1-500 | 501-943
bold = Main text
Document, Number grey = Comment text
501 PO,7 | rodančiu ir tiesiančiu kelią į Kristų bei joBažnyčią, o
502 PO,7(54) | Didascalia, II, 59,1–3 // Funk I, 170: „Mokydamas liepk ir
503 PO,7(54) | jos, bet rinktis visiems į bažnyčią; niekas jos tenemenkina,
504 PO,8(56) | allgemeine Kirchenordnung, I, Paderborn, 1914, p. 26;
505 PO,8(58) | Apost., VIII, 16, 4 // Funk I, 522, 13. – Plg. Epitome
506 PO,8(58) | Tradition Apostolique, Münster i. W., 1963, p. 20.~
507 PO,8(60) | Tradition Apostolique, Münster i. W., 1963, p. 20: „Pažvelk
508 PO,8(60) | 1963, p. 20: „Pažvelk į šį savo tarną, suteik jam
509 PO,8(60) | kaip kitados pažvelgei į savo išrinktąją tautą ir
510 PO,8(60) | Apost., VIII, 16, 4 // Funk I, 522, 16–17. – Epit. Const.
511 PO,8 | taptų veiklu, atsižvelgiant į dabarties aplinkybes ir
512 PO,8(64) | pasauliečių ir gali gilintis tik į pastoracinę veiklą. Dėk
513 PO,8(64) | Didascaliam, II, 28, 4 // Funk I, 108. – Const. Apost., II,
514 PO,8(64) | Apost., II, 28, 4 // Funk I, 109. – S. Ignatius M. Magn.,
515 PO,8(65) | Ignatius M. Magn., 6, 1 // Funk I, 234, 10–13: „Raginu, kad
516 PO,8(65) | Id. Trall., 3, 1 // Funk I, 244, 10–12: „Panašiai visi
517 PO,8 | dalyvavimu vyskupo tarnyboje, į kurią jie įjungiami kunigystės
518 PO,9 | kitais kunigais~8. Kunigai, į kunigijos luomą įjungiami
519 PO,9 | rankų darbą bei įsijungtų į darbininkų likimą ten, kur
520 PO,9 | pagyvenusieji kunigai tepriima į savo tarpą jaunesniuosius
521 PO,9 | savosios, ir palankiai žiūrėti į jų veiklą. O jaunieji tegerbia
522 PO,9 | apaštalus: „Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį
523 PO,9 | padedantys ateiti vienas kitam į pagalbą ugdant dvasinį bei
524 PO,9 | konfratrams, kurie yra patekę į kokius nors sunkumus. Neatidėliodami
525 PO,9 | Neatidėliodami teateina jiems į pagalbą, jei reikia, net
526 PO,10(75) | Apost., VIII, 1, 20 // Funk I, 467: „Nei vyskupai neturi
527 PO,10 | tikėjimo nuovoka težvelgia į įvairias jų turimas charizmas –
528 PO,10 | kurios daugelį pastūmėja į gilesnį dvasinį gyvenimą.
529 PO,10 | tam, kad visus juos vestų į meilės vienybę, patys „mylėdami
530 PO,11 | kitų panašių institucijų, į kurias kunigai galėtų būti
531 PO,11 | vietos ordinaro teisių.~Į kitą šalį, ypač jei kunigai
532 PO,12 | negailėdami laiko nei jėgų, eiti į pagalbą jauniems bei pagyvenusiems
533 PO,12(89) | skirtingais, įstabiais ir į tą pat rodančiais būdais.
534 PO,12(91) | Reg. Past. Liber, Pars I, cap. 5 // PL 77, 19 A.~
535 PO | I. Kunigų pašaukimas tobulumui~
536 PO,13 | sakramentu kunigai tampa panašūs į Kunigą Kristų. Kaip Galvos
537 PO,13 | konsekruotas ir pasiųstas į pasaulį94, „atidavė save
538 PO,13 | visame pasaulyje ir sueiti į pokalbį su dabartiniu pasauliu,
539 PO,14 | bendraudami, jie įsijungs į Dievo meilę, kurios slėpinys,
540 PO,14 | jie visa širdimi įsijungia į meilę to, kuris atiduoda
541 PO,14 | kraujui laiduojant, jog įžengs į šventovę (plg. Žyd 10, 19),
542 PO,14 | Žyd 10, 19), jie artinasi į Dievą „tyra širdimi ir giliu
543 PO,14 | Jie sudeda tvirtą viltį į savo tikinčiuosius108, kad
544 PO,15 | vis giliau prasiskverbti į Kristaus slėpinį.~Kad šią
545 PO,16 | Šis klusnumas, vedantis į brandesnę Dievo vaikų laisvę,
546 PO,16 | klusnumu kunigai tampa panašūs į Kristų, jausdami tą patį,
547 PO,17 | sakramentu įsijungusieji į Kristaus kunigystę, taip
548 PO,18(136)| 12, q. 1 // Friedberg, I, 684–685.~
549 PO,18 | darbams. Tad tenežiūri jie į bažnytines pareigas kaip
550 PO,18 | bažnytines pareigas kaip į pasipelnymo šaltinį ir tenenaudoja
551 PO,18 | naudojimasis daiktais, panašus į turto bendrystę, aukštinamą
552 PO,18 | paprasčiausias žmogus, nesidrovėtų į juos užeiti.~
553 PO,19 | skatina širdies atsivertimą į gailestingumo Tėvo meilę.
554 PO,20 | šaltinio ir jis nukreiptas į šventą tikslą. Pirmiausia
