1-500 | 501-1000 | 1001-1500 | 1501-2000 | 2001-2500 | 2501-3000 | 3001-3500 | 3501-4000 | 4001-4500 | 4501-5000 | 5001-5500 | 5501-6000 | 6001-6059
bold = Main text
Document, Number grey = Comment text
1501 SC,80 | dalyvauti sąmoningai, aktyviai ir lengvai. Peržiūrint apeigynus,
1502 SC,80 | reikalui gali būti pridėta ir naujų sakramentalijų. ~Rezervuotų
1503 SC,80 | palaiminimų tebūnie labai mažai, ir tie patys rezervuoti tik
1504 SC,80 | ordinaro nuožiūra galėtų teikti ir tinkamai pasirengę pasauliečiai.~
1505 SC,81 | Vienuolių profesija ir įžadai~80. Tebūna peržiūrėtos
1506 SC,81 | parengtos vienuolių profesijos ir įžadų atnaujinimo apeigos,
1507 SC,81 | paprastumui bei kilnumui ir, išskyrus dalinę teisę,
1508 SC,82 | mirties velykinį pobūdį ir net liturginės spalvos labiau
1509 SC,82 | kiekvieno regiono sąlygomis ir tradicijomis.~
1510 SC,83 | 82. Tebūna peržiūrėtos ir papildytos savomis Mišiomis
1511 SC,84 | Dievo tarnyba – Kristaus ir Bažnyčios veikla~83. Jėzus
1512 SC,84 | aukščiausiasis naujosios ir amžinosios Sandoros kunigas,
1513 SC,84 | prie savęs visą žmoniją ir įtraukia ją į bendrą dievišką
1514 SC,84 | Eucharistijos pamaldomis, bet ir kitais būdais, ypač Dievo
1515 SC,84 | paliovos garbina Viešpatį ir prašo visam pasauliui išganymo.~
1516 SC,85 | sutvarkyta, kad visas dienos ir nakties būvis būtų pašvęstas
1517 SC,85 | dar geriau, tai Kristaus ir jo Kūno malda Tėvui.~
1518 SC,86 | kurie šiuo būdu meldžiasi, ir atlieka Bažnyčios pareigą,
1519 SC,86 | atlieka Bažnyčios pareigą, ir dalyvauja visoje Kristaus
1520 SC,87 | jų darbo pastangas sėkme ir gausa, nes yra pasakęs: „
1521 SC,87 | pasiliksime prie maldos ir žodžio tarnavimo“ (Apd 6,
1522 SC,88 | esamomis aplinkybėmis kunigai ir kiti Bažnyčios nariai galėtų
1523 SC,88 | Bažnyčios nariai galėtų geriau ir tobuliau atlikti Dievo tarnybą,
1524 SC,89 | atitiktų tikrąjį dienos laiką ir drauge būtų atsižvelgta
1525 SC,90 | Laudes] kaip ryto malda ir Vakarinė [Vesperae] kaip
1526 SC,90 | ašigaliais, turi būti pagrindinės ir atitinkamai švenčiamos;~
1527 SC,90 | kalbama kiekvienu dienos metu ir kad joje būtų mažiau psalmių
1528 SC,90 | joje būtų mažiau psalmių ir ilgesni skaitiniai;~d) Prima
1529 SC,90 | valandos – Tercija, Seksta ir Nona tebūna paliekamos.
1530 SC,91 | yra maldingumo šaltinis ir asmeninės maldos penas.
1531 SC,91 | maldos penas. Todėl kunigai ir visi joje dalyvaujantieji
1532 SC,91 | teįgyja jie geresnį liturgijos ir Biblijos, ypač psalmių,
1533 SC,91 | kad juo galėtų plačiau ir lengviau pasinaudoti visi,
1534 SC,92 | stiliaus, liturginės vartosenos ir giedojimo reikalavimų bei
1535 SC,93 | Bažnyčios Tėvų, mokytojų ir rašytojų veikalų tebūna
1536 SC,95 | tikrųjų pašventinti dieną ir iš pačių Valandų recitavimo
1537 SC,96 | kanauninkų, vyrų vienuolių ir seserų vienuolių odinai,
1538 SC,96 | visą tarnybą;~b) katedrų ir kapitulinių bažnyčių kapitulos –
1539 SC,98 | veiksmais.~Ypatingais atvejais ir dėl svarbios priežasties
1540 SC,99 | panašios į Dievo tarnybą ir reikiamai patvirtintos.~
1541 SC,101 | Vakarinė, sekmadieniais ir iškilmingųjų švenčių dienomis
1542 SC,101 | švenčiamos bažnyčioje. Patartina ir pasauliečiams recituoti
1543 SC,102 | nuostatų.~§ 2. Vienuolėms ir tobulumo institutų nariams,
1544 SC,103 | slėpinį nuo Įsikūnijimo ir Gimimo iki Žengimo į dangų,
1545 SC,103 | galybės bei nuopelnų lobyno ir būtų pripildyti išganymo
1546 SC,104 | džiaugsmingai mato tai, kuo trokšta ir tikisi būti pati.~
1547 SC,105 | kuriomis minimi kankiniai ir kiti šventieji, įvairiopos
1548 SC,105 | malonės iškelti tobulybėn ir jau pasiekę amžinąjį išganymą,
1549 SC,105 | tobulai šlovinantys Dievą ir užtariantys mus. Jų gimimu
1550 SC,105 | patraukiantį prie Tėvo, ir per jų nuopelnus išprašo
1551 SC,106 | ugdo tikinčiuosius dvasios ir kūno pratybomis, pamokymais,
1552 SC,106 | pamokymais, malda, atgaila ir gailestingais darbais.~Todėl
1553 SC,107 | klausydamiesi Dievo žodžio ir dalyvaudami Eucharistijos
1554 SC,107 | kančią, prisikėlimą bei garbę ir dėkoti Dievui, kuris „atgimdė
1555 SC,107 | turinti drauge tapti džiaugsmo ir poilsio diena. Kitos šventės,
1556 SC,107 | liturginių metų pagrindas ir branduolys.~
1557 SC,108 | susiję tradiciniai papročiai ir tvarka būtų išlaikyti arba
1558 SC,108 | krikščionių atpirkimo slėpinius ir ypač Velykų slėpinį. Esant
1559 SC,108 | tai darytina laikantis 39 ir 40 sk. nuostatų.~
1560 SC,110 | priminimo arba pasirengimo jam ir kaip atgailos pobūdis, skatinantis
