bold = Main text
     Document,  Number                                       grey = Comment text

1001    LG,66     |           tikėjimo tiesas, būdama minima ir gerbiama, veda tikinčiuosius
1002    LG,66     |                  į savo Sūnų bei jo auką ir meilę Tėvui. O Kristaus
1003    LG,66     |                 pirmyn tikėjimu, viltimi ir meile, visur ieškodama ir
1004    LG,66     |                ir meile, visur ieškodama ir klausydama Dievo valios.
1005    LG,66     |           klausydama Dievo valios. Todėl ir savo apaštalavimo darbe
1006    LG,66     |              Šventosios Dvasios pradėtas ir gimė iš Mergelės, idant
1007    LG,66     |                 idant per Bažnyčią gimtų ir augtų tikinčiųjų širdyse.
1008    LG,67     |                 Mergelės kulto prigimtis ir pagrindas~66. Dievo malone
1009    LG,67     |                  Sūnaus virš visų angelų ir žmonių kaip švenčiausioji
1010    LG,67     |               kurios prieglobstin pavojų ir reikmės slegiami tikintieji
1011    LG,67     |                 nuostabiai augti pagarba ir meile, jos šaukimusi ir
1012    LG,67     |                  ir meile, jos šaukimusi ir jos sekimu, pasak jos pačios
1013    LG,67     |               toks jis visada Bažnyčioje ir buvo – nors ir visiškai
1014    LG,67     |                Bažnyčioje ir buvo – nors ir visiškai ypatingas, iš esmės
1015    LG,67     |             Tėvui bei Šventajai Dvasiai, ir tam garbinimui nepaprastai
1016    LG,67     |       pasitarnauja. Neperžengdama sveiko ir ortodoksalaus mokymo ribų,
1017    LG,67     |             pavidalus, pritaikytus laiko ir vietos sąlygomis, tikinčiųjų
1018    LG,67     |          sąlygomis, tikinčiųjų pobūdžiui ir dvasiai. Jais gerbiant Motiną,
1019    LG,67     |          pažįstamas, mylimas, garbinamas ir Sūnus, kuriame visa yra (
1020    LG,67     |                  yra (plg. Kol 1, 15–16) ir kuriame amžinasis Tėvas „
1021    LG,68     |              moko šio katalikiško mokymo ir drauge ragina visus Bažnyčios
1022    LG,68     |               būdus, kuriais ji gerbiama ir apie kuriuos amžių bėgyje
1023    LG,68     |                atsiliepęs magisteriumas, ir pamaldžiai laikytis praeityje
1024    LG,68     |                  palaimintosios Mergelės ir šventųjų paveikslų gerbimo193.
1025    LG,68     |         paveikslų gerbimo193. O teologus ir dieviškojo žodžio skelbėjus
1026    LG,68     |               Tėvų bei Mokytojų veikalus ir Bažnyčios liturgines apeigas,
1027    LG,68     |         palaimintosios Mergelės vaidmenį ir privilegijas, kurios visada
1028    LG,68     |                   visos tiesos, šventumo ir pamaldumo šaltiniu. Rūpestingai
1029    LG,68     |                tevengia jie tokių žodžių ir darbų, kurie galėtų atsiskyrusiuosius
1030    LG,68     |                 nėra nei koks bergždžias ir praeinąs jausmas, nei kokia
1031    LG,68     |        Gimdytojos prakilnumo pripažinimą ir skatina mus mylėti savo
1032    LG        |                  Marija – tikros vilties ir paguodos ženklas žemėje
1033    LG,69     |              danguje jau pašlovinta kūnu ir siela Jėzaus Motina yra
1034    LG,69     |         atbaigsimos Bažnyčios paveikslas ir pradžia, taip šioje žemėje,
1035    LG,69     |               tautai kaip tikros vilties ir paguodos ženklas. ~
1036    LG,70     |           Šventąjį Sinodą labai džiugina ir guodžia tai, kad ir tarp
1037    LG,70     |             džiugina ir guodžia tai, kad ir tarp atsiskyrusiųjų brolių
1038    LG,70     |                  deramą garbę Viešpaties ir Išganytojo Motinai. Tai
1039    LG,70     |          rytiečius, su didžiu užsidegimu ir pamaldžia dvasia susiburiančius
1040    LG,70     |                tegul karštai prašo Dievo ir žmonių Motiną, kad ji, savo
1041    LG,70     |           padėjusi gimstančiai Bažnyčiai ir dabar išaukštinta danguje
1042    LG,70     |           danguje virš visų palaimintųjų ir angelų, visų šventųjų bendrystėje
1043    LG,70     |                 iki vģsos tautų šeimos – ir krikščioniškomis vadinamos,
1044    LG,70     |              krikščioniškomis vadinamos, ir dar nepažįstančios savo
1045    LG,70     |                savo Išganytojo – taikoje ir santarvėje laimingai susiburs
1046    LG,70     |              Dievo tautą švenčiausiosios ir nedaliosios Trejybės garbei. ~ ~
1047    DV,2      |               Sinodas pagarbiai išklauso ir su pasitikėjimu, laikydamasis
1048    DV,2      |            gyvenimą, kuris buvo pas Tėvą ir pasirodė mums, ką matėme
1049    DV,2      |                 pasirodė mums, ką matėme ir girdėjome, skelbiame ir
1050    DV,2      |                  ir girdėjome, skelbiame ir jums, kad ir jūs turėtumėte
1051    DV,2      |                   skelbiame ir jums, kad ir jūs turėtumėte bendravimą
1052    DV,2      |                  bendravimas yra su Tėvu ir su jo Sūnumi Jėzumi Kristumi“ (
1053    DV,2      |                 Todėl, sekdamas Tridento ir Vatikano I Susirinkimo pėdomis,
1054    DV,2      |               apie dieviškąjį apreiškimą ir jo perteikimą, idant visas
1055    DV,3      |             prigimtis~2. Dėl savo gerumo ir išminties Dievas panorėjo
1056    DV,3      |              Dievas panorėjo apsireikšti ir atskleisti savo valios slėpinį (
1057    DV,3      |        Šventojoje Dvasioje pasiekia Tėvą ir tampa dieviškosios prigimties
1058    DV,3      |                 Iš 33, 11; Jn 15, 14–15) ir su jais kalbasi (plg. Bar
1059    DV,3      |                 norėdamas juos pakviesti ir priimti į savo bendrystę.
1060    DV,3      |        tarpusavyje susijusiais veiksmais ir žodžiais, kad išganymo istorijoje
1061    DV,3      |                atlikti darbai atskleistų ir patvirtintų tai, ko mokė
