bold = Main text
Document, Number grey = Comment text
1 LG,2 | šviesa, kuri yra Kristus, jo skaistumu, atsispindinčiu
2 LG,3 | paskyrė tapti panašius į jo Sūnaus pavidalą, kad šis
3 LG,4 | yra pasaulio šviesa; iš jo ateiname, juo gyvename,
4 LG,6 | Mk 4, 14): kas tikėdamas jo klausosi ir priskiriamas
5 LG,6 | ir ištikimai laikydamasi jo priesakų mylėti, nusižeminti
6 LG,7 | pasiliekame jame ir be jo nieko negalime padaryti (
7 LG,7 | 1 Kor 3, 11) ir gauna iš jo savo tvirtybę ir vienybę.
8 LG,7 | 3, 15), kuriuose gyvena jo šeima, Dievo buveinė Dvasioje (
9 LG,8 | o „jei esame suaugę su jo mirties paveikslu, būsime
10 LG,8 | neregimojo Dievo atvaizdas, iš jo visa gavo pradžią. Jis yra
11 LG,8 | Todėl mes esame įtraukiami į jo gyvenimo slėpinius; tapę
12 LG,8 | persekiojimo slegiami, sekdami jo pėdomis, esame jo, nelyginant
13 LG,8 | sekdami jo pėdomis, esame jo, nelyginant kūnas – galvos,
14 LG,8 | garbe (plg. Rom 8, 17).~Iš jo „visas kūnas, sąnariais
15 LG,8 | tarnybų dovanas, kuriomis jo dėka patarnaujame vieni
16 LG,9 | ištikimai apreikštų pasaulyje jo slėpinį, iki šis bus atskleistas
17 LG,10 | bendrystei, ji taip pat jo skiriama būti visiems atpirkimo
18 LG,12 | įjungiami į Bažnyčią ir jo įspaudžiamu ženklu paskiriami
19 LG,12 | padaro Dievo vaikais, kad jo tauta nesibaigtų per amžius.
20 LG,13 | Dievui šlovinimo auką – jo vardą išpažįstančių lūpų
21 LG,14 | jog Indijos gyventojai yra jo bendruomenės nariai“23.
22 LG,14 | gėrybėmis aplink galvą – Kristų jo Dvasios vienybėje24.~Šio
23 LG,17 | Kristaus Evangelijos ir jo Bažnyčios, bet nuoširdžiai
24 LG,17 | stengiasi darbais vykdyti jo valią, kaip diktuoja sąžinės
25 LG,17 | tačiau stengiasi, ne be jo malonės, eiti teisingu gyvenimo
26 LG,19 | tai yra vyskupai, būtų jo Bažnyčioje ganytojai iki
27 LG,19 | galią bei pobūdį ir apie jo neklaidingą Magisteriumą
28 LG,20 | 16), idant jie, būdami jo galios dalininkai, visus
29 LG,20 | dalininkai, visus žmones padarytų jo mokiniais, šventintų ir
30 LG,21 | apaštalų, ir vėliau perduotinos jo įpėdiniams, taip išlieka
31 LG,22 | ir veikia, atstovaudami jo asmeniui58. Vyskupams privalu
32 LG,24 | neturtingiems ir kenčiantiems jo nariams bei tiems, kurie
33 LG,26 | tikintieji turi priimti ir jo ištikimai laikytis su dievobaimingu
34 LG,26 | pagarbiai pripažįstant jo aukščiausiąjį magisteriumą
35 LG,26 | magisteriumą ir ištikimai laikantis jo paskelbtų sprendimų pagal
36 LG,26 | paskelbtų sprendimų pagal jo pareikštą mintį bei valią,
37 LG,26 | Todėl pagrįstai sakoma, kad jo apibrėžiami dalykai yra
38 LG,28(94)| Kristaus paveikslas ir vykdo jo pareigas“. – Pijus XII.