1561 SC,110 | žodžio bei atsidėti maldai ir šitaip nuteikiantis švęsti
1562 SC,110 | elementai, o esant reikalui ir atnaujinami ankstyvesnės
1563 SC,110 | visuomeniniai nuodėmės padariniai ir tikroji atgailos esmė –
1564 SC,110 | vaidmuo atgailos vyksme ir raginama melstis už nusidėjėlius.~
1565 SC,111 | vidinė bei individuali, bet ir išorinė bei vieša. Atgailos
1566 SC,111 | veiksmai pagal mūsų epochos ir įvairių regionų galimybes
1567 SC,111 | galimybes tebūnie puoselėjami ir skatinami 22 sk. minimos
1568 SC,111 | pasninko Viešpaties kančios ir mirties penktadienį, o jei
1569 SC,111 | penktadienį, o jei galima, ir Didįjį šeštadienį, kad į
1570 SC,111 | džiaugsmą būtų žengiama pakilia ir imlia dvasia.~
1571 SC,112 | galvą prieš šventuosius ir gerbia tikras jų relikvijas
1572 SC,112 | įstabius darbus per jo tarnus ir rodo tikintiesiems sektinus
1573 SC,113 | Šventąjį giedojimą yra išgyrę ir Šventasis Raštas42, ir Bažnyčios
1574 SC,113 | išgyrę ir Šventasis Raštas42, ir Bažnyčios šventieji Tėvai,
1575 SC,113 | Bažnyčios šventieji Tėvai, ir popiežiai, pastaruoju laiku,
1576 SC,113 | pasižyminčioms reikiamomis savybėmis, ir panaudoja jas Dievo kultui.~
1577 SC,113 | laikydamasis Bažnyčios tradicijos ir drausmės nuostatų bei reikalavimų
1578 SC,113 | nuostatų bei reikalavimų ir paisydamas bažnytinės muzikos
1579 SC,113 | tikslo – šlovinti Dievą ir šventinti žmones, nutaria
1580 SC,114 | įšventintiems tarnautojams ir veikliai dalyvaujant tikintiesiems.~
1581 SC,115 | rūpestingiausiai saugomi ir puoselėjami. Tebūnie nuolat
1582 SC,115 | katedrų bažnyčių. Vyskupai ir kiti sielų ganytojai uoliai
1583 SC,115 | visi tikintieji pagal 28 ir 30 sk. nuostatas.~
1584 SC,116 | vertinamas muzikinis parengimas ir lavinimasis seminarijose,
1585 SC,116 | lyčių vienuolių noviciatuose ir studijų namuose, taip pat
1586 SC,116 | muzikos institutus.~Muzikai ir giedotojai, ypač vaikai,
1587 SC,117 | Grigališkasis ir polifoninis giedojimas~116.
1588 SC,118 | Taip pat dera parengti ir išleisti paprastesnių melodijų
1589 SC,119 | per pamaldas bei apeigas ir per pačius liturginius veiksmus,
1590 SC,119 | laikantis rubrikų nuostatų ir nurodymų, galėtų skambėti
1591 SC,120 | reikšmingomis jų religiniam ir visuomeniniam gyvenimui,
1592 SC,120 | tebūnie rodoma derama pagarba ir skiriama tinkama vieta,
1593 SC,120 | lavinant jų religinę sąmonę ir kultą pritaikant prie jų
1594 SC,120 | apeigas, vadovaujantis 39 ir 40 sk.~Todėl mokant misionierius
1595 SC,120 | tradicinę muziką mokyklose ir šventuose veiksmuose.~
1596 SC,121 | Vargonai ir kiti muzikos instrumentai~
1597 SC,121 | Bažnyčios apeigų žavumą ir galingai kelti dvasią į
1598 SC,121 | galingai kelti dvasią į Dievą ir dangų.~Kompetentingos regiono
1599 SC,121 | regiono vadovybės sprendimu ir sutikimu, kaip numatyta
1600 SC,121 | numatyta 22 sk. § 2, 37 ir 40 sk., Dievo kultui leidžiama
1601 SC,121 | kultui leidžiama naudoti ir kitus instrumentus, jei
1602 SC,121 | pritaikyti šventam vartojimui ir jei derinasi su šventovės
1603 SC,121 | derinasi su šventovės kilnumu ir tikrai kelia tikinčiųjų
1604 SC,122 | plėtoti bažnytinę muziką ir turtinti jos lobyną.~Tekuria
1605 SC,122 | tinkančias ne tik didelėms, bet ir mažesnėms scholae cantorum,
1606 SC,122 | tesiderina su katalikybės mokymu ir pirmiausia tebūna imami
1607 SC,122 | imami iš Šventojo Rašto ir liturgijos šaltinių.~ ~
1608 SC | SKYRIUS. BAŽNYTINĖ DAILĖ IR BAŽNYTINIAI REIKMENYS~
1609 SC,123 | dailė, ypač religinė dailė ir jos viršūnė – bažnytinė
1610 SC,123 | išreikšti begalinį Dievo grožį ir juo labiau didinti jo garbę
1611 SC,123 | tikrosios dailės draugė ir nuolatos ieškojo jo kilnios
1612 SC,123 | iš tiesų tinkami, dailūs ir gražūs, išreiškiantys ir
1613 SC,123 | ir gražūs, išreiškiantys ir simbolizuojantys aukštesniąją
1614 SC,123 | tradicijos reikalavimais ir tinka šventam naudojimui.~
1615 SC,123 | bažnytiniai reikmenys kilniai ir patraukliai tarnautų kulto
1616 SC,124 | į tautų būdą bei sąlygas ir į įvairių apeigų reikalavimus,
1617 SC,124 | kiekvieno laikotarpio formas ir šitaip per šimtmečius sukrovė
1618 SC,124 | nekliudomai reikštis Bažnyčioje ir mūsų laikų visų tautų bei
1619 SC,124 | tik ji su derama pagarba ir taurumu tarnauja bažnytiniams
1620 SC,124 | tarnauja bažnytiniams pastatams ir šventoms apeigoms, idant
1621 SC,125 | 124. Globodami ir skatindami tikrąją bažnytinę
1622 SC,125 | vien į prabangą. Tai tinka ir bažnytiniams drabužiams
1623 SC,125 | tesirūpina, kad į Dievo namus ir kitas šventas vietas nebūtų