1062    DV,3      |                 patvirtintų tai, ko mokė ir ką išreiškė žodžiais, o
1063    DV,3      |                 o žodžiai skelbtų darbus ir aiškintų juose glūdintį
1064    DV,3      |                  per šį apreiškimą tiesa ir apie Dievą, ir apie žmogaus
1065    DV,3      |          apreiškimą tiesa ir apie Dievą, ir apie žmogaus išganymą visa
1066    DV,3      |              viso apreiškimo tarpininkas ir drauge pilnatvė2.~
1067    DV,4      |             Žodžiu kuriąs (plg. Jn 1, 3) ir palaikąs Dievas be perstojo
1068    DV,4      |            kūriniais (plg. Rom 1, 19–20) ir, norėdamas atverti jiems
1069    DV,4      |                  išganymą, pradžioje net ir pats apsireiškė pirmiesiems
1070    DV,4      |               pažadėdamas atpirkimą. Jis ir toliau be paliovos rūpinosi
1071    DV,4      |                kurią po patriarchų Mozės ir pranašų pastangomis mokė
1072    DV,4      |                 save – vienintelį gyvąjį ir tikrąjį Dievą, rūpestingą
1073    DV,4      |           tikrąjį Dievą, rūpestingą Tėvą ir teisingą teisėją; mokė laukti
1074    DV,5      |           pilnatvė~4. Dievas, daug kartų ir įvairiais būdais kalbėjęs
1075    DV,5      |                  žmones, tarp jų gyventi ir atskleisti jiems Dievo gelmes (
1076    DV,5      |                Dievo žodžius“ (Jn 3, 34) ir atlieka išganymo darbą,
1077    DV,5      |                17, 4). Kas jį mato, mato ir Tėvą (plg. Jn 14,9). Pačiu
1078    DV,5      |                 14,9). Pačiu savo buvimu ir pasirodymu, žodžiais ir
1079    DV,5      |                  ir pasirodymu, žodžiais ir darbais, ženklais ir stebuklais,
1080    DV,5      |            žodžiais ir darbais, ženklais ir stebuklais, ypač mirtimi
1081    DV,5      |                 stebuklais, ypač mirtimi ir garbingu prisikėlimu iš
1082    DV,5      |                 prisikėlimu iš numirusių ir pagaliau Šventosios Dvasios
1083    DV,5      |              galutinai baigia apreiškimą ir dievišku liudijimu patvirtina,
1084    DV,5      |            nuodėmės bei mirties tamsybių ir prikeltų amžinajam gyvenimui.~
1085    DV,5      |             išganymo tvarka, kaip naujas ir galutinis testamentas, jau
1086    DV,5      |                Kristus (plg. 1 Tim 6, 14 ir Tit. 2, 13).~
1087    DV,6      |               atiduoda visą save, „protu ir valia visiškai paklusdamas
1088    DV,6      |              atsiskleidžiančiam Dievui“4 ir noromis pritardamas jo apreiškimui.
1089    DV,6      |               reikia pirmiau ateinančios ir padedančios Dievo malonės
1090    DV,6      |               Toji Dvasia paveikia širdį ir palenkia ją į Dievą, atveria
1091    DV,6      |              Dievą, atveria dvasios akis ir teikia „malonumą kiekvienam
1092    DV,6      |               kiekvienam pritarti tiesai ir ją tikėti“5. Kad apreiškimas
1093    DV,7      |                              Apreiškimas ir prigimtas Dievo pažinimas~
1094    DV,7      |            Dievas norėjo atskleisti save ir tai, kas jo amžinai nuspręsta
1095    DV,7      |               Dievą, visų dalykų pradžią ir tikslą, tikrai galima pažinti
1096    DV,7      |       nekliudomai, su tvirtu įsitikinimu ir be jokios klaidos pažinti“7.~ ~
1097    DV,7(7)   |               pats Ten pat // Denz. 1785 ir 1786 (3004 ir 3005).~
1098    DV,7(7)   |                 Denz. 1785 ir 1786 (3004 ir 3005).~
1099    DV,8      |                                Apaštalai ir jų įpėdiniai – Apreiškimo
1100    DV,8      |            nepaliestai išsaugota amžiams ir perduota visoms kartoms.
1101    DV,8      |        Evangeliją, kurią jis pats įvykdė ir savo lūpomis skelbė kaip
1102    DV,8      |             kiekvienos išganingos tiesos ir dorovės šaltinį8, kad perteiktų
1103    DV,8      |                 girdėję iš Kristaus lūpų ir patyrę iš jo elgesio bei
1104    DV,8      |             Dvasios. Tai ištikimai vykdė ir tie apaštalai bei jų aplinkos
1105    DV,8      |             paliovos Bažnyčioje visiškai ir gyvai išlaikoma, apaštalai
1106    DV,8      |              Taigi ši šventoji Tradicija ir abiejų Testamentų Šventasis
1107    DV,9      |               Taigi, ką skelbė apaštalai ir kas ypatingu būdu buvo išreikšta
1108    DV,9      |             Dievo tautai šventai gyventi ir auginti jos tikėjimą. Taip
1109    DV,9      |           Bažnyčia savo mokymu, gyvenimu ir apeigomis pratęsia bei perduoda
1110    DV,9      |                kartoms visa, kuo ji yra, ir visa, kuo ji tiki.~Šventosios
1111    DV,9      |            pažengia pirmyn12, nes didėja ir perduotų dalykų, ir žodžių
1112    DV,9      |               didėja ir perduotų dalykų, ir žodžių supratimas, tiek
1113    DV,9      |              savo širdyje (plg. Lk 2, 19 ir 51), tiek dėl dvasinių dalykų,
1114    DV,9      |            įliejami į Bažnyčios tikėjimo ir maldos veiklą bei gyvenimą.
1115    DV,9      |                  šventųjų knygų kanonas. Ir pats šventasis Raštas giliau
1116    DV,9      |                 Raštas giliau suvokiamas ir nuolat tampa aktualus. Taip
1117    DV,9      |                  gyvai skamba Bažnyčioje ir per ją – pasaulyje, veda
1118    DV,9      |               tikinčiuosius į visą tiesą ir gausiai juose pasėja Kristaus
1119    DV,10     |                               Tradicijos ir Šventojo Rašto ryšys~9.
1120    DV,10     |                 Taigi Šventoji Tradicija ir Šventasis Raštas yra glaudžiai
1121    DV,10     |              glaudžiai tarp savęs susiję ir bendrauja. Juk abu jie plaukia
1122    DV,10     |            plaukia iš to paties šaltinio ir tam tikru būdu suteka į
1123    DV,10     |                Tradicija Jėzaus Kristaus ir Šventosios Dvasios patikėtą
1124    DV,10     |           ištikimai jį saugotų, aiškintų ir skleistų. Todėl Bažnyčia
1125    DV,10     |               visa, kas apreikšta. Todėl ir vieną, ir kitą reikia priimti
1126    DV,10     |               apreikšta. Todėl ir vieną, ir kitą reikia priimti ir jiems
1127    DV,10     |                   ir kitą reikia priimti ir jiems nusilenkti lygiai
1128    DV,10     |         nusilenkti lygiai dievobaimingai ir pagarbiai13.~
1129    DV,11     |            Šventasis Raštas, Dievo tauta ir magisteriumas~10. Šventoji
1130    DV,11     |     magisteriumas~10. Šventoji Tradicija ir Šventasis Raštas sudaro
1131    DV,11     |             besilaikanti apaštalų mokymo ir bendravimo, duonos laužymo
1132    DV,11     |               bendravimo, duonos laužymo ir maldų (plg. Apd 2, 42).
1133    DV,11     |                plg. Apd 2, 42). Vadovams ir tikintiesiems nepaprastai
1134    DV,11     |         perteiktojo tikėjimo, jį vykdant ir išpažįstant, tarp jų užsimezga
1135    DV,11(14) |                 su kunigu sujungta tauta ir savo ganytoją sekanti kaimenė“.~
1136    DV,11     |               Dievo Žodžio, jo liepiamas ir Šventosios Dvasios padedamas,
1137    DV,11     |              padedamas, šventai jį saugo ir ištikimai aiškina. Iš šio
1138    DV,11     |              Tradicija, Šventasis Raštas ir Bažnyčios Magisteriumas
1139    DV,11     |                  taip tarpusavyje susiję ir susijungę, kad vienas be
1140    DV        |                ŠVENTOJO RAŠTO ĮKVĖPTUMAS IR AIŠKINIMAS~
1141    DV,12     |                Šventojo Rašto įkvėptumas ir tikrumas~11. Dievo apreikštieji
1142    DV,12     |           apreikštieji dalykai, užrašyti ir išdėstyti Šventajame Rašte,
1143    DV,12     |                 Bažnyčia laiko šventomis ir kanoninėmis ištisas Senojo
1144    DV,12     |                ištisas Senojo Testamento ir Naujojo Testamento knygas
1145    DV,12     |                  jų autorius yra Dievas, ir kaip tokios jos buvo perduotos
1146    DV,12     |               kad, Dievui veikiant juose ir per juos19, kaip tikri autoriai
1147    DV,12     |             tikri autoriai užrašytų visa ir tik tai, ko jis norėjo20.~
1148    DV,12(19) |                            Žmoguje“ (in) ir „per žmogų“ (per hominem);
1149    DV,12(19) |                    2 Sam 23, 2; Mt 1, 22 ir kt. (per). – Vatikano I
1150    DV,12     |                Raštas tvirtai, ištikimai ir be klaidos moko tiesos,
1151    DV,12     |                Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti,
1152    DV,13     |                iš tikrųjų turėjo omenyje ir ką Dievas norėjo jų žodžiais
1153    DV,13     |               dalykų, reikia atsižvelgti ir į „literatūrinius žanrus“.
1154    DV,13     |                tiesą vis kitaip pateikia ir skirtingu būdu išreiškia
1155    DV,13     |                 skirtingu būdu išreiškia ir įvairiopas istorinis tekstas,
1156    DV,13     |            įvairiopas istorinis tekstas, ir pranašystė, ir poezija,
1157    DV,13     |                  tekstas, ir pranašystė, ir poezija, ir dar kitoks raiškos
1158    DV,13     |                  pranašystė, ir poezija, ir dar kitoks raiškos būdas.
1159    DV,13     |              sąlygomis, norėjo išreikšti ir išreiškė tada vartotais
1160    DV,13     |               įprastą jauseną, kalbėseną ir pasakojimo būdą, tiek į
1161    DV,13     |         Šventasis Raštas yra skaitytinas ir aiškintinas ta pačia Dvasia,
1162    DV,13     |               viso Šventojo Rašto turinį ir vieningumą, neišleidžiant
1163    DV,13     |               visos Bažnyčios Tradicijos ir tikėjimo analogijos. O egzegetų
1164    DV,13     |                 stengtis giliau suprasti ir išdėstyti Šventojo Rašto
1165    DV,13     |                  Dievo žodžio saugotojos ir aiškintojos pareigas26.~
1166    DV,14     |           pasirodo įstabus, Dievo tiesos ir šventumo niekada nemažinąs
1167    DV,14     |             neapsakomą Dievo maloningumą ir kaip jis, rūpestingai atsižvelgdamas
1168    DV,15     |                  rūpestingai sumanydamas ir rengdamas visai žmonių giminei
1169    DV,15     |                 Abraomu (plg. Pr 15, 18) ir per Mozę su Izraelio liaudimi (
1170    DV,15     |                  jis apsireiškė žodžiais ir darbais kaip vienintelis,
1171    DV,15     |               Dievo keliai pas žmonėmis, ir, pačiam Dievui kalbant pranašų
1172    DV,15     |                   tuos kelius vis giliau ir aiškiau suprastų ir vis
1173    DV,15     |               giliau ir aiškiau suprastų ir vis plačiau skelbtų tautoms (
1174    DV,15     |                 išpranašauta, papasakota ir paaiškinta išganymo tvarka
1175    DV,15     |             parašyta, kad mes ištvertume ir Raštų paguoda turėtume vilties“ (
1176    DV,16     |                  visą Atpirkėjo Kristaus ir Mesijo karalystės atėjimą,
1177    DV,16     |                   Jn 5, 39; 1 Pt. 1, 10) ir įvairiais ženklais išreikšti (
1178    DV,16     |            laikus visiems suteikia Dievo ir žmogaus pažinimą bei parodo,
1179    DV,16     |               bei parodo, kaip teisingas ir gailestingas Dievas elgiasi
1180    DV,16     |          žmonėmis. Nors tose knygose yra ir netobulų bei laikinų dalykų,
1181    DV,16     |                žmogaus gyvenimo išmintis ir įstabūs maldos turtai, pagaliau
1182    DV,17     |               Testamentų knygų įkvėpėjas ir autorius, taip išmintingai
1183    DV,17     |             evengelinį skelbimą30, įgyja ir parodo visą savo reikšmę
1184    DV,17     |                savo ruožtu jos nušviečia ir paaiškina.~ ~
1185    DV,18     |        pranašesniu būdu mums pristatomas ir parodo savo jėgą Naujojo
1186    DV,18     |               Gal 4, 4), Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų, pilnas
1187    DV,18     |                tarp mūsų, pilnas malonės ir tiesos (plg. Jn 1, 14).