555 PO,20 | galėtų tinkamai atsakyti į šio amžiaus žmonių keliamus
556 PO,20 | pasirengti geriau sueiti į pokalbį su savo amžininkais.~
557 PO,20 | pastoraciniam darbui ar siunčiamiems į kitą vyskupiją bei kitą
558 PO,21 | pareigose. Atsižvelgiant į pačių pareigų prigimtį ir
559 PO,21 | ją pertvarkyti taip, kad į pačias beneficijas, tai
560 PO,21 | pajamas, būtų žiūrima kaip į antrinį dalyką, o svarbiausiu
561 PO,23 | keičiasi žmonių požiūris į vertybių hierarchiją. Todėl
562 PO,23 | Bažnyčią ieškoti naujų kelių į šiuolaikinį pasaulį, taip
563 PO,23 | paklausė šaukimo keliauti į šalį, kurią turėjo paveldėti,
564 PO,23 | išties turi būti panašus į sėjėją, apie kurį Viešpats
565 OT | I. Kunigų ugdymas kiekvienoje
566 OT,2(2) | vienuolijų, atsižvelgiant į jų pobūdį – kompetentingi
567 OT,3 | 2. Pašaukimų į kunigystę puoselėjimas3
568 OT,3 | seminarija, tiek parapijoms, į kurių našią veiklą jaunuoliai
569 OT,3 | Telenkia jie jaunuolių dvasią į kunigystę savo nuolankiu,
570 OT,3(3) | patenkimti“. – Jonas XXIII. Kalba I tarptautinio kongreso pašaukimų
571 OT,3 | ribas ir, atsižvelgdamas į visuotinės Bažnyčios reikmes,
572 OT,5 | tebūnie darnai kreipiamos į šį pastoracinį tikslą. O
573 OT,6 | rektoriaus vadovaujami, sueina į kuo glaudžiausią dvasios
574 OT,6 | ir noriai teateinie jai į pagalbą9.~
575 OT,7 | 6. Atsižvelgiant į kiekvieno kandidato amžių
576 OT,7 | bus tėviškai nukreipiami į kitokias pareigas ir jiems
577 OT,8 | tebūnie tinkamai paskirstyti į mažesnes grupes, kad būtų
578 OT,9 | jiems skirta tapti panašiems į Kunigą Kristų, todėl teįpranta
579 OT,10 | didžiadvasiškai jungtis į visos Bažnyčios gyvenimą,
580 OT,10 | sunkumų. Tačiau tenežiūri jie į savo būsimąjį darbą tik
581 OT,10 | būsimąjį darbą tik kaip į pavojų šaltinį, o verčiau
582 OT,11(21) | Ambrosius. De virginibus I, 8, 52 // PL 16, 202 s.~
583 OT,11 | įausti santuokos atsisakymą į savo būtį, kad celibatas
584 OT,12 | jis būtų tarsi pašventimas į būsimąjį kunigo gyvenimą.~
585 OT,13 | Panašiai, atsižvelgdami į vietos sąlygas, vyskupai
586 OT,14 | iš jaunuolių, stojančių į aukštąsias mokyklas. Be
587 OT,15 | pirmiausia reikia kreipti dėmesį į geresnį filosofijos ir teologijos
588 OT,15 | Kristaus slėpinį, įaustą į visą žmonijos istoriją,
589 OT,16 | pat dera atsižvelgti ir į dabartinio amžiaus filosofinius
590 OT,16 | įtakos gimtajame krašte, bei į šiuolaikinių gamtos mokslų
591 OT,17 | skelbti, aiškinti bei sergėti.~Į Šventojo Rašto studijas,
592 OT,17 | auklėtiniai protu tesimoko į jas gilintis ir įžvelgti
593 OT,17(35) | 568 s.: „… gilinimasis į šventuosius šaltinius visada
594 OT,17 | panašiai tebūnie žvelgiama į Bažnyčios slėpinį, laikantis
595 OT,17 | Deramai atsižvelgiant į įvairių kraštų sąlygas,
596 OT,19 | gabius jaunuolius pasiųsti į specialius institutus, fakultetus
597 OT,20 | labiausiai padedančias sueiti į dialogą su žmonėmis. Kaip
598 OT,22 | tebūnie jie įvesdinami į pastoracinį darbą atitinkamomis
599 OT,22(47) | praktiškai nekreipti dėmesio į antgamtines priemones; pirmiausia
600 OT,23 | kunigams pamažu įsijungti į kunigiškąjį gyvenimą bei
601 PC,2 | Šventoji Dvasia išliejo į jų širdis (plg. Rom 5, 5),
602 PC,3 | dalykus: nuolatinį grįžimą į viso krikščioniškojo gyvenimo
603 PC,6 | patarimų įžadais jie atsiliepė į dievišką pašaukimą, idant,
604 PC,7 | Pirmiausia kasdien teima į rankas Šventąjį Raštą, idant,
605 PC,9 | atnaujinant būtina atsižvelgti į šį skirtingumą ir įvairiuose
606 PC,14 | institutai, atsižvelgdami į vietos aplinkybes, tesistengia
607 PC,16 | 2). Šventosios Dvasios į širdis išlietąja Dievo meile (
608 PC,16 | esame perėję iš mirties į gyvenimą (plg. 1 Jn 3, 14).
609 PC,16 | glaudesni brolybės ryšiai, į bendruomenės gyvenimą ir
610 PC,19 | mąstysena, atsižvelgiant į kiekvieno intelektinius
611 PC,21 | dvasią ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų pobūdį, pritaikyti
