bold = Main text
Document, Number grey = Comment text
1 LG,7 | pastatytomis bažnyčiomis, ją apgieda Bažnyčios Tėvai,
2 LG,7 | mylėjo [...] ir atidavė už ją save, kad ją pašventintų“ (
3 LG,7 | atidavė už ją save, kad ją pašventintų“ (Ef 5, 26),
4 LG,7 | plg. Ef 5, 24). Pagaliau ją visiems amžiams apipylė
5 LG,9 | Bažnyčios sandara tarnauja ją gaivinančios Kristaus Dvasios
6 LG,9 | visuotinę ir apaštališką12. Ją mūsų Atpirkėjas prisikėlęs
7 LG,9 | kitiems apaštalams pavedė ją skleisti ir valdyti (plg.
8 LG,9 | valdyti (plg. Mt 28, 18 tt.); ją visiems amžiams pastatė
9 LG,9 | prikeltojo Kristaus galia ją stiprina, idant kantrybe
10 LG,10 | karalystę, kol jis pats ją atbaigs amžių pabaigoje,
11 LG,10 | Mt 16, 18), nes įsigijo ją savo krauju (plg. Apd 20,
12 LG,11 | visos tautos vardu atnašauja ją Dievui, o tikintieji savo
13 LG,12 | dievišką auką ir kartu su ja save pačius20. Tiek aukodami,
14 LG,15 | būtinybę, bet atsisako arba į ją įžengti, arba joje pasilikti.~
15 LG,15 | tuo troškimu sujungiami su ja. Motina Bažnyčia juos kaip
16 LG,18 | Šventoji Dvasia ragina ją bendradarbiauti visiškai
17 LG,20 | vedami, tarnaudami ganytų ją per visas dienas iki amžių
18 LG,23 | popiežiumi ir visada tik su ja taip pat yra aukščiausios
19 LG,25 | Šventąją Dvasią, kad remdamiesi ja liudytų jį iki žemės pakraščių
20 LG,28 | valdžia, tačiau naudotis ja gali vien tam, kad savo
21 LG,28 | galiausiai tvarko naudojimąsi ja ir Bažnyčios arba tikinčiųjų
22 LG,28 | tikinčiųjų labui gali atitinkamai ją apriboti. Šios valdžios
23 LG,29 | broliją106 ir per Kristų ją Dvasioje veda pas Tėvą.
24 LG,36 | Ef 6, 12), teišreiškia ją ir pasaulietinio gyvenimo
25 LG,40 | savo sužadėtinę, atidavė už ją save, idant pašventintų (
26 LG,40 | 25–26), susivienijo su ja kaip su savo Kūnu ir, dovanodamas
27 LG,40 | Šventąją Dvasią, pripildė ją Dievo garbei. Todėl Bažnyčioje
28 LG,42 | pamilo savo Sužadėtinę ir už ją atidavė pats save131. Panašus
29 LG,44 | ir jo malone nesiliauja ją puoselėjusi. Pati Bažnyčios
30 LG,47 | ir vedama į jį, antraip ją statančiųjų darbas būtų
31 LG,49 | gaivinančią Dvasią ir per ją įsteigė savo Kūną, tai yra
32 LG,51 | dangaus Bažnyčios kultą, su ja bendraudami ir pagarbiai
33 LG,52 | garbės liturgijoje, iš anksto ja gėrėdamiesi171. Kai pasirodys
34 LG,56 | pavidalą. Toji šviesa parodo ją jau pranašiškai pavaizduotą
35 LG,56 | plg. Pr 3, 15). Panašiai ją išreiškia Mergelė, pradėsianti
36 LG,56 | išganymo. Galiausiai su ja, prakilniąja Siono dukterimi,
37 LG,57 | sutepimo nepaliesta, laikyti ją tarsi Šventosios Dvasios
38 LG,60 | apreiškimo metu buvo pridengusi ją savo šešėliu. Galiausiai
39 LG,63 | palaimintosios Mergelės, vadinant ją Užtarėjos, Padėjėjos, Pagalbininkės,
40 LG,64 | dovana ir bei pareiga, kuri ją vienija su Sūnumi Atpirkėju,
41 LG,66 | dorybių pavyzdžiu. Pamaldžiai ją apmąstydama ir kontempliuodama
42 LG,67 | slėpiniuose, tad Bažnyčia pelnytai ją gerbia ypatingu kultu. Jau
43 DV,6 | paveikia širdį ir palenkia ją į Dievą, atveria dvasios
44 DV,6 | kiekvienam pritarti tiesai ir ją tikėti“5. Kad apreiškimas
45 DV,9 | skamba Bažnyčioje ir per ją – pasaulyje, veda tikinčiuosius