1188    DV,18     |               Dievo karalystę, veiksmais ir žodžiais parodė Tėvą bei
1189    DV,18     |                 garbingu žengimu į dangų ir Šventosios Dvasios atsiuntimu.
1190    DV,18     |          apreiškė jį Kristaus apaštalams ir pranašams (plg. Ef 3, 4–
1191    DV,18     |                Jėzų Kristų bei Viešpatį, ir suburtų Bažnyčią. Naujojo
1192    DV,19     |                  Rašto knygas, įskaitant ir Naująjį Testamentą, nes
1193    DV,19     |                mūsų Išganytojo, gyvenimą ir mokymą.~Keturias Evangelijas
1194    DV,19     |              Evangelijas Bažnyčia visada ir visur laikė ir tebelaiko
1195    DV,19     |           Bažnyčia visada ir visur laikė ir tebelaiko kilusiomis iš
1196    DV,19     |                 skelbė, paskui jie patys ir kiti jų meto apaštališkos
1197    DV,19     |                  pagal Matą, Morkų, Luką ir Joną31.~
1198    DV,20     |                  Motina Bažnyčia tvirtai ir nesvyruodama teigė ir tebeteigia,
1199    DV,20     |            tvirtai ir nesvyruodama teigė ir tebeteigia, kad tos Keturios
1200    DV,20     |                  žmonių, iš tikrųjų darė ir mokė jų amžinajam išganymui
1201    DV,20     |                tai, ką jis buvo kalbėjęs ir padaręs, apaštalai perdavė
1202    DV,20     |       klausytojams su geresniu supratimu ir patys, išmokyti garbingųjų
1203    DV,20     |                 Kristaus gyvenimo įvykių ir apšviesti tiesos Dvasios32,
1204    DV,20     |            perteiktų mums tai, kas tikra ir nuoširdu34. Mat jie rašė,
1205    DV,20     |                  nuo pradžios patys matė ir buvo žodžio tarnai“, idant
1206    DV,21     |                Keturių evangelijų, apima ir šventojo Pauliaus laiškus
1207    DV,21     |                 bei įstabų jos paplitimą ir pranašauja jos garbingą
1208    DV,21     |              apaštalais (plg. Mt 28, 20) ir atsiuntė jiems Dvasią Užtarėją,
1209    DV,22     |          dieviškuosius Raštus taip, kaip ir patį Viešpaties kūną, nesiliaudama,
1210    DV,22     |               šventoje liturgijoje, imti ir teikti tikintiesiems gyvenimo
1211    DV,22     |              Tradicija ji visuomet laikė ir tebelaiko svarbiausia savo
1212    DV,22     |                nes, būdami Dievo įkvėpti ir vieną kartą visiems laikams
1213    DV,22     |              pateikia paties Dievo žodį, ir jų dėka iš pranašų bei apaštalų
1214    DV,22     |                Bažnyčios skelbimas, kaip ir pati krikščionių religija,
1215    DV,22     |                Šventojo Rašto gaivinamas ir vedamas. Juk šventosiose
1216    DV,22     |              meile pasitinka savo vaikus ir kalbasi su jais. Mat Dievo
1217    DV,22     |                 slepia savyje tokią jėgą ir stiprybę, kad jis pasirodo
1218    DV,22     |          pasirodo esąs Bažnyčios ramstis ir gyvumas, jos vaikams – tikėjimo
1219    DV,22     |          tvirtybė, sielos maistas, tyras ir neišsenkąs dvasinio gyvenimo
1220    DV,22     |                    Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas“ (Žyd 4, 12), „
1221    DV,22     |                  jis turi galią išugdyti ir duoti paveldėjimą tarp visų
1222    DV,23     |             Septuaginta. Ji visada gerbė ir kitus rytietiškuosius bei
1223    DV,23     |                kitas kalbas būtų tinkami ir tikslūs, ypač kad būtų atlikti
1224    DV,23     |             vertimai, pasitaikius progai ir Bažnyčios vadovybei pritarus,
1225    DV,24     |               bei Vakarų Bažnyčios Tėvus ir šventąsias liturgijas. O
1226    DV,24     |        liturgijas. O katalikai egzegetai ir kiti šventosios teologijos
1227    DV,25     |                         Šventasis Raštas ir teologija~24. Šventoji teologija
1228    DV,25     |             Tradicija kaip amžinu pamatu ir jame pati be galo sutvirtėja
1229    DV,25     |             Rašto žodžiu gaiviai maitina ir šventai brandina žodžio
1230    DV,25     |                 pamokslus, katechizaciją ir bet kokį krikščionišką ugdymą,
1231    DV,26     |       dvasininkai, ypač Kristaus kunigai ir visi kiti, kaip diakonai
1232    DV,26     |           Šventasis Susirinkimas karštai ir pabrėžtinai ragina ir visus
1233    DV,26     |            karštai ir pabrėžtinai ragina ir visus krikščionis, ypač
1234    DV,26     |           Bažnyčios ganytojams pritarimu ir rūpesčiu mūsų laikais visur
1235    DV,26     |                  malda, idant tarp Dievo ir žmogaus vyktų pokalbis.
1236    DV,26     |                 ypač Naujuoju Testamentu ir pirmiausia evangelijomis.
1237    DV,26     |     evangelijomis. Vertimą telydi būtini ir tikrai pakankami paaiškinimai,
1238    DV,26     |                 Bažnyčios vaikai saugiai ir sėkmingai bendrautų su Šventaisiais
1239    DV,26     |              Raštai turėtų būti išleisti ir nekrikščionims, pritaikyti
1240    DV,26     |                   pritaikyti jų sąlygoms ir su tinkamomis pastabomis,
1241    DV,27     |                  šventųjų knygų skaitymu ir studijomis „Dievo žodis
1242    DV,27     |              Dievo žodis tesiskina kelią ir tebūna gerbiamas“ (2 Tes
1243    DV,27     |                 gerbiamas“ (2 Tes 3, 1), ir Bažnyčiai patikėtas apreiškimo
1244    SC,2      |          rūpintis liturgijos atnaujinimu ir ugdymu.~
1245    SC,3      |              atskleistų Kristaus slėpinį ir savitą tikrosios Bažnyčios
1246    SC,3      |                kad ji kartu yra žmogiška ir dieviška, regima ir apdovanota
1247    SC,3      |             žmogiška ir dieviška, regima ir apdovanota neregimąja tikrove,
1248    SC,3      |                  tikrove, veržli, veikli ir atsidėjusi kontempliacijai,
1249    SC,3      |               pasaulyje, tačiau keleivė. Ir tokiu būdu sutvarkyta, kad