612 PC,26 | ir deda tvirtas viltis į labai našius regimus ir
613 AA,2 | Sinodas susirūpinęs kreipiasi į krikščionis pasauliečius,
614 AA,3 | tikrųjų būtų kreipiamas į Kristų. Kiekviena mistinio
615 AA,4 | Galva. Per Krikštą įjungti į Kristaus mistinį Kūną, per
616 AA,5 | tikėjimo šviesa ir įsigilinimas į Dievo žodį įgalina visuomet
617 AA,5 | sekdami savo pašaukimu įstoję į kurią nors Bažnyčios patvirtintą
618 AA,5 | Išganytojo darbui; dabar, paimta į dangų, „ savo motiniška
619 AA,7 | Bažnyčios misija nukreipta į žmonių išganymą, pasiektiną
620 AA,7 | išganymą, pasiektiną tikėjimu į Kristų ir jo malone. Todėl
621 AA,7 | galios patraukti žmones į tikėjimą ir Dievą; juk Viešpats
622 AA,7 | netikintiesiems, idant atvestų juos į tikėjimą, ir tikintiesiems,
623 AA,8 | Dievas panoro sujungti į viena Jėzuje Kristuje, „
624 AA,8 | labai klaidingai žvelgdavo į tikrąjį Dievą, į žmogaus
625 AA,8 | žvelgdavo į tikrąjį Dievą, į žmogaus prigimtį ir į moralinio
626 AA,8 | Dievą, į žmogaus prigimtį ir į moralinio įstatymo principus;
627 AA,8 | technikos pažanga, linksta tarsi į laikinųjų dalykų stabmeldystę,
628 AA,8 | tvarkyti ir per Kristų kreipti į Dievą. Ganytojai privalo
629 AA,9 | žmonių giminę su savimi į vieną šeimą ir padarė meilę
630 AA,11 | gyvenime, jie uoliai įsitraukia į apaštališkus jos darbus;
631 AA,11 | apaštališkus jos darbus; jie atveda į Bažnyčią atokiau esančius
632 AA,11 | skirtybės, visa suimdama į viena ir jungdama į Bažnyčios
633 AA,11 | suimdama į viena ir jungdama į Bažnyčios visumą17. Pasauliečiai
634 AA,11 | to, kad galėtų atsiliepti į miestų ir kaimų regionų
635 AA,11 | sienomis, bet teišplečia ją į tarpparapinę, tarpdiecezinę,
636 AA,12 | didžiu slėpiniu, žvelgiant į Kristų ir Bažnyčią (plg.
637 AA,12 | visuomenę, tebūnie atsižvelgiama į šeimos poreikius, susijusius
638 AA,12 | jei visa šeima jungsis į Bažnyčios liturgines apeigas,
639 AA,12 | neseniai įsikūrusi ar patekusi į grėsmingą padėtį, krikščionių
640 AA,12(20) | dalyvaujantiems maldininkų kelionėje į Romą (1951 rugsėjo 18):
641 AA,12 | gali būti naudinga telktis į kokius nors sambūrius22.~
642 AA,13 | trokšta įdėti savo dalį į visuomeninį ir kultūrinį
643 AA,13 | bendraamžių, atsižvelgdami į socialinę aplinką, kurioje
644 AA,13 | nors iš prigimties ir linkę į naujoves, jie deramai tevertina
645 AA,13(24) | Kreipimasis per radiją į Briuselio Katalikų darbininkų
646 AA,14 | kuriuo visus patraukia į tiesą bei gėrį, galų gale
647 AA,14 | tiesą bei gėrį, galų gale ir į Kristų bei Bažnyčią; broliška
648 AA,16 | individualiai, arba susibūrę į įvairias bendruomenes bei
649 AA,17 | prisiėmimu, tampant panašiems į kenčiantį Kristų (plg. 2
650 AA,18 | krikščioniškojo tikėjimo, kreipia į religinį gyvenimą ir katalikišką
651 AA,18(27) | Plg. Pijus XII. Kalba I visuotinio pasauliečių apaštalavimo
652 AA,19 | kurie tiki Kristų, sujungti į vieną Dievo tautą (plg.
653 AA,19 | tautą (plg. 1 Pt 2, 5–10) ir į vieną kūną (plg. 1 Kor 12,
654 AA,19 | pat laisvuose rateliuose, į kuriuos nutaria susiburti. ~
655 AA,20 | evangelinės dvasios.~Atsižvelgiant į šiandienės visuomenės institucijų
656 AA,20 | pasieks savo tikslą, jei į jas susibūrusios grupės
657 AA,20 | be atodairos perkėlinėti į kitas33. ~
658 AA,21 | įvairiomis formomis, buriasi į sąjungas, kurios, palaikydamos
659 AA,24 | turi būti deramai įtrauktas į visos Bažnyčios apaštalavimą;
660 AA,25 | pagalbą, kreipti jo veiklą į Bažnyčios bendrąjį gėrį
661 AA,30 | gyvendamas pagal tikėjimą į dieviškąjį kūrimo ir atpirkimo
662 AA,30 | save ir šitaip įsitraukti į veiklią Bažnyčios tarnybą46.
663 AA,30 | rūpestingai įsiskverbia į pačią laikinosios santvarkos
664 AA,30 | įtraukia ją ir jos veiklą į patį laikinųjų dalykų sūkurį47.~
665 AA,30(46) | Plg. Pijus XII. Kalba I tarptautinės skautų konferencijos
