “Tai dienai atėjus, jūs suprasite, - sako Jėzus, - kad aš esu savo Tėve, ir jūs manyje ir aš jumyse” (Jn 14, 20).

Tik Bažnyčios kaip komunijos [communio] slėpinyje pasireiškia pasauliečių tapatybė, jų autentiškas kilnumas. Tik turint prieš akis šį kilnumą galima apibrėžti jų pašaukimą ir misiją Bažnyčioje ir pasaulyje.