bold = Main text
Document, Number grey = Comment text
1 LG,7 | ganytoju pasiskelbė būsiąs pats Dievas (plg. Iz 40, 11; Ez 34,
2 LG,10 | plg. Apd 10, 35). Tačiau Dievas panoro žmones sušventinti
3 LG,10 | širdį. Tada aš būsiu jų Dievas, ir jie bus mano tauta. [...]
4 LG,10 | socialinės vienybės priemonėmis. Dievas sušaukė sambūrį tų, kurie
5 LG,12 | kuriomis buvo įžeistas Dievas, atleidimą ir šitaip pat
6 LG,14 | Jn 11, 52). Tuo tikslu Dievas atsiuntė savo Sūnų, paskyręs
7 LG,14 | tautos galva. Tuo tikslu Dievas atsiuntė ir savo Sūnaus
8 LG,15 | žino, jog Katalikų Bažnyčią Dievas įsteigė per Jėzų Kristų
9 LG,17 | ieško nežinomo Dievo, tas Dievas nėra toli, nes visiems jis
10 LG,32 | tarsi nuausta jų būtis. Dievas juos ten šaukia, idant pagal
11 LG,37 | kūriniją paves Tėvui, idant Dievas būtų visa visame (plg. 1
12 LG,42 | palaimintais, „o visų malonių Dievas, pašaukęs jus į savo amžinąją
13 LG,42 | visiems rodydami meilę, kuria Dievas pamilo pasaulį.~
14 LG,43 | keliai ir priemonės~42. „Dievas yra meilė, ir kas pasilieka
15 LG,43 | tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame“ (1 Jn 4,
16 LG,43 | 1 Jn 4, 16). Savo meilę Dievas įliejo į mūsų širdis per
17 LG,44 | ir iš vienų, ir iš antrų Dievas pašaukia kai kuriuos Kristaus
18 LG,51 | atvaizdą (plg. 2 Kor 3, 18), Dievas gyvai atskleidžia savo artumą
19 LG,53 | galo geras ir išmintingas Dievas, norėdamas atbaigti pasaulio
20 LG,60 | Žengimo į dangų~59. Kadangi Dievas panoro, kad žmonių išganymo
21 LG,61 | apaštalo žodžių: „Vienas yra Dievas ir vienas Dievo žmonių tarpininkas –
22 DV,3 | savo gerumo ir išminties Dievas panorėjo apsireikšti ir
23 DV,3 | apsireikšdamas neregimasis Dievas (plg. Kol 1, 15; 1 Tim)
24 DV,3 | bendrystę. Tą apreiškimo planą Dievas vykdo artimai tarpusavyje
25 DV,4 | plg. Jn 1, 3) ir palaikąs Dievas be perstojo žmonėms liudija
26 DV,5 | Apreiškimo pilnatvė~4. Dievas, daug kartų ir įvairiais
27 DV,5 | liudijimu patvirtina, jog Dievas išties yra su mumis, kad
28 DV,7 | pažinimas~6. Dievišku apreiškimu Dievas norėjo atskleisti save ir
29 DV,8 | Apreiškimo šaukliai~7. Dievas maloningai pasirūpino, kad
30 DV,9 | aktualus. Taip kitados prabilęs Dievas be perstojo kalbasi su savo
31 DV,12 | 15–16), o jų autorius yra Dievas, ir kaip tokios jos buvo
32 DV,12 | Šventosioms knygoms užrašyti Dievas pasirinko žmones, kurie,
33 DV,12 | klaidos moko tiesos, kurią Dievas panoro pateikti šventosiose
34 DV,13 | Šventojo Rašto aiškinimas~12. Dievas Šventajame Rašte kalbėjo
35 DV,13 | tikrųjų turėjo omenyje ir ką Dievas norėjo jų žodžiais išreikšti.~
36 DV,15 | knygose~14. Be galo mylintis Dievas, aukščiausioji Meilė, rūpestingai
37 DV,15 | vienintelis, tikrasis, gyvasis Dievas, idant Izraelis patirtų,
38 DV,16 | teisingas ir gailestingas Dievas elgiasi su žmonėmis. Nors
39 DV,17 | Testamentų vienybė~16. Taigi Dievas, abiejų Testamentų knygų
40 SC,6 | Kristaus išganomoji veikla~5. Dievas, kuris „nori, kad visi žmonės
41 SC,8 | darbą, kuriuo šlovinamas Dievas ir pašventinami žmonės,
42 SC,34 | pamokyti34. Juk liturgijoje Dievas kalba savo žmonėms, Kristus
