1-500 | 501-943
bold = Main text
Document, Number grey = Comment text
1 LG,3 | ir paskyrė tapti panašius į jo Sūnaus pavidalą, kad
2 LG,3 | Tėvas nusprendė pašaukti į šventąją Bažnyčią, kuri,
3 LG,4 | 17). Visi žmonės šaukiami į šią vienybę Kristuje, kuris
4 LG,4 | ateiname, juo gyvename, į jį žengiame.~
5 LG,5 | šaltinis vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą (plg.
6 LG,5 | ir 26). Bažnyčią, vedamą į pilnutinę tiesą (plg. Jn
7 LG,5 | nuolatos atnaujina ir veda į vienybės su Sužadėtiniu
8 LG,6 | Viešpaties žodis prilyginamas į dirvą beriamai sėklai (Mk
9 LG,6 | Kad ta karalystė jau yra į žemę atėjusi, patvirtina
10 LG,8 | žmogų atpirko ir perkeitė į naują kūrinį (plg. Gal 6,
11 LG,8 | mistiniu Kūnu.~Tame kūne į tikinčiuosius plaukia Kristaus
12 LG,8 | krikštu mes tampame panašūs į Kristų: „Mes visi buvome
13 LG,8 | narių ryšiais jungdama kūną į vieną, kelia ir skatina
14 LG,8 | Todėl mes esame įtraukiami į jo gyvenimo slėpinius; tapę
15 LG,8 | slėpinius; tapę panašūs į jį, drauge su juo mirę ir
16 LG,8 | elgdamiesi pagal tiesą, augtume į jį, mūsų galvą (plg. Ef
17 LG,9(13) | išpažinimas // l. c. ir Vatikano I Susirinkimas. Dogm. konst.
18 LG,10 | tarpusavio ryšio, o sujungęs į tautą, kuri jį teisingai
19 LG,10 | įstatymą, įrašysiu jiems jį į širdį. Tada aš būsiu jų
20 LG,10 | kurie tikėdami žvelgia į Jėzų kaip išganymo nešėją
21 LG,11 | kuris juos pašaukė iš tamsos į savo nuostabią šviesą (plg.
22 LG,12 | Tikintieji krikštu įjungiami į Bažnyčią ir jo įspaudžiamu
23 LG,13 | sprendimo dėka vis giliau į jį prasiskverbia ir tobuliau
24 LG,14 | Visi žmonės yra pašaukti į naująją Dievo tautą. Todėl
25 LG,14 | paveldas (plg. Ps 2, 8) ir į kurio miestą jos neša savo
26 LG,14(25) | Ad. Rom., Praef. // Funk I, 252.~
27 LG,15 | pirmiausia kreipia savo žvilgsnį į tikinčiuosius katalikus.
28 LG,15 | sykiu patvirtino Bažnyčios, į kurią žmonės per krikštą
29 LG,15 | būtinybę, bet atsisako arba į ją įžengti, arba joje pasilikti.~
30 LG,15 | įžengti, arba joje pasilikti.~Į Bažnyčios bendruomenę visiškai
31 LG,15 | Tačiau, nors ir įjungtas į Bažnyčią, nėra išganomas
32 LG,15 | malonei; neatsiliepdami į šią malonę mintimis, žodžiais
33 LG,15 | pareiškę norą būti įjungti į Bažnyčią, jau pačiu tuo
34 LG,16 | visų taikaus susijungimo į vieną kaimenę, vadovaujamą
35 LG,17 | apmąstymams ir išmainę Dievo tiesą į melą, tarnaudami kūriniams,
36 LG,18 | vergijos ir įjungia juos į Kristų, kad jį mylėdami
37 LG,18(36) | Plg. Didachē, 14 // Funk I, 32. – S. Iustinus. Dial.
38 LG,19 | laisvai ir tvarkingai žengdami į tą patį tikslą, pasiektų
39 LG,19 | Sinodas, eidamas Vatikano I Susirinkimo pėdomis, drauge
40 LG,19(37) | Plg. Vatikano I Susirinkimas. Sesija 4,
41 LG,19(38) | 694 (1307). – Vatikano I Susirinkimas. Ten pat //
42 LG,20 | Izraelio vaikus, paskui – į visas tautas (plg. Rom 1,
43 LG,21(41) | Rom. Ad Cor. 44, 3 // Funk I, 156.~
44 LG,21(42) | Rom. Ad Cor. 44, 2 // Funk I, 154 s.~
45 LG,21(47) | Philad., Praef. // Funk I, 264.~
46 LG,21(48) | 1, 1; Magn. 6, 1 // Funk I, 264; 234.~
47 LG,21(49) | 44, 3–4; 57, 1–2 // Funk I, 152, 156, 171 s. – S. Ignatius
48 LG,21(49) | Magn. 3; Trall. 7 // Funk I, 265 s.; 282; 232; 246 s.
49 LG,21(51) | 960 (1768). – Vatikano I Susirinkimas. Sesija 4,
50 LG,22 | iš aukštybių, jis įjungia į savo kūną naujus narius;
51 LG,22 | Testamento tautą jos kelionėje į amžinąją laimę. Ganytojai,
52 LG,22 | privalu Šventimų sakramentu į vyskupų bendriją įtraukti
53 LG,23 | naujai išrinktojo pakėlime į aukščiausią kunigystės tarnybą.
54 LG,23(63) | oficialus pranešimas Vatikano I Susirinkime // Mansi 52,
55 LG,23(64) | Plg. Vatikano I Susirinkimas. Dogm. konst.
56 LG,24(66) | Plg. Vatikano I Susirinkimas. Dogm. konst.
57 LG,24(68) | visame pasaulyje, padalyta į daugelį narių“. – Id. Epist.
58 LG,24 | pareigos, privalo stoti į bendrą darbą drauge su kitais
59 LG,24(71) | Schwartz, Acta Conc. Oec. I, 1, 1, p. 22. – Plg. Benediktas
60 LG,24 | vietose, ilgainiui suaugo į daugelį organiškai sujungtų
61 LG,26(76) | Plg. Vatikano I Susirinkimas. Dogm. konst.
62 LG,26(76) | 1712 (3011) – Plg. Schemos I De Eccl. prierašas (iš šv.
63 LG,26(78) | Plg. Vatikano I Susirinkimas. Dogm. konst.
64 LG,26(79) | Gasser. Paaiškinimas Vatikano I Susirinkime // Mansi 52,