1250    SC,3      |                  žmogiška, yra nukreipta ir palenkta tam, kas dieviška,
1251    SC,3      |                 jų jėgas skelbti Kristų, ir šitaip tiems, kurie yra
1252    SC,3      |                    kol bus viena kaimenė ir vienas ganytojas7.~
1253    SC,4      |                             Konstitucija ir įvairios apeigos~3. Todėl
1254    SC,4      |              mano, kad liturgijai ugdyti ir atnaujinti prisimintini
1255    SC,4      |         principai, kurie dėstomi žemiau, ir turi būti nustatytos praktinės
1256    SC,4      |               principų bei nuostatų gali ir turi būti pritaikyta tiek
1257    SC,4      |             pačia savo prigimtimi liestų ir kitas.~
1258    SC,5      |                 vertomis lygios pagarbos ir yra nusiteikusii jas ir
1259    SC,5      |                  ir yra nusiteikusii jas ir ateityje saugoti bei visokeriopai
1260    SC,5      |            apdairumu ištisai peržiūrėtos ir praturtintos nauju gaivumu,
1261    SC,5      |           atitinkančiu šių dienų sąlygas ir reikalavimus.~ ~
1262    SC        |                   LITURGIJOS ATNAUJINIMO IR PUOSELĖJIMO PAGRINDINIAI
1263    SC        |                  I. Liturgijos prigimtis ir svarba Bažnyčios gyvenimui~
1264    SC,6      |                visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą“ (
1265    SC,6      |                 Tim 2, 4), „daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje
1266    SC,6      |              sužeistų širdžių8, „dvasios ir kūno gydytoją“9, Dievo ir
1267    SC,6      |                ir kūno gydytoją“9, Dievo ir žmonių tarpininką10. Mat
1268    SC,6      |                sutaikinimo permaldavimas ir buvo dovanota dieviškos
1269    SC,6      |               prisikėlimo iš numirusiųjų ir garbingo įžengimo į dangų –
1270    SC,6      |                 mirtį mirdamas sunaikino ir mums gyvybę prisikeldamas
1271    SC,7      |                  buvo Tėvo siųstas, taip ir jis pats pasiuntė apaštalus,
1272    SC,7      |                 Dievo Sūnus savo mirtimi ir prisikėlimu išvadavo mus
1273    SC,7      |            šėtono valdžios15 bei mirties ir perkėlė į savo Tėvo karalystę,
1274    SC,7      |                 savo Tėvo karalystę, bet ir tam, kad skelbiamo išganymo
1275    SC,7      |              išganymo darbą vykdytų auka ir sakramentais, apie kuriuos
1276    SC,7      |            drauge su juo mirę, palaidoti ir prisikėlę16, jie gauna įsūnystės
1277    SC,7      |                Abba, Tėve!“ (Rom 8, 15), ir šitaip tampa tikrais Dievo
1278    SC,7      |                  žodį, buvo pakrikštyti“ ir „ištvermingai laikėsi apaštalų
1279    SC,7      |                  laikėsi apaštalų mokslo ir bendravimo, duonos laužymo
1280    SC,7      |               bendravimo, duonos laužymo ir maldų, ... garbindami Dievą,
1281    SC,7      |             maldų, ... garbindami Dievą, ir buvo visos liaudies mylimi“ (
1282    SC,7      |              garbinga jo mirties pergalė ir triumfas“19, ir drauge dėkoti „
1283    SC,7      |                  pergalė ir triumfas“19, ir drauge dėkoti „Dievui už
1284    SC,8      |                paaukojo ant kryžiaus“20, ir ypač eucharistiniais pavidalais.
1285    SC,8      |                   kai Bažnyčia meldžiasi ir gieda, nes pats pažadėjo: „
1286    SC,8      |                 kuriuo šlovinamas Dievas ir pašventinami žmonės, Kristus
1287    SC,8      |                 šaukiasi savo Viešpaties ir per jį garbina amžinąjį
1288    SC,8      |           regimais ženklais išreiškiamas ir kiekvienam žmogui savitu
1289    SC,8      |            Kristaus Kūnas, tai yra galva ir jo nariai, viešu tobulu
1290    SC,8      |          šventimas, kaip kunigo Kristaus ir jo kūno – Bažnyčios – darbas,
1291    SC,9      |                      Žemiškoji liturgija ir dangiškoji liturgija~8.
1292    SC,9      |                 gauti kokią nors jų dalį ir prisijungti prie jų bendruomenės;
1293    SC,9      |                mūsų gyvastis, pasirodys, ir mes su juo drauge pasirodysime
1294    SC,10     |               turi būti pašaukti įtikėti ir atsiversti: „Kaipgi jie
1295    SC,10     |               jis pasiuntė, Jėzų Kristų, ir grįžtųsi nuo savo kelių,
1296    SC,10     |                 privalo skelbti tikėjimą ir atgailą, be to, parengti
1297    SC,10     |               visko, ką Kristus įsakė25, ir skatinti imtis visų meilės,
1298    SC,10     |                visų meilės, pasišventimo ir apaštalavimo darbų, iš kurių
1299    SC,10     |             aišku, jog krikščionys, nors ir nebūdami iš šio pasaulio,
1300    SC,10     |                  pasaulio, yra jo šviesa ir garbina Tėvą žmonių akivaizdoje.~
1301    SC,11     |               Bažnyčios gyvenimo viršūnė ir versmė~10. Tačiau liturgija
1302    SC,11     |                krypsta Bažnyčios veikla, ir kartu šaltinis, iš kurio
1303    SC,11     |             siekiama, kad visi, tikėjimu ir krikštu tapę Dievo vaikais,
1304    SC,11     |                  Dievą, dalyvautų aukoje ir valgytų Viešpaties vakarienę.~
1305    SC,11(26) |                         Velykų išvakarių ir sekmadienio malda po Komunijos.~
1306    SC,11     |                  į karštą Kristaus meilę ir ja uždega. Taigi iš liturgijos,
1307    SC,11     |           šaltinio, trykšta į mus malonė ir jos dėka veiksmingiausiai
1308    SC,12     |               įsigilintų į tai, ką sako, ir bendradarbiautų su malone,
1309    SC,12     |        liturginis veiksmas būtų teisėtai ir leistinai pagal nuostatus
1310    SC,12     |                nuostatus atliekamas, bet ir kad tikintieji jame dalyvautų
1311    SC,12     |           dalyvautų sąmoningai, aktyviai ir vaisingai.~
1312    SC,13     |                                Liturgija ir maldingosios praktikos~12.