666 AA,31 | ypatingai tebūnie įtraukiami į apaštalavimą ir uždegami
667 AA,31 | Tebūnie jie taip įtraukiami į vietinę parapijos bendruomenę,
668 AA,31 | ugdant, būtina atsižvelgti į pasauliečių apaštalavimą
669 AA,34 | Jis iš naujo siunčia juos į visus miestus ir vietoves,
670 AG,3 | tarpusavio ryšio, bet sutelkęs į tautą, kuri suburtų draugėn
671 AG,4 | sumanymo dėka gali vesti į tikrąjį Dievą arba rengti
672 AG,4 | nusidėjėliais, ir suburti juos į brolišką bendruomenę, Dievas
673 AG,4 | ir galutiniu būdu įeiti į žmonijos istoriją, siųsdamas
674 AG,4(4) | Protrept. 112, 1: GCS Clemens I, 79. – Id. Strom. VI, 6,
675 AG,4 | Kristus Jėzus buvo pasiųstas į pasaulį kaip tikras Dievo
676 AG,4(6) | Cyrillus Alex. Adv. Nestor. I, 1: PG 76, 20. – S. Fulgentius.
677 AG,5 | Sekminių dieną ji nužengė į mokinius, kad liktų su jais
678 AG,5 | pačiai Dvasiai nusileidus į besimeldžiantį Kristų, jis
679 AG,6 | 28, 18), prieš paimamas į dangų (plg. Apd 1, 11),
680 AG,6 | sakramentą ir pasiuntė apaštalus į visą pasaulį, kaip ir pats
681 AG,6 | Mt 28, 19–20). „Eikite į visą pasaulį ir, skelbkite
682 AG,6 | malonės priemonėmis veda juos į Kristaus tikėjimą, laisvę
683 AG,7 | ir šitaip įtraukia visus į katalikiškąją pilnatvę.
684 AG,7 | užmojai, kuriais Bažnyčią į visą pasaulį siunčia Evangelijos
685 AG,7 | Viešpats siuntė savo mokinius į visą pasaulį, kad žmonės,
686 AG,7 | 23), krikštu būtų suburti į Bažnyčią, kuri, kaip įsikūnijusio
687 AG,7(16) | sol. – Id. Summa Theol. I, q. 43, a. 7 ad 6; I–II,
688 AG,7(16) | Theol. I, q. 43, a. 7 ad 6; I–II, q. 106, a. 4 ad 4. –
689 AG,7 | daugeliui užtveria kelią į tikėjimą. Tad misijų reikalas
690 AG,7 | pakrikštytuosius jungtis į vieną kaimenę, kad būtų
691 AG,8 | visiems reikia atsiversti į Kristų, pažinus jį iš Bažnyčios
692 AG,8 | skelbimo, ir krikštu įsijungti į jį ir į Bažnyčią, kuri yra
693 AG,8 | krikštu įsijungti į jį ir į Bažnyčią, kuri yra jo kūnas.
694 AG,8 | sykiu patvirtino Bažnyčios, į kurią žmonės per krikštą
695 AG,8 | būtinybę, bet atsisako arba į ją įžengti, arba joje pasilikti “19.
696 AG,8 | žinomais keliais atvesti į tikėjimą, be kurio negalima
697 AG,8 | vieną Dievo tautą, suaugtų į vieną Kristaus kūną, susijungtų
698 AG,8 | Kristaus kūną, susijungtų į vieną šventosios Dvasios
699 AG,8 | šventovę; kadangi tai veda į brolišką santarvę, atitinka
700 AG,8 | Kristuje, viltingai žvelgdami į Dievo garbę, galės tarti: „
701 AG,8(21) | PG 10, 732; GCS Hippolyt. I, 2, 6: „Visus mylėdamas,
702 AG,8(21) | Origenes. In Ioann., I, 16: PG 14, 49; GCS, Orig.
703 AG,8(21) | De serm. Domini in monte, I, 41: PL 34, 1250: „Mylėkite
704 AG,8(21) | Cyrillus Alex. In Ioann. I: PG 73, 161–164: „Juk mes
705 AG,9(22) | tarsi įlieja savo stiprybės į tautos gyslas, ji nėra ir
706 AG,10 | pjūties derlius bus surinkta į Dievo karalystę25. Iki Viešpats
707 AG,10(25) | Didachē, 10, 5: Funk I, 32.~
708 AG,10(26) | Instrukcija: Collectanea I, 135, p. 42. ~
709 AG,10(27) | S. Thomas. Summa Theol. I–II, q. 106, a. 4 ad 4.~
710 AG,11 | jungtimis jie yra suaugę į didžiules apibrėžtas grupes.
711 AG,11 | Bažnyčia privalo taip įsijungti į visas šias grupes, kaip
712 AG,12 | bei reikalais teįsijungia į jų kultūrinį ir visuomeninį
713 AG,12 | Taip pat teatkreipia dėmesį į tautose vykstančius gilius
714 AG,12 | dalykams, pernelyg pasinėrę į moderniojo pasaulio mokslus
715 AG,12 | žmogišku pokalbiu atvedė juos į dieviškąją šviesą, taip
716 AG,13 | Bažnyčia per savo vaikus sueina į ryšį su visokiausiais žmonėmis,
717 AG,13 | tesistengia apdairiai jungtis į darbus, kurių imasi privačios
718 AG,13 | jokiu būdu nenori kištis į žemiškos bendruomenės valdymą.
719 AG,14 | įtikėję laisvai atsiverstų į Viešpatį ir nuoširdžiai
720 AG,14 | nuodėmės, jis įvesdinamas į Dievo meilės slėpinį, ir
721 AG,14 | malonės padedamas, leidžiasi į dvasinį kelią, kuriuo, tikėjimu