65 LG,26(83) | Vatikano I Susirinkimas. Dogm. konst.
66 LG,27(85) | Ignatius M. Smyrn. 8, 1 // Funk I, 282.~
67 LG,27(88) | Ignatius M. Smyrn. 8, 1 // Funk I, 282.~
68 LG,27 | Viešpaties padedami, keisdamiesi į gera, idant drauge su jiems
69 LG,28(96) | Vatikano I Susirinkimas. Dogm. konst.
70 LG,28(97) | M. Ad Eph. 5, 1 // Funk I, 216.~
71 LG,29 | Tėvas pašventino ir pasiuntė į pasaulį (Jn 10, 36), pasiskirdamas
72 LG,29(98) | Idem. Ibid. 6, 1 // Funk I, 218.~
73 LG,29(100)| Plg. Innocentius I. Epist. ad Decentium //
74 LG,29(102)| Plg. Innocentius I. Ibid. – S. Gregorius Naz.
75 LG,29 | jie tarsi perkelia jį patį į visas vietos tikinčiųjų
76 LG,29 | Bažnyčia; tai didis jų įnašas į viso Kristaus kūno plėtotę (
77 LG,29 | dalininkai, kunigai težvelgia į vyskupą kaip į savo tėvą
78 LG,29 | težvelgia į vyskupą kaip į savo tėvą ir pagarbiai jam
79 LG,29 | tepaklūsta. O vyskupas težiūri į savo bendradarbius kunigus
80 LG,29 | bendradarbius kunigus kaip į sūnus ir draugus, nelyginant
81 LG,29(109)| Ignatius M. Philad. 4 // Funk I, 266. – S. Cornelius I,
82 LG,29(109)| Funk I, 266. – S. Cornelius I, apud S. Cyprianus. Epist.
83 LG,30(111)| Polycarpus. Ad Phil. 5, 2 // Funk I, 300: apie Kristų sakoma,
84 LG,30(111)| 4 // Funk, Didascalia, I, 530.~
85 LG,31 | noriai kreipia savo žvilgsnį į tuos krikščionis, kurie
86 LG,33 | tikintieji uoliai teateina į pagalbą ganytojams ir mokytojams.
87 LG,33 | skirtingumas jungia Dievo vaikus į viena, nes „visa tai veikia
88 LG,34 | apaštalavimas~33. Sutelkti į Dievo tautą ir sujungti
89 LG,34 | Dievo tautą ir sujungti į vieną Kristaus kūną, vadovaujamą
90 LG,37 | plg. Fil 2, 8–9), įžengė į savo karalystės garbę. Visa
91 LG,37 | ir sąlygos stumia dorovę į nuodėmę, pasauliečiai jungtinėmis
92 LG,37 | atsidarys vartai, pro kuriuos į pasaulį įžengtų taikos žinia. ~
93 LG,38 | jėgomis lengviau įsijungia į ganytojų darbą. O ganytojai,
94 LG,39(120)| Ad Diognetum, 6 // Funk I, 400. – Plg. S. Io. Chrysostomus.
95 LG,41 | sekdami jo pėdomis, tapdami į jį panašūs ir visur klusniai
96 LG,42 | pavyzdžiu kasdien vestų Bažnyčią į vis didesnį šventumą.~Kunigai,
97 LG,42(126)| Ignatius M. Magn. 13, 1 // Funk I, 241.~
98 LG,42 | trukdomi, jais kaip tik tekopia į aukštesnį šventumo laipsnį,
99 LG,42(129)| Ignatius M. Trall. 2, 3 // Funk I, 244.~
100 LG,42 | malonių Dievas, pašaukęs jus į savo amžinąją garbę Kristuje,
101 LG,43 | Savo meilę Dievas įliejo į mūsų širdis per Šventąją
102 LG,43 | valdo, įpavidalina bei veda į tikslą visas pašventinimo
103 LG,43 | mokinys pasidaro panašus į Mokytoją, laisvai priimantį
104 LG,43(133)| S. Thomas. Summa Theol. I–II, q. 100, a. 2 c (in fine);
105 LG,45 | savo pobūdžiu panašiais į įžadus, kuriais įsipareigoja
106 LG,45 | patarimai jų sekėjus meile, į kurią veda141, ypatingu
107 LG,45 | priėmė Dievo Sūnus, atėjęs į pasaulį vykdyti Tėvo valios,
108 LG,46 | ganyti Dievo tautą ir vesti į vešliausias ganyklas (plg.
109 LG,46(142)| Plg. Vatikano I Susirinkimas. Schema De
110 LG,47 | sužeistuosius ir atvedantį į gerą kelią nusidėjėlius,
111 LG,47 | grindžiama Viešpačiu ir vedama į jį, antraip ją statančiųjų
112 LG,49 | Įžanga~48. Bažnyčia, į kurią visi esame Kristuje
113 LG,49 | žmogumi ir jame žengiantis į savo tikslą, bus tobulai
114 LG,49 | pasaulyje: atveda žmones į Bažnyčią, joje glaudžiau
115 LG,49 | kurioje būsime panašūs į Dievą, nes regėsime jį tokį,
116 LG,49 | taptume verti įeiti su juo į vestuves ir būti priskaičiuoti
117 LG,49 | tarnai (plg. Mt 25, 26), į amžinąją ugnį (plg. Mt 25,
118 LG,49 | 41), ir išmesti laukan į tamsybes, kur „bus verksmas
119 LG,49 | darė bloga, prisikels stoti į teismą“ (Jn 5, 29; plg.
120 LG,49 | kūną ir padarys jį panašų į savo garbingąjį kūną“ (Fil
121 LG,50 | turėdami jo Dvasią, suauga į vieną Bažnyčią ir jame susyja
122 LG,50 | Kor 12–27) 149. Priimtieji į tėvynę ir esantieji pas
123 LG,51(153)| Plg. Gelazijus I. Dekretalija De libris recipiendis,
124 LG,51(155)| šventuosius // Discorsi…, t. I–III, Roma, 1941–1942, passim. –
125 LG,51 | ženklą savo karalystės158, į kurią, apsupti tokio liudytojų
126 LG,51(158)| Plg. Vatikano I Susirinkimas. Dogm. konst.
127 LG,51 | Dievui160 ir „nuolankiai į juos kreiptis, šaukiantis
128 LG,51(160)| latinae christianae veteres, I, Berlin, 1925, 2008, 2382,