46 SC,8 | Kristus visuomet yra su ja, ypač liturginiuose veiksmuose.
47 SC,11 | karštą Kristaus meilę ir ja uždega. Taigi iš liturgijos,
48 SC,14 | iš jos tarsi plauktų ir į ją vestų žmones, nes liturgija
49 SC,19 | gyventi liturgijos dvasia ir ja dalyts su jiems pavestais
50 SC,84 | visą žmoniją ir įtraukia ją į bendrą dievišką šlovės
51 SC,91 | raginami Viešpatyje atlikti ją taip, kad širdis atitiktų
52 SC,98 | Dievo tarnybos arba leisti ją pakeisti kuo nors kitu.~
53 SC,102 | tarnybos pareiga, atlieka ją, švęsdamas gimtąja kalba
54 SC,104 | apimta Bažnyčia aukština ją kaip gražiausią atpirkimo
55 SC,129 | arba panaikinta, o kas su ja dera, tebūnie palikta arba
56 GS,11 | dramatiškos padėties, arba deramai ją apsvarstyti jiems trukdo
57 GS,12 | remdamasi tikėjimu, jog ją veda žemę pripildanti Šventoji
58 GS,16 | ieškojo gilesnės tiesos ir ją rado. Pažinimas juk ne apsiriboja
59 GS,18 | teisūs. Tik dažnai klaidingai ją puoselėja – kaip leistinumą
60 GS,22 | apsivalymo keliu24, kuriuo ją veda Šventoji Dvasia, Bažnyčia
61 GS,33 | tauta“ (Iš 3, 7–12) ir su ja sudarė sandorą ant Sinajaus
62 GS,34 | visą gamtą ir vis labiau ją užvaldo; ypač dėl to, kad
63 GS,39 | tobulas žmogus, įimdamas ją savin ir atnaujindamas66.
64 GS,43 | bendruomenių ir tautų, jei tik šios ja pasitiki ir pripažįsta jai
65 GS,45 | kalbomis; be to, ji stengėsi ją nušviesti filosofų išmintimi.
66 GS,49 | prasmę ir kasdien vis giliau ją priima. Kaip abipusė dviejų
67 GS,49 | mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save patį109. Tikra santuokinė
68 GS,49 | paimama į dieviškąją meilę; ją valdo ir turtina Kristaus
69 GS,50 | aukščiau vertinama ir apie ją susidarys sveika viešoji
70 GS,51 | meilės reikšmingumą, saugo ją ir ragina siekti tikrai
71 GS,52 | žmogaus gyvybė ir pareiga ją perduoti nesiriboja vien
72 GS,59 | bei tinkamiau išreikšti ją liturgija bei daugiapavidalės
73 GS,68 | neteisinga ir nežmoniška ją derinti ir tvarkyti taip,
74 GS,75 | bendrajai gerovei, kuri ją visiškai įteisina bei įprasmina
75 GS,75 | nustatysimos juridinės tvarkos, ja turi būti naudojamasi dinamiškai
76 GS,76 | ir verčiau tesistengia ją noromis bei tvarkingai skatinti.
77 GS,79 | nepasiekiama visam laikui; ją reikia kurti nuolatos. Be
78 GS,79 | žmonėmis, meldžiant taikos ir ją įgyvendinant. ~Veikiami
79 GS,82 | pagydžius tautų nesantaiką, ja užkrečiamos kitos pasaulio
80 GS,86 | pavidalu. Tegu viena pusė ją dosniai ir nesavanaudiškai
81 GS,93 | priešingų Bažnyčiai ir įvairiai ją persekiojančių. Kadangi
82 GS,94 | įeis į dangaus karalystę; į ją įeis tik tie, kurie vykdo
83 ChD,5 | popiežiumi ir visada tik su ja taip pat yra aukščiausios
84 ChD,12 | Evangelija ir Eucharistija ją kuria Šventojoje Dvasioje,
85 ChD,18 | Katalikų veikimą, ir remti ją. Tebūnie plėtojamos ir puoselėjamos
86 PO,3 | atnaša atbaigiama, sujungiant ją su Kristaus, vienatinio
87 PO,4(20)| Bažnyčia ne susipriešina su ja, bet artimiau susijungia“.~
88 PO,6 | šventąja Eucharistija ir į ją nukreipti38. Juk švenčiausiojoje
89 PO,6 | dieviškąją atnašą ir drauge su ja savo gyvenimą; ganytojo