43 SC,49 | Dievu ir tarpusavyje, kad Dievas pagaliau būtų visa visuose.~
44 GS,13 | kojomis“ (Ps 8, 5–7).~Tačiau Dievas nesukūrė žmogaus vienišo;
45 GS,13 | išplėtoti savo gebėjimų.~O Dievas, kaip toliau skaitome Šventajame
46 GS,15 | savo širdį, kur jo laukia Dievas, tiriantis širdis14, ir
47 GS,18 | paveikslo žmoguje ženklas. Juk Dievas norėjo žmogų „palikti savo
48 GS,19 | savo kaltės praradome. Juk Dievas yra žmogų pašaukęs ir tebešaukia
49 GS,20 | savo būtį tik dėl to, kad Dievas, iš meilės jį sukūręs, mylėdamas
50 GS,20 | jokiu būdu nėra Evangelijos Dievas. Dar kiti net paties Dievo
51 GS,22 | pačiame Dieve. Juk būtent Dievas sukūrė žmogų kaip protaujantį
52 GS,22 | visiškai tvirtai atsako vienas Dievas, šaukiąs žmogų giliau mąstyti
53 GS,23 | pelnė mums gyvenimą. Jame Dievas sutaikino mus su savimi
54 GS,25 | pobūdis Dievo plane~24. Dievas, kuris tėviškai kiekvienu
55 GS,25 | vienintelis kūrinys žemėje, kurio Dievas norėjo dėl jo paties, gali
56 GS,29 | arba padrikos51. Vienas Dievas yra širdžių teisėjas ir
57 GS,33 | susijungę į bendruomenę, Dievas „panorėjo žmones sušventinti
58 GS,33 | planą, tuos išrinktuosius Dievas pavadino „savo tauta“ (Iš
59 GS,39 | Jis mums apreiškia, kad „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4, 8),
60 GS,40 | tačiau mes mokomi, kad Dievas rengia naują buveinę ir
61 GS,40 | o visa kūrinija, kurią Dievas sukūrė žmogui, bus išvaduota
62 GS,42 | Bažnyčia tikrai žino, kad tik Dievas, kuriam ji tarnauja, atsiliepia
63 GS,42 | į šiuos klausimus. Vien Dievas, sukūręs žmogų pagal savo
64 GS,42 | santvarkos dėsnį. Tas pats Dievas yra Kūrėjas ir Išganytojas,
65 GS,49 | žmogaus valios, nes pats Dievas yra įkūręs santuoką su įvairiomis
66 GS,49 | pavyzdžiu. Kaip kitados Dievas bendravo su savo tauta per
67 GS,51 | prie pačių tėvų gėrio. Pats Dievas pasakė, jog „negera žmogui
68 GS,52 | negali būti prieštaravimo.~Dievas, gyvybės Viešpats, yra paskyręs
69 GS,59 | esama daugeriopo ryšio. Juk Dievas, apsireikšdamas savo tautai
70 GS,70 | Žemę ir visa, kas joje, Dievas paskyrė visų žmonių bei
71 GS,87 | kurį žmonijai yra patikėjęs Dievas, nors daugelis šios kilmės
72 GS,93 | persekiojančių. Kadangi Dievas Tėvas yra visų pradžia ir
73 ChD,7 | visomis Bažnyčiomis, kadangi Dievas juos skyrė ir įpareigojo
74 PO,3 | Evangelijos uždavinį, idant Dievas priimtų Šventosios Dvasios
75 PO,6 | Eucharistijos tarnautojai~5. Dievas, vienintelis Šventas ir
76 PO,12 | atpažinti iš ženklų, kuriais Dievas kasdien apreiškia savo valią
77 PO,13 | ir per nevertus tarnus, Dievas savo nuostabiems darbams
78 PO,14 | įkvėpdami tos pat drąsos, kurios Dievas ir jiems patiems įkvepia109.
79 PO,16 | žmogiškąją išmintį, nes „Dievas pasirinko, kas pasauliui
80 PO,17 | ištikimybės malonės, kurios Dievas niekuomet neatsako prašantiems,
81 PO,23 | ganytojų meilei ir tarnybai, Dievas taip pamilo, kad už jį atidavė
82 PO,23 | dalininkais, ir žinodami, kad Dievas pakankamai galingas meilei
83 OT,7 | apgailėtinai trūktų11, kadangi Dievas nepaliks savo Bažnyčios
84 PC,15 | perteiktų tą meilę, kuria Dievas juos myli. Tevaldo juos
85 AA,3 | rūpintis pasaulio reikalais, Dievas pašaukia juos, užsidegusius