129 LG,51 | prigimtimi yra nukreiptas ir kyla į Kristų, „visų šventųjų vainiką“162,
130 LG,51 | vainiką“162, o per jį – į Dievą, nuostabų ir garbingą
131 LG,51 | plg. Apr 5, 9), suburti į vieną Bažnyčią, viena garbės
132 LG,51 | glaudžiausiu būdu įsijungiame į dangaus Bažnyčios kultą,
133 LG,52(170)| crit. F. Streicher), Pars I, p. 15–16, Nr. 44; p. 100–
134 LG | I. Pratarmė~
135 LG,56 | kelią Kristaus atėjimui į pasaulį. Tie ankstyviausi
136 LG,60 | Švenčiausioji Mergelė po Žengimo į dangų~59. Kadangi Dievas
137 LG,60 | su kūnu ir siela paimta į dangaus garbę184 ir Viešpaties
138 LG,60(183)| 12 08) // Acta Pii IX, 1, I, p. 616; Denz. 1641 (2803).~
139 LG,60 | Karalienė, kad taptų panašesnė į savo Sūnų, viešpačių Viešpatį (
140 LG,63 | galutinai atbaigti. Paimta į dangų, ji nesiliovė eiti
141 LG,63(187)| illum (1904 02 02) // Acta, I, p. 154; Denz. 1978 a (3370). –
142 LG,63 | nuolat patiria ir diegia į tikinčiųjų širdį, idant
143 LG,65(191)| S. Beda. In Lc. Expos. I, cap. 2 // PL 92, 330. –
144 LG,66 | Todėl jie kelia savo akis į Mariją, šviečiančią visai
145 LG,66 | Bažnyčia giliau prasiskverbia į gilųjį Įsikūnijimo slėpinį
146 LG,66 | ir darosi vis panašesnė į savo Sužadėtinį. Juk Marija,
147 LG,66 | kuri, taip giliai įžengusi į išganymo istoriją, tartum
148 LG,66 | gerbiama, veda tikinčiuosius į savo Sūnų bei jo auką ir
149 LG,66 | Bažnyčia darosi vis panašesnė į savo iškilnųjų Provaizdį,
150 LG,66 | Bažnyčia pagrįstai žvelgia į pagimdžiusiąją Kristų, kuris
151 LG,68 | vadovaujami gilindamiesi į Šventąjį Raštą, šventųjų
152 LG,68 | tikėjimo, kuris veda mus į Dievo Gimdytojos prakilnumo
153 LG,70 | santarvėje laimingai susiburs į vieną Dievo tautą švenčiausiosios
154 DV,2 | sekdamas Tridento ir Vatikano I Susirinkimo pėdomis, jis
155 DV,3 | juos pakviesti ir priimti į savo bendrystę. Tą apreiškimo
156 DV,4 | Kelias į Evangelijos apreiškimą~3.
157 DV,4 | norėdamas atverti jiems kelią į dangiškąjį išganymą, pradžioje
158 DV,5 | dienų pabaigoje prabilo į mus per Sūnų“ (Žyd 1, 1–
159 DV,5(3) | Diognetum, 8, 4 // Funk I, 403.~
160 DV,6 | paveikia širdį ir palenkia ją į Dievą, atveria dvasios akis
161 DV,6(4) | Vatikano I Susirinkimas. Dogm. konst.
162 DV,6(5) | Denz. 180 (377). – Vatikano I Susirinkimas. Ten pat //
163 DV,7(6) | Vatikano I Susirinkimas. Dogm. konst.
164 DV,8(9) | Susirinkimas. Ten pat – Vatikano I Susirinkimas. Dogm. konst.
165 DV,8 | keliaujanti Bažnyčia įsižiūri į Dievą, iš kurio visa gauna,
166 DV,9 | šimtmečius vis toliau žengia į dieviškosios tiesos pilnatvę,
167 DV,9 | kurios turtai įliejami į Bažnyčios tikėjimo ir maldos
168 DV,9 | pasaulyje, veda tikinčiuosius į visą tiesą ir gausiai juose
169 DV,9(12) | Plg. Vatikano I Susirinkimas. Dogm. konst.
170 DV,10 | ir tam tikru būdu suteka į viena bei siekia to paties
171 DV,11(15) | Plg. Vatikano I Susirinkimas. Dogm. konst.
172 DV,12(17) | Plg. Vatikano I Susirinkimas. Dogm. konst.
173 DV,12(19) | ir kt. (per). – Vatikano I Susirinkimas. Schema De
174 DV,13 | dalykų, reikia atsižvelgti ir į „literatūrinius žanrus“.
175 DV,13 | aiškintojas atsižvelgtų į prasmę, kurią hariografas
176 DV,13 | deramai atkreipti dėmesį tiek į tuo metu įprastą jauseną,
177 DV,13 | ir pasakojimo būdą, tiek į paplitusius to amžiaus žmonių
178 DV,13 | nemažesniu atidumu atsižvelgti į viso Šventojo Rašto turinį
179 DV,13(26) | Plg. Vatikano I Susirinkimas. Dogm. konst.
180 DV,14 | rūpestingai atsižvelgdamas į mūsų prigimtį, prisiderino
181 DV,14 | lūpomis, pasidarė panašūs į žmonių kalbą, kaip kitados
182 DV,14 | žmogaus kūną, tapo panašus į žmones.~ ~
183 DV,17 | knygos, ištisai įtrauktos į evengelinį skelbimą30, įgyja
184 DV,18 | prisikėlimu, garbingu žengimu į dangų ir Šventosios Dvasios
185 DV,18 | Evangeliją, pažadintų tikėjimą į Jėzų Kristų bei Viešpatį,
186 DV,20 | 2). O Viešpačiui įžengus į dangų, tai, ką jis buvo
187 DV,21 | Užtarėją, kuri veda juos į tiesos pilnatvę (plg. Jn
188 DV,23 | būti plačiai atvertos durys į Šventąjį Raštą. Todėl Bažnyčia
189 DV,23 | Senojo Testamento vertimą į graikų kalbą, kuris pagal
190 DV,23 | atsidėjimu rūpinasi, kad vertimai į kitas kalbas būtų tinkami
191 DV,26 | Tad noromis jie tesigilina į patį šventąjį tekstą ar
192 DV,26(40) | De officiis ministrorum I, 20, 88 // PL 16, 50.~