1624 SC,125 | krikščioniškajam pamaldumui ir įžeidžiančių tikrąjį religinį
1625 SC,125 | meniškumo stoka, menkavertiškumu ir imitacija.~Statant bažnytinius
1626 SC,125 | liturginiams veiksmams atlikti ir skatintų veiklų tikinčiųjų
1627 SC,126 | jie išstatytini saikingai ir tvarkingai, kad nestulbitų
1628 SC,126 | krikščioniškosios liaudies ir nenuolaidžiautų neteisingam
1629 SC,127 | komisijos, o reikalui esant ir kitų tikrai patyrusių asmenų
1630 SC,127 | patyrusių asmenų bei 44, 45 ir 46 sk. minimų komisijų.~
1631 SC,127 | kad bažnytiniai reikmenys ir vertingi kūriniai bei Dievo
1632 SC,128 | per gabius, išmanančius ir mėgstančius dailę kunigus
1633 SC,128 | persiimtų bažnytinio meno ir šventos liturgijos dvasia.~
1634 SC,128 | savotišku šventu Kūrėjo sekimu ir su kūryba, skirta katalikų
1635 SC,129 | bažnytinių pastatų orios ir tinkamos konstrukscijos,
1636 SC,129 | konstrukscijos, altorių formos ir sandaros, eucharistinio
1637 SC,129 | tabernakulio iškilmingumo, vietos ir saugumo, krikštyklos tinkamumo
1638 SC,129 | saugumo, krikštyklos tinkamumo ir garbingumo, taip pat tinkamo
1639 SC,129 | šventų paveikslų, puošybos ir ornamentikos panaudojimo;
1640 SC,129 | dėl bažnytinių reikmenų ir drabužių medžiagos bei formos,
1641 SC,129 | prisitaikyti prie vietos reikmių ir papročių, pagal šios Konstitucijos
1642 SC,130 | švietimas~129. Per filosofijos ir teologijos studijas klierikams
1643 SC,130 | klierikams tebūnie dėstoma ir bažnytinės dailės istorija
1644 SC,130 | garbingus Bažnyčios paminklus ir sugebėtų deramai patarti
1645 SC | švenčiamos nustatytą sekmadienį ir kad būtų įvestas nekintamas
1646 SC | toms, kuriose palaikoma ir išlieka septynių dienų savaitė
1647 GS,2 | žmonijos šeima~1. Džiaugsmas ir viltis, liūdesys ir sielvartas,
1648 GS,2 | Džiaugsmas ir viltis, liūdesys ir sielvartas, patiriami dabarties
1649 GS,2 | žmonių, ypač neturtingųjų ir visų prispaustųjų, yra ir
1650 GS,2 | ir visų prispaustųjų, yra ir Kristaus mokinių džiaugsmas
1651 GS,2 | Kristaus mokinių džiaugsmas ir viltis, liūdesys ir sielvartas.
1652 GS,2 | džiaugsmas ir viltis, liūdesys ir sielvartas. Ir nėra nieko
1653 GS,2 | liūdesys ir sielvartas. Ir nėra nieko tikrai žmogiško,
1654 GS,2 | vadovaujami šventosios Dvasios ir yra priėmę visiems skirtą
1655 GS,2 | susieta su žmonijos šeima ir jos istorija.~
1656 GS,3 | vien į tos Bažnyčios vaikus ir visus Kristaus vardo išpažinėjus,
1657 GS,3 | supranta Bažnyčios buvimą ir pastangas dabartiniame pasaulyje.~
1658 GS,3 | jos pastangų, pralaimėjimų ir pergalių. Krikščionys tiki,
1659 GS,3 | tas pasaulis yra sukurtas ir palaikomas Kūrėjo meilės.
1660 GS,3 | sutrupinusio nukryžiuotojo ir prisikėlusiojo Kristaus
1661 GS,3 | sumanymą būtų perkeistas ir atbaigtas. ~
1662 GS,4 | kelia nuostabą jos išradimai ir galybė, dažnai ji nerimastingai
1663 GS,4 | pasaulio raidą, žmogaus vietą ir uždavinį visatoje, jo asmeninių
1664 GS,4 | uždavinį visatoje, jo asmeninių ir bendruomeninių siekių prasmę,
1665 GS,4 | pagaliau apie galutinį daiktų ir žmonių tikslą. Todėl Susirinkimas,
1666 GS,4 | Susirinkimas, liudydamas ir aiškindamas visos Kristaus
1667 GS,4 | kokia jungtis, pagarba ir meilė sieja tą Dievo tautą
1668 GS,4 | Evangelijos gautą šviesą ir suteikdamas išganingų jėgų,
1669 GS,4 | išsaugoti žmogaus asmenį ir atnaujinti žmonių bendruomenę,
1670 GS,4 | ašis bus žmogus – vienas ir ištisas žmogus su kūnu ir
1671 GS,4 | ir ištisas žmogus su kūnu ir siela, širdimi ir sąžine,
1672 GS,4 | su kūnu ir siela, širdimi ir sąžine, protu ir valia.~
1673 GS,4 | širdimi ir sąžine, protu ir valia.~Šventasis Susirinkimas,
1674 GS,4 | aukščiausią žmogaus pašaukimą ir tvirtindamas, jog jame įdiegta
1675 GS,5 | Viltis ir nerimas~4. Šiam uždaviniui
1676 GS,5 | ištyrinėti laiko ženklus ir aiškinti juos Evangelijos
1677 GS,5 | keliamus amžinuosius dabartinio ir būsimojo gyvenimo prasmės
1678 GS,5 | klausimus. Tad reikia pažinti ir suprasti mūsų gyvenamąjį
1679 GS,5 | jo viltis bei troškimus ir dažnai dramatišką jo pobūdį.
1680 GS,5 | pasaulyje sklindantys gilūs ir staigūs pokyčiai. Sukelti
1681 GS,5 | Sukelti žmogaus proto galybės ir kūrybinės veiklos, tie pokyčiai
1682 GS,5 | jį patį, į jo asmeninius ir bendruomeninius sprendimus
1683 GS,5 | galvoseną bei elgseną daiktų ir žmonių atžvilgiu. Jau galima
1684 GS,5 | permainas, paliečiančias ir religinį gyvenimą. ~Kaip
1685 GS,5 | dėsningumus, jis svyruoja ir nežino, kuria linkme jį
1686 GS,5 | neturėjo tiek turtų, išteklių ir ekonomiės galios. Tačiau