1313    SC,13     |                  Jėzaus merdėjimą, idant ir jo gyvybė apsireikštų mūsų
1314    SC,14     |             atitinka Bažnyčios įstatymus ir nuostatas, yra labai patartinos,
1315    SC,14     |          liturgija, iš jos tarsi plauktų ir į ją vestų žmones, nes liturgija
1316    SC        |                 II. Liturginio auklėjimo ir veiklaus dalyvavimo siekis~
1317    SC,15     |             dalyvautų pilnai, sąmoningai ir aktyviai, kaip reikalauja
1318    SC,15     |                 2, 9; plg. 2, 4–5) teisė ir pareiga. ~Atnaujinant ir
1319    SC,15     |                 ir pareiga. ~Atnaujinant ir ugdant šventąją liturgiją,
1320    SC,15     |            šventąją liturgiją, tuo pilnu ir aktyviu visų dalyvavimu
1321    SC,15     |               Juk liturgija yra pirmasis ir būtinas šaltinis, iš kurio
1322    SC,15     |              turi uoliai siekti to pilno ir aktyvaus dalyvavimo liturgijoje.~
1323    SC,15     |          liturgijos dvasios bei poveikio ir negebės jos mokyti. Todėl
1324    SC,16     |                vienuolių studijų namuose ir teologijos fakultetuose,
1325    SC,17     |                   Liturgija seminarijose ir vienuolių studijų namuose
1326    SC,17     |                  priskirta prie būtinųjų ir svarbesniųjų dalykų, o teologijos
1327    SC,17     |                  dėstoma tiek teologiniu ir istoriniu, tiek dvasiniu,
1328    SC,17     |              tiek dvasiniu, pasroraciniu ir teisiniu požiūriu. Be to,
1329    SC,17     |                 Šventojo Rašto, dvasinės ir pastoracinės teologijos,
1330    SC,17     |              tesirūpina Kristaus slėpinį ir išganymo istoriją išdėstyti
1331    SC,17     |                dalyko ryšys su liturgija ir kunigų ugdymo vientisumas.~
1332    SC,18     |                         17. Seminarijose ir vienuolynuose klierikų dvasinis
1333    SC,18     |              suprasti šventąsias apeigas ir visa širdimi sekti, tiek
1334    SC,18     |               kad gyvenimas seminarijose ir vienuolių mokslo įstaigose
1335    SC,19     |                            18. Vyskupijų ir vienuolijų kunigams, kurie
1336    SC,19     |                gyventi liturgijos dvasia ir ja dalyts su jiems pavestais
1337    SC,20     |                   Sielų ganytojai uoliai ir kantriai tesirūpina liturginiu
1338    SC,20     |          tesirūpina liturginiu auklėjimu ir aktyviu tikinčiųjų dalyvavimu
1339    SC,20     |            dalyvavimu liturgijoje vidumi ir išore, atsižvelgiant į jų
1340    SC,20     |                   sąlygas, gyvenimo būdą ir religinio apsišvietimo lygį.
1341    SC,20     |              kaimenei ne tik žodžiu, bet ir pavyzdžiu.~
1342    SC,21     |                Audiovizualinės priemonės ir liturgijos šventimas~20.
1343    SC,21     |                 transliavimas per radiją ir televiziją tebūnie atliekamas
1344    SC,21     |             tebūnie atliekamas saikingai ir skoningai, vedant ir prižiūrint
1345    SC,21     |           saikingai ir skoningai, vedant ir prižiūrint tinkamam asmeniui,
1346    SC,22     |                   nes ši įsteigta Dievo, ir kintamųjų dalių, kurios,
1347    SC,22     |             tinkama.~Liturginius tekstus ir apeigas atnaujinant reikia
1348    SC,22     |              dalykus, kuriuos išreiškia, ir kad krikščionys pajėgtų
1349    SC,23     |                 kuri yra Apaštalų Sostas ir pagal teisės nuostatas vyskupas.~§
1350    SC,24     |                                Tradicija ir pažanga~23. Kad būtų išlaikyta
1351    SC,24     |               išlaikyta sveika tradicija ir vis dėlto atvertos durys
1352    SC,24     |       išstudijuoti teologiniu, istoriniu ir pastoraciniu požiūriu. Be
1353    SC,24     |               bei jos intencijos dėsnius ir pastaruoju metu atlikto
1354    SC,24     |                 tikros naudos Bažnyčiai, ir rūpestingai atsi-velgiant
1355    SC,25     |                                  Biblija ir liturgija~24. Liturginėse
1356    SC,25     |                  Raštui. Juk iš jo imami ir paskui pamoksle aiškinami
1357    SC,25     |            giedamos psalmės; jo įkvėpimu ir paakinimu, radosi įvairių
1358    SC,25     |          paakinimu, radosi įvairių maldų ir liturginių giesmių; juo
1359    SC,25     |             giesmių; juo remiasi veiksmų ir ženklų reikšmė. Taigi siekiant
1360    SC,25     |         liturgijos atnaujinimo, pažangos ir pritaikymo, reikia ugdyti
1361    SC,26     |             knygos, dalyvaujant žinovams ir pasitariant su įvairių pasaulio
1362    SC,27     |             liturgijos kaip hierarchinio ir bendruomeninio veiksmo prigimties
1363    SC,27     |              apie vyskupus susivienijusi ir susitelkusi šventoji liaudis33.~
1364    SC,27     |                  kūnui, jie išreiškia jį ir kartu jį veikia. O pavienius
1365    SC,27     |                  užimamą vietą, pareigas ir veiklų dalyvavimą.~
1366    SC,28     |             atlikti bendrai, dalyvaujant ir aktyviai įsijungiant tikintiesiems,
1367    SC,28     |                  pirmenybę prieš pavienį ir tarsi privatų jų atlikimą.~
1368    SC,28     |               išlaikant nepaliestą viešą ir bendruomeninę kiekvienų
1369    SC,29     |                savo pareigą, tedaro visa ir tik tai, kas jam tenka pagal
1370    SC,29     |              tenka pagal dalyko prigimtį ir liturgijos nuostatas.~
1371    SC,30     |                                      29. Ir ministrantai, skaitovai,
1372    SC,30     |               tokiu nuoširdžiu pamaldumu ir taip tvarkingai, kaip tinka
1373    SC,30     |                  tokiai kilniai tarnybai ir kaip to pagrįstai iš jų
1374    SC,30     |           įsigilinęs į liturgijos dvasią ir išmokytas tiksliai ir tvarkinga
1375    SC,30     |             dvasią ir išmokytas tiksliai ir tvarkinga atlikti jam skirtąją