193 SC,2 | padeda telkti visus žmones į Bažnyčios prieglobstį, dėl
194 SC,3 | liturgija kasdien stato į šventovę Viešpatyje, į Dievo
195 SC,3 | stato į šventovę Viešpatyje, į Dievo buveinę Dvasioje3,
196 SC | I. Liturgijos prigimtis ir
197 SC,6(9) | Ad Ephesios, 7, 2 // Funk I, 218.~
198 SC,6 | numirusiųjų ir garbingo įžengimo į dangų – Velykų slėpinių,
199 SC,7 | bei mirties ir perkėlė į savo Tėvo karalystę, bet
200 SC,7 | krikštą žmonės įtraukiami į velykinį Kristaus slėpinį;
201 SC,8 | Mt 18, 20).~Iš tikrųjų į šitokį darbą, kuriuo šlovinamas
202 SC,9 | šventajame Jeruzalės mieste, į kurį kaip keleiviai einame,
203 SC,11 | Tačiau liturgija yra viršūnė, į kurią krypsta Bažnyčios
204 SC,11 | atnaujinimas įtraukia tikinčiuosius į karštą Kristaus meilę ir
205 SC,11 | kaip iš šaltinio, trykšta į mus malonė ir jos dėka veiksmingiausiai
206 SC,12 | nusiteikimu, įsigilintų į tai, ką sako, ir bendradarbiautų
207 SC,13 | bet jis taip pat turi eiti į savo kambarį melstis Tėvui,
208 SC,14 | iš jos tarsi plauktų ir į ją vestų žmones, nes liturgija
209 SC,20 | ir išore, atsižvelgiant į jų amžių, sąlygas, gyvenimo
210 SC,22 | gali ar net turi kisti, jei į jas prasismelkia tai, kas
211 SC,22 | aktyviai, bendruomeniškai į juos įsijungti.~Todėl Šventasis
212 SC,24 | to, turi būti atsižvelgta į bendruosius liturginės sąrangos
213 SC,24 | rūpestingai atsi-velgiant į tai, kad naujos formos lyg
214 SC,30 | atitinkamai kruopščiai įsigilinęs į liturgijos dvasią ir išmokytas
215 SC,34 | maldos, kuriomis kreipiasi į Dievą kunigas, vadovaująs
216 SC,34 | dalyvių tikėjimas, paakinamas į Dievą protas, kad jam sąmoningai
217 SC,36 | momentais ir nustatytais arba į juos panašiais žodžiais.~
218 SC,37 | Lotyniško teksto vertimą į gimtąją kalbą liturginiam
219 SC,38 | o kartais net įtraukia į pačią liturgiją, jei tik
220 SC,41 | savitumų tiktų įtraukti į Dievo kultą. Tai, kas laikoma
221 SC,41 | naudinga arba reikalinga įvesti į liturgiją, tebūnie pasiūloma
222 SC,42(35) | 4; Ad Smyrn. 8 // Funk I, 236, 266, 281.~
223 SC,44 | Ji įspaudžia savitą žymę į Bažnyčios gyvenimą, net
224 SC,44 | Bažnyčios gyvenimą, net į visą mūsų meto religinę
225 SC,47 | neretai jas patartina jungti į vieną komisiją.~ ~
226 SC,59 | kurias reikės įtraukti į Romos pontifikalą ir mišiolą.~ ~
227 SC,62 | dalykais gali būti nukreiptas į žmogaus šventinimą ir Dievo
228 SC,63 | sakramentų apeigas~62. Ilgainiui į sakramentų ir sakramentalijų
229 SC,65 | katechumenatas, padalytas į keletą pakopų ir įvedamas
230 SC,67 | iškilmingosios, atsižvelgus į atgaivintąjį katechumenatą,
231 SC,67 | katechumenatą, tebūna peržiūrėtos, o į Romos mišiolą įtrauktos
232 SC,70 | kūdikis jau yra priimtas į Bažnyčią. ~Tiems atsiverčiatiems
233 SC,70 | Tiems atsiverčiatiems į katalikybę, kurių krikštas
234 SC,70 | reiškiančios, jog jie priimami į Bažnyčios bendrystę.~
235 SC,80 | peržiūrėtos, atsižvelgiant į mūsų meto reikalavimus ir
236 SC,84 | visą žmoniją ir įtraukia ją į bendrą dievišką šlovės giesmę.~
237 SC,89 | drauge būtų atsižvelgta į šiandienio gyvenimo sąlygas,
238 SC,99 | tarnybos dalį, įsijungia į viešają Bažnyčios maldą.~
239 SC,99 | Bažnyčios maldą.~Taip pat į viešąją Bažnyčios maldą
240 SC,99 | jos savo sandara panašios į Dievo tarnybą ir reikiamai
241 SC,102 | leisti naudotis vertimu į gimtąją kalbą, atliktu 36
242 SC,103 | Įsikūnijimo ir Gimimo iki Žengimo į dangų, iki Sekminių, iki
243 SC,105 | 104. Be to, į šį metinį ciklą Bažnyčia
244 SC,109 | pirmiausia tebūnie kreipiamos į Viešpaties šventes, kuriomis
245 SC,111 | ir Didįjį šeštadienį, kad į Viešpaties prisikėlimo džiaugsmą
246 SC,115 | ganytojai uoliai tesirūpina, kad į visus šventuosius veiksmus,
247 SC,121 | ir galingai kelti dvasią į Dievą ir dangų.~Kompetentingos
248 SC,123 | dvasios maldingo atsigręžimo į Dievą.~Todėl Motina Maitintoja
249 SC,124 | būdingu, bet, atsižvelgdama į tautų būdą bei sąlygas ir
250 SC,124 | tautų būdą bei sąlygas ir į įvairių apeigų reikalavimus,
251 SC,124 | galėtų savo balsu įsijungti į tą nuostabią garbės giesmę,
252 SC,125 | tegul labiau atsižvelgai į kilnų grožį, negu vien į
253 SC,125 | į kilnų grožį, negu vien į prabangą. Tai tinka ir bažnytiniams
254 SC,125 | Vyskupai tesirūpina, kad į Dievo namus ir kitas šventas