722 AG,14 | slėpinyje, jis pereina iš senojo į naująjį žmogų, atbaigtą
723 AG,15 | Dievo per Bažnyčią tikėjimą į Kristų31 liturginėmis apeigomis
724 AG,15 | apeigomis tebūnie priimami į katechumenatą. Katechumenatas
725 AG,15 | tebūnie tinkamai įvesdinami į išganymo slėpinį ir evangelinės
726 AG,15 | šventosiomis apeigomis32 įvedami į Dievo tautos tikėjimo, liturgijos
727 AG,16 | šaukiantis visus žmones į Kristų ir žadinanti jų širdyse
728 AG,16 | gimdydama tikinčiuosius į Kristų naujam gyvenimui,
729 AG,16 | gyvenimui, kartu sutelkia juos į vieną Dievo tautą, kuri
730 AG,16 | paliovos eina su Kristumi į Tėvą37, uoliai semdamasi
731 AG,16 | persiėmusios šeimos41, o šioms į pagalbą teateina tinkamos
732 AG,16 | žmonių akivaizdoje tikėjimą į Dievą bei Jėzų Kristų ir
733 AG,16 | bendruomenėmis jų veikloje.~Sutelkti į Bažnyčią iš visų tautų,
734 AG,16 | pasauliečiai – krikštu įjungti į Kristų ir pasaulyje gyvenantys
735 AG,17 | Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kas ten sakoma apie
736 AG,17 | tebūnie atsižvelgiama ir į šalies pastoracines reikmes;
737 AG,17 | siunčiami aukštesnių studijų net į užsienio ir ypač Romos universitetus
738 AG,17 | Romos universitetus bei į kitas mokslo institucijas,
739 AG,19 | teapsvarsto, kaip įtraukti į krikščioniškąjį religinį
740 AG,19 | daigus Dievas yra įdiegęs į senąsias kultūras dar prieš
741 AG,20 | kanoniniais įstatymais įvedamas į garbingas vietos institucijas
742 AG,20 | labiau ir labiau įsigilindami į Kristaus bei Bažnyčios slėpinį,
743 AG,20 | tradicijos elementus įimamos į savo kultūrą, idant šia
744 AG,20 | veikla taip pat teateinie į pagalbą seniai įkurtoms
745 AG,20 | Bažnyčioms, patekusioms į tam tikrą atžangos ir nusilpimo
746 AG,21 | krašto gyventojų pažiūras į Dievą, taip pat rūpestingai
747 AG,21 | rūpestingai atsižvelgdamas į pokyčius, kuriuos atneša
748 AG,21 | labiau ir labiau buriasi į grupes, vyskupų konferencijoms
749 AG,21 | tekviečia ir noriai tepriima į savo vyskupijas bei visokeriopai
750 AG,21 | galint greičiau įsijungti į visuotinės Bažnyčios misijų
751 AG,21 | pačioms siųsti misionierių į visą pasaulį skelbti Evangelijos,
752 AG,22 | negali giliai įsiskverbti į jokios tautos protus, gyvenimą
753 AG,22 | Kristuje, idant tikėjimas į Kristų ir Bažnyčios gyvenimas
754 AG,22 | pat tesėja jie tikėjimą į Kristų tarp tų, su kuriais
755 AG,23 | paverčia juos panašiais į save, kad galų gale atneštų
756 AG,23 | planą suleidusios šaknis į Kristų ir pastatytos ant
757 AG,23 | tikėjimas, atsižvelgdamas į tautų filosofiją ir išmintį,
758 AG,23 | vertybėmis bus įjungtos į katalikiškąją vienybę. Galiausiai
759 AG,24 | įdiegia misijų pašaukimą į pavienių žmonių širdis ir
760 AG,25 | Juk siunčiamasis įsijungia į gyvenimą ir misiją to, kuris „
761 AG,27 | apaštalavimo ugdymas~26. Siunčiami į įvairias tautas misionieriai,
762 AG,27 | Šventojo Rašto, gilindamiesi į jų skelbiamą ir liudijamą
763 AG,27 | pažinimui, žvelgiančiam ne tik į praeitį, bet ir į dabartį.
764 AG,27 | ne tik į praeitį, bet ir į dabartį. Kiekvienas, kuris
765 AG,27 | Kiekvienas, kuris rengiasi vykti į kitą tautą, aukštai tevertina
766 AG,27 | bendradarbiai.~Tik laikinai į misijų veiklą įsijungiantiems
767 AG,27 | papildomas pačiuose kraštuose, į kuriuos jie siunčiami, kad
768 AG,27 | šitaip lengviau rastų kelią į žmonių protus ir širdis72.
769 AG,28 | subūrė pavienius asmenis į institutus, kuriuose jie
770 AG,29 | kiekvienas privalo įsijungti į Evangelijos skelbimą pagal
771 AG,29 | laisvai ir tvarkingai žengdami į tą patį tikslą“75, sutartinai
772 AG,30 | ypatingą dėmesį teatkreipia į didžiausią ir švenčiausią
773 AG,30 | tepasiunčia misionierių į regionus, kuriems labiausiai
774 AG,30 | paskirstymą, atsižvelgdama į poreikius bei naudą, į teritorijos
775 AG,30 | atsižvelgdama į poreikius bei naudą, į teritorijos dydį, į tikinčiųjų