39 LG,28 | Šeimos Tėvo pasiųstas valdyti jo šeimos, vyskupas telaiko
40 LG,29 | veikdami Kristaus vardu ir jo vietoje103 bei skelbdami
41 LG,29 | vietoje103 bei skelbdami jo slėpinį, jungia tikinčiųjų
42 LG,29 | bendruomenes, perima dalį jo pareigų bei rūpesčių ir
43 LG,30 | bendraudami su vyskupu bei jo kunigais, jie tarnauja Dievo
44 LG,31 | yra galva, – Kristuje. Iš jo visas kūnas, suderintas
45 LG,32 | imdamiesi visų įvairiausių jo pareigų ir darbų, supami
46 LG,36 | vien hierarchiją, kuri moko jo vardu ir galia, bet ir pasauliečius,
47 LG,37 | kaip Kūrėjo nustatyta ir jo Žodžio nušviesta, būtų žmogiškuoju
48 LG,41 | dėl savo darbų, bet pagal jo paties planą bei jo malone
49 LG,41 | pagal jo paties planą bei jo malone ir yra nuteisinti
50 LG,41 | dovanos saiką, idant, sekdami jo pėdomis, tapdami į jį panašūs
51 LG,42 | visi siekia vieno šventumo. Jo siekia visi, kurie, Dvasios
52 LG,42 | idant taptų verti būti jo garbės dalininkais. Kiekvienas
53 LG,43 | už visa, o artimą – dėl jo. Idant meilė, kaip gera
54 LG,43 | padedamas, darbais vykdyti jo valią, dažnai priimti sakramentus,
55 LG,44 | savo Viešpaties priėmė ir jo malone nesiliauja ją puoselėjusi.
56 LG,45 | ir artimiau pasišvenčia jo tarnybai140. O tas pasišventimas
57 LG,47 | Kristus ir priėmė Mergelė jo Motina. Tai patvirtina daugybės
58 LG,50 | O kol tai neįvyko, vieni jo mokinių keliauja žemėje,
59 LG,50 | kurie yra Kristaus, turėdami jo Dvasią, suauga į vieną Bažnyčią
60 LG,50 | trūkstamas Kristaus kančias dėl jo Kūno, tai yra Bažnyčios (
61 LG,51 | mus su juo sujungia. O iš jo, kaip iš Versmės ir Galvos,
62 LG,51 | išprašyti Dievo malonių per jo Sūnų Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį,
63 LG,52 | apšvies dangaus miestą, ir jo žiburys bus Avinėlis (plg.
64 LG,53 | ir bendraudami su visais jo šventaisiais, taip pat turi
65 LG,56 | vargdienių, kurie viltingai iš jo tikisi ir sulaukia išganymo.
66 LG,57 | asmeniui ir darbui, nuo jo priklausydama ir su juo
67 LG,59 | Viešajame Jėzaus gyvenime jo Motina reikšmingai pasirodo
68 LG,59 | motinos širdimi jungėsi su jo auka, meilingai sutikdama,
69 LG,61 | tarpininkavimo, bet parodo jo galią. Juk visa Švenčiausiosios
70 LG,61 | pertekliaus, grindžiama jo tarpininkavimu, nuo kurio
71 LG,66 | tikinčiuosius į savo Sūnų bei jo auką ir meilę Tėvui. O Kristaus
72 DV,2 | bendravimas yra su Tėvu ir su jo Sūnumi Jėzumi Kristumi“ (
73 DV,2 | dieviškąjį apreiškimą ir jo perteikimą, idant visas
74 DV,3 | kad išganymo istorijoje jo atlikti darbai atskleistų
75 DV,4 | pašaukė Abraomą, kad iš jo kiltų didi tauta (plg. Pr
76 DV,6 | ir noromis pritardamas jo apreiškimui. Šitokiam tikėjimui