255 SC | Susirinkimas, atsižvelgdamas į daugelio pageidavimus, kad
256 GS,2 | sujungti Kristuje, keliauja į Tėvo Karalystę vadovaujami
257 GS,3 | nedvejodamas kreipiasi nebe vien į tos Bažnyčios vaikus ir
258 GS,3 | Kristaus vardo išpažinėjus, bet į visus žmones, norėdamas
259 GS,3 | meilės. Jis yra patekęs į nuodėmės vergiją, bet piktojo
260 GS,4 | ėmėsi pats Kristus, atėjęs į pasaulį tiesos liudyti,
261 GS,5 | pritaikytu būdu atsakyti į žmonių keliamus amžinuosius
262 GS,5 | Šiandien žmonija yra įžengusi į naują savo istorijos amžių,
263 GS,5 | tie pokyčiai dabar pereina į jį patį, į jo asmeninius
264 GS,5 | dabar pereina į jį patį, į jo asmeninius ir bendruomeninius
265 GS,5 | sprendimus bei troškimus, į jo galvoseną bei elgseną
266 GS,5 | tačiau jį nuožmiai plėšo į priešingas puses viena prieš
267 GS,6 | valdas anapus laiko ribų: į praeitį – istoriniu pažinimu,
268 GS,6 | praeitį – istoriniu pažinimu, į ateitį – numatymu ir planavimu.
269 GS,6 | ir jau nebesiskaido tarsi į atskiras įvairias istorijas.
270 GS,9 | specializacijos ir žvilgsnio į tikrovės visumą.~Šeimoje
271 GS,10 | stipriau siekia susijungti į visuotinę bendruomenę.~Šitaip
272 GS,10 | niekšingai; jam atviras kelias į laisvę ir vergiją, pažangą
273 GS,11 | Pirmgimio šviesa7, Susirinkimas į visus kreipiasi, norėdamas
274 GS,12 | Atsiliepti į Dvasios kvietimą~11. Dievo
275 GS,12 | šitaip rodydamas protui kelią į tikrai žmogiškus sprendimus.~
276 GS,12 | veiklos pasaulyje prasmė? Į šiuos klausimus laukiama
277 GS,14 | patirtis. Juk, žvelgdamas į savo širdį, žmogus patiria
278 GS,14 | žmogus patiria esąs linkęs ir į blogį, pasinėręs į daugelį
279 GS,14 | linkęs ir į blogį, pasinėręs į daugelį piktybių, negalinčių
280 GS,15 | ir pakylėjamus įsijungti į laisvą Kūrėjo šlovinimą12.
281 GS,15 | iškyla virš visų daiktų; į šios vidujybės gelmę grįžta
282 GS,15 | gelmę grįžtaatsigręždamas į savo širdį, kur jo laukia
283 GS,16 | regimi dalykai žmogų veda į neregimuosius. ~Tokios išminties
284 GS,18 | veiksmingai ji gali būti nukreipta į Dievą tik su jo malonės
285 GS,19 | tikėjimas duoda atsakymą į nerimastingą klausimą, koks
286 GS,20 | išaukština žmogų, kad tikėjimas į Dievą tarsi sumenksta; atrodo,
287 GS,20 | suabsoliutinimo, jas iškėlus į Dievo vietą. Ne iš savęs,
288 GS,20 | dėl per didelio pasinėrimo į žemiškuosius dalykus pati
289 GS,20 | gali apsunkinti artinimąsi į Dievą.~Aišku, žmonės, kurie,
290 GS,20 | yra ir kritiška reakcija į religijas, o kai kuriose
291 GS,20 | kai kuriose šalyse – ypač į krikščioniškąją religiją.
292 GS,21 | tokio mokslo sekėjai, paėmę į savo rankas valdžią, smurtingai
293 GS,22 | visiškai išvengti šio klausimo. Į jį galutinai ir visiškai
294 GS,22 | kviečia atvira širdimi žvelgti į Kristaus Evangeliją.~Bažnyčia
295 GS,22(26) | S. Augustinus. Confess. I, 1 // PL 32, 661.~
296 GS,23(27) | įpavidalinta molyje, rodė į Kristų, būsimąjį žmogų“ //
297 GS,23 | grąžinęs Adomo vaikams panašumą į Dievą, kurį sudarkė pirmoji
298 GS,23(29) | prigimtimi, nei kūnas perkeltas į Žodžio prigimtį“. – Plg.
299 GS,23 | tapo vienu iš mūsų, viskuo į mus panašus, išskyrus nuodėmę31.~
300 GS,23 | krikščionis, tapęs panašus į atvaizdą Sūnaus, kuris yra
301 GS,23 | vilties stiprinamas jis žengia į prisikėlimą37.~Tai pasakytina
302 GS,25 | įsakymai „gali būti sutraukti į tą vieną posakį: Mylėk savo
303 GS,26 | juos nuo gėrio ir pastūmėja į blogį. Tiesa, kad taip dažnai
304 GS,26 | žmogus, nuo pat gimimo linkęs į blogį, randa naujų akstinų
305 GS,27 | grupė privalo atsižvelgti į kitų grupių reikmes ir teisėtus
306 GS,27 | teisėtus siekius, netgi į visos žmonijos bendrąjį
307 GS,27 | visada turi būti orientuota į asmens gėrį, nes daiktai
308 GS,28 | orumui49, kad nebūtų panašūs į turtuolį, visiškai nesirūpinusį
309 GS,28 | alkanas žmogus, prabyląs į mūsų sąžinę primenamu Viešpaties
310 GS,29 | draugiškumu ir meile, įsijausime į jų galvoseną, juo lengviau
311 GS,31 | niekas, nekreipdamas dėmesio į dalykų raidą arba tingum
312 GS,31 | Kiti mažai dėmesio kreipia į kai kurias visiomeninio
313 GS,32 | susilpnėja, kai jis patenka į kraštutinį skurdą; ji netenka
314 GS,32 | Tačiau turi būti atsižvelgta į konkrečią kiekvienos tautos
315 GS,32 | kiekvienos tautos padėtį ir į būtiną viešosios valdžios