776 AG,30 | naudą, į teritorijos dydį, į tikinčiųjų ir netikinčiųjų,
777 AG,30 | priemonėmis, atsižvelgiantis į dabartinius teologijos,
778 AG,30 | pastoracijos tyrinėjimus.~Į šios dikasterijos vadovybę
779 AG,33 | krikščionių bendruomenė išaugtų į vietinę Bažnyčią, tinkamam
780 AG,36 | visi savo ruožtu jungtųsi į misijų darbą tarp pagonių.~
781 AG,37 | ir Eucharistija įjungtų į jį ir tapusių į jį panašiais,
782 AG,37 | įjungtų į jį ir tapusių į jį panašiais, pareiga yra
783 AG,37 | atnaujintos dvasios savaime kils į Dievą malda ir atgailos
784 AG,39 | vyskupijos kongregacijoms jungtis į misijų darbą; propaguoti
785 AG,39 | savo kunigų, besisiūlančių į misijas, po deramo pasirengimo
786 AG,39 | deramo pasirengimo pasiųstų į tas kunigijos stokojančias
787 AG,39 | priklausančių kunigų siuntimą į misijų kraštus, tenustato
788 AG,41 | prašomas, siunčia darbininkų į savo pjūtį (plg. Mt 9, 38),
789 AG,42 | visą laiką atsižvelgdami į tai, kad „žemiškosios bendruomenės
790 AG,42 | grindžiama Viešpačiu ir vedama į jį“95.~Visiems šiems uždaviniams
791 AG,43 | vien Dievas padaro, kad į šią žemę ateitų jo karalystė,
792 AG,43 | kuo greičiau būtų atvestos į tiesos pažinimą (plg. 1
793 UR,2 | paskirai, bet ir susibūrę į bendruomenes, kuriose jie
794 UR,2 | tikrai visuotinė ir pasiųsta į visą pasaulį, idant pasaulis
795 UR,2 | idant pasaulis atsiverstų į Evangeliją ir taip būtų
796 UR,2 | garbei.~Šis Šventasis Sinodas į visa tai žvelgia džiaugsminga
797 UR,2 | ir būdus, kaip jie gali į šį dievišką pašaukimą bei
798 UR,3 | viengimis, buvo pasiųstas į pasaulį, idant, tapęs žmogumi,
799 UR,3 | atpirkimu atgimdytų ir suburtų į viena2. Prieš pasiaukodamas
800 UR,3 | Sandoros tautą – Bažnyčią į tikėjimo, vilties ir meilės
801 UR,3 | kaip ir esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį.
802 UR,3(11) | 1 Pt 2, 25. – Vatikano I Susirinkimas. Sesija 4,
803 UR,3 | Evangelija13, viltingai keliauja į savo tikslą – dangiškąją
804 UR,4 | tikėjimu, jie yra įjungti į Kristų17, todėl jie teisėtai
805 UR,4 | kas kyla iš Kristaus ir į jį veda, teisėtai priklauso
806 UR,4 | žemėje vieną Kristaus kūną, į kurį turėtų visiškai įsijungti
807 UR,5 | vieną Eucharistiją, susiburs į vienos ir vienatinės Bažnyčios
808 UR,5 | katalikai vis labiau įsijungia į ekumeninę veiklą, ir skatina
809 UR,6 | jungiančio ryšio buvimą ir veda į visišką ir tobulą maloningojo
810 UR,7 | Tad jeigu, atsižvelgiant į dalykų padėtį ir meto aplinkybes,
811 UR,8 | kaip dera jūsų pašaukimui, į kurį esate pašaukti. Su
812 UR,9 | vyskupas, atsižvelgdamas į visas laiko, vietos ir asmenines
813 UR,11 | dalykai turi būti dėstomi ir į ekumeniniu atžvilgiu, idant
814 UR,14 | skilimai~13. Pažvelkime į dvi pagrindines įplyšimų
815 UR | I. Rytų Bažnyčios~
816 UR,16 | tikintiesiems atsiveria kelias į Tėvą per Sūnų, įsikūnijusį,
817 UR,16 | Žodį. Šitaip jie sueina į bendrystę su Švenčiausiąja
818 UR,17 | tradicinio principo laikymasis, į kurį ne visuomet būdavovo
819 UR,18 | formulavimą. Mat gilinantis į apreikštąją tiesą dieviškiesiems
820 UR,21 | Tikėjimas į Kristų~20. Mūsų mintys pirmiausia
821 UR,21 | mintys pirmiausia krypsta į tuos krikščionis, kurie
822 UR,21 | atsiskyrusieji broliai žvelgia į Kristų kaip bažnytinės bendrystės
823 UR,22 | nuolatos ir sumaniai gilintis į šventuosius puslapius: Evangelija „
824 UR,22 | įvairiose grupėse įvairiai – į santykius tarp Rašto ir
825 UR,23 | sakramentas tikrai įjungia žmogų į nukryžiuotąjį ir išaukštintąjį
826 UR,23 | išpažinimui, visiškam įsijungimui į išganymo instituciją, kaip
827 UR,23 | ir galiausiai įsiliejimui į visišką eucharistinę bendrystę.~
828 UR,24 | gyvenimą maitina tikėjimas į Kristų, krikšto malonė ir
829 UR,24 | liturgijos elementų.~Tikėjimas į Kristų atneša vaisius –
830 UR,25 | pasitikėjimu kreipiame savo akis į ateitį. Šis Šventasis Sinodas
831 UR,25 | sujungti visus krikščionis į vienos vienatinės Kristaus