90 PO,6 | liturgijos mokslą bei deramai ją atlikti, kad jiems pavestos
91 PO,7 | bendruomenę ir per Kristų veda ją Dvasioje pas Dievą Tėvą43.
92 PO,10 | bendrąja gerove bei saugo ją ir taip pat uoliai gina
93 PO,16 | pačios Bažnyčios tarnyba, ją galima atlikti tik hierarchinėje
94 PO,19 | atpirkimo slėpiniui147. Ją kaip vyriausiojo ir amžinojo
95 PO,21 | reikia atsisakyti arba bent ją pertvarkyti taip, kad į
96 OT,3 | ir sumaniai bei ryžtingai ją teplečia. Neapleistina nė
97 OT,16 | tiesos, jos laikytis bei ją įrodyti, drauge nuoširdžiai
98 PC,2 | plg. Apr 21, 2) ir kad per ją taptų žinoma daugeriopa
99 PC,8 | šventumo vaisiais, patraukia ją savo pavyzdžiu bei prisideda
100 AA,5 | tėvynę“10. Visi pamaldžiai ją tegerbia ir jos motiniškai
101 AA,8 | tikrovę ir nepaliaujamai ją tobulinti.~Visa, kas priklauso
102 AA,9 | šventoji Bažnyčia parodė, kad ją, susibūrusią apie Kristų,
103 AA,11 | sienomis, bet teišplečia ją į tarpparapinę, tarpdiecezinę,
104 AA,11 | sava misijų veiklą, remdami ją medžiagiškai arba tiesiog
105 AA,12 | ir savo malone pripažino ją net didžiu slėpiniu, žvelgiant
106 AA,17 | kiek įmanoma, teišreiškia ją darbais.~Teprisimena visi,
107 AA,26 | deramus pasauliečių ryšius su ja, visuomet ištikimai vadovaudamiesi
108 AA,30 | bei liudytojas įtraukia ją ir jos veiklą į patį laikinųjų
109 AG,5 | paliovos įvairiausiais būdais ją lydi ir jai vadovauja14.~
110 AG,8 | būtinybę, bet atsisako arba į ją įžengti, arba joje pasilikti “19.
111 AG,10 | eschatologinės pilnatvės27, nes ja Tėvo visagalybės nustatytose
112 AG,16 | karalystę sielose bei toliau ją plėtoti.~
113 AG,18 | bendruomenės maldoms ir moko ją tikėjimo. Reikia tinkamai
114 AG,21 | pats gyvenančius drauge su ja toje pačioje teritorijoje,
115 AG,22 | jie gyvena, bet pradėtų ją perskverbti ir perkeisti.
116 AG,37 | veiklą, kad jie laikytų ją savo uždaviniu ir atvertų
117 AG,42 | pagalba juo girtinesnė, kai ja siekiama steigti institucijas,
118 UR,5 | atsinaujintų, iki Kristus padarys ją garbingą, be jokios dėmės
119 UR,5 | nuo visiškos bendrystės su ja. Net pačiai Bažnyčiai dėl
120 UR,5 | skatina viso pasaulio vyskupus ją sumaniai puoselėti ir įžvalgiai
121 UR,8 | krikščionių vienybę ir net gyvens ja. Mat juo glaudžiau jie susivienys
122 UR,17 | Bažnyčios vienybei ir net daro ją gražesnę bei nemažai prisideda
123 OE,3 | vienybei, bet net labiau ją išryškina. Mat Katalikų
124 IM,20(1)| įskaitant spaudą, ir į ją įtraukti žinovų, tarp jų
125 IM,21 | apaštalavimu, ir tvarkyti ją, neišskiriant nė to, kas
126 DH,2 | Bažnyčią, ir pažinę priimti ją ir jos laikytis.~Šventasis
127 DH,3 | sąžinę, nei trukdomas pagal ją skelbti bet ką privačiai
128 DH,8 | taikymas paklūsta tam tikroms ją tvarkančioms nuostatoms.~
129 DH,8 | daugiausia laisvės, apribojant ją tik tada ir tiek, kada ir
130 DH,14 | Pats vienatinis Dievo Sūnus ją suteikė Bažnyčiai, įgytai
131 DH,14 | Bažnyčiai tokia būdinga, kad ją griaunantieji priešinasi
132 GE,3 | tai, kas yra Bažnyčia; per ją pamažu jie įsijungia į pilietinę
133 GE,3 | Bažnyčią – ne vien dėl to, kad ją dera pripažinti auklėti
134 GE,11 | tesiekia teologijos ir su ja susijusių mokslų pažangos
|