1376    SC,31     |                 pat veiksmai arba gestai ir kūno laikysena. Taip pat
1377    SC,32     |                 rubrikose būtų numatytos ir tikinčiųjų atliekamos dalys.~
1378    SC,33     |                                Liturgija ir visuomenės klasės~32. Liturgijoje,
1379    SC,33     |           kylančio iš liturginių pareigų ir iš šventimų, be pagarbos
1380    SC,34     |                 Iš liturgijos didaktinės ir pastoracinės prigimties
1381    SC,34     |            kylančios nuostatos~Liturgija ir bendruomenė~33. Nors šventoji
1382    SC,34     |              garbinimas, ji daug ko turi ir tikinčiąją tautą pamokyti34.
1383    SC,34     |                  atsako Dievui giedodami ir melsdamiesi.~Be to, maldos,
1384    SC,34     |              bendruomenei Kristaus vardu ir jo vietoje, kalbamos visos
1385    SC,34     |              pamokyti“ (Rom. 15, 4), bet ir kai Bažnyčia meldžiasi,
1386    SC,34     |                  jam sąmoningai paklustų ir apsčiau gautų jo malonės.~
1387    SC,35     |        pritaikytos tikinčiųjų supratimui ir apskritai nereikalaujančios
1388    SC,36     |                       Biblija, skelbimas ir liturginė katechezė~35.
1389    SC,36     |              būtų aiškus glaudus veiksmo ir žodžio ryšys:~1. Šventosiose
1390    SC,36     |            įvestas gausesnis, įvairesnis ir tinkamesnis Šventojo Rašto
1391    SC,36     |             atliekama kuo ištikimiausiai ir deramai. Pamokslų pirmiausia
1392    SC,36     |              semiamasi iš Šventojo Rašto ir liturgijos versmių, skelbiant
1393    SC,36     |                 slėpinys, nuolat esantis ir veikiantis, ypač per liturginea
1394    SC,36     |               tik patogesniais momentais ir nustatytais arba į juos
1395    SC,36     |            advento bei gavėnios dienomis ir sekmadieniais bei šventadieniais,
1396    SC,37     |                  36. § 1. Romos apeigose ir toliau tebūnie naudojama
1397    SC,37     |          pamokymams, kai kurioms maldoms ir giesmėms, laikantis tolesniuose
1398    SC,37     |               vyskupais, nusprendžia, ar ir kiek turi būti vartojama
1399    SC,38     |            pritaikymo tautų charakteriui ir tradicijoms nuostatos~37.
1400    SC,38     |                   Priešingai, ji palaiko ir iškelia įvairių genčių bei
1401    SC,38     |                bei tautų dvasios savybes ir talentus. Ji palankiai apsvarsto
1402    SC,38     |       neatskiriamai susiję su prietarasi ir klaidomis, ir, jei gali,
1403    SC,38     |                 prietarasi ir klaidomis, ir, jei gali, stengiasi išsaugoti,
1404    SC,38     |                tik tai dera su teisingos ir tikros liturginės dvasios
1405    SC,39     |                vietos teisėtai įvairovei ir prisitaikymui prie įvairių
1406    SC,39     |               nustatant apeigų struktūrą ir rengiant rubrikas.~
1407    SC,41     |             Tačiau kai kuriose vietovėse ir kai kuriomis aplinkybėmis
1408    SC,41     |              būtinas nuodugnesnis, todėl ir sunkesnis liturgijos pritaikymas.
1409    SC,41     |                  22 sk. § 2, rūpestingai ir išmintingai teapsvarsto,
1410    SC,41     |                konkrečių tautų tradicijų ir savitumų tiktų įtraukti
1411    SC,41     |               pasiūloma Apaštalų Sostui, ir, jam sutikus, įvedama.~2.
1412    SC,41     |                 parengiamuosius bandymus ir nustatytą laikotarpį vadovauti
1413    SC        |                 puoselėjimas vyskupijoje ir parapijoje~
1414    SC,42     |                kurio tam tikru būdu kyla ir nuo kurio priklauso tikinčiųjų
1415    SC,42     |                visai Dievo tautai pilnai ir aktyviai dalyvaujant toje
1416    SC,42     |                  jungiamai vienos maldos ir vieno altoriaus, vadovaujamai
1417    SC,42     |                  vyskupo, apsupto kunigų ir patarnautojų35.~
1418    SC,43     |           liturginis parapijos gyvenimas ir jo ryšys su vyskupu būtų
1419    SC,43     |               būtų palaikomas tikinčiųjų ir dvasininių sąmonėje bei
1420    SC,44     |                  Uoli pastanga palaikyti ir atnaujinti liturgiją pagrįstai
1421    SC,44     |               mūsų meto religinę jauseną ir veikseną.~Kad toji liturginė
1422    SC,45     |            bažnytinės muzikos bei dailės ir pastoracijos žinovai. Kiek
1423    SC,45     |                  šiai komisijai tepadeda ir koks nors pastoracinės liturgijos
1424    SC,45     |        pastoraciją, skatinti tyrinėjimus ir būtinus bandymus, kai pakeitimai
1425    SC,46     |          komisija~45. Tuo pačiu pagrindu ir kiekvienoje vyskupijoje
1426    SC,47     |             sudarytos bažnytinės muzikos ir meno komisijos.~Tos trys
1427    SC,48     |                                   Mišios ir Velykų slėpinys~47. Mūsų
1428    SC,48     |           įsteigė eucharistinę savo kūno ir kraujo auką. Taip jis pratęsė
1429    SC,48     |              auką per amžius, iki ateis, ir mylimajai Sužadėtinei Bažnyčiai
1430    SC,48     |          Bažnyčiai patikėjo savo mirties ir prisikėlimo atminimą – maldingumo
1431    SC,48     |                siela pripildoma malonės, ir gauname būsimos garbės laidą“37.~
1432    SC,49     |                  suprasdami, per apeigas ir maldas sąmoningai, pamaldžiai
1433    SC,49     |            maldas sąmoningai, pamaldžiai ir aktyviai dalyvautų šventajame
1434    SC,49     |                kūno stalo, dėkotų Dievui ir, aukodami tyrąją atnašą
1435    SC,49     |                vien kunigo rankomis, bet ir patys drauge su kunigu aukodami,
1436    SC,49     |               išmoktų aukoti save pačius ir diena iš dienos, Kristui
1437    SC,49     |               tobuliau jungtųsi su Dievu ir tarpusavyje, kad Dievas