316 GS,32 | žmonijos likimas atiduotas į rankas tiems, kurie vėlesnėms
317 GS,33 | ne pavieniui, o susijungę į bendruomenę, Dievas „panorėjo
318 GS,33 | tarpusavio ryšio, o sujungęs į tautą, kuri jį teisingai
319 GS,33 | dalyvavo Kanos vestuvėse, ėjo į Zachiejaus namus, valgė
320 GS,34 | tais dalykais naudotis? Į kokį tikslą nukreiptos žmonių
321 GS,34 | turėdama parengtus atsakymus į visus klausimus, ji trokšta
322 GS,35 | ir asmeniniu įsijungimu į Dievo plano vykdymą istorijoje58.~
323 GS,35 | liautis rūpinusis panašių į save gerove, bet veikiau
324 GS,35(59) | Plg. Tėvų kreipimasis į visus žmones prasidedant
325 GS,37(61) | Plg. Vatikano I Susirinkimas. Dogm. konst.
326 GS,38 | paskutinės dienos. Pasiųstas į šias grumtynes žmogus turi
327 GS,38 | rankos ir su pagarba žvelgia į juos. Už juos Geradariui
328 GS,39 | gyvendamas žmonių žemėje65 įėjo į pasaulio istoriją kaip tobulas
329 GS,41 | atnaujinta Kristuje ir perkeista į Dievo šeimą. Bažnyčia yra
330 GS,42 | Nūdienis žmogus yra pakeliui į visapusiškesnį asmenybės
331 GS,42 | ji tarnauja, atsiliepia į giliausius žmogaus širdies
332 GS,42 | buvimas kreipia jo mintis į šiuos klausimus. Vien Dievas,
333 GS,42 | gali visiškai atsakyti į tuos klausimus Kristaus,
334 GS,43 | Kai reikia, atsižvelgdama į laiko ir vietos aplinkybes,
335 GS,43 | Pirmiausia – artėjimas į vienybę, sveikos socializacijos
336 GS,43 | Bažnyčia pajėgia įlieti į dabartinę žmonių bendruomenę,
337 GS,43 | su didžia pagarba žvelgia į visa, kas tikra, gera ir
338 GS,44 | mano galį taip pasinerti į žemiškuosius reikalus, tarsi
339 GS,44 | mokslo ir technikos veiklą į vieną gyvybinę sintezę su
340 GS,44 | įrašyti Dievo įstatymą į žemiškosios bendruomenės
341 GS,44 | krikščioniškas požiūris į pasaulį tam tikromis aplinkybėmis
342 GS,44(96) | l. c., p. 456–457; plg. I // l. c., p. 407, 410–411.~
343 GS,44 | žmonėmis. Svarbiausia teįsideda į širdį šio Susirinkimo žodžius: „
344 GS,45 | atveriančios naujus kelius į tiesą, teikia naudos Bažnyčiai.
345 GS,45(102)| Corpus Christ., ser. lat. I, 171: „Kai tik mus kertate,
346 GS,46 | jungiami, mes keliaujame į žmonių istorijos baigmę,
347 GS,47 | jis atkreipia visų dėmesį į kai kuriuos itin svarbius
348 GS,49 | santuokinė meilė yra paimama į dieviškąją meilę; ją valdo
349 GS,49 | nariai lengviau ras kelią į žmogiškumą, išganymą ir
350 GS,49 | jie padės tėvams patekus į vargą arba slegiant senatvės
351 GS,49 | Bažnyčios bei įtraukiančios į dalyvavimą joje113, ji visiems
352 GS,50 | pradmenis, veda sutuoktinius į laisvą savęs dovanojimą
353 GS,50 | taurių sužadėtuvių žengti į vedybas.~
354 GS,51 | vaikų gerovės, atsižvelgdami į medžiagines ir dvasines
355 GS,52 | ir kad jie gali patekti į tokias aplinkybes, kuriomis,
356 GS,52 | žemesnes gyvybės formas, todėl į pačius santuokinės meilės
357 GS,55 | mokslai itin prisideda, kad į dalykus būtų žvelgiama jų
358 GS,56 | labiau paaiškėja, žvelgiant į pasaulio vienijimąsi ir
359 GS,57 | drauge nerimastingai žvelgia į daugybę egzistuojančių prieštaravimų,
360 GS,57 | gėrėjimosi sugebėjimą, vedantį į išmintį?~Ką daryti, kad
361 GS,57 | krikščionys, broliškai susijungę į vieną žmonijos šeimą.~
362 GS,58 | Tikėjimas ir kultūra~57. Į dangaus karaliją keliaujantys
363 GS,58 | sąmoningai įsijungdamas į visuomenės grupių gyvenimą,
364 GS,58 | tarnybai.~Be to, gilindamasis į įvairius filosofijos, istorijos,
365 GS,58 | prisidėti prie žmonijos pakilimo į aukštesnį tiesos, gėrio
366 GS,58 | su kitais, susiskirsčius į grupes; tarptautinio solidarumo
367 GS,60 | Primindamas, ko mokė Vatikano I Susirinkimas, Šventasis
368 GS,60 | tvarkos ir atsižvelgdamas į bendrąją naudą, galėtų laisvai
369 GS,60(130)| Vatikano I Susirinkimas. Dogm. konst.
370 GS,61 | Visų teisės į kultūros vertybes pripažinimas
371 GS,61 | įgyvendinantys visų teisę į žmogaus ir visuomenės kultūrą,
372 GS,61 | įsisąmonintų tiek savo teisę į kultūrą, tiek pareigą lavintis
373 GS,62 | negu praeityje sujungti į sintezę įvairias pažinimo
374 GS,62 | ir švietinusi, kelionėmis į kitus kraštus (turizmu),
375 GS,63 | idant tikintieji būtų vedami į grynesnį ir brandesnį tikėjimo
376 GS,63 | tautų ir šalių pobūdį. O į šventoves naujieji meno
377 GS,63 | reikalavimus, jie kelia mintis į Dievą135.~Šitaip Dievo suvokimas