1687 GS,5 | gyventojų dalis tebekenčia badą ir skurdą, daugelis tebevargsta
1688 GS,5 | kyla naujos visuomeninio ir psichinio vergavimo rūšys.
1689 GS,5 | tarpusavio priklausomybę ir solidarumo būtinybę, tačiau
1690 GS,5 | visuomeninė, ekonominė, rasinė ir ideologinė nesantaika; tebetvyro
1691 GS,5 | įžvelgti amžinųjų vertybių ir tinkamai pritaikyti jų naujiems
1692 GS,5 | Blaškydamiesi tarp vilties ir rūpesčio, klausdami savęs,
1693 GS,5 | nerimo. Toks vyksmas skatina ir tiesiog verčia žmones ieškoti
1694 GS,6 | Nūdienis dvasios nerimas ir gyvenimo sąlygų kaita yra
1695 GS,6 | įgyja matematiniai, gamtos ir patį žmogų tyrinėjantys
1696 GS,6 | praeityje formuoja kultūrą ir mąstyseną. Technikos pažanga
1697 GS,6 | kad keičia žemės veidą ir jau bando užvaldyti antžeminę
1698 GS,6 | pažinimu, į ateitį – numatymu ir planavimu. Biologinių, psichologinių
1699 GS,6 | Biologinių, psichologinių ir visuomeninių mokslų pažanga
1700 GS,6 | geriau pažinti save, bet ir įgalina jį, technikos metodais
1701 GS,6 | demografinio prieaugio numatymą ir tvarkymą.~Pats istorijos
1702 GS,6 | likimas tampa vieningas ir jau nebesiskaido tarsi į
1703 GS,6 | pereina prie dinamiškesnės ir labiau evoliucinės sampratos.
1704 GS,6 | skatinantį naujai skaidytis ir naujai jungtis.~
1705 GS,7 | kaimai, įvairios grupės, ir visuomeniniai bendrijų santykiai
1706 GS,7 | kurias tautas ūkine gausa ir iš pašaknų keisdamas nuo
1707 GS,7 | vis daugiau žmonių apima ir patraukia miesto gyvenimas.
1708 GS,7 | užmiesčio srityse.~Naujos ir tobulesnės visuomenės komunikavimo
1709 GS,7 | leidžia patirti įvykius ir labai greitai kuo plačiausiai
1710 GS,7 | gyvenamąją vietą, keičia ir savo gyvenimo būdą.~Šitaip
1711 GS,7 | ugdo deramą asmens brendimą ir tikrus asmenų santykius („
1712 GS,7 | jau naudojasi ekonominės ir techninės pažangos patogumais.
1713 GS,7 | patogumais. Tačiau ji reiškiasi ir tose tautose, kurios tebėra
1714 GS,7 | tebėra vystymosi stadijoje ir savo kraštuose siekia industrializacijos
1715 GS,7 | kyla sąjūdis už brandesnę ir asmeniškesnę laisvės vartoseną.~
1716 GS,8 | Psichologiniai, moraliniai ir religiniai pokyčiai~7.Mąstysenos
1717 GS,8 | religiniai pokyčiai~7.Mąstysenos ir struktūrų pokyčiai dažnai
1718 GS,8 | įgyti dalį. Todėl tėvai ir auklėtojai, atlikdami savo
1719 GS,8 | institucijos, taisyklės, galvosena ir jausena ne visuomet atrodo
1720 GS,8 | Iš čia kyla žymūs elgesio ir pačių jo normų sutrikimai.~
1721 GS,8 | naujos sąlygos paliečia ir religinį gyvenimą. Viena
1722 GS,8 | vis dar išlikusių prietarų ir reikalauja vis aiškiau įsisąmoninti
1723 GS,8 | atsisakiusių religijos. Dievą ir tikėjimą neigti arba jų
1724 GS,8 | meną, humanitarinių mokslų ir istorijos interpretavimą,
1725 GS,9 | netvarkingai vykstą pokyčiai ir pats skvarbesnis pasaulyje
1726 GS,9 | arba didina prieštaravimus ir pusiausvyros stoką.~Pačiame
1727 GS,9 | modernaus praktinio proto ir teorinio mąstymo, nepajėgiančio
1728 GS,9 | tarp noro sėkmingai veikti ir sąžinės reikalavimų. Labai
1729 GS,9 | veiklos specializacijos ir žvilgsnio į tikrovės visumą.~
1730 GS,9 | demografinių, ekonominių ir visuomeninių sąlygų spaudimas
1731 GS,9 | visuomeniniai santykiai tarp vyrų ir moterų.~Taip pat didelių
1732 GS,9 | visuomenės klasių, tarp turtingų ir mažiau pasiturinčių bei
1733 GS,9 | žmonių noro taikiai gyventi, ir savo ideologiją skleidžiančios
1734 GS,9 | tarpusavio nepasitikėjią ir neapykantą, susikirtimus
1735 GS,9 | neapykantą, susikirtimus ir vargus, kurių priežastis
1736 GS,9 | vargus, kurių priežastis ir drauge auka yra pats žmogus.~
1737 GS,10 | jog žmonija ne tik gali ir privalo vis labiau įtvirtinti
1738 GS,10 | kūrinijai, bet taip pat gali ir privalo kurti politinę,
1739 GS,10 | kurti politinę, visuomeninę ir ekonominę santvarką, kuri
1740 GS,10 | asmenims bei padėtų išreikšti ir ugdyti savo vertybes. ~Daugelis
1741 GS,10 | turtais ne tik politinėje, bet ir ekonominėje srityje ir laisvai
1742 GS,10 | bet ir ekonominėje srityje ir laisvai vaidinti savo vaidmenį
1743 GS,10 | didėja jų atsilikimas, dažnai ir ekonominė priklausomybė
1744 GS,10 | nėra pasiekusios, teisinės ir faktinės lygybės su vyrais.
1745 GS,10 | lygybės su vyrais. Miesto ir kaimo darbininkai nori ne
1746 GS,10 | pelnyti pragyvenimą, bet ir darbu ugdyti savo asmeninius
1747 GS,10 | ekonominį, visuomeninį, politinį ir kultūrinį gyvenimą. Nūnai
1748 GS,10 | gėrybės iš tikrųjų gali ir turi tekti visiems. ~Už
1749 GS,10 | reikalavimų slypi gilesnis ir visuotinesnis siekimas:
1750 GS,10 | siekimas: pavieniai asmenys ir jų grupės trokšta gyventi
1751 GS,10 | trokšta gyventi pilnatvišką ir laisvą, žmogui derantį gyvenimą,
1752 GS,10 | dabartinis pasaulis pasirodo esąs ir galingas, ir kartu silpnas,
1753 GS,10 | pasirodo esąs ir galingas, ir kartu silpnas, pajėgus veikti
1754 GS,10 | silpnas, pajėgus veikti ir kilniai, ir niekšingai;
1755 GS,10 | pajėgus veikti ir kilniai, ir niekšingai; jam atviras
1756 GS,10 | atviras kelias į laisvę ir vergiją, pažangą ir nuosmūkį,
1757 GS,10 | laisvę ir vergiją, pažangą ir nuosmūkį, brolybę ir neapykantą.
1758 GS,10 | pažangą ir nuosmūkį, brolybę ir neapykantą. Be to, žmogus
1759 GS,10 | sukeltas jėgas, kurios gali ir jį pavergti, ir jam tarnauti.
1760 GS,10 | kurios gali ir jį pavergti, ir jam tarnauti. Todėl jis
1761 GS,11 | savo neribotus siekimus ir aukštesnio gyvenimo pašaukimą.
1762 GS,11 | Maža to, būdamas silpnas ir nusidėjėlis, neretai jis
1763 GS,11 | jis daro tai, ko nenori, ir nedaro to, ką norėtų daryti3.
1764 GS,11 | savyje pačiame, iš kurio ir bendruomenėje kyla daug
1765 GS,11 | bendruomenėje kyla daug ir labai didelių nesutarimų.
1766 GS,11 | žmogiškų pastangų laukia tikro ir visiško žmonijos išsilaisvinimo,
1767 GS,11 | širdies troškimus. Netrūksta ir tokių, kurie nusivylę gyvenimo
1768 GS,11 | blogis, mirtis, kurie tebėra ir toliau, nors padaryta tokia
1769 GS,11 | žmogus gali duoti visuomenei ir ko iš jos tikėtis? kas laukia
1770 GS,11 | tiki, jog už visus miręs ir prikeltas Kristus4 savo
1771 GS,11 | Dvasia teikia žmogui šviesos ir jėgų, idant šis galėtų atitikti
1772 GS,11 | pat tiki, kad jos Viešpats ir Mokytojas yra visos žmonių
1773 GS,11 | istorijos raktas, centras ir tikslas. Be to, Bažnyčia
1774 GS,11 | Kristus, vakar, šiandien ir per amžius tas pats6. Tad
1775 GS,11 | atskleisti žmogaus slėpinį ir padėti rasti pagrindinių
1776 GS | PIRMA DALIS~BAŽNYČIA IR ŽMOGAUS PAŠAUKIMAS~
1777 GS,12 | įvykuose, reikalavimuose ir troškimuose, kuriuose ji
1778 GS,12 | įžvelgti Dievo dalyvavimo ir plano ženklus. Juk tikėjimas
1779 GS,12 | ką nušviečia nauja šviesa ir atskleidžia, koks yra Dievo
1780 GS,12 | labiausiai branginamas vertybes ir nurodyti jų dieviškąjį šaltinį.
1781 GS,12 | išryškės, kad krikščionys ir žmonija, kuriai jie priklauso,
1782 GS,12 | pasirodys esanti religinė ir kuo žmogiškiausia.~ ~
1783 GS,13 | paveikslas~12. Tikintieji ir netikintieji beveik vieningai
1784 GS,13 | palenkta žmogui, kaip centrui ir viršūnei.~Tačiau kas yra
1785 GS,13 | apie save yra pareiškęs ir tebereiškia įvairių, net
1786 GS,13 | nevilties; todėl jis abejoja ir nerimauja. Bažnyčia gerai
1787 GS,13 | paaiškinantį jo silpnybes ir drauge deramai pripažįstantį
1788 GS,13 | paveikslą“, įstengiantis pažinti ir mylėti savo Kūrėją, jo paskirtas
1789 GS,13 | viešpačiu8– juos valdyti ir jais naudotis Dievo garbei9. „
1790 GS,13 | mažesnį už angelus, garbe ir šlove apvainikavai jį. Davei
1791 GS,13 | pradžios jis sukūrė vyrą ir moterį (plg. Pr 1, 27).
1792 GS,13 | moterį (plg. Pr 1, 27). Vyro ir moters sąjunga yra pirminis
1793 GS,13 | apžvelgė visa, ką buvo padaręs, ir iš tikrųjų mstė, ksd buvo
1794 GS,14 | sukildamas prieš Dievą ir geisdamas be Dievo pasiekti
1795 GS,14 | žmogus patiria esąs linkęs ir į blogį, pasinėręs į daugelį
1796 GS,14 | galutiniu tikslu, o drauge ir visus santykius su pačiu
1797 GS,14 | dažnai dramatiška, tarp gerio ir blogio, tarp šviesos ir
1798 GS,14 | ir blogio, tarp šviesos ir tamsybių. Žmogus net pamato
1799 GS,14 | atėjo žmogaus išvaduoti ir pastiprinti, jį iš vidaus
1800 GS,14 | iš vidaus atnaujindamas ir išmesdamas lauk „šio pasaulio
1801 GS,15 | Žmogaus sandara~14. Kūno ir sielos vienybėje žmogus
1802 GS,15 | pasiekiančius savo viršūnę ir pakylėjamus įsijungti į
1803 GS,15 | kūną, kaip Dievo sukurtą ir prikelsimą paskutinę dieną,
1804 GS,15 | dieną, jis turi laikyti geru ir vertu pagarbos. Tačiau,
1805 GS,15 | reikalauja kūnu garbinti Dievą13 ir neleisti jam tenkinti blogų
1806 GS,15 | Dievas, tiriantis širdis14, ir kur jis pats Dievo akivaizdoje
1807 GS,15 | pripažindamas savyje dvasinę ir nemirtingą sielą, žmogus
1808 GS,16 | Proto orumas, tiesa ir išmintis~15. Būdamas dieviškojo
1809 GS,16 | pirmyn empirinių, techninių ir laisvųjų mokslų srityje.
1810 GS,16 | Mūsų laikais, ypač tirdamas ir pajungdamas sau medžiaginį
1811 GS,16 | ieškojo gilesnės tiesos ir ją rado. Pažinimas juk ne
1812 GS,16 | lieka iš dalies aptemdytas ir susilpnintas. ~Protinė žmogaus