832 UR,25 | viltį jis galiausiai sudeda į Kristaus maldą už Bažnyčią,
833 UR,25 | Kristaus maldą už Bažnyčią, į Tėvo meilę mums ir į Šventosios
834 UR,25 | Bažnyčią, į Tėvo meilę mums ir į Šventosios Dvasios galią. „
835 OE,5 | reguliariai rinkdamosi į pasitarimus, ir, sujungusios
836 OE,5 | bendruomenės narys, įsijungęs į katalikiškos bendrydtės
837 OE,5 | regionai turi teisę kreiptis į Šventąjį Sostą, o šis, kaip
838 OE,7 | nutolę, tesistengia grįžti į protėvių tradicijas. Tie,
839 OE,8(8) | Plg. I Nikėjos I Susirinkimas.
840 OE,8(8) | Plg. I Nikėjos I Susirinkimas. Kan. 6. –
841 OE,8(8) | Kan. 6. – Konstantinopolio I Susirinkimas. Kan. 2, kan.
842 OE,8(9) | Plg. Nikėjos I Susirinkimas. Kan. 6. –
843 OE,8(9) | Kan. 6. – Konstantinopolio I Susirinkimas. Kan. 3. –
844 OE,9(10) | Nikėjos i Susirinkimas. Kan. 6. –
845 OE,9(10) | Kan. 6. – Konstantinopolio I Susirinkimas. Kan. 21. –
846 OE,12(13) | Kan. 12. – Šv. Inocentas I. Laiškas Et onus et honor (
847 OE,12(13) | sciscitaris. – Šv. Mikalojus I. Laiškas Ad consulta vestra (
848 OE,16(17) | Sermo 21. – Šv. Mikalojus I. Laiškas Ad consulta vestra (
849 OE,18(21) | Plg. Nikėjos I Susirinkimas. Kan. 18. –
850 OE,20 | atveju turi būti atsižvelgta į visą kraštą ir į kitas dalines
851 OE,20 | atsižvelgta į visą kraštą ir į kitas dalines Bažnyčias24.~
852 OE,24 | tvirtinti tekstų vertimą į vietines kalbas28.~
853 OE,26 | malonės, Rytuose jungiasi į katalikiškąją vienybę, tenebūnie
854 OE,27 | galima ir reikia atsižvelgti į įvairias konkrečių asmenų
855 OE,27 | Bažnyčia, atsižvelgdama į laiko, vietos ir asmenų
856 IM,5 | būdu. Drauge teatsižvelgia į visas sąlygas bei aplinkybes –
857 IM,5 | Atkreiptinas dėmesys ir į šioms priemonėms būdingą
858 IM,6 | Teisė į informaciją~5. Ypač būtina,
859 IM,6 | žmonėms, tiek susijungusiems į visuomenę. Idant šia teise
860 IM,7 | jos reikalavimų, veda jį į tobulybės ir laimes pilnatvę.~
861 IM,12 | pasiekti, patartina stoti į tokias savo srities profesines
862 IM,14 | pasauliečiai, įsitraukę į šių priemonių veiklą, tesistengia
863 IM,15 | žiūrovus įtraukiančiomis į Bažnyčios gyvenimą ir perteikiančiomis
864 IM,17 | rengimas, atsižvelgiant į jų ir tų priemonių specifiką.
865 IM,19 | bei darbams, atsižvelgiant į viso katalikiškojo pasaulio
866 IM,20(1) | priemonėms, įskaitant spaudą, ir į ją įtraukti žinovų, tarp
867 DH | ASMENS IR BENDRUOMENIŲ TEISĖ Į VISUOMENĖS IR PILIEČIŲ TIKĖJIMO
868 DH,2 | Rūpestingai atsižvelgdamas į šiuos dvasios troškimus
869 DH,2 | Vatikano Sinodas gilinasi į šventąją Bažnyčios tradiciją
870 DH | I. Tikėjimo laisvės bendrieji
871 DH,3 | Ši žmogaus asmens teisė į tikėjimo laisvę teisinėje
872 DH,3 | išorinės prievartos. Tad teisė į tikėjimo laisvę grindžiama
873 DH,3 | prigimtimi. Todėl teisę į tokį saugumą nuo prievartos
874 DH,4 | žmogus kreipiasi tiesiog į Dievą. Šios rūšies aktų
875 DH,4 | privačiai ir viešai kreipiasi į Dievą, savo prigimtimi peržengia
876 DH,7 | veikiant savitai, atsižvelgiant į jų ypatingas pareigas bendrojo
877 DH,7 | neleisti kam nors įsijungti į religinę bendruomenę ar
878 DH,8 | Tikėjimo laisvės ribos~7. Teisė į tikėjimo laisvę įgyvendinama
879 DH,8 | savo teisėmis, atsižvelgti į kitų teises, į savo pareigas
880 DH,8 | atsižvelgti į kitų teises, į savo pareigas kitiems ir
881 DH,8 | savo pareigas kitiems ir į bendrąją visų gerovę. Su
882 DH,8 | bendrosios gerovės dalis ir įeina į viešosios tvarkos apibrėžimą.
883 DH,10 | skelbia apie žmogaus teisę į tikėjimo laisvę, yra pagrįsta
884 DH,10 | tiesiogiai neteigia teisės į laisvę nuo išorinės prievartos
885 DH,11(7) | Galliarum, Registrum Epistolarum I, 45: Monumenta Germaniae
886 DH,11(7) | 72; PL 77, 510–511 (lib. I, ep. 47). – Id. Epistola
887 DH,11 | būti nekliudomai kviečiami į krikščionių tikėjimą, noriai
888 DH,12 | prievartos. Jis atsižvelgia į kilnumą savo sukurtojo žmogaus