86 AA,6 | vieningame Dievo plane, kad pats Dievas siekia visą pasaulį naujai
87 AA,8 | laikinosios tikrovės dalių: „Dievas apžvelgė visa, ką buvo padaręs,
88 AA,8 | gamtiška ir antgamtiška, Dievas panoro sujungti į viena
89 AA,12 | gyvenimas20.~Šeimai pats Dievas skyrė būti pirmąja ir gyvybine
90 AA,19 | yra visuomeniškas ir kad Dievas panoro tuos, kurie tiki
91 AA,31 | taip, kad jie suvoktų, jog Dievas myli visus žmones, ir tolydžio,
92 AG,3 | 1 Kor 15, 28). Tačiau Dievas norėjo pašaukti žmones dalytis
93 AG,4 | į brolišką bendruomenę, Dievas nutarė nauju ir galutiniu
94 AG,4 | tarpininkas. Kadangi jis yra Dievas, jame „kūniškai gyvena visa
95 AG,8 | pažinimą. Nes vienas yra Dievas, ir vienas Dievo žmonių
96 AG,8 | žino, jog Katalikų Bažnyčią Dievas įsteigė per Jėzų Kristų
97 AG,8 | nepažįstančius Evangelijos, Dievas galėtų jam vienam žinomais
98 AG,8 | veikla galutinai pašlovinamas Dievas, žmonėms sąmoningai ir visiškai
99 AG,8(21)| prigimtimi būdamas Sūnus ir Dievas. Todėl jo Dvasioje šaukiame: ‘
100 AG,10 | bei istorijoje, kurioje Dievas per misijas regimai atbaigia
101 AG,10 | dvasinė šventovė, kurioje Dievas garbinamas dvasia ir tiesa (
102 AG,13 | meilė, kuria mus pamilo Dievas, norįs, kad ir mes tokia
103 AG,13 | ir nelaukia padėkos. Kaip Dievas mus neužtarnautai pamilo,
104 AG,13 | tuo pačiu veiksmu, kuriuo Dievas siekė žmogaus. Taigi, kaip
105 AG,14 | atsivertimas~13. Visur, kur tik Dievas atveria duris žodžiui apie
106 AG,14 | 16; Rom 10, 14) gyvasis Dievas ir jo siųstasis visiems
107 AG,14 | Dievo meilės slėpinį, ir tas Dievas šaukia jį asmeniniam bendravimui
108 AG,14 | džiaugsmų, kurių be saiko duoda Dievas (plg. 1 Tes 1, 6).~Bažnyčia
109 AG,16 | įvairios tarnybos, kurias Dievas pašaukia iš pačios tikinčiųjų
110 AG,19 | tradicijas, kurių daigus Dievas yra įdiegęs į senąsias kultūras
111 AG,22 | Dievui ir kad galiausiai Dievas būtų viskas visame kame (
112 AG,38 | sūnus ir dukteris, kuriuos Dievas išsirinko šiam kilniausiam
113 AG,39 | institutams ir būti dėkingas, kad Dievas kai kuriuos jų pasirenka
114 AG,41 | kadangi ne kas kitas kaip Dievas, mūsų prašomas, siunčia
115 AG,43 | Tačiau žinodami, jog vien Dievas padaro, kad į šią žemę ateitų
116 UR,5 | praliedami savo kraują, nes Dievas visuomet yra įstabus ir
117 DH,2 | Sinodas išpažįsta, jog pats Dievas yra žmonių giminei nurodęs
118 DH,4 | visuotinis įstatymas, kuriuo Dievas pagal savo išminties ir
119 DH,4 | žmonių bendruomenės kelius. Dievas padaro žmogų šio savo įstatymo
120 DH,12 | apaštalų veikimo būdas~11. Dievas pašaukia žmones tarnauti
121 DH,12 | Jėzuje Kristuje, kuriame Dievas tobulai apreiškė save ir
122 DH,16 | gyvenimą visuomenėje.~Teduoda Dievas ir visų Tėvas, kad žmonių
123 NAe,2 | ir yra vienos kilmės, nes Dievas visą žmonių giminę apgyvendino
124 NAe,2 | visų galutinis tikslas – Dievas, kurio apvaizda, rodomas
125 NAe,3 | gyvenimo pilnatvę ir kuriame Dievas visa sutaikino su savimi4.~
126 NAe,4 | laukia teismo dienos, kai Dievas atlygins visiems prikeltiesiems
127 NAe,5 | jog per tą tautą, su kuria Dievas iš savo neapsakomo gailestingumo
|