1813 GS,16 | Protinė žmogaus prigimtis yra ir turi būti tobulinama išminties,
1814 GS,16 | kreipiančios jo dvasią ieškoti ir mylėti tai, kas teisinga
1815 GS,16 | mylėti tai, kas teisinga ir gera. Pasisavinus išmintį,
1816 GS,16 | kad daugelis tautų, nors ir skurdesnių ekonominėmis
1817 GS,16 | žmogus tikėjimu kontempliuoja ir įžvelgia Dievo valios slėpinį15.~
1818 GS,17 | klausyti. Visada raginąs mylėti ir daryti gera, bet vengti
1819 GS,17 | orumas; pagal tą įstatymą jis ir bus teisiamas16. Sąžinė
1820 GS,17 | slapčiausias žmogaus branduolys ir šventovė, kurioje jis esti
1821 GS,17 | įstatymas, įvykdomas Dievo ir artimo meile18. Ištikimybe
1822 GS,17 | norėdami drauge ieškoti tiesos ir siekti teisingai išspręsti
1823 GS,17 | labiau pavieniai asmenys ir jų grupės liaujasi elgtis
1824 GS,17 | grupės liaujasi elgtis aklai ir stengiasi laikytis objektyvių
1825 GS,17 | ieškoti tiesos bei gėrio, ir nuodėmės įprotis sąžinę
1826 GS,18 | amžininkai didžiai vertina ir užsidegę jos siekia. Ir
1827 GS,18 | ir užsidegę jos siekia. Ir jie teisūs. Tik dažnai klaidingai
1828 GS,18 | jis pats ieškotų Kūrėjo ir laisvai, jo laikydamasis,
1829 GS,18 | kad jis veiktų sąmoningai ir laisvai rinkdamasis, tai
1830 GS,18 | pats iš vidaus skatinamas ir įtikinamas, o ne akla vidine
1831 GS,18 | laisvai rinkdamasis gėrį ir kruopščiu darbu sėkmingai
1832 GS,18 | sužalota nuodėmės, visiškai ir veiksmingai ji gali būti
1833 GS,19 | kankina ne tik skausmas ir tolydinis kūno irimas, bet
1834 GS,19 | kūno irimas, bet taip pat ir dar labiau – amžino sunaikinimo
1835 GS,19 | širdies nuojauta, baisėdamasi ir kratydamasis visiškos savo
1836 GS,19 | visiškos savo asmens žūties ir neatšaukiamo išnykimo. Neapsiribojanti
1837 GS,19 | technikos laimėjimai, nors ir labai naudingi, nepajėgia
1838 GS,19 | nugalėta, kai visagalis ir gailestingasis Atpirkėjas
1839 GS,19 | Dievas yra žmogų pašaukęs ir tebešaukia amžinai susijungti
1840 GS,20 | Ateizmo pavidalai ir šaknys~19. Išskirtinis žmogaus
1841 GS,20 | meilės laisvai nepripažįsta ir neatsiduoda savo Kūrėjui.
1842 GS,20 | opiausių mūsų meto klausimų ir turi būti nuodugniau išnagrinėtas. ~
1843 GS,20 | tas jų pačių prasimanytas ir atmetamas padaras jokiu
1844 GS,20 | nejunta religinio nerimo ir nemato reikalo rūpintis
1845 GS,20 | užsklęsti savo širdį Dievui ir vengti tikėjimo klausimų,
1846 GS,20 | dėl to dažnai atsakingi ir patys tikintieji. Juk ateizmas,
1847 GS,20 | priežasčių, tarp kurių yra ir kritiška reakcija į religijas,
1848 GS,20 | tikėjimo aiškinimu, arba ir savo religinio, moralinio
1849 GS,20 | atskleidžiantys tikrąjį Dievo ir religijos veidą.~
1850 GS,21 | vienintelis savo istorijos kūrėjas ir statytojas. Jų tvirtinimu,
1851 GS,21 | Viešpaties, visų dalykų šaltinio ir tikslo, pripažinimu; mažų
1852 GS,21 | išvaduosianti žmogų ypač ekonominiu ir visuomeniniu jo išlaisvinimu.
1853 GS,21 | smurtingai puola religiją ir ateizmo skleidimui, ypač
1854 GS,22 | liautis su giliu liūdesiu, bet ir su nesugriaunamu tvirtumu
1855 GS,22 | šiol23, pragaištingų mokymų ir veiksmų, prieštaraujančių
1856 GS,22 | prieštaraujančių protui ir bendrajai žmonių patirčiai
1857 GS,22 | ateismo keliamų klausimų opumą ir vadovaudamasi meile visiems
1858 GS,22 | priežastis reikia rimtai ir nuodugniai išnagrinėti.~
1859 GS,22 | nes šio orumo pagrindas ir atbaiga slypi pačiame Dieve.
1860 GS,22 | laisvą bendruomenės narį ir net kviečia jį kaip sūnų
1861 GS,22 | neturint dieviško pagrindo ir amžinojo gyvenimo vilties,
1862 GS,22 | lieka neišspręstos gyvenimo ir mirties, kaltės ir skausmo
1863 GS,22 | gyvenimo ir mirties, kaltės ir skausmo mįslės, neretai
1864 GS,22 | klausimo. Į jį galutinai ir visiškai tvirtai atsako
1865 GS,22 | šaukiąs žmogų giliau mąstyti ir nuolankiau ieškoti.~Vaisto
1866 GS,22 | tiek iš viso Bažnyčios ir jos narių gyvenimo. Eidama
1867 GS,22 | nepaliaujamo atsinaujinimo ir apsivalymo keliu24, kuriuo
1868 GS,22 | būdu parodyti Dievo Tėvo ir jo įsikūnijusio Sūnaus buvimą.
1869 GS,22 | pirmiausia pasiekiama gyvo ir brandaus tikėjimo, išmokyto
1870 GS,22 | aiškiai įžvelgti sunkumus ir sugebančio juos nugalėti,
1871 GS,22 | labai ryškiai yra paliudiję ir tebeliudija daugelis kankinių.
1872 GS,22 | gyvenimą, net pasaulietinį, ir žadindamas juos teisingumui
1873 GS,22 | labiausiai Dievo buvimą ir dalyvavimą parodyti padeda
1874 GS,22 | Evangelijos tikėjimo labui25 ir šviečia kaip vienybės ženklas.~
1875 GS,22 | kad visi žmonės, tikintys ir netikintys, turi savo darbu
1876 GS,22 | negali vykti be nuoširdaus ir apdairaus pokalbio. Tad