77 DV,7 | atskleisti save ir tai, kas jo amžinai nuspręsta apie žmonių
78 DV,7 | 20), taip pat moko, kad jo apreiškimui reikia priskirti
79 DV,8 | Kristaus lūpų ir patyrę iš jo elgesio bei darbų arba sužinoję
80 DV,11 | dievobaimingai klauso Dievo Žodžio, jo liepiamas ir Šventosios
81 DV,21 | Kristų, vis labiau nušviečia jo tikrąjį mokymą, skelbia
82 DV,26 | skelbėjas išore, pats neklausąs jo savo vidumi“38. Juk jie,
83 DV,26 | dieviškuosius posakius, jo klausomės“40.~O šventieji
84 SC,6 | žmonių tarpininką10. Mat jo žmogiškoji prigimtis, suvienyta
85 SC,7 | Viešpaties vakarienę, jie skelbia jo mirtį, iki jis ateis18.
86 SC,7 | sudabartinama garbinga jo mirties pergalė ir triumfas“19,
87 SC,7 | drauge dėkoti „Dievui už jo neapsakomą dovaną“ (2 Kor
88 SC,7 | Jėzuje Kristuje, „kad būtume jo didybės šlovei“ (Ef 1, 12)
89 SC,8 | Kūnas, tai yra galva ir jo nariai, viešu tobulu būdu
90 SC,8 | kaip kunigo Kristaus ir jo kūno – Bažnyčios – darbas,
91 SC,8 | ar laipsniu neprilygsta jo veiksmingumui.~
92 SC,10 | nebūdami iš šio pasaulio, yra jo šviesa ir garbina Tėvą žmonių
93 SC,13 | Jėzaus merdėjimą, idant ir jo gyvybė apsireikštų mūsų
94 SC,25 | Šventajam Raštui. Juk iš jo imami ir paskui pamoksle
95 SC,25 | skaitiniai, giedamos psalmės; jo įkvėpimu ir paakinimu, radosi
96 SC,34 | bendruomenei Kristaus vardu ir jo vietoje, kalbamos visos
97 SC,34 | paklustų ir apsčiau gautų jo malonės.~Todėl liturgiją
98 SC,43 | liturginis parapijos gyvenimas ir jo ryšys su vyskupu būtų palaikomas
99 SC,85 | geriau, tai Kristaus ir jo Kūno malda Tėvui.~
100 SC,86 | Bažnyčios vardu stovi priešais jo sostą.~
101 SC,95 | dvasinių vaisių, atskiras jo valandas geriau recituoti
102 SC,112 | Kristaus įstabius darbus per jo tarnus ir rodo tikintiesiems
103 SC,123 | grožį ir juo labiau didinti jo garbę bei šlovę, siekdama
104 SC,123 | draugė ir nuolatos ieškojo jo kilnios pagalbos, ypač tam,
105 GS,4 | vietą ir uždavinį visatoje, jo asmeninių ir bendruomeninių
106 GS,5 | mūsų gyvenamąjį pasaulį, jo viltis bei troškimus ir
107 GS,5 | troškimus ir dažnai dramatišką jo pobūdį. Svarbesnius dabartinio
108 GS,5 | dabar pereina į jį patį, į jo asmeninius ir bendruomeninius
109 GS,5 | sprendimus bei troškimus, į jo galvoseną bei elgseną daiktų
110 GS,6 | tyrinėjantys mokslai, o jo veiklą vis labiau veikia
111 GS,7 | žmogaus ryšiai su kitais. Pats jo „visuomenėjimas“ atneša
112 GS,8 | kyla žymūs elgesio ir pačių jo normų sutrikimai.~Galiausiai
113 GS,11 | viešpatystė žemėje patenkins visus jo širdies troškimus. Netrūksta
114 GS,13 | žmogaus padėtį, paaiškinantį jo silpnybes ir drauge deramai