889 DH,12 | dieną15. Siųsdamas apaštalus į pasaulį, jis sakė: „Kas
890 DH,13 | saugojo ir perdavė iš kartos į kartą. Nors keliaujančios
891 DH,14 | įsakymo įpareigota eiti į visą pasaulį ir skelbti
892 DH,15 | privalo rimtai atsižvelgti į šventą ir tikrą Bažnyčios
893 DH,16 | Tikėjimo laisvė net yra įrašyta į daugelio valstybių konstitucijas
894 NAe,2 | pirmiausia kreipia dėmesį į tai, kas žmonėms bendra
895 NAe,2 | kas žmonėms bendra ir veda į tarpusavio draugystę.~Mat
896 NAe,2 | religijų žmonės laukia atsakymo į paslaptingas žmogiškosios
897 NAe,2 | kaip kitados, skverbiasi į širdies gelmes: kas yra
898 NAe,2 | paskirtis? koks kelias veda į tikrąją laimę? kas yra mirtis,
899 NAe,2 | iš kurio esame kilę ir į kurį veržiamės?~
900 NAe,3 | pažanga susijusios religijos į tuos pačius klausimus stengiasi
901 NAe,3 | religijoje žmonės gilinasi į dieviškąjį slėpinį ir išreiškia
902 NAe,3 | įvairiais būdais atsiliepti į žmonių širdies nerimą, tuo
903 NAe,3 | nuoširdžia pagarba ji žvelgia į tuos veikimo ir gyvenimo
904 NAe,3 | veikimo ir gyvenimo būdus, į tuos nuostatus ir mokymus,
905 NAe,4 | taip pat su pagarba žvelgia į musulmonus, garbinančius
906 NAe,5 | religija~4. Gilindamasis į Bažnyčios slėpinį, šis Šventasis
907 NAe,5 | Abraomo vaikai6, buvo įtraukti į to patriarcho pašaukimą,
908 NAe,5 | gerojo alyvmedžio šaknų, į kurių kamieną įskiepytos
909 NAe,5 | Viešpaties ir „tarnaus jam petys į petį“ (Sof 3, 9) 12.~Tad
910 GE,Pra(1) | Discorsi di S. S. Paolo VI, I, Roma, 1964, p. 601–603.–
911 GE,Pra(1) | Vaticano II apparando, series I, Antepraeparatoria, vol.
912 GE,1 | Visuotinė teisė į mokslą~1. Visi žmonės, kad
913 GE,1 | orumo turi neliečiamą teisę į auklėjimą5, atitinkantį
914 GE,1 | ugdo asmenį, atsižvelgdamas į galutinę jo paskirtį ir
915 GE,1 | veikti.~Tad atsižvelgus į psichologijos, pedagogikos
916 GE,1 | galėtų veikliai įsijungti į įvairias žmogiškosios bendruomenės
917 GE,2 | Dievo vaikai, turi teisę į krikščioniškąjį auklėjimą.
918 GE,2 | 22–24) ir taip subręstų į tobulą Kristaus pilnatvės
919 GE,2 | prigimtinės vertybės, įtrauktos į Kristaus atpirktojo žmogaus
920 GE,3 | ją pamažu jie įsijungia į pilietinę žmonių bendruomenę
921 GE,3 | pilietinę žmonių bendruomenę ir į Dievo tautą. Tad tėvai gerai
922 GE,3(11) | mokytojų sąjungos (AIMC) I nacionalinio kongreso dalyviams (
923 GE,3 | suprantama, atsižvelgiant į tėvų pageidavimus; be to,
924 GE,3(13) | mokytojų sąjungos (AIMC) I nacionalinio kongreso dalyviams (
925 GE,3(15) | galėtų kuo labiau įsijungti į švietimą ir kultūrą. – Plg.
926 GE,4 | dvasia gyvenimą, vedanti į sąmoningą ir veiklų dalyvavimą
927 GE,5 | teisingai spręsti, įvesdinanti į pavelėtą iš praėjusių kartų
928 GE,6 | privalo saugoti vaikų teisę į atitinkamą auklėjimą mokykloje,
929 GE,6 | tėvų organizacijas, ateiti į talką visam mokyklos darbui,
930 GE,6(21) | Discorsi di S. S. Paolo VI, I, Roma, 1964, p. 230.~
931 GE,7 | ypatingą meilę ir ateiti į pagalbą daugybei lankančių
932 GE,7 | kurios, atsižvelgdamos į šiandienės visuomenės pliuralizmą
933 GE,8(25) | Vestminsterio provincijos I susirinkimas (1852): Collatio
934 GE,8(25) | Discorsi di S. S. Paolo VI, I, Roma, 1964, p. 602 s.~
935 GE,8 | auklėjimo darbe teatsižvelgia į lyčių skirtumą ir kiekvienai
936 GE,8(27) | Discorsi, Messaggi, Colloqui, I, Roma, 1960, p. 427–431.~
937 GE,9 | turi būti atsižvelgiama į gyvenamojo meto reikalavimus.
938 GE,9 | dėmesio reikia kreipti ir į kitas, ypač reikalingas
939 GE,9(30) | Discorsi di S. S. Paolo VI, I, Roma, 1964, p. 229.~
940 GE,10 | kreipiamas ypatingas dėmesys į tuos institutus, kurie pirmiausia
941 GE,10(32) | Discorsi, Messagi, Colloqui, I, Roma, 1960, p. 226–229. –
942 GE,10 | lavinami ir nukreipiami į profesūrą.~
943 GE,11 | randama tinkamų atsakymų į mokslo pažangos keliamus
1-500 | 501-943 |