1877 GS,22 | skirtumą tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų. Tikintiesiems
1878 GS,22 | Tikintiesiems ji reikaluja veiklios ir galimybės šiame pasaulyje
1879 GS,22 | šiame pasaulyje statyti ir Dievo šventovę. O ateistus
1880 GS,22 | gindama jo pašaukimo orumą ir grąžindama viltį tiems,
1881 GS,22 | pažangai šviesą, gyvybę ir laisvę. Niekas kitas negali
1882 GS,22 | Sukūrei mus sau“, Viešpatie, „ir nerami mūsų širdis, kol
1883 GS,23 | provaizdis27. Apreikšdamas Tėvo ir jo meilės slėpinį, Kristus,
1884 GS,23 | parodo, kas yra žmogus, ir atskleidžia jo pašaukimo
1885 GS,23 | Kristus yra šių tiesų šaltinis ir viršūnė.~Būdamas „neregimojo
1886 GS,23 | prisiimta, o ne panaikinta29, ji ir mumyse ji tapo be galo sukilninta.
1887 GS,23(29) | jo švenčiausias, nekaltas ir sielos gaivinamas kūnas
1888 GS,23(29) | bet išlaikė savo būklę ir būvį“. – Plg. Chalkedono
1889 GS,23(30) | Denz. 291 (556): „taip ir sudievinta jo žmogiškoji
1890 GS,23 | sutaikino mus su savimi ir vieną su kitu32 bei išvadavo
1891 GS,23 | bei išvadavo iš velnio ir nuodėmės vergijos. Todėl
1892 GS,23 | Dievo Sūnus „mane pamilo ir paaukojo save už mane“ (
1893 GS,23 | sektume jo pėdomis33, bet ir nutiesė kelią, kuriuo einančiųjų
1894 GS,23 | bei mirtis sušventinami ir įgyja naują prasmę.~Žmogus
1895 GS,23 | Kristų Jėzų – atgaivins ir jūsų mirtinguosius kūnus
1896 GS,23 | krikščionis priverstas ir įpareigotas tarp daugelio
1897 GS,23 | sielvartų kovoti prieš blogį ir iškentėti mirtį. Tačiau,
1898 GS,23 | susijungęs su Velykų slėpiniu ir mirtimi supanašėjęs su Kristumi,
1899 GS,23 | tik apie krikščionis, bet ir apie visus geros valios
1900 GS,23 | Kristus mirė už visus39 ir kadangi žmogaus galutinis
1901 GS,23 | apreiškimas. Taigi per Kristų ir Kristuje išryškėja skausmo
1902 GS,23 | mirtimi sunaikindamas mirtį, ir mus gausiai apdovanojo gyvenimu40,
1903 GS,24 | Kūrėjo įrašytus dvasinėje ir moralinėje žmogaus prigimtyje.~
1904 GS,24 | kurias svarbesnes tiesas ir išdėsto jų pagrindus, remdamasis
1905 GS,25 | žmonės sudarytų vieną šeimą ir elgtųsi vienas su kitu kaip
1906 GS,25 | būtent patį Dievą.~Tad Dievo ir artimo meilė yra pirmas
1907 GS,25 | artimo meilė yra pirmas ir didžiausias įsakymas. O
1908 GS,25 | priklauso vienas nuo kito, ir pasauliui, kuris vis labiau
1909 GS,25 | esame viena“ (Jn 17, 21–22) ir atverdamas žmogaus protui
1910 GS,25 | tarp Dievo asmenų vienybės ir tiesoje bei meilėje suvienytų
1911 GS,26 | Asmens ir visuomenės tarpusavio priklausomybė~
1912 GS,26 | kad žmogaus asmens plėtotė ir pačios visuomenės pažanga
1913 GS,26 | institucijų šaltinis, objektas ir tikslas yra ir privalo būti
1914 GS,26 | objektas ir tikslas yra ir privalo būti žmogaus asmuo,
1915 GS,26 | vysto visus žmogaus talentus ir įgalina jį atitikti savo
1916 GS,26 | vieni, kaip antai šeima ir politinė bendruomenė, tiesiogiškiau
1917 GS,26 | stiprėja tarpusavio ryšiai ir priklausomybė; iš to kyla
1918 GS,26 | bei ugdyti asmens savybes ir saugoti jo teises45.~Visuomeninis
1919 GS,26 | savo pašaukimo, taip pat ir religinio, keliu, tačiau
1920 GS,26 | nukreipia juos nuo gėrio ir pastūmėja į blogį. Tiesa,
1921 GS,26 | ekonominėse, politinėse ir socialinėse struktūrose.
1922 GS,26 | puikybės, užnuodijančių ir visuomeninę aplinką. O kur
1923 GS,26 | kuriems be rimtų pastangų ir malonės pagalbos neįmanoma
1924 GS,27 | priklausomybė kaskart didėja ir palengva apima visą pasaulį,
1925 GS,27 | pavieniams nariams geriau ir lengviau pasiekti tobuluma,
1926 GS,27 | universalesnis, taigi teisėmis ir pareigomis susiejantis asmenį
1927 GS,27 | atsižvelgti į kitų grupių reikmes ir teisėtus siekius, netgi
1928 GS,27 | asmuo, kuris visa pranoksta ir kurio teisės bei pareigos
1929 GS,27 | pareigos yra visuotinės ir neliečiamos. Todėl žmogui
1930 GS,27 | pasirinkti gyvenimo kelią ir kurti šeimą, lavintis, dirbti,
1931 GS,27 | gerą vardą, būti gerbiamam ir tinkamai informuojamam,
1932 GS,27 | savo gyvenimo privatumą ir naudotis teisėta laisve,
1933 GS,27 | teisėta laisve, taip pat ir religijos srityje.~Tad visuomenės
1934 GS,27 | Tad visuomenės santvarka ir jos pažanga visada turi
1935 GS,27 | reikia atnaujinti mąstyseną ir įgyvendinti plačius visuomenės
1936 GS,27 | apvaizda kreipianti laiko tėkmę ir atnaujinanti žemės veidą.
1937 GS,27 | Evangelijos raugas žadino ir tebežadina žmogaus širdyje
1938 GS,28 | rūpindamiesi jo gyvenimu ir priemonėmis, būtinomis jo
1939 GS,28 | artimu kiekvienam žmogui ir, susidūrę su juo sutikę,
