bold = Main text
Document, Number grey = Comment text
1 LG,2 | tikintiesiems ir visam pasauliui jos prigimtį ir visuotinę paskirtį.
2 LG,4 | karalystę, apreiškė mums jos slėpinį ir savo klusnumu
3 LG,4 | regimai auga pasaulyje. Jos pradžios ir plėtros ženklas
4 LG,6 | slėpinys atsiskleidžia per jos įsteigimą. Viešpats Jėzus
5 LG,7 | naudojami kaip gyvi akmenys jos statybai (1 Pt 2, 5). Tą
6 LG,9 | esančių vyskupų13, nors ir už jos regimos sandaros ribų esama
7 LG,10 | Dvasia, orumas ir laisvė. Jos įstatymas yra naujas įsakymas
8 LG,10 | Jn 13, 34). Galiausiai jos tikslas yra toliau plėsti
9 LG,13 | dėkingumu ir džiaugsmu, nes jos pirmiausia pritaikytos ir
10 LG,14 | 2, 8) ir į kurio miestą jos neša savo dovanas bei turtus (
11 LG,14 | visą žmoniją su visomis jos gėrybėmis aplink galvą –
12 LG,14 | įvairių luomų. Mat tarp jos narių esama skirtybių –
13 LG,15 | Kristaus Dvasią, priima visą jos santvarką bei visas joje
14 LG,15 | vadovybės bei bendrystės ryšiais jos regimojoje sąrangoje yra
15 LG,16 | Šventojoje Dvasioje, nes jos pašvenčiamoji galia savo
16 LG,16 | apsivalyti ir atsinaujinti, kad jos veide ryškiau suspindėtų
17 LG,17 | didžiai brangi tauta dėl jos protėvių, nes Dievo dovanos
18 LG,18 | nuo saulės patekėjimo ligi jos nusileidimo mano vardas
19 LG,20 | Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano
20 LG,20 | pats Jėzus Kristus yra jos kertinis akmuo (plg. Apr
21 LG,22 | Naujojo Testamento tautą jos kelionėje į amžinąją laimę.
22 LG,22 | valdymo pareigas, tačiau jos iš prigimties gali būti
23 LG,23 | Vyskupų kolegija ir jos vadovas~22. Kaip Viešpaties
24 LG,23 | Dvasiai nuolatos stiprinant jos organinę sąrangą ir santarvę.
25 LG,27 | bažnyčiomis86. Savo vietovėse jos tikrai yra naujoji tauta,
26 LG,27 | Tose bendruomenėse, nors jos dažnai menkos, neturtingos
27 LG,34 | nariai yra šaukiami dirbti jos plėtojimui ir nuolatiniam
28 LG,34 | pašaukti skleisti Bažnyčią ir jos veikimą tokiose vietose
29 LG,40 | priklausantieji hierarchijai arba jos ganomieji yra pašaukti šventumui,
30 LG,44 | vienuolių bendruomenės. Jos didina lobį, tarnaujantį
31 LG,44 | kiekvienam savaip padėti jos išganomajai misijai139.~
32 LG,45 | sujungia su Bažnyčia bei jos slėpiniu, jais sekančiųjų
33 LG,45 | žemiškuosius dalykus ir kad jos reikalavimai yra aukščiausi.
34 LG,45 | nepaneigiamai priklauso jos gyvenimui ir šventumui.~
35 LG,46 | tobulumo institutą ir pavienius jos narius išjungti iš vietos
36 LG,49 | Dvasios atsiuntimu ir tęsiasi jos veikimu Bažnyčioje, kurioje
37 LG,56 | kuomet Dievo Sūnus priima iš jos žmogiškąją prigimtį, idant
38 LG,58 | ne sumažino, o pašventino jos mergiškąjį nepaliestumą181.
39 LG,59 | sutikdama, kad būtų aukojama jos pagimdytoji atnaša. Galiausiai
40 LG,60 | Jėzaus motina Marija bei jos broliais“ (Apd 1, 14). Marija
41 LG,63 | širdį, idant remdamiesi jos motiniška globa šie artimiau
42 LG,65 | Marijos šventumą, sekdama jos meile, ištikimai vykdydama
43 LG,66 | padedančius Bažnyčiai vykdyti jos apaštališką uždavinį – atgimdyti
44 LG,67 | augti pagarba ir meile, jos šaukimusi ir jos sekimu,
45 LG,67 | meile, jos šaukimusi ir jos sekimu, pasak jos pačios
46 LG,67 | šaukimusi ir jos sekimu, pasak jos pačios pranašiškų žodžių: „
47 LG,68 | sūniška meile bei sekti jos dorybėmis. ~
48 DV,9 | šventai gyventi ir auginti jos tikėjimą. Taip Bažnyčia
49 DV,12 | visomis jų dalimis, kadangi jos surašytos Šventosios Dvasios
50 DV,12 | yra Dievas, ir kaip tokios jos buvo perduotos Bažnyčiai17.
51 DV,17 | 14–16), kurį savo ruožtu jos nušviečia ir paaiškina.~ ~
52 DV,19 | Naująjį Testamentą, nes jos yra ypatingas liudijimas
53 DV,21 | Bažnyčios pradžią bei įstabų jos paplitimą ir pranašauja
54 DV,21 | paplitimą ir pranašauja jos garbingą baigtį.~Viešpats
55 DV,22 | Bažnyčios ramstis ir gyvumas, jos vaikams – tikėjimo tvirtybė,
56 DV,25 | teologijos siela37. Kartu jos Rašto žodžiu gaiviai maitina
57 SC,5 | sveikos tradicijos dvasią jos būtų su apdairumu ištisai
58 SC,11 | šaltinis, iš kurio plaukia visa jos stiprybė. Juk apaštalavimo
59 SC,11 | trykšta į mus malonė ir jos dėka veiksmingiausiai pasiekiamas
60 SC,12 | bendradarbiautų su malone, neimdami jos veltui28. Todėl įšventintieji
61 SC,14 | labai patartinos, ypač jeigu jos leistos Šventojo Sosto.~
62 SC,14 | su šventąja liturgija, iš jos tarsi plauktų ir į ją vestų
63 SC,15 | bei poveikio ir negebės jos mokyti. Todėl nepaprastai
64 SC,24 | liturginės sąrangos bei jos intencijos dėsnius ir pastaruoju
65 SC,43 | atstovaujančio ganytojo, nes jos tam tikru būdu vaizduoja
66 SC,89 | tebūnie taip atnaujinta, kad jos, kiek įmanoma, atitiktų
67 SC,99 | mažąsias valandas“, jei jos savo sandara panašios į
68 SC,103 | išganomąją veiklą, atliktą jos dieviškojo Sužadėtinio.
69 SC,104 | neatsiejamai sujungtą su jos Sūnaus išganomąja veikla.
70 SC,122 | bažnytinę muziką ir turtinti jos lobyną.~Tekuria jie tikros
71 SC,123 | ypač religinė dailė ir jos viršūnė – bažnytinė dailė.
72 GS,2 | susieta su žmonijos šeima ir jos istorija.~
73 GS,3 | istorijos scena, paženklinta jos pastangų, pralaimėjimų ir
74 GS,4 | žmonijai kelia nuostabą jos išradimai ir galybė, dažnai
75 GS,11 | duoti visuomenei ir ko iš jos tikėtis? kas laukia po gyvenimo
76 GS,11 | išgelbėti5. Taip pat tiki, kad jos Viešpats ir Mokytojas yra
77 GS,12 | tikrosios paskirties, todėl jos turi būti apvalytos.~Ką
78 GS,18 | didžiai vertina ir užsidegę jos siekia. Ir jie teisūs. Tik
79 GS,22 | tiek iš viso Bažnyčios ir jos narių gyvenimo. Eidama nepaliaujamo
80 GS,27 | visuomenės santvarka ir jos pažanga visada turi būti
81 GS,40 | negendamybe74. Meilė ir jos darbai išliks75, o visa
82 GS,41 | bendruomenės raugas, tartum jos siela86.~Kad žemiškoji ir
83 GS,41 | padėti žmonių šeimai ir jos istorijai tapti žmogiškesnei.~
84 GS,42 | gerbia sąžinės orumą ir jos apsisprendimo laisvę, be
85 GS,42 | atgaivina ir patvirtina jos orumą.~Jai patikėtos Evangelijos
86 GS,43(90)| antgamtinio tikslo. Visos jos veiklos prasmė iki pat paskutinio
87 GS,43 | tikėjimo ir meilės, kuriais jos vieningumas neišardomai
88 GS,43 | kiek tai priklauso nuo jos ir kiek gali būti susieta
89 GS,43 | kiek gali būti susieta su jos uždaviniu. Ji nieko karščiau
90 GS,44 | ji aiškiai žino, kad tarp jos narių99– ir kunigų, ir pasauliečių, –
91 GS,44 | yra viena nuo kitos yra jos skelbiama žinia ir Evangelijos
92 GS,44 | apsivalyti ir atsinaujinti, kad jos veide ryškiau suspindėtų
93 GS,45 | visuomeninė struktūra kaip jos vienybės Kristuje ženklas,
94 GS,45 | gyvenimo plėtotė įgalina tą jos santvarką giliau įžvelgti,
95 GS,49 | įkūręs santuoką su įvairiomis jos vertybėmis ir tikslais105.
96 GS,50 | todėl pajėgia sutaurinti jos kūninę raišką bei dvasinę
97 GS,50 | bei aukos dvasią ir prašys jos maldose. ~Tikra santuokinė
98 GS,51 | meilei būdinga tai, kad jos skirtos palikuonims gimdyti
99 GS,51 | vedybinės meilės ir viso iš jos plaukiančio šeimos gyvenimo
100 GS,53 | visuomenei arba įvairioms jos grupėms bei sluoksniams,
101 GS,58 | gundyti nepripažinti teigiamų jos vertybių. Tarp tų vertybių
102 GS,60 | visos bendruomenės arba jos dalies teisių, neperžengia
103 GS,61 | srityse, tačiau dera, kad jos visiškai galėtų pasirinkti
104 GS,66 | valiai. Priešingai, kiekvieno jos pažangos žingsnio tvarkyme
105 GS,72 | įvairuoja. Tačiau visos jos, net bendruomenei rūpintis
106 GS,75 | įprasmina ir kuri grindžia jos pirmapradę teisę. O bendroji
107 GS,76 | solidarumu bei atsižvelgimu į jos reikalus, būtiną vienybę
108 GS,77 | ir savarankiškos. Tačiau jos abi, nors ir skirtingu pagrindu,
109 GS,77 | Šią tarnybą visų gerovei jos vykdys juo sėkmingiau, juo
110 GS,77 | jomis kelia abejonių dėl jos liudijimo nuoširdumo arba
111 GS,80 | prigimtines tautų teises ir jos visuotinius principus. Pati
112 GS,80 | kiek galima tobulinti, kad jos geriau ir veiksmingiau padėtų
113 GS,82 | nepakenčiamą skriaudą. Jei jos ir toliau tęsis, reikia
114 GS,82 | bijoti, jog vieną kartą jos baigsis visomis pražūtingomis
115 GS,85 | žmonių giminės padėkos. Jos yra nelyginant pirmieji
116 GS,86 | pasiekusios nepriklausomybę, jos toli gražu nėra išsilaisvinusios
117 GS,88 | padalijimą.~Vyriausybė turi jos kompetencijai priklausančių
118 GS,91 | Kristaus teisingumą ir meilę. Jos uždavinys būtų žadinti katalikų
119 GS,93 | būtų ganytojai, ar kiti jos nariai. Juk tai, kas jungia
120 GS,94 | Evangelijos ir naudodamiesi jos galia, susijungę su visais
121 ChD,13 | patį kūno gyvenimą, šeimą, jos vienybę ir pastovumą, vaikų
122 ChD,13 | pilietinę bendruomenę su jos įstatymais ir įvairiomis
123 ChD,18 | vyskupijoje, tiek atskirose jos srityse vyskupo vadovaujama
124 ChD,19 | kunigų pastoracija arba išvis jos stokojančiais, kaip antai
125 ChD,21 | Šventasis Sinodas nuolankiai jos prašo, susitarus su Apaštalų
126 ChD,24 | patirties, reikalingų tinkamam jos valdymui ir apaštalavimui.
127 ChD,29 | Bažnyčią, visiškai atsideda jos tarnybai, ganydami vieną
128 ChD,41 | artimesnė ir patogesnė. Jos turi priklausyti arkivyskupo
129 PO,3 | susietos su vyskupų luomu, jos dalyvauja galioje, kuria
130 PO,4 | tačiau ne tam, kad nuo jos ar nuo bet kurio žmogaus
131 PO,4(20) | ir daro įvairiopą įtaką jos veiksenai, primesdamos šiai
132 PO,4(20) | bet joje gyvena, todėl jos vaikai yra tos bendruomenės
133 PO,4(20) | veikiami ir vedami, prisiima jos kultūrą, paklūsta jos įstatymams,
134 PO,4(20) | prisiima jos kultūrą, paklūsta jos įstatymams, laikosi jos
135 PO,4(20) | jos įstatymams, laikosi jos papročių. Šiuose Bažnyčios
136 PO,4 | iš šios avidės, idant ir jos klausytų Kristaus balso,
137 PO,6 | krikštu ir sutvirtinimu, jos priėmimas visiškai įjungia
138 PO,6 | liturgijoje taip, kad, atlikdami jos veiksmus, imtų nuoširdžiai
139 PO,7 | klestinčios draugijos, jei jos nepadės auklėti žmonių ir
140 PO,7 | krikščioniškos bendruomenės, jei jos pamatas ir šerdis nebus
141 PO,7(54) | niekuomet nebūti toli nuo jos, bet rinktis visiems į bažnyčią;
142 PO,7(54) | visiems į bažnyčią; niekas jos tenemenkina, savo nesilankymu
143 PO,8(64) | kapitulą (kan. 391) arba, jos nesant, vyskupijos konsultorių
144 PO,8(64) | institucijas peržiūrėti, idant jos labiau atitiktų dabarties
145 PO,10 | tautoje ir Dievo tautai – būti jos tėvais ir mokytojais, drauge
146 PO,11 | šalies kalbos ir nepažįsta jos papročių, jei tik įmanoma,
147 PO,12 | tauta tebūnie išmokoma, kad jos pareiga yra įvairiopai –
148 PO,14 | Šv. Mišias kasdien, nes jos yra Kristaus ir Bažnyčios
149 PO,15 | pamaldumo priemonėmis, nors jos ir daug padeda. Gyvenimo
150 PO,16 | kokios kuklios ar menkos jos būtų. Taip jie išlaiko ir
151 PO,17 | Bažnyčios ir vienatinio jos sužadėtinio Kristaus jungtuves,
152 PO,17 | Bažnyčia, nuolankiai ir karštai jos prašys. Šis Šventasis Sinodas
153 PO,17 | kad jis visada gausiai jos teiktų savo Bažnyčiai.~
154 PO,18 | mokymą ir Bažnyčios priesakus jos gali būti skirtos.~Bažnyčios
155 PO,22 | įstaigas jungti draugėn, kad jos būtų pajėgesnės ir plačiau
156 OT,3 | sritį arba ištisą šalį. Tegu jos metodiškai ir nuosekliai
157 OT,15 | teologijos mokslų suderinimą, kad jos abi sutartinai vis aiškiau
158 OT,16 | griežtai ieškoti tiesos, jos laikytis bei ją įrodyti,
159 OT,17 | teisinga, Dievo leidimu, jos turi, ir galėtų atmesti
160 OT,17 | perteikti visišką tiesos šviesą jos neturintiems.~
161 PC,2 | gyvenimas ir vaisingesnis jos apaštalavimas.~Idant šis
162 PC,3 | pagal išgales teprisiima jos darbus ir planus Šventojo
163 PC,7 | pačią maldą, semdamiesi jos iš tikrų krikšioniškojo
164 PC,7 | Bažnyčia ir visiškai teatsideda jos misijai.~
165 PC,8 | pavyzdžiu bei prisideda prie jos plėtimosi paslaptingu apaštališku
166 PC,9 | pavesti Bažnyčios ir atliktini jos vardu. Todėl visas jų narių
167 PC,16 | raištis (plg. Kol 3, 14); iš jos mes žinome, kad esame perėję
168 PC,16 | Jn 13, 35; 17, 21); iš jos plaukia didelė apaštališka
169 PC,17 | tebūnie panaikinta, idant jos galėtų geriau atlikti pavestojo
170 PC,25 | visiškai atitinkančiomis jos reikmes. Ir eiliniuose pamoksluose
171 AA,5 | pamaldžiai ją tegerbia ir jos motiniškai globai tepaveda
172 AA,7 | Todėl Bažnyčios ir visų jos narių apaštalavimu pirmiausia
173 AA,8 | tikrovės savarankiškumo, savitų jos tikslų, dėsnių, priemonių
174 AA,8 | visiškai išlaikant savitus jos dėsnius, ji būtų suderinta
175 AA,9 | tebūnie tvarkoma taip, kad jos gavėjai pamažu atsipalaiduotų
176 AA,10 | moterys, labai svarbu, kad jos plačiau dalyvautų įvairiose
177 AA,11 | tokia reikalinga, kad be jos net ganytojų apaštalavimas
178 AA,11 | įsitraukia į apaštališkus jos darbus; jie atveda į Bažnyčią
179 AA,12 | šeimos orumą ir teisėtą jos savarankiškumą. Tad jie
180 AA,20 | apaštalavimo sąjungų30; jos užsibrėžusios tai bendrą
181 AA,26 | dvasią pačioje sąjungoje ir jos santykiuose su kitomis draugijomis.~
182 AA,30 | sėkmingai imasi tvarkyti jos reikalus ir drauge kaip
183 AA,30 | liudytojas įtraukia ją ir jos veiklą į patį laikinųjų
184 AA,31 | reikalais. Tad visa šeima ir jos bendras gyvenimas tebūnie
185 AG,5(7) | buvo ne dovanos pradžia, o jos papildymas, nes ir patriarchus,
186 AG,7 | panaudoja ar gali panaudoti, jos veikime, kuriuo ji stengiasi
187 AG,7 | asmenims, kurie dar nėra jos nariai.~Be to, bendruomenės,
188 AG,7 | sąlygos iš naujo nereikalauja jos misijinės veiklos. Be to,
189 AG,7 | prigimties gelmių, skleisdama jos išganingąjį tikėjimą, plėsdama
190 AG,7 | plėsdama ir tobulindama jos katalikiškąją vienybę, palaikoma
191 AG,7 | katalikiškąją vienybę, palaikoma jos apaštališkumo, vykdydama
192 AG,7 | apaštališkumo, vykdydama jos koleginės hierarchijos įsipareigojimus
193 AG,7 | skleisdama bei ugdydama jos šventumą. Tuo misijų veikla
194 AG,9 | pačia žmogaus prigimtimi ir jos troškimais. Apreikšdama
195 AG,11 | milžiniškas misijų darbas jos tebelaukia. Juk du milijardai
196 AG,20 | dalies jau supanašėjęs su jos kultūra, pasiekia tam tikro
197 AG,20 | pašaukimus ugdyti56, kad šitaip jos palengva galėtų labiau apsirūpinti
198 AG,21 | savo kaimenės sąlygas, tiek jos krašto gyventojų pažiūras
199 AG,21 | misijų darbo kitose tautose, jos tartum atbaigia savo bendrystę
200 AG,22 | jų bendravime išryškėtų jos visuotinės vienybės ir solidarumo
201 AG,23 | drėkinamoje žemėje, traukia iš jos syvus, perkeičia ir paverčia
202 AG,23 | meno ir įvairių mokslo šakų jos perima visa, kas gali padėti
203 AG,26 | jau ugdymo laikotarpiu, jos tebūnie uoliai puoselėjamos
204 AG,27 | tautą, aukštai tevertina jos gyventojų paveldą, kalbą
205 AG,27 | giliausius įsitikinimus, kuriuos jos, vadovaudamosi savo šventomis
206 AG,39 | svarbiausia vieta, kadangi jos yra priemonės, padedančios
207 AG,40 | misijų užsidegimo, kad iš jos kiltų būsimieji Evangelijos
208 AG,42 | gyvi įrankiai dalyvauja jos išganomojoje misijoje93,
209 UR,2 | Kristaus palikimas; visos jos išpažįsta esančios Viešpaties
210 UR,4 | apeigų. Nėra abejonės, kad jos įvairiais būdais, priklausomai
211 UR,4 | trūkumų, išganymo slėpinyje jos anaiptol nėra beprasmės
212 UR,5 | mokymą bei išryškina būdingus jos bruožus. Šitoks dialogas
213 UR,5 | pačioje katalikų šeimoje, kad jos gyvenimas ištikimiau ir
214 UR,5 | visomis malonės priemonėmis, jos nariai negyvena tokiu įkarščiu,
215 UR,7 | sudaro išaugusi ištikimybė jos pašaukimui, ši ištikimybė
216 UR,9 | išmelsti vienybės malonei. Jos taip pat parodo tikruosius
217 UR,16 | būsimosios garbės laidą. Per jos šventimą su vyskupu susivienijusiems
218 UR,16 | bei Eucharistiją, kuriais jos ir dabar tebėra nepaprastai
219 UR,17 | bei nemažai prisideda prie jos uždavinio vykdymo. Todėl,
220 UR,18 | išreiškia liturginis gyvenimas, jos minta gyva apaštalų tradicija
221 UR,18 | dvasinių autorių raštais, jos padeda prideramai gyventi
222 UR,19 | institucijose bei įvairiopuose jos gyvenimo pavidaluose atietyje
223 UR,19 | Bažnyčias skiriančiai sienai, jos taps viena buveine, stovinčia
224 UR,23 | visiškos vienybės su mumis, ir jos, ypač dėl šventimų sakramento
225 UR,23 | Viešpaties mirtį ir prisikėlimą, jos išpažįsta, jog šitaip išreiškiamas
226 OE,2 | liudytojos, ir trokšdamas, kad jos klestėtų bei su nauju apaštališku
227 OE,3 | Bažnyčione ne tik nekenkia jos vienybei, bet net labiau
228 OE,4 | dvasiniu paveldu, tačiau visos jos lygiai patikėtos Romos popiežiaus
229 OE,4 | visoje Bažnyčioje. Tad visos jos lygiavertės, nė viena už
230 OE,13 | taip pat pageidauja, kad jos, reikalui esant, būtų atkurtos.~
231 OE,19 | forma privaloma tik dėl jos leistinumo [ad liceitatem];
232 IM,4 | krikščioniška dvasia, kad jos visiškai atitiktų didžias
233 IM,6 | visuomenės raidos ir glaudesnių jos narių tarpusavio ryšių informacija
234 IM,7 | visiškai bei tvirtai laikosi jos reikalavimų, veda jį į tobulybės
235 IM,12 | politinę bei meninę pusę, kad jos niekuomet neprieštarautų
236 IM,13 | galima įgyvendinti, nors jos yra labai naudingos, ypač
237 IM,17 | organizacijose. Tebūnie jos gausinamos ir grindžiamos
238 IM,18 | remti šias priemones, kai jos tarnauja tikrajai kultūrai
239 DH,2 | ir pažinę priimti ją ir jos laikytis.~Šventasis Sinodas
240 DH,4 | šitaip vieni kitiems padėtų jos ieškoti. O pažintąją tiesą
241 DH,4 | apsisprendimu priimti ir tvirtai jos laikytis.~Dieviškojo įstatymo
242 DH,4 | tarpininkaujant jo sąžinei; jos balso jis privalo ištikimai
243 DH,7 | religinę bendruomenę ar iš jos išstoti. Juo labiau prieštaraujama
244 DH,8 | žmogiškojoje visuomenėje, todėl jos taikymas paklūsta tam tikroms
245 DH,12 | pasaulietinę valdžią ir jos teises, liepdamas mokėti
246 DH,12 | prieštaraujantiems nenorėjo jos primesti jėga. Jo karalystė
247 DH,15 | tiesos, kuri yra Kristus. Jos uždavinys taip pat yra savo
248 NAe,2 | kokia kančios kilmė ir kokia jos paskirtis? koks kelias veda
249 NAe,3 | nors daug kur skiriasi nuo jos pačios tikimų ir mokomų
250 NAe,4 | o kartais net pamaldžiai jos šaukiasi. Be to, jie laukia
251 NAe,5 | Dievo išganomąjį slėpinį jos tikėjimo ir išrinkimo pradmenys
252 NAe,5 | Raštas, Jeruzalė nepažino jos aplankymo meto9, ir didžioji
253 NAe,5 | nemažai jų net priešinosi jos sklidimui10. Vis dėlto,
254 GE,Pra | pažanga bei plėtojimas yra jos veiklos dalis. Tuo remdamasis,
255 GE,3 | bendruomene, bet ypač dėl to, kad jos pareiga yra skelbti visiems
256 GE,10 | organiškai siekia, kad visose nuo jos priklausomose šios rūšies
257 GE,12 | labiau sustiprinti palaimingą jos įtaką šiandieniame ir ypač
|