115 GS,13 | drauge deramai pripažįstantį jo orumą bei pašaukimą.~Juk
116 GS,13 | pažinti ir mylėti savo Kūrėją, jo paskirtas būti nelyginant
117 GS,13 | darbams, visa pavergei po jo kojomis“ (Ps 8, 5–7).~Tačiau
118 GS,14 | tikslą. Pažinę Dievą, žmonės jo kaip Dievo negarbino; jų
119 GS,14 | piktybių, negalinčių kilti iš jo gerojo Kūrėjo. Dažnai atsisakydamas
120 GS,14 | pašaukimo aukštybė, tiek jo skurdo gelmė.~
121 GS,15 | atsigręždamas į savo širdį, kur jo laukia Dievas, tiriantis
122 GS,16 | išminties, švelniai kreipiančios jo dvasią ieškoti ir mylėti
123 GS,17 | vienas su Dievu, kalbančiu jo viduje17. Per sąžinę nuostabiai
124 GS,18 | ieškotų Kūrėjo ir laisvai, jo laikydamasis, pasiektų visišką
125 GS,18 | nukreipta į Dievą tik su jo malonės padedama. Kiekvienas
126 GS,19 | troškimo, neišplėšiamai įdiegto jo širdyje. ~Nors mūsų vaizduotė
127 GS,19 | visa savo prigimtimi, tapus jo nenykstamo dieviško gyvenimo
128 GS,19 | nerimastingą klausimą, koks likimas jo laukia; šis tikėjimas drauge
129 GS,20 | žmogaus orumo pagrindas yra jo pašaukimas bendrauti su
130 GS,21 | ekonominiu ir visuomeniniu jo išlaisvinimu. Ji tvirtina,
131 GS,22 | bei atimančių iš žmogaus jo įgimtą pranašumą. ~Tačiau
132 GS,22 | bendrauti bei dalyvauti jo paties laimėje. Bažnyčia
133 GS,22 | būdu parodyti Dievo Tėvo ir jo įsikūnijusio Sūnaus buvimą.
134 GS,22 | širdies troškimus, gindama jo pašaukimo orumą ir grąžindama
135 GS,22 | nemenkina žmogaus, bet teikia jo pažangai šviesą, gyvybę
136 GS,23 | Apreikšdamas Tėvo ir jo meilės slėpinį, Kristus,
137 GS,23 | yra žmogus, ir atskleidžia jo pašaukimo kilnumą. Tad nenuostabu,
138 GS,23(29)| Denz. 291 (556): „Kaip jo švenčiausias, nekaltas ir
139 GS,23(30)| 556): „taip ir sudievinta jo žmogiškoji valia nebuvo
140 GS,23 | paliko pavyzdį, kad sektume jo pėdomis33, bet ir nutiesė
141 GS,23 | skausmo bei mirties mįslė, be jo Evangelijos mus gniuždantia.
142 GS,25 | kurio Dievas norėjo dėl jo paties, gali visiškai atrasti
143 GS,26 | tiesiogiškiau suaugę su pačia jo prigimtimi, o kiti veikiau
144 GS,26 | kiti veikiau kyla iš laisvo jo noro. Dėl įvairių priežasčių
145 GS,26 | asmens savybes ir saugoti jo teises45.~Visuomeninis gyvenimas
146 GS,28 | pirmiausia rūpindamiesi jo gyvenimu ir priemonėmis,
147 GS,28 | ir priemonėmis, būtinomis jo gyvenimo orumui49, kad nebūtų
148 GS,29 | asmens vertumo nė tada, kai jo religinės pažiūros klaidingos
149 GS,32 | jog jie, kad ir kokia būtų jo visuomeninė kilmė, taptų
150 GS,32 | atsakomybės jausmą, jei jo gyvenimo sąlygos neleis
151 GS,33 | Melsdamasis prašė, kad visi jo mokiniai būtų „viena“. Negana
152 GS,33 | tobulai garbins Dievą kaip jo ir savo brolio Kristaus