1940 GS,28 | genocidas, abortas, eutanazija ir apgalvota savižudybė; kas
1941 GS,28 | prostitucija, prekiavimas moterimis ir jaunuoliais, taip pat žeminančios
1942 GS,28 | įrankiais, o ne kaip su laisvais ir atsakingais asmenimis, –
1943 GS,28 | atsakingais asmenimis, – visi šie ir panašūs dalykai yra gėdingi,
1944 GS,28 | negu skriaudžiamuosius ir skaudžiausiai pažeidžia
1945 GS,29 | Pagarba ir meilė priešams~28. Pagarba
1946 GS,29 | meilė priešams~28. Pagarba ir meile privalu apgaubti ir
1947 GS,29 | ir meile privalu apgaubti ir tuos, kurie visuomeniškai,
1948 GS,29 | visuomeniškai, politiškai ir net religiškai yra kitaip
1949 GS,29 | religiškai yra kitaip nusiteikę ir kitaip elgiasi, negu mes.
1950 GS,29 | vadovaudamiesi draugiškumu ir meile, įsijausime į jų galvoseną,
1951 GS,29 | pokalbį.~Aišku, ši meilė ir draugiškumas jokiu būdu
1952 GS,29 | Dievas yra širdžių teisėjas ir tyrėjas, todėl jis draudžia
1953 GS,29 | atleisti neteisiesiems53 ir įsako visus priešus apgaubti
1954 GS,29 | pasakyta: Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo. O aš jums
1955 GS,29 | melskitės už savo persekiotojus ir šmeižėjus“ (Mt 5, 43–44).~
1956 GS,30 | Esminė žmonių lygybė ir socialinis teisingumas~29.
1957 GS,30 | apdovanoti protinga siela ir sukurti pagal Dievo paveikslą,
1958 GS,30 | paveikslą, visų prigimtis ir kilmė ta pati; kadangi visų
1959 GS,30 | atpirktųjų dieviškasis pašaukimas ir tikslas tas pats, kaskart
1960 GS,30 | religija, turi būti įveikta ir atmesta, kaip prieštaraujanti
1961 GS,30 | reikalauja siekti žmoniškesnių ir tinkaqmesnių gyvenimo sąlygų.
1962 GS,30 | pernelyg dideli ekonominiai ir visuomeniniai skirtumai
1963 GS,30 | tautų kelia pasipiktinimą ir prieštarauja socialiniam
1964 GS,30 | orumui, taip pat visuomeninei ir tarptautinei taikai.~Privačios
1965 GS,30 | tarptautinei taikai.~Privačios ir viešosios žmonių institucijos
1966 GS,30 | arba politinį pavergimą ir, kad ir koks būtų politinis
1967 GS,30 | politinį pavergimą ir, kad ir koks būtų politinis režimas,
1968 GS,31 | individualistinę etiką~30. Gilūs ir staigūs pokyčiai itin griežtai
1969 GS,31 | individualistine etika. Teisingumo ir meilės pareiga vis geriau
1970 GS,31 | meilės pareiga vis geriau ir geriau atliekama tuomet,
1971 GS,31 | kiekvienas, pagal savo išgales ir kitų reikmes prisidėdamas
1972 GS,31 | bendrojo gėrio, taip pat ugdo ir remia viešas bei privačias
1973 GS,31 | kurie, reikšdami plačias ir kilnias pažiūras, praktiškai
1974 GS,31 | visuomeninius įstatymus ir nuostatus. Nemažai tokių,
1975 GS,31 | kurie nesigėdija suktybėmis ir apgavystėmis išvengti teisėtų
1976 GS,31 | išvengti teisėtų mokesčių ir kitų prievolių visuomenei.
1977 GS,31 | kelia pavojų savo pačių ir kitų gyvybėms. ~Visiems
1978 GS,31 | šiandienio žmogaus pareigų ir jais rūpintis. Juk juo labiau
1979 GS,31 | pasiekta tik tuomet, kai ir pavieniai asmenys, ir jų
1980 GS,31 | kai ir pavieniai asmenys, ir jų grupės puoselės savyje
1981 GS,31 | jų grupės puoselės savyje ir skleis visuomenėje moralines
1982 GS,31 | tikrai naujais žmonėmis ir naujosios žmonijos kūrėjais.~
1983 GS,32 | Atsakomybė ir dalyvavimas~31. Idant pavieniai
1984 GS,32 | sąžinės diktuojamas pareigas ir sau, ir įvairioms grupėms,
1985 GS,32 | diktuojamas pareigas ir sau, ir įvairioms grupėms, kurioms
1986 GS,32 | jaunuolius, jog jie, kad ir kokia būtų jo visuomeninė
1987 GS,32 | vien apsišvietusiais, bet ir didžiadvasiais vyrais bei
1988 GS,32 | įsisąmoninti savo orumo ir atitikti savo pašaukimo,
1989 GS,32 | pašvenčiant jėgas Dievui ir kitiems žmonėms. Juk žmogaus
1990 GS,32 | skurdą; ji netenka vertės ir tuomet, kai, atsidavęs nesaikingiems
1991 GS,32 | solidarumo reikalavimais ir atsideda žmonių bendruomenės
1992 GS,32 | kiekvienos tautos padėtį ir į būtiną viešosios valdžios
1993 GS,32 | vertybių, patraukiančių ir skatinančių tarnauti kitiems.
1994 GS,32 | sugebės perduoti gyvenimo ir vilties motyvus.~
1995 GS,33 | Įsikūnijęs Žodis ir žmonių solidarumas~32. Sukūręs
1996 GS,33 | panorėjo žmones sušventinti ir išganyti ne pavieniui, be
1997 GS,33 | kuri jį teisingai pažintų ir šventai jam tarnautų“54.
1998 GS,33 | kaip pavienius asmenis, bet ir kaip tam tikros bendruomenės
1999 GS,33 | savo tauta“ (Iš 3, 7–12) ir su ja sudarė sandorą ant
2000 GS,33 | bendruomeninis bruožas tobulinamas ir atbaigiamas Jėzaus Kristaus
1-500 | 501-1000 | 1001-1500 | 1501-2000 | 2001-2500 | 2501-3000 | 3001-3500 | 3501-4000 | 4001-4500 | 4501-5000 | 5001-5500 | 5501-6000 | 6001-6059 |