1-500 | 501-757
bold = Main text
Document, Number grey = Comment text
1 LG,2 | Įžanga~1. Tautų šviesa, kuri yra Kristus, jo skaistumu, atsispindinčiu
2 LG,2 | 15). Bažnyčia Kristuje yra tarsi sakramentas arba artimos
3 LG,3 | Kristų, Atpirkėją, kuris „yra neregimojo Dievo atvaizdas,
4 LG,4 | kryžiaus auka, kuria „jau yra paaukotas mūsų velykinis
5 LG,4 | vienybę Kristuje, kuris yra pasaulio šviesa; iš jo ateiname,
6 LG,5 | Tėvą (plg. Ef 2, 18). Ji yra gyvybės Dvasia, arba šaltinis
7 LG,5 | meldžiasi ir liudija, kad jie yra įsūnyti vaikai (plg. Gal
8 LG,6 | 29). Kad ta karalystė jau yra į žemę atėjusi, patvirtina
9 LG,6 | nusižeminti ir savęs išsižadėti, yra siunčiama skelbti ir visose
10 LG,6 | Dievo karalystės. Ji pati yra šios karalystės ūglys ir
11 LG,7 | pranašų knygose.~Bažnyčia yra avidė, kurios vienintelės
12 LG,7 | vienintelės ir būtinos durys yra Kristus (Jn 10, 1–10). Taip
13 LG,7 | Jn 10, 1–10). Taip pat ji yra kaimenė, kurios ganytoju
14 LG,7 | žmogiškų piemenų, be perstojo yra vedamos ir stiprinamos paties
15 LG,7 | Jn 10, 11–15).~Bažnyčia yra Dievo dirbama žemė, arba
16 LG,7 | tt.). Tikrasis vynmedis yra Kristus, teikiąs gyvybę
17 LG,7 | ir našumą šakelėms, tai yra mums; būdami Bažnyčioje,
18 LG,7 | ir siekia, ilgisi to, kas yra anapus, kur Kristus sėdi
19 LG,8 | paslaptingu bei tikru būdu yra sujungti su kenčiančiu ir
20 LG,8 | žmogaus kūno nariai, nors jų yra daug, sudaro vieną kūną,
21 LG,8 | narių bei uždavinių, bet yra viena Dvasia, kuri Bažnyčios
22 LG,8 | 12, 26).~Šio kūno galva yra Kristus. Jis yra neregimojo
23 LG,8 | kūno galva yra Kristus. Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas,
24 LG,8 | jo visa gavo pradžią. Jis yra pirma visko, ir viskas juo
25 LG,8 | viskas juo laikosi. Jis yra kūno, tai yra Bažnyčios,
26 LG,8 | laikosi. Jis yra kūno, tai yra Bažnyčios, galva; jis yra
27 LG,8 | yra Bažnyčios, galva; jis yra pradžia, pirmgimis tarp
28 LG,8 | Jis pats savo kūne, tai yra Bažnyčioje, nuolatos tvarko
29 LG,8 | kaip savo sužadėtinę; jis yra tapęs pavyzdžiu vyro, mylinčio
30 LG,9 | priklausančios dovanos, yra akstinas visuotinei katalikiškai
31 LG,9 | reikalinga žmogiškųjų priemonių, yra pastatyta ne tam, kad ieškotų
32 LG,9 | savo glėbin nusidėjėlius, yra šventa ir drauge nuolat
33 LG,10 | tą naująją sandorą, tai yra savo krauju patvirtintą
34 LG,10 | Tos mesijinės tautos galva yra Kristus, „paaukotas dėl
35 LG,10 | danguje. Tos tautos būsena yra Dievo vaikų, kurių širdyse
36 LG,10 | ir laisvė. Jos įstatymas yra naujas įsakymas mylėti taip,
37 LG,10 | Galiausiai jos tikslas yra toliau plėsti paties Dievo
38 LG,10 | kaimenė, visai žmonių giminei yra tvirčiausia vienybės, vilties
39 LG,10 | miesto (plg. Žyd 13, 14), yra vadinamas Kristaus Bažnyčia (
40 LG,10 | pažadėtosios Dievo malonės dėka yra stiprinama, kad dėl kūno
41 LG,11 | laipsniu, kiek esme, tačiau yra viena kitai skirtos, ir
42 LG,12 | eucharistinėje aukoje, kuri yra viso krikščioniškojo gyvenimo
43 LG,12 | Bažnyčios slėpinį ir patys yra to slėpinio dalininkai (
44 LG,12 | ir luomas Dievo tautoje yra jiems suteikta dovana21.
45 LG,12 | šventumo, kuriuo tobulas yra pats Tėvas.~
46 LG,12(21) | Ne vien susilaikymas yra Dievo dovana, bet ir susituokusiųjų
47 LG,13 | Sventoji Dievo tauta taip pat yra Kristaus pranašiskosios
48 LG,14 | visuotinumas~13. Visi žmonės yra pašaukti į naująją Dievo
49 LG,14 | ir kiekvienam tikinčiajam yra jų sambūrio ir vienybės
50 LG,14 | Taigi visose žemės tautose yra viena Dievo tauta, iš visų
51 LG,14 | jog Indijos gyventojai yra jo bendruomenės nariai“23.
52 LG,14 | bruožas, puošiąs Dievo tautą, yra paties Viešpaties dovana,
53 LG,14 | įvairiais būdais priklauso arba yra skiriami tiek tikintieji
54 LG,15 | išganymo tarpininkas ir kelias yra Kristus, esąs tarp mūsų
55 LG,15 | tarp mūsų savo kūne, kuris yra Bažnyčia. Pabrėžtinai iškeldamas
56 LG,15 | jos regimojoje sąrangoje yra susieti su Kristumi, valdančiu
57 LG,16 | Dievo Sūnų, Išganytoją29, yra paženklinti krikštu, kuris
58 LG,18 | nusileidimo mano vardas yra didis tautose. Visur smilkalai
59 LG,19 | norėjo, kad jų įpėdiniai, tai yra vyskupai, būtų jo Bažnyčioje
60 LG,20 | tam tikra kolegija, tai yra nuolatiniu sambūriu, kuriam
61 LG,20 | Petro; pats Jėzus Kristus yra jos kertinis akmuo (plg.
62 LG,21 | skelbti, kiekvienu metu yra viso Bažnyčios gyvenimo
63 LG,21 | besitęsiančion įpėdinystės eilėn43, yra apaštališkosios sėklos perteikėjai44.
64 LG,21 | ganytojai Dievo paskyrimu yra apaštalų įpėdiniai51 ir
65 LG,22 | ganyti Viešpaties kaimenę, yra Kristaus tarnautojai ir
66 LG,22(54) | parodžius, jog šventimai yra tikras sakramentas.~
67 LG,22(58) | 4 // PG 62, 612: Kunigas yra Kristaus symbolon. – S.
68 LG,23 | visada tik su ja taip pat yra aukščiausios ir pilnutinės
69 LG,23 | pirmininkauti ir juos patvirtinti yra Romos popiežiaus išimtinė
70 LG,24 | popiežius kaip Petro įpėdinis yra nuolatinis ir regimas tiek
71 LG,24 | to, kiekvienas vyskupas yra regimas vienybės pradas
72 LG,24 | potvarkiu ir priesaku jie yra įpareigoti rūpintis visuotine
73 LG,24 | mistinio Kūno, kuris drauge yra Bažnyčių kūnas, gėrio70. ~
74 LG,24 | būtų skelbiama Evangelija, yra ganytojų bendrijos reikalas.
75 LG,25 | savo tautos ganytojams, yra tikras tarnavimas; Šventasis
76 LG,25 | prasmingai vadina diakonia, tai yra tarnyba (plg. Apd 1, 17
77 LG,26 | Evangelijos skelbimas75. Vyskupai yra tikėjimo šaukliai, atvedantys
78 LG,26 | mokinių, ir autentiški, tai yra Kristaus autoriteto įgalioti,
79 LG,26 | sprendimas dėl šių dalykų yra galutinis76. Tai dar labiau
80 LG,26 | pačių savo pareigų dėka yra neklystantis, kaip visų
81 LG,26 | kad jo apibrėžiami dalykai yra nepakeičiami patys savaime,
82 LG,27 | pilnatvės paženklintas vyskupas yra „aukščiausiosios kunigystės
83 LG,27 | Kristaus Bažnyčia tikrai yra visose teisėtose vietos
84 LG,27 | Savo vietovėse jos tikrai yra naujoji tauta, Dievo pašaukta
85 LG,27 | susirinkusi bendruomenė yra tos meilės ir „mistinio
86 LG,27 | dalininkais, teikimą. Jie yra pirminiai sutvirtinimo tarnautojai,
87 LG,28 | asmeniškai vykdo Kristaus vardu, yra būdinga, paprasta ir tiesioginė [
88 LG,28 | pastoracinės pareigos, tai yra įprastinis ir kasdienis
89 LG,28 | būdingą [propria] valdžią ir yra visiškai teisingai vadinami
90 LG,28(94) | Roma, 1758, 21: „Vyskupas yra Kristaus paveikslas ir vykdo
91 LG,29 | apaštalus, jų įpėdinius, tai yra vyskupus, padarė savo pašventimo
92 LG,29 | priklauso nuo vyskupų, tačiau yra su jais sujungti kunigystės
93 LG,29 | padėjėjai ir įrankiai, yra pašaukti tarnauti Dievo
94 LG,29 | ir visą Dievo tautą, tai yra Dievo Bažnyčios vardu (plg.
95 LG,31 | priešingai, jų kilnus uždavinys yra taip ganyti tikinčiuosius
96 LG,31 | atžvilgiais tame, kuris yra galva, – Kristuje. Iš jo
97 LG,32 | tikintieji, išskyrus tuos, kurie yra gavę šventimus ir priklauso
98 LG,32 | Pasauliečius skirianti ypatybė yra jų pasaulietinis pobūdis.
99 LG,32 | Jie gyvena pasaulyje, tai yra gyvena imdamiesi visų įvairiausių
100 LG,33 | įstaigta šventoji Bažnyčia yra tvarkoma ir valdoma nuostabiai
101 LG,33 | Rom 12, 4–5).~Tad viena yra Dievo išrinktoji tauta: „
102 LG,33 | krikštas“ (Ef 4, 5); bendras yra narių orumas, plaukiąs iš
103 LG,33 | eina tuo pačiu keliu, visi yra pašaukti siekti šventumo
104 LG,33 | siekti šventumo ir visi yra gavę lygiai tą patį tikėjimą
105 LG,33 | kai kurie Kristaus valia yra paskirti būti kitiems mokytojais,
106 LG,33 | perteikėjais ir ganytojais, visi yra lygūs orumu ir visiems tikintiesiems
107 LG,33 | Dievo tautos narių kartu yra jungtis, nes ganytojai ir
108 LG,33 | maloningumu pasauliečiams broliu yra tapęs Kristus, kuris, nors
109 LG,33 | tapęs Kristus, kuris, nors yra visa ko Viešpats, atėjo
110 LG,33 | Taip pat broliai jiems yra tie, kurie, paskirti šventajai
111 LG,34 | kaip gyvi Bažnyčios nariai yra šaukiami dirbti jos plėtojimui
112 LG,34 | Pasauliečių apaštalavimas yra dalyvavimas pačios Bažnyčios
113 LG,34 | Dievui ir žmonėms, kuri yra kiekvieno apaštalavimo siela.
114 LG,35 | patepti Šventąja Dvasia, yra įstabiu būdu šaukiami ir
115 LG,36 | Šitoks evangelizavimas, tai yra Kristaus naujienos skelbimas
116 LG,36 | visą gyvenimo būdą, ten yra pratybų laukas ir puiki
117 LG,36 | tarnautojų trūksta arba jie yra siaučiančio persekiojimo
118 LG,37 | kurios teisės bei pareigos yra jų kaip Bažnyčios narių,
119 LG,37 | kurios plaukia iš to, kad jie yra žmonijos visuomenės nariai.
120 LG,39 | 3–9), žodžiu, „kas kūnui yra siela, tas pasauliui turi
121 LG,40 | Sinodas, tkėjimo akimis yra nepažeidžiamai šventa. Juk
122 LG,40 | hierarchijai arba jos ganomieji yra pašaukti šventumui, kaip
123 LG,40 | ar luomą. Pasauliui tai yra ir turi būti puikus šio
124 LG,41 | kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“ (Mt 5, 48) 122.
125 LG,41 | 15, 12). Kristaus sekėjai yra Dievo pašaukti ne dėl savo
126 LG,41 | paties planą bei jo malone ir yra nuteisinti Viešpatyje Jėzuje
127 LG,42 | ir kitų nepastebimu darbu yra palikę iškilnų šventumo
128 LG,42 | dalininkai ypatingu būdu yra ir žemesnio laipsnio tarnautojai,
129 LG,42 | veikiantis kitokiu būdu, yra našlaujantieji ir nevedusieji,
130 LG,42 | teisybės, težino, jog jie yra ypatingai suvienyti su Kristumi,
131 LG,43 | ir priemonės~42. „Dievas yra meilė, ir kas pasilieka
132 LG,43 | Šventąją Dvasią, kurią mums yra davęs (plg. Rom 5, 5); todėl
133 LG,43 | ir būtiniausioji dovana yra meilė, kuria mylime Dievą
134 LG,43 | Dievo, tiek artimo meilė yra tikro Kristaus mokinio žymė.~
135 LG,43 | Bažnyčios šventumas taip pat yra ypatingu būdu ugdomas įvairiopais
136 LG,44 | mokytojų bei ganytojų, yra dieviška dovana, kurią Bažnyčia
137 LG,45 | garbei. Jau krikštu jis yra miręs nuodėmei ir pašvęstas
138 LG,45 | atskleidžia, kad Dievo karalystė yra aukščiau už visus žemiškuosius
139 LG,45 | ir kad jos reikalavimai yra aukščiausi. Jis taip pat
140 LG,46 | bažnytinės hierarchijos pareiga yra ganyti Dievo tautą ir vesti
141 LG,47 | nepadeda, gilesniu būdu yra greta jų Kristaus širdyje
142 LG,48 | pasižymėti tame pašaukime, kuriuo yra Dievo pašauktas, apstesniam
143 LG,48 | kuri Kristuje ir per Kristų yra kiekvieno šventumo versmė
144 LG,49 | ją įsteigė savo Kūną, tai yra Bažnyčią – visuotinį išganymo
145 LG,49 | ir pasaulio atnaujinimas yra neatšaukiamai nuspręstas
146 LG,49 | nes Bažnyčia jau žemėje yra paženklinta tikro, nors
147 LG,49 | Šventosios Dvasios, „kuri yra mūsų paveldėjimo laidas“ (
148 LG,49 | regėsime jį tokį, koks jis yra (plg. 1 Jn 3, 2). Taigi, „
149 LG,49 | ką jis, gyvendamas kūne, yra daręs – gera ar bloga“ (
150 LG,50 | mokinių keliauja žemėje, kiti yra baigę šį gyvenimą ir skaistinami,
151 LG,50 | aiškiai tokį, koks jis yra“147. Tačiau visi, nors skirtingu
152 LG,50 | Dievui. Juk visi, kurie yra Kristaus, turėdami jo Dvasią,
153 LG,50 | kančias dėl jo Kūno, tai yra Bažnyčios (plg. Kol 1, 24) 151.
154 LG,51 | kadangi „šventą ir išganģnga yra mintis melstis už mirusius,
155 LG,51 | tikėjimo ir meilės liudijimą, yra itin glaudžiai sujungti
156 LG,51 | ištikimai sekė Kristumi, mums yra naujas akstinas ieškoti
157 LG,51 | dalininkus, kurie drauge yra mūsų broliai ir iškilūs
158 LG,51 | liudijimas pačia savo prigimtimi yra nukreiptas ir kyla į Kristų, „
159 LG,52 | bendraujame su broliais, kurie yra pasiekę dangaus garbę arba
160 LG,54 | atnešusi pasauliui Gyvenimą, yra pripažįstama ir gerbiama
161 LG,54 | bei neišardomu ryšiu, ji yra praturtinta aukščiausia
162 LG,54 | kaip Adomo palikuonė ir net yra tikra Kristaus „narių motina […],
163 LG,54 | gimti tikintiesiems, kurie yra tos Galvos nariai“174. Tad
164 LG,61 | apaštalo žodžių: „Vienas yra Dievas ir vienas Dievo žmonių
165 LG,63 | gerumas skirtingais būdais yra tikrai paskleistas kūriniuose,
166 LG,64 | Kristumi Dievo Gimdytoja yra Bažnyčios provaizdis189.
167 LG,64 | brolių (plg. Rom 8, 29), tai yra tikinčiųjų, prie kurių gimimo
168 LG,65 | gimusius vaikus. Ji taip pat yra mergelė, kuri nepalytėtai
169 LG,66 | pasiekė tobulybę, kurioje ji yra be dėmės ir raukšlės (plg.
170 LG,66 | Tos Mergelės gyvenimas yra motiniškos meilės pavyzdys,
171 LG,67 | 66. Dievo malone Marija yra išaukštinta, po Sūnaus virš
172 LG,67 | garbinamas ir Sūnus, kuriame visa yra (plg. Kol 1, 15–16) ir kuriame
173 LG,68 | apie kuriuos amžių bėgyje yra palankiai atsiliepęs magisteriumas,
174 LG,69 | kūnu ir siela Jėzaus Motina yra būsimajame amžiuje atbaigsimos
175 DV,2 | mumis. O mūsų bendravimas yra su Tėvu ir su jo Sūnumi
176 DV,3 | sušvinta Kristuje, kuris yra viso apreiškimo tarpininkas
177 DV,5 | patvirtina, jog Dievas išties yra su mumis, kad išvaduotų
178 DV,8 | Testamentų Šventasis Raštas yra tarsi veidrodis, kuriame
179 DV,8 | pamatys jį tokį, koks jis yra (plg. 1 Jn 3, 2).~
180 DV,9 | visoms kartoms visa, kuo ji yra, ir visa, kuo ji tiki.~Šventosios
181 DV,9 | su paveldėta vyskupyste yra gavę tikrą tiesos charizmą.
182 DV,10 | Tradicija ir Šventasis Raštas yra glaudžiai tarp savęs susiję
183 DV,10 | tikslo. Mat Šventasis Raštas yra Dievo kalba ta prasme, kad
184 DV,11(14) | III, B, 733: „Bažnyčia yra su kunigu sujungta tauta
185 DV,11 | jam, mokydamas tik to, kas yra perduota, nes dievobaimingai
186 DV,11 | Bažnyčios Magisteriumas yra taip tarpusavyje susiję
187 DV,12 | 3, 15–16), o jų autorius yra Dievas, ir kaip tokios jos
188 DV,12 | išganymui21. Tad „visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas
189 DV,13 | vertus, Šventasis Raštas yra skaitytinas ir aiškintinas
190 DV,13 | analogijos. O egzegetų uždavinys yra, laikantis šių taisyklių,
191 DV,15 | vertę: „Nes visa, kas tik yra parašyta, mums pamokyti
192 DV,16 | žmonėmis. Nors tose knygose yra ir netobulų bei laikinų
193 DV,18 | reikšmė~17. Dievo žodis, kuris yra dieviška jėga kiekvieno
194 DV,19 | Naująjį Testamentą, nes jos yra ypatingas liudijimas apie
195 DV,22 | šventosiose knygose Tėvas, kuris yra danguje, su didžia meile
196 DV,22 | tinka posakis: „Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas“ (Žyd
197 DV,23 | kuris pagal 70 vertėjų yra pramintas Septuaginta. Ji
198 DV,25 | būdami įkvėpti, jie tikrai yra Dievo žodis. Todėl šventųjų
199 DV,26 | šventieji vyskupai, „su kuriais yra apaštalų mokymas“41, jiems
200 SC,2 | tas institucijas, kuriose yra galimi pakeitimai, visokeriopai
201 SC,3 | būdinga tai, kad ji kartu yra žmogiška ir dieviška, regima
202 SC,3 | tai, kas joje žmogiška, yra nukreipta ir palenkta tam,
203 SC,3 | ir šitaip tiems, kurie yra išorėje, liturgija parodo
204 SC,5 | vertomis lygios pagarbos ir yra nusiteikusii jas ir ateityje
205 SC,8 | darbą, Kristus visuomet yra su ja, ypač liturginiuose
206 SC,8 | liturginiuose veiksmuose. Jis yra Mišių aukoje, kai jas aukojančiojo
207 SC,8 | eucharistiniais pavidalais. Jis yra savo galia sakramentuose;
208 SC,8 | krikštija pats Kristus21. Jis yra savo žodyje, kaip pats kalba,
209 SC,8 | Šventasis Raštas. Pagaliau jis yra drauge, kai Bažnyčia meldžiasi
210 SC,8 | mistinis Kristaus Kūnas, tai yra galva ir jo nariai, viešu
211 SC,8 | kūno – Bažnyčios – darbas, yra ypatingai šventas. Joks
212 SC,10 | nebūdami iš šio pasaulio, yra jo šviesa ir garbina Tėvą
213 SC,11 | versmė~10. Tačiau liturgija yra viršūnė, į kurią krypsta
214 SC,14 | