bold = Main text
Document, Number grey = Comment text
1 LG,6 | Kristaus, Dievo Sūnaus ir žmogaus Sūnaus asmenyje, kuris atėjo „
2 LG,8 | Rom 12, 5).~Kaip visi žmogaus kūno nariai, nors jų yra
3 LG,8 | lyginti su uždaviniu, kurį žmogaus kūne atlieka gyvybės pradas –
4 LG,11 | idant visais krikščionio žmogaus darbais būtų atnašaujamos
5 LG,14 | pradžių sukurti vieningą žmogaus prigimtį ir išsklaidytuosius
6 LG,18 | garbei, velnio sąmyšiui ir žmogaus laimei. Kiekvienas Kristaus
7 LG,37 | krikščioniškoji sąžinė, nes jokia žmogaus veikla, net laikinųjų dalykų
8 LG,47 | vertės gėrybių, tikrajai žmogaus asmens pažangai nekliudo,
9 DV,3 | tiesa ir apie Dievą, ir apie žmogaus išganymą visa savo gelme
10 DV,7 | kurie pranoksta bet kokį žmogaus supratimą“6.~Šventasis Sinodas
11 DV,7 | galima pažinti prigimta žmogaus proto šviesa iš kūrinių“ (
12 DV,7 | apie Dievą, kurios iš esmės žmogaus protui nėra neprieinamos,
13 DV,14 | Tėvo Žodis, priėmęs trapų žmogaus kūną, tapo panašus į žmones.~ ~
14 DV,16 | visiems suteikia Dievo ir žmogaus pažinimą bei parodo, kaip
15 DV,16 | pamokymai apie Dievą, išganinga žmogaus gyvenimo išmintis ir įstabūs
16 DV,26 | malda, idant tarp Dievo ir žmogaus vyktų pokalbis. Juk „kai
17 SC,62 | dalykais gali būti nukreiptas į žmogaus šventinimą ir Dievo garbinimą. ~
18 SC,84 | Sandoros kunigas, priimdamas žmogaus prigimtį, šioje žemės tremtyje
19 SC,123 | kilnumas~122. Prie kilniausių žmogaus kūrybinės dvasios reiškimosi
20 GS,4 | šiandienio pasaulio raidą, žmogaus vietą ir uždavinį visatoje,
21 GS,4 | Kadangi siekiama išsaugoti žmogaus asmenį ir atnaujinti žmonių
22 GS,4 | skelbdamas aukščiausią žmogaus pašaukimą ir tvirtindamas,
23 GS | ĮVADINĖS PASTABOS~ŽMOGAUS BŪKLĖ ŠIUOLAIKINIAME PASAULYJE~
24 GS,5 | staigūs pokyčiai. Sukelti žmogaus proto galybės ir kūrybinės
25 GS,6 | apimties pokyčiais, dėl kurių žmogaus dvasios formavimesi vis
26 GS,6 | antžeminę erdvę.~Šitaip žmogaus protas tarsi irgi išplečia
27 GS,7 | būdą.~Šitaip nuolat gausėja žmogaus ryšiai su kitais. Pats jo „
28 GS,9 | Pagaliau nedermė kyla tarp žmogaus veiklos specializacijos
29 GS,11 | nederme, kurios šaknys yra žmogaus širdyje. Juk pačiame žmoguje
30 GS,11 | įsitikinę, kad ateisiančioji žmogaus viešpatystė žemėje patenkins
31 GS,11 | drąsuolius, manančius, jog žmogaus būtis neturi jokios reikšmės,
32 GS,11 | kreipiasi, norėdamas atskleisti žmogaus slėpinį ir padėti rasti
33 GS | PIRMA DALIS~BAŽNYČIA IR ŽMOGAUS PAŠAUKIMAS~
34 GS,12 | valios nubrėžtas pilnatviškas žmogaus pašaukimas, šitaip rodydamas
35 GS,12 | yra didžiai geros, tačiau žmogaus širdies sugedimas jas neretai
36 GS,12 | bendruomenę? Kokia galutinė žmogaus veiklos pasaulyje prasmė?
37 GS | PIRMAS SKYRIUS. ŽMOGAUS ASMENS ORUMAS~
38 GS,13 | atsakymą, atspindintį tikrąją žmogaus padėtį, paaiškinantį jo
39 GS,13 | kad tu jį atmeni? arba žmogaus sūnus, kad juo rūpiniesi?
40 GS,13 | Tačiau Dievas nesukūrė žmogaus vienišo; nuo pat pradžios
41 GS,14 | Tačiau pats Viešpats atėjo žmogaus išvaduoti ir pastiprinti,
42 GS,15 | Žmogaus sandara~14. Kūno ir sielos
43 GS,15 | kūno maištavimą. Tad pats žmogaus orumas reikalauja kūnu garbinti
44 GS,16 | ir susilpnintas. ~Protinė žmogaus prigimtis yra ir turi būti
45 GS,16 | būtų sužmoginta, kas tik žmogaus naujai atrandama. Pasaulio
46 GS,17 | Sąžinė yra slapčiausias žmogaus branduolys ir šventovė,
47 GS,18 | tobulumą bei tobulą laimę. Žmogaus orumas reikalauja, kad jis
48 GS,18 | priemonių jam pasiekti. Kadangi žmogaus laisvė sužalota nuodėmės,
49 GS,19 | naudingi, nepajėgia nuraminti žmogaus nerimo; biologinis gyvenimo
50 GS,20 | ir šaknys~19. Išskirtinis žmogaus orumo pagrindas yra jo pašaukimas
51 GS,21 | argumentų, taip iškeldamas žmogaus autonomijos troškimą, kad
52 GS,22 | patirčiai bei atimančių iš žmogaus jo įgimtą pranašumą. ~Tačiau
53 GS,22 | jokiu būdu neprieštarauja žmogaus orumui, nes šio orumo pagrindas
54 GS,22 | šiandien dažnai regime, žmogaus orumas kuo labiausiai pažeidžiamas;
55 GS,22 | atitinkanti slapčiausius žmogaus širdies troškimus, gindama
56 GS,22 | mokymas ne tik nemenkina žmogaus, bet teikia jo pažangai
57 GS,22 | kitas negali patenkinti žmogaus širdies: „Sukūrei mus sau“,
58 GS,23 | naujasis žmogus~22. Iš tiesų žmogaus slėpinys tikrai nepaaiškėja
59 GS,23 | pirmoji nuodėmė. Kadangi žmogaus prigimtis jame prisiimta,
60 GS,23 | susijungė su kiekvienu žmogumi. Žmogaus rankomis jis darbavosi,
61 GS,23 | rankomis jis darbavosi, žmogaus protu galvojo, žmogaus valia
62 GS,23 | žmogaus protu galvojo, žmogaus valia veikė30, žmogaus širdimi
63 GS,23 | žmogaus valia veikė30, žmogaus širdimi mylėjo. Gimęs iš
64 GS,23 | mirė už visus39 ir kadangi žmogaus galutinis pašaukimas tėra
65 GS,23 | slėpiniu.~Toks yra didingas žmogaus slėpinys, kurį tikintiesiems
66 GS,24 | dvasinėje ir moralinėje žmogaus prigimtyje.~Kadangi krikščioniškasis
67 GS,25 | Žmogaus pašaukimo bendruomeninis
68 GS,25 | 17, 21–22) ir atverdamas žmogaus protui neprieinamus akiračius,
69 GS,26 | tarpusavio priklausomybė~25. Iš žmogaus visuomeninio pobūdžio aišku,
70 GS,26 | visuomeninio pobūdžio aišku, kad žmogaus asmens plėtotė ir pačios
71 GS,26 | tikslas yra ir privalo būti žmogaus asmuo, savo prigimtimi reikalingas
72 GS,26 | su broliais vysto visus žmogaus talentus ir įgalina jį atitikti
73 GS,27 | kokiu orumu išsiskiria žmogaus asmuo, kuris visa pranoksta
74 GS,27 | raugas žadino ir tebežadina žmogaus širdyje neužgniaužiamą orumo
75 GS,28 | Pagarba žmogaus asmeniui~27. Pereidamas
76 GS,28 | sielą; kas tik prieštarauja žmogaus orumui, kaip nežmoniškos
77 GS,30 | institucijos turi stengtis tarnauti žmogaus orumui bei tikslui, ryžtingai
78 GS,31 | viena svarbiausių šiandienio žmogaus pareigų ir jais rūpintis.
79 GS,32 | ir kitiems žmonėms. Juk žmogaus laisvė dažnai susilpnėja,
80 GS | TREČIAS SKYRIUS. ŽMOGAUS VEIKLA PASAULYJE~
81 GS,35 | Žmogaus veiklos vertė~34. Vienas
82 GS,35 | asmeninis ir bendruomeninis žmogaus veikimas, milžiniškas žmonių
83 GS,35 | vaisius. O juo labiau auga žmogaus galybė, juo didesnė tampa
84 GS,36 | Žmogaus veiklos tvarkymas~35. Kadangi
85 GS,36 | žmogiškoji veikla kyla iš žmogaus, ji ir skirta žmogui. Mat
86 GS,36 | teikti nelyginant medžiagą žmogaus kilimui aukštyn, bet pati
87 GS,36 | savaime anaiptol nekelia žmogaus aukštyn.~Iš to plaukia,
88 GS,36 | aukštyn.~Iš to plaukia, kad žmogaus veiklai galioja ši taisyklė:
89 GS,37 | kad glaudesnis ryšys tarp žmogaus veiklos ir religijos neužgniaužtų
90 GS,37 | nepriklauso nuo Dievo ir gali būti žmogaus panaudojami be ryšio su
91 GS,38 | Nuodėmės sugadinta žmogaus veikla~37. Šventasis Raštas,
92 GS,38 | kad pažanga, ta didelė žmogaus gėrybė, atneša ir didelę
93 GS,38 | kasdien grasoma visokeriopa žmogaus veikla turi būti apvaloma
94 GS,39 | slėpinyje pasiekusi tobulybę žmogaus veikla~38. Dievo Žodis,
95 GS,39 | drauge moko, kad pamatinis žmogaus tobulumo, taigi ir pasaulio
96 GS,39 | tikėjimo sakramente, kuriame žmogaus užauginti gamtos pradai
97 GS,41 | Visa, ką pasakėme apei žmogaus asmens orumą, žmonių bendruomenę,
98 GS,41 | ypač gydydama ir pakylėdama žmogaus asmens orumą, ji sutvirtina
99 GS,42 | skelbti Dievo, galutinio žmogaus tikslo, slėpinį, ji kartu
100 GS,42 | atsiliepia į giliausius žmogaus širdies lūkesčius, tos širdies,
101 GS,42 | išlaikyti įsitikinimą dėl žmogaus prigimties orumą nepriklausomybės
102 GS,42 | negali taip gerai sergėti žmogaus asmens orumo ir laisvės,
103 GS,42 | nepanaikina teisėtos kūrinių, ypač žmogaus, autonomijos, bet veikiau
104 GS,42 | Evangelijos dėka Bažnyčia skelbia žmogaus teises; ji pripažįsta ir
105 GS,42 | Tačiau einant šiuo keliu, žmogaus asmens orumas ne tik neišsaugomas,
106 GS,44 | krikščionis stengiasi teikti žmogaus veiklai~43. Susirinkimas
107 GS,45 | aiškiau apreiškiančios paties žmogaus prigimtį bei atveriančios
108 GS,47 | Susirinkimas išdėstė, koks orus yra žmogaus asmuo ir kokį uždavinį –
109 GS,49 | ryšys jau nebepriklauso nuo žmogaus valios, nes pats Dievas
110 GS,51 | Sutuoktiniai žino, kad, vykdydami žmogaus gyvybės perdavimo ir auklėjimo
111 GS,51 | savo pareigas jie atliks su žmogaus ir krikščionio atsakingumu.
112 GS,52 | Santuokinė meilė ir pagarba žmogaus gyvybei~51. Susirinkimas
113 GS,52 | kuri turi būti atliekama žmogaus vertu būdu. Todėl gyvybė
114 GS,52 | veiksmus, atliekamus tikrąjį žmogaus orumą atitinkančiu būdu,
115 GS,52 | abipusio savęs dovanojimo ir žmogaus gyvybės kūrimo prasmės visumą
116 GS,52 | Tegu visi žino, kad žmogaus gyvybė ir pareiga ją perduoti
117 GS,52 | visada susiję su amžinąja žmogaus paskirtimi.~
118 GS,54 | Įžanga~53. Pačiam žmogaus asmeniui būdinga tai, kad
119 GS,54 | visišką žmogiškumą. Todėl žmogaus gyvenime visur esama kuo
120 GS,54 | pažangai.~Iš to plaukia, kad žmogaus kultūrai būtinas istorinis
121 GS,55 | kultūriniu požiūriu, moderniojo žmogaus gyvenimo sąlygos taip giliai
122 GS,55 | studijos giliau paaiškina žmogaus veikimą; istorijos mokslai
123 GS,58 | kultūra užimtų ypatingą vietą žmogaus pašaukimo pilnatvėje.~Savo
124 GS,58 | mažiau pavergta daiktų žmogaus dvasia gali laisviau garbinti
125 GS,59 | paliovos atnaujina puolusio žmogaus gyvenimą bei kultūrą, o
126 GS,60 | kad Bažnyčia nedraudžia „žmogaus meno ir mokslo kultūrai [...]
127 GS,61 | įgyvendinantys visų teisę į žmogaus ir visuomenės kultūrą, nepriklausomai
128 GS,62 | suderinti, tad „universalaus žmogaus“ vaizdinys vis labiau ir
129 GS,62 | išsaugoti savyje pilnatviško žmogaus asmens, kuriame šviečia
130 GS,62 | Tačiau visa tai nepajėgia žmogaus lavinimosi ištobulinti taip,
131 GS,62 | kultūros ir mokslo prasmę žmogaus asmeniui.~
132 GS,63 | Žmogaus bei visuomenės kultūros
133 GS,63 | siekia ištirti ypatingą žmogaus pobūdį, problemas bei patirtį,
134 GS,63 | pasaulį; jie siekia atskleisti žmogaus vietą istorijoje ir visatoje,
135 GS,63 | ir nubrėžti laimingesnio žmogaus likimo apmatus. Taip literatūra
136 GS,64 | sritys, pasižymi didėjančiu žmogaus įsiviešpatavimu gamtoje,
137 GS,65 | įvykdytas Dievo sumanymas žmogaus atžvilgiu140.~
138 GS,66 | Ekonominė pažanga privalo būti žmogaus kontroliuojama. Ji neturi
139 GS,68 | sąlygos ir laisvalaikis~67. Žmogaus darbas, kuriuo gaminamos
140 GS,68 | Nazarete. Iš čia kyla kiekvieno žmogaus pareiga ištikimas darbuotis,
141 GS,70(147)| 1962), p. 682: „Kiekvieno žmogaus pareiga, svarbi krikščionio
142 GS,72 | turi būti laikomas tarsi žmogaus laisvės pratęsimu. Galiausiai,
143 GS,75 | viešoji valdžia yra pagrįsta žmogaus prigimtimi, todėl priklauso
144 GS,76 | bendradarbiavimas viešajame gyvenime~75. Žmogaus prigimtį visiškau atitinka
145 GS,76 | laisvai siekti visiškos žmogaus gerovės. Į santykius tarp
146 GS,77 | jokia politine sistema, yra žmogaus asmens transcendentiškumo
147 GS,77 | Evangelijos tiesą ir visas žmogaus veiklos sritis apšviesdama
148 GS,79 | nuolatos. Be to, kadangi žmogaus valia nepastovi ir sužalota
149 GS,92 | pritaikyti pasaulį kilniam žmogaus orumui, siekti visuotinės
150 GS,93 | nei garbinančių didžias žmogaus dvasios vertybes, bet dar
151 ChD,13 | reikia labai branginti žmogaus asmenį, jo laisvę ir patį
152 PO,4 | nuo jos ar nuo bet kurio žmogaus užsisklęstų, o tam, kad
153 PO,12(89) | Viešpaties balsas neišmatuojamose žmogaus sielos gelmėse. Kitas yra
154 PO,16 | liudija apaštalas: „Kaip vieno žmogaus neklusnumu daugelis tapo
155 PO,18 | gėrybės būtinos asmeninei žmogaus pažangai. Tad jie tebūnie
156 OT,16 | įgyti tvirtą ir vieningą žmogaus, pasaulio ir Dievo pažinimą,
157 PC,13 | ypatingu būdu išlaisvina žmogaus širdį (plg. 1 Kor 7, 32–
158 PC,13 | neįmanomas arba kenkiąs žmogaus pažangai, ir tam tikra dvasine
159 PC,15 | klusnumas ne tik nemenkina žmogaus asmens orumo, bet, didindamas
160 AA,5 | vertę tiek jų pačių, tiek žmogaus tikslo atžvilgiu.~Kas turi
161 AA,8 | yra priemonės galutiniam žmogaus tikslui siekti, bet ir turi
162 AA,8 | ypatingo kilnumo iš jų ryšio su žmogaus asmeniu, kuriam tarnauti
163 AA,8 | padaro tinkamus visapusiškam žmogaus pašaukimui žemėje.~Naudojimasis
164 AA,8 | žvelgdavo į tikrąjį Dievą, į žmogaus prigimtį ir į moralinio
165 AA,8 | neretai trypiamas ir pats žmogaus asmuo. Ir mūsų dienomis
166 AA,9 | Mt 25, 40). Priimdamas žmogaus prigimtį, tam tikru antgamtiniu
167 AA,30 | ugdymas apima visapusišką žmogaus ugdymą, pritaikytą kiekvieno
168 AA,30 | reikia nuolat tobulinti, nes žmogaus asmuo vis labiau bręsta
169 AG,4 | neturtą (plg. 2 Kor 8, 9). Žmogaus Sūnus atėjo ne tam, kad
170 AG,4 | Lk 4, 18). Arba vėl: „Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti,
171 AG,8 | kai visi, turintys dalį žmogaus prigimtyje, Šventąja Dvasia
172 AG,8(21) | jame atgyja visiems bendras žmogaus asmuo. Todėl jis pavadintas
173 AG,9 | glaudžiai susijusi su pačia žmogaus prigimtimi ir jos troškimais.
174 AG,9 | paženklintoms drauge ir žmogaus nuodėmės, ir Dievo palaiminimo, „
175 AG,10 | garbei, velnio sąmyšiui ir žmogaus laimei26. Šitaip misijų
176 AG,13 | veiksmu, kuriuo Dievas siekė žmogaus. Taigi, kaip kad Kristus
177 UR,13 | tiek deramai vertinant žmogaus asmens orumą, tiek skleidžiant
178 UR,16 | pripažintas Dievo Sūnumi ir Žmogaus Sūnumi, Rytuose aukštinama
179 UR,25 | Bažnyčios vienybę viršija žmogaus jėgas ir sugebėjimus. Todėl
180 IM,2 | laikais, Dievo padedamas žmogaus genijus padarė kūrinijoje,
181 IM,2 | kurie labiau susiję su žmogaus dvasia ir kurie atvėrė naujus
182 IM,6 | įstatymų ir nepažeidžiama žmogaus teisių bei orumo. Juk ne
183 IM,7 | kitas, nors ir iškilias, žmogaus veiklos sritis, neišskiriant
184 DH,2 | 1. Žmogaus asmens orumą mūsų laikų
185 DH,2 | pirmiausia liečia dvasinį žmogaus gėrį ir ypač tai, kas susiję