378 GS,64 | dažnai ji kaip tik veda į tos nelygybės paaštrėjimą
379 GS,64 | paaštrėjimą arba kai kur net į silpnųjų padėties blogėjimą
380 GS,64 | aikštėn. Atsižvelgdamas į dabartinio meto aplinkybes,
381 GS,65 | derama tvarka atsižvelgiant į jo materialines būtinybes
382 GS,67 | Taip pat, atkreipus dėmesį į daugelyje sričių žemės ūkio
383 GS,67 | ypač viešoji valdžia, turi į juos žvelgti ne kaip į paprastus
384 GS,67 | turi į juos žvelgti ne kaip į paprastus gamybos įrankius,
385 GS,67 | gamybos įrankius, o kaip į asmenis, privalo jiems padėti,
386 GS,67 | bei skatinti jų įsijungimą į priėmusios šalies ar srities
387 GS,68 | paaukotu darbu žmogus įsijungia į patį Jėzaus Kristaus atpirkimo
388 GS,68 | darbuotis, taip pat teisė į darbą. O visuomenė, savo
389 GS,68 | savo ruožtu atsižvelgdama į esamas aplinkybes, turi
390 GS,68 | Galiausiai, atsižvelgiant į kiekvieno pareigas ir produktyvumą,
391 GS,68 | ir visuomet atsižvelgiant į lytį ir amžių. Be to, dirbantiesiems
392 GS,68(143)| Kreipimasis per radiją į Ispanijos darbininkus (1951
393 GS,69 | nustatytu būdu, atsižvelgiant į kiekvieno – savininkų, darbo
394 GS,69 | pirmiausia reikia leistis į nuoširdų abiejų pusių pokalbį,
395 GS,69 | įmanoma greičiau ieškoma kelių į derybas ir santarvės siekiantį
396 GS,70 | gėrybėmis naudodamasis, į teisėtai jam priklausančius
397 GS,70 | turi žiūrėti ne vien kaip į savus, bet drauge ir kaip
398 GS,70 | savus, bet drauge ir kaip į bendrus ta prasme, kad jie
399 GS,70 | sergėtis nepastūmėti piliečių į savotišką abejingumą visuomenei,
400 GS,70(149)| dist. LXXXVI // Friedberg I, 302. Ši ištara aptinkama
401 GS,71 | vertę, privalu atsižvelgti į tai, kad ekonomiškai sipnesni
402 GS,72 | Tačiau pervesti gėrybes į viešąją nuosavybę leistina
403 GS,72 | Nekreipiant dėmesio į tą visuomeninį pobūdį, nuosavybė
404 GS,74 | laisvai rinktis, burtis į draugijas, reikšti savo
405 GS,75 | ir lengiau tobulėti155;~Į politinę bendruomenę įeina
406 GS,75 | piliečių jėgas kreipianti į bendrąją gerovę, atlikdama
407 GS,76 | verčia viešąją valdžią kištis į visuomeninius, ekonominius
408 GS,76 | visiškos žmogaus gerovės. Į santykius tarp socializacijos160
409 GS,76 | solidarumu bei atsižvelgimu į jos reikalus, būtiną vienybę
410 GS,76 | gina, taip pat ir susibūrę į grupes. O politinės partijos
411 GS,77 | kad būtų teisingai žiūrima į politinės bendruomenės ir
412 GS,77 | labiau abi, atsižvelgdamos į laiko ir vietos aplinkybes,
413 GS,77 | visų gerovę, atsižvelgiant į laiko ir sąlygų skirtingumą.~
414 GS,79 | Jie perkals savo kalavijus į arklus, o ietis – į geneklį
415 GS,79 | kalavijus į arklus, o ietis – į geneklį medžiams genėti.
416 GS,80 | įstatymai žmoniškai atsižvelgtų į tuos, kurie remdamiesi sąžinės
417 GS,81 | gali pakreipti žmonių valią į žiauriausius sprendimus.
418 GS,83 | vargingai jau žengiančiai į didesnę vienybę.~Taikos
419 GS,83 | laikyti pirmais žingsniais į šių didžiai svarbių klausimų
420 GS,83 | savo širdis, atverti akis į visą pasaulį ir į tuos uždaviniams,
421 GS,83 | atverti akis į visą pasaulį ir į tuos uždaviniams, kurių
422 GS,83 | sutarčių, jau nūnai patekusi į didelį pavojų žmonija, nors
423 GS,83 | mokslo žiniomis, gali žengti į tą tamsią valandą, kurią
424 GS,87 | jie stropiai teatsižvelgia į jų gerovę, nes iš savo gaminių
425 GS,88 | kaimo gyventojų kėlimasis į miestus, informacija apie
426 GS,88 | įstatymą, atsižvelgdama į vietos ir laiko aplinkybes.
427 GS,91 | taikos.]~Atsižvelgdamas į neišmatuojamus vargus, kuriuos
428 GS,92 | suvienytomis pastangomis atsiliepti į neatidėliotinus mūsų epochos
429 GS,93 | visą pasaulį ir Dvasioje į viena sujungti visų tautų,
430 GS,93 | šeima.~Taip pat kreipiamės į visus tuos, kurie išpažįsta
431 GS,94 | Kuriamas ir į tikslą vedamas pasaulis~
432 GS,94 | Viešpatie, Viešpatie!“, įeis į dangaus karalystę; į ją
433 GS,94 | įeis į dangaus karalystę; į ją įeis tik tie, kurie vykdo
434 GS,94 | didžiausia palaima – patekti į tėvynę, spindinčią Viešpaties
435 ChD,3(3) | Plg. Vatikano I Susirinkimas. Sesija 4,
436 ChD,4 | jam pavaldūs, susijungę į kolegiją arba bendriją.~
437 ChD,4 | Šventasis Sinodas, atsižvelgęs į žmonių bendruomenės sąlygas –
438 ChD,4 | mūsų amžiuje yra pakeliui į naują dalykų sąrangą7 –
439 ChD | I. Vyskupų vaidmuo visuotinėje