1438    SC,50     |                  Todėl, idant Mišių auka ir net apeigų forma visiškai
1439    SC,50     |              žmonėms, ypač sekmadieniais ir įsakytųjų švenčių dienomis,
1440    SC,51     |             prasmė bei tarpusavio sąsaja ir būtų palengvinta tikintiesiems
1441    SC,51     |                  tikintiesiems maldingai ir aktyviai jose dalyvauti.~
1442    SC,53     |             aiškinami tikėjimo slėpiniai ir krikščioniškojo gyvenimo
1443    SC,53     |          gyvenimo taisyklės. Sekmadienių ir įsakytųjų švenčių Mišiose,
1444    SC,54     |                 malda~53. Po Evangelijos ir homilijos, ypač sekmadieniais
1445    SC,54     |            homilijos, ypač sekmadieniais ir įsakytųjų švenčių dienomis,
1446    SC,54     |                Bažnyčią, už mūsų valdžią ir įvairių reikalų slegiamus
1447    SC,55     |                             Lotynų kalba ir krašto kalba~54. Mišiose,
1448    SC,55     |         skaitiniuose, bendrojoje maldoje ir pagal vietos sąlygas apskritai
1449    SC,55     |       pasirūpinta, kad tikintieji galėtų ir lotyniškai drauge kalbėti
1450    SC,56     |                komuniją abiem pavidalais ir toliau galiojant Tridento
1451    SC,56     |            kunigams bei vienuoliams, bet ir pasauliečiams, pavyzdžiui,
1452    SC,57     |                  būtent Žodžio liturgija ir Eucharistinė liturgija,
1453    SC,57     |              Mišiose, ypač sekmadieniais ir įsakytųjų švenčių dienomis.~
1454    SC,58     |                 iki pat šių dienų išliko ir Rytų, ir Vakarų Bažnyčioje.
1455    SC,58     |                šių dienų išliko ir Rytų, ir Vakarų Bažnyčioje. Todėl
1456    SC,58     |                  1. a) aliejų šventinimo ir vakarinėse Mišiose Didįjį
1457    SC,58     |         susirinkimų, vyskupų susirinkimų ir sinodų Mišiose;~c) abato
1458    SC,58     |                  a) konventinėse Mišiose ir pagrindinėse Mišios tose
1459    SC,58     |               bažnyčioje koncelebruojama ir ne Didįjį ketvirtadienį.~
1460    SC,59     |             įtraukti į Romos pontifikalą ir mišiolą.~ ~
1461    SC        |                SKYRIUS. KITI SAKRAMENTAI IR SAKRAMENTALIJOS~
1462    SC,60     |             būdami ženklai, jie tarnauja ir mokymui. Jie ne tik remiasi
1463    SC,60     |                 bet tą tikėjimą žodžiais ir daiktų bei veiksmų kalba
1464    SC,60     |                   deramai garbinti Dievą ir įgyvendinti artimo meilę.~
1465    SC,60     |              suprastų sakramentų ženklus ir uoliai naudotųsi sakramentais,
1466    SC,61     |               sakramentais, išreiškiamas ir Bažnyčios prašymu gaunamas
1467    SC,61     |           svarbiausią sakramentų poveikį ir pašventinamos įvairios gyvenimo
1468    SC,62     |             Liturgijos pastoracinė vertė ir ryšys su Velykų slėpiniu~
1469    SC,62     |            slėpiniu~61. Taigi sakramentų ir sakramentalijų liturgija
1470    SC,62     |                Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo velykinio slėpinio,
1471    SC,62     |               kurio kyla visa sakramentų ir sakramentalijų galia. Beveik
1472    SC,62     |          nukreiptas į žmogaus šventinimą ir Dievo garbinimą. ~
1473    SC,63     |                   Ilgainiui į sakramentų ir sakramentalijų apeigas įsibrovė
1474    SC,63     |                   dėl kurių jų prigimtis ir tikslas mūsų laikais pasidarė
1475    SC,63     |                 dabarties reikalavimams, ir Šventasis Susirinkimas dėl
1476    SC,64     |                                    Kalba ir apeigos~63. Neretai, teikiant
1477    SC,64     |            Neretai, teikiant sakramentus ir sakramentalijas, žmonėms
1478    SC,64     |                  a) Teikiant sakramentus ir sakramentalijas, gimtąją
1479    SC,65     |                padalytas į keletą pakopų ir įvedamas vietos ordinaro
1480    SC,66     |                   tebūnie leista perimti ir konkrečios tautos praktikuojamos
1481    SC,67     |            krikšto apeigos, paprastosios ir iškilmingosios, atsižvelgus
1482    SC,68     |               apeigos tebūna peržiūrėtos ir tikrai pritaikytos vaikams.
1483    SC,68     |                pat aiškiau iškeltas tėvų ir krikšto tėvų vaidmuo bei
1484    SC,69     |               galėtų laikytis katechetai ir apskritai tikintieji, kai
1485    SC,69     |               kai gresia mirties pavojus ir nėra kunigo arba diakono.~
1486    SC,70     |            apeigos, kuriose būtų aiškiau ir tinkamiau pasakyta, jog
1487    SC,73     |       peržiūrėjimas~72. Atgailos apeigos ir formulė tebūnie peržiūrėtos,
1488    SC,73     |            išreikštų sakramento prigimtį ir vaisius.~
1489    SC,74     |         patepimas“, kurį taip pat galima ir būtų geriau vadinti „ligonių
1490    SC,75     |               atliekamų ligonių patepimo ir viatiko apeigų, taip pat
1491    SC,77     |              apeigose tebūnie peržiūrėta ir ceremonijos, ir tekstai.
1492    SC,77     |               peržiūrėta ir ceremonijos, ir tekstai. Vyskupo prakalba
1493    SC,78     |               apeigos tebūna peržiūrėtos ir papildytos, kad aiškiau
1494    SC,78     |              išreikštų sakramento malonę ir labiau pabrėžtų sutuoktinių
1495    SC,78     |                 kitokių girtinų papročių ir ceremonijų, Šventasis Sinodas
1496    SC,78     |                   parengti savas, krašto ir tautos papročius atitinkančias
1497    SC,78     |          dalyvaujantis kunigas atsiklaus ir gaus besituokiančiųjų sutikimą.~
1498    SC,79     |                per Mišias po Evangelijos ir homilijos prieš tikinčiųjų
1499    SC,79     |                  epistolė bei Evangelija ir jaunavedžiams visada teikiamas
1500    SC,80     |                 į mūsų meto reikalavimus ir turint omenyje pagrindinę