186 DH,2 | mokymą apie neliečiamas žmogaus asmens teises ir teisinę
187 DH,3 | tikrųjų grindžiama pačiu žmogaus asmens orumu, kuris pažįstamas
188 DH,3 | Dievo žodžio, ir protu2. Ši žmogaus asmens teisė į tikėjimo
189 DH,4 | Tikėjimo laisvė ir žmogaus santykis su Dievu~3. Tai
190 DH,4 | atminus, jog aukščiausia žmogaus gyvenimo nuostata yra pats
191 DH,4 | sprendimus.~Tiesos ieškoti reikia žmogaus asmens orumą ir visuomenę
192 DH,4 | uždrausti3. Pati visuomeninė žmogaus prigimtis reikalauja vidinius
193 DH,4 | bendruomeniniu būdu.~Taigi žmogaus asmeniui ir pačiai Dievo
194 DH,5 | reikalauja tiek visuomeninė žmogaus, tiek pačios religijos prigimtis.~
195 DH,5 | organizacijas, pagrįsta visuomenine žmogaus prigimtimi ir pačiu tikėjimo
196 DH,7 | tobulumą, pirmiausia glūdi žmogaus asmens teisių ir pareigų
197 DH,7 | ir skatinti neliečiamas žmogaus teises esmingu būdu yra
198 DH,10 | Vatikano Sinodas skelbia apie žmogaus teisę į tikėjimo laisvę,
199 DH,10 | patirtis geriau atskleidė žmogaus protui, ko tas orumas reikalauja.
200 DH,10 | srityje, jis atskleidžia žmogaus asmens orumą visu jo mastu,
201 DH,10 | parodo, kaip Kristus gerbė žmogaus laisvę, šiam vykdant pareigą
202 DH,12 | į kilnumą savo sukurtojo žmogaus asmens, kuris turi pats
203 DH,12 | jėga17, Kristus vadino save Žmogaus Sūnumi, kuris atėjo, „kad
204 DH,13 | laisvės reikalavimas atitinka žmogaus kilnumą bei Dievo apreiškimą,
205 DH,15 | plaukiančius iš pačios žmogaus prigimties. Be to, krikščionys
206 NAe,3 | dalyvaujančios dalykų kaitoje ir žmogaus gyvenimo įvykiuose, o kartais
207 NAe,5 | sukurtais pagal Dievo paveikslą. Žmogaus santykiai su Dievu Tėvu
208 NAe,5 | ir tautų diskriminaciją žmogaus orumo ir iš jo kylančių
209 GE,Pra | Auklėjimo didžią svarbą žmogaus gyvenimui ir augančią įtaką
210 GE,Pra | ir pilnatvišku žemiškuoju žmogaus gyvenimu, kiek jis susijęs
211 GE,Pra(3) | Plg. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, priimta
212 GE,Pra(3) | deklaracija (1959 lapkričio 20). – Žmogaus ir pagrindinių teisių apsaugos
213 GE,Pra(3) | kovo 20). – Dėl Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos plg.
214 GE,1(5) | l. c., p. 259 s. – Plg. žmogaus teisių deklaracijas išn.
215 GE,2 | auklėjimu ne tik siekiama tokios žmogaus asmens brandos, apie kurią
216 GE,2 | įtrauktos į Kristaus atpirktojo žmogaus pilnatvės sampratą, tarnautų
217 GE,3 | padeda puoselėti visapusišką žmogaus asmens tobulumą, kelti žemiškosios
218 GE,4 | dvasios puoselėjimo bei žmogaus ugdymo. Prie tokių dera
219 GE,6 | prieštaraujančio įgimtoms žmogaus asmens teisėms, pačios kultūros
220 GE,8 | įgyjamas pasaulio, gyvenimo ir žmogaus pažinimas būtų nušviestas
|