440 ChD,6 | pasaulio kraštų parinkti į tarybą, kuri vadinasi Vyskupų
441 ChD,7 | kai kurie jų kunigai vyktų į tas misijas ar vyskupijas
442 ChD,10 | pirmiausia atkreipiant dėmesį į jų kiekį, pavadinimus, kompetenciją,
443 ChD,10 | pageidauja, kad, atsižvelgus į vyskupų pastoracines pareigas,
444 ChD | I. Vyskupijų vyskupai~
445 ChD,14 | reikalavimų, tai yra atsižvelgdami į sunkumus ir klausimus, kurie
446 ChD,16 | šventumą, atsižvelgdami į savitą kiekvieno pašaukimą26.
447 ChD,18 | tebūnie patariama įsijungti į įvairią pasauliečių apaštalavimo
448 ChD,18 | apaštalavimo veiklą, ypač į Katalikų veikimą, ir remti
449 ChD,18 | reikalavimams, atsižvelgiant ne vien į dvasines ir moralines, bet
450 ChD,18 | dvasines ir moralines, bet ir į visuomenines, demografines
451 ChD,19 | laikinai išvyksta poilsiauti į kitus kraštus.~Vyskupų konferencijos,
452 ChD,19 | pirmiausia kreipdamos dėmesį į Šventojo Sosto jau nustatytas30
453 ChD,23 | reikmes. Visa tai išeina į gera ne vien tiesiogiai
454 ChD,23 | nutaria, kad, atsižvelgiant į sielų gerovės reikalavimus,
455 ChD,24 | daugiau tebūnie atsižvelgiama į Dievo tautos sandaros įvairovę.
456 ChD,24 | esant, tebūnie atsižvelgiama į valstybės administracinį
457 ChD,24 | administracinį padalijimą ir į įvairias psichologines,
458 ChD,24 | pasauliečius, įsijungusius į vyskupijos darbą. Antra
459 ChD,24 | tarnybai, atsižvelgiant į visuotinės Bažnyčios reikmes.~
460 ChD,26 | kartais vyskupijos vyskupui į pagalbą būtina skirti vyskupą
461 ChD,29 | inkardinuoti arba paskirti į kurią nors dalinę Bažnyčią,
462 ChD,31 | švietimu vesti tikinčiuosius į visišką išganymo slėpinių
463 ChD,32 | vyskupas teatsižvelgia ne vien į jo išsimokslinimą, bet ir
464 ChD,34 | Tačiau, nors ir atsižvelgdami į kiekvieno instituto pobūdį,
465 ChD,36 | bei ištikimai atsiliepdami į vyskupų prašymus bei pageidavimus,
466 ChD,36 | turėtų labiau įsitraukti į žmonijos išganymo tarnybą,
467 ChD,36 | Dekreto nuostatas.~Atsižvelgus į primygtines sielų reikmes
468 ChD,36 | primygtines sielų reikmes ir į vyskupijų dvasininkijos
469 ChD,36 | tarnybose, tačiau atsižvelgiant į kiekvieno instituto pobūdį.
470 ChD,36 | parapijas.~2) Įtrauktieji į išorinį apaštalavimo darbą
471 ChD | I. Sinodai, susirinkimai ir
472 ChD,41 | teritoriniai vienetai įjungiami į kurią nors bažnytinę provinciją.
473 ChD,41 | provincijos tebūnie sujungtos į bažnytines sritis, kurių
474 ChD,45 | principais, taip pat atsižvelgus į Susirinkimo komisijų arba
475 ChD,45 | irgi privalu atsižvelgti į Susirinkimo komisijų arba
476 PO,3 | savo mistinį Kūną įjungia į Dvasios patepimą, kuriuo
477 PO,3 | juos pašaukė iš tamsybių į savo nuostabią šviesą3.
478 PO,3 | kad tikintieji suaugtų į vieną kūną, kuriame „visi
479 PO,3 | padarydamas juos panašius į Kunigą Kristų, idant jie
480 PO,3(10) | del Vaticano, 1963, vol. I, p. 34).~
481 PO,4 | mūsų ir norėjo būti panašus į brolius viskuo, išskyrus
482 PO,4(23) | Philippenses, VI, 1 // Funk I, 303: „Kunigai tebūnie atjautūs,
483 PO | I. Kunigų pareigos~
484 PO,5 | Viešpaties įsakymą: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite
485 PO,5(27) | C. 6, D. 88 // Friedberg I, 307. – Tridento Susirinkimas.
486 PO,5(28) | Constitutiones Apostolorum, I, Paderborn, 1905, p. 105:
487 PO,5 | visus be paliovos kviesti į atsivertimą ir šventumą31.
488 PO,5 | skelbimu žmonės atvedami į tikėjimą ir išganymo sakramentus32,
489 PO,5(32) | Christianorum, Series latina, I, 289. – S. Athanasius. Adv.
490 PO,5(32) | paskui išmokytąsias panardina į vandenį. Juk kūnas negali
491 PO,6 | Krikštu kunigai atveda žmones į Dievo tautą; atgailos sakramentu
492 PO,6(36) | Smyrn., 8, 1–2 // Funk I, 282,6–15. – Constitutiones
493 PO,6 | šventąja Eucharistija ir į ją nukreipti38. Juk švenčiausiojoje
494 PO,6 | priėmimas visiškai įjungia į Kristaus kūną.~Eucharistinė
495 PO,6 | labiau ir labiau gręžtis į Viešpatį, atmindami jo žodžius: „
496 PO,6 | kviečiami dėkingai atsiliepti į dovaną to, kuris savo žmogyste
497 PO,6 | lieja dieviškąjį gyvenimą į savo kūno narius42. Kunigai
498 PO,7(47) | Didascalia et Costitutiones, I, 116, 142, 143.~
499 PO,7 | kad šie žmonės telktųsi į draugiškus sambūrius ir
500 PO,7 | pat privalo rengti kelią į Kristų visiems žmonėms.
1-500 | 501-943 |