153 GS,34 | Dievo žodžio lobį ir iš jo semiasi religinės ir moralinės
154 GS,35 | Dievo didybės ženklas ir jo neišreiškiamo plano vaisius.
155 GS,40 | Viešpaties Dvasios vedami ir jo liepiami, būsime paskleidę
156 GS,42 | kartu atskleidžia žmogui jo žmogiškosios būties prasmę,
157 GS,42 | Bažnyčios buvimas kreipia jo mintis į šiuos klausimus.
158 GS,42 | nuvertinimo arba perdėto jo išaukštinimo. Joks žemiškas
159 GS,44 | reikalavimus ir apsišarvavę jo galia, reikalui esant jie
160 GS,46 | pasauliui ir pati daug iš jo gaudama, Bažnyčia siekia
161 GS,46 | gyvųjų ir mirusiųjų teisėju. Jo Dvasios gaivinami ir jungiami,
162 GS,46 | baigmę, visiškai atitinkančią jo meilės planą: „Visa, kas
163 GS,46 | kiekvienam atmokėsiu pagal jo darbus. Aš esu Alfa ir Omega,
164 GS,49 | meilės versmės ir grindžiamą jo vienybės su Bažnyčia pavyzdžiu.
165 GS,52 | kriterijais, pagrįstais asmens ir jo veiksmų prigimtimi. Šie
166 GS,52 | matuojama ir suvokiama tik jo matu. Tai visada susiję
167 GS,64 | skatinamas asmens orumas, jo pilnatviškas pašaukimas
168 GS,65 | derama tvarka atsižvelgiant į jo materialines būtinybes ir
169 GS,68 | Darbas, jo sąlygos ir laisvalaikis~
170 GS,68 | derinamas su asmens reikmėmis ir jo gyvenimo būdu, pirmiausia
171 GS,68 | gyvenimo būdu, pirmiausia su jo šeimos gyvenimu, ypač turint
172 GS,73 | būdami ištikimi Kristui ir jo Evangelijai, idant visas
173 GS,79 | pavaldūs amžinajam įstatymui, jo konkretūs reikalavimai per
174 GS,82 | varžybos palengva didina jo grėsmę. Išleidžiant milžiniškus
175 GS,87 | materialinių patogumų, priešinasi jo dvasiniam pobūdžiui ir dvasinei
176 ChD,12 | pavedama ganyti vyskupui ir jo bendradarbiams kunigams,
177 ChD,12 | Evangelijos ir išganingo jo gailestingumo, kol galiausiai
178 ChD,13 | branginti žmogaus asmenį, jo laisvę ir patį kūno gyvenimą,
179 ChD,28 | valdyti taip pat minėtini jo senatą, arba tarybą, sudarantys
180 ChD,31 | atliekantys pastoracines pareigas jo vadovaujami, kasdien dirba
181 ChD,31 | darbą. Todėl tarp klebono ir jo vikarų visuomet teviešpatauja
182 ChD,32 | teatsižvelgia ne vien į jo išsimokslinimą, bet ir pamaldumą,
183 ChD,39 | specialaus potvarkio, duoto jo iniciatyva arba pačiai konferencijai
184 ChD,45 | pagrindinius principus, jo organizavimą ir jam reikalingų
185 PO,2 | karaliui Kristui, dalyvaudami jo tarnyboje, kuria šioje žemėje
186 PO,4(20) | garbingą uždavinį ir iš jo kylančias pareigas – gyventi
187 PO,6 | vyskupu ir taip tarsi atkuria jo paties dalyvavimą atskirose
188 PO,6 | gręžtis į Viešpatį, atmindami jo žodžius: „Atgailaukite,
189 PO,6(41) | tokią pat pagarbą, kaip Jo kūnui ir kraujui“. – Plg.
190 PO,7 | pilnatviškas tuomet, kai iš jo kyla įvairūs meilės darbai,
191 PO,7(54) | neatimkite Išganytojo iš jo narių, neskaldykite ir nedraskykite
192 PO,7(54) | neskaldykite ir nedraskykite jo kūno“. – Plg. Paulius VI.
193 PO,8(67) | pavesta Dievo tauta, ir iš jo bus reikalaujama apyskaitos
194 PO,10 | Dievo malone pašaukti būti jo karalystės dalininkais73.
195 PO,13 | skirtais laiko būvyje tęsti jo įstabų darbą, kurio dangiška
196 PO,14 | mokytoju Kristumi ir bus vedami jo Dvasios. Taip su Kristumi
197 PO,14 | jungiasi su Kristaus norais ir jo meile; tai ypač pasakytina
198 PO,16 | įsako ar pataria popiežius, jo vyskupas ir kiti vyresnieji,
199 PO,17 | tarnybai, geriau darbuojasi jo karalystei ir žmonių atgimdymui
200 PO,17 | pagrįstų Kristaus slėpiniu ir jo misija, celibatas, anksčiau
201 PO,17 | didžiadvasiškai ir visa širdimi jo laikantis ir ištikimai ištveriant
202 PO,17 | ir turėti prieš akis jo ženklinamus ir įgyvendinamus
203 PO,18 | mes taptume turtingi per jo neturtą140. O apaštalai
204 PO,19 | Dievo valios ženklų bei jo malonės įkvėpimo įvairiuose
205 PO,20 | privalo būti šventas, nes jo semiamasi iš šventojo šaltinio
206 PO,20 | šventą tikslą. Pirmiausia jo semiamasi iš Šventojo Rašto
207 PO,22 | Turtingesnės vyskupijos iš jo šaip pat galėtų paremti
208 PO,22 | tikinčiųjų aukų, tačiau jo įplaukos gali kilti ir iš
209 PO,23 | Kristaus kūną, kol bus pasiekta jo brandos pilnatvė. Kadangi
210 OT,3(3) | popiežiaus rūpestis… tai jo maldos atodūsis, tai karštas
211 OT,3(3) | maldos atodūsis, tai karštas jo sielos troškimas“.~
212 OT,7 | tebūnie rūpestingai ištiriamas jo intencijos grynumas ir valios
213 OT,17(36)| apibendrina giliausias tiesas, kad jo mokslas yra ne tik labai
214 OT | Kristaus kunigus, vadovaujantis jo iškelta atsinaujinimo dvasia,
215 PC,2 | labiau gyvena Kristui ir jo kūnui, kuris yra Bažnyčia (
216 PC,6 | savo gyvenimą jie atidavė jo tarnybai; tai ypatingas
217 PC,6 | plg. Fil 2, 7–8) ir kartu jo gyvenimo Dvasioje (plg.
218 PC,6 | Lk 10, 42), klausydami jo žodžių (plg. Lk 10, 39)
219 PC,6 | 10, 39) bei rūpindamiesi jo reikalais (plg. 1 Kor 7,
220 PC,6 | nariai, siekdami Dievo ir tik jo labiau už visa kita, privalo
221 PC,9 | pačiam Kristui, tarnaudami jo Kūno nariams, jų apaštalavimo
222 PC,14 | mes taptume turtingi per jo neturtą (plg. 2 Kor 8, 9;
223 PC,15 | bei saugiau susijungia su jo išganomąja valia. Pavyzdžiu
224 PC,16 | susirinkusi šeima džiaugiasi jo dalyvavimu (plg. Mt 18,
225 AA,2 | paskelbti pagrindinius jo principus ir pateikti pastoracinių
226 AA,3 | gyvenime, kartu dalyvauja ir jo veikime, taip ir Kristaus
227 AA,3 | įpėdiniams Kristus skyrė pareigą jo vardu bei galia mokyti,
228 AA,4 | rūpintis Dievo garbe per jo karalystės atėjimą ir amžinuoju
229 AA,4 | pažintų vieną tikrąjį Dievą ir jo siųstąjį Jėzų Kristų (plg.
230 AA,5 | kiekviename įvykyje ieškoti jo valios, įžvelgti Kristų
231 AA,6 | skelbti žmonėms Kristų ir jo malonę, bet ir Evangelijos
232 AA,7 | pasiektiną tikėjimu į Kristų ir jo malone. Todėl Bažnyčios
233 AA,7 | skelbtąją tiesą ir pasidalyti jo malone. Tai daroma pirmiausia
234 AA,9 | Kristus panoro, kad jie būtų jo mesijinės misijos ženklai (
235 AA,11 | Grąžinti Dievui dalį iš jo gautųjų gėrybių yra garbinga
236 AA,13 | Bažnyčios ganytojams, iš jo galima tikėtis gausiausių
237 AA,17 | sąlyga, ir niekas negali jo atstoti.~Šios rūšies apaštalavimui,
238 AA,17 | skelbia Kristų ir aiškina jo mokymą, kiekvienas pagal
239 AA,19 | tikslus ir sėkmingai ginti jo vertybes29. Čia ypač svarbu,
240 AA,25 | apaštalavimą, nustatyti jo principus bei teikti jam
241 AA,25 | dvasinę pagalbą, kreipti jo veiklą į Bažnyčios bendrąjį
242 AA,25 | apaštalavimą, kurią nors jo formą glaudžiau susieja
243 AA,28 | Evangelijos paveldas ir iš jo kylanti bendro krikščioniškojo
244 AA,30 | pilnatvę, kad išliktų ir gerėtų jo darna bei pusiausvyra.~Šitaip
245 AA,34 | laikant sava tai, kas yra jo (plg. Fil 2, 5), prisidėti
246 AA,34 | Fil 2, 5), prisidėti prie jo išganomosios misijos. Jis
247 AG,3 | pašaukti žmones dalytis jo gyvenimu ne vien pavieniui,
248 AG,3 | draugėn išsklaidytuosius jo vaikus (plg. Jn 11, 52).~
249 AG,4 | ieškoti Dievo, ar neapčiuops jo apgraibomis arba ar neatras,
250 AG,4 | mes taptumėme turtingi per jo neturtą (plg. 2 Kor 8, 9).
251 AG,5 | Šventąją Dvasią, kad ji tęstų jo išganomąjį darbą, veikdama
252 AG,6 | įkvepia Kristus. Juk „iš jo visas kūnas, suderintas
253 AG,6 | dar stinga Bažnyčiai kaip jo kūnui (plg. Kol 1, 24).
254 AG,7 | bei tam tikru būdu rodyti jo paties buvimą.~Matyti, kad
255 AG,8 | ir į Bažnyčią, kuri yra jo kūnas. Mat pats Kristus, „
256 AG,8 | sąmoningai ir visiškai priėmus jo išganomąjį veikimą, pasiekusį
257 AG,8(21) | būdamas Sūnus ir Dievas. Todėl jo Dvasioje šaukiame: ‘Abba,
258 AG,10 | visagalybės nustatytose ribose ir jo numatytu laiku (plg. Apd
259 AG,12 | dieviškąją šviesą, taip ir jo mokiniai, kupini Kristaus
260 AG,14 | 10, 14) gyvasis Dievas ir jo siųstasis visiems išganyti
261 AG,14 | tik kaip pradinis, tačiau jo žmogui pakanka suvokti,
262 AG,16 | Viešpaties; tejungia juos jo vardas! Šitaip tebūnie bendradarbiaujama
263 AG,25 | atstovaujamo Kristaus slėpinį, iš jo semdamasis drąsos kalbėti,
264 AG,25 | savo Mokytoju, teparodo jo jungą esant švelnų, o naštą
265 AG,43 | padaro, kad į šią žemę ateitų jo karalystė, jie drauge su
266 UR,3 | Idant iki pasaulio pabaigos jo šventoji Bažnyčia visur
267 UR,3 | tikėjimą, nusprendė ant jo pastatyti savo Bažnyčią;
268 UR,3 | Jėzus Kristus nori, kad jo tauta augtų per apaštalus
269 UR,4 | kaip numatyta slėpininguose jo planuose, kol džiaugsmingai
270 UR,5 | bendruomenės mokymą bei gyvenimą. Jo dėka bendruomenės taip pat
271 UR,6 | kiekvienas pagal išgales turėtų jo siekti tai kasdieniu krikščionišku
272 UR,8 | melagiu, ir nebūtų mumyse jo žodžio“ (1 Jn 1, 10). Tai
273 UR,12 | grynumas ir kuris aptemdo jo tikrąją ir griežtąją prasmę.~
274 UR,21 | įsikūnijusio Dievo Žodžio, bei jo atpirkimo darbo, taigi ir
275 UR,22 | darė žmonių išganymui, ypač jo mirties ir prisikėlimo slėpinius.~
276 UR,23 | bendrystėje su Kristumi, ir laukia jo garbingo atėjimo. Todėl
277 OE,17 | būtų pabrėžtinai jį atmetęs jo apeigų vietovėse20.~
278 IM,7 | antgamtinį pašaukimą, su visa jo prigimtimi ir, jei jis visiškai
279 IM,25 | Sinodas tikisi, kad visus jo nurodymus bei nuostatas
280 DH,2 | ypač tiesos apie Dievą ir jo Bažnyčią, ir pažinę priimti
281 DH,2 | drauge galingai įtaigodama jo protą. Toliau, kadangi žmonių
282 DH,3 | asmens nuostata, bet pačia jo prigimtimi. Todėl teisę
283 DH,4 | asmens orumą ir visuomenę jo prigimtį atitinkančiu būdu,
284 DH,4 | atpažįsta tarpininkaujant jo sąžinei; jos balso jis privalo
285 DH,4 | elgtis, kaip reikalauja jo sąžinė, ypač tikėjimo srityje.
286 DH,5 | skleidžiant tikėjimą ir įvedant jo papročius visuomet vengtina
287 DH,7 | žmonių ištikimybės Dievui ir jo šventai valiai6.~Jei dėl
288 DH,8 | dingstimi, apsaugoti nuo jo pirmiausia yra pasaulietinės
289 DH,10 | krikščionys juo švenčiau privalo jo laikytis. Mat nors Apreiškimas
290 DH,10 | žmogaus asmens orumą visu jo mastu, parodo, kaip Kristus
291 DH,12 | nenorėjo jos primesti jėga. Jo karalystė nekuriama kardo
292 DH,12 | kad jie tikėtų Kristų ir jo klausytų28. Kaip Mokytojas,
293 DH,15 | Mokytojo įpareigotas iš jo gautąją tiesą vis geriau
294 NAe,2 | ir kur tautos vaikščios jo šviesoje3.~Iš įvairių religijų
295 NAe,2 | gyvenimo prasmė ir koks jo tikslas? kas yra gėris ir
296 NAe,4 | jį kaip pranašą ir gerbia jo motiną mergelę Mariją, o
297 NAe,5 | mirties13, tai, kas įvykdyta jo kančios metu, negalima primesti
298 NAe,5 | diskriminaciją žmogaus orumo ir iš jo kylančių teisių atžvilgiu. ~
299 GE,1 | siekiamą tikslą6, pritaikytą jo savitam būdui, lyčiai, kultūrai
300 GE,1 | atsižvelgdamas į galutinę jo paskirtį ir gerovę tų bendruomenių,
301 GE,3 | toks svarbus, kad ten, kur jo nėra, vargiai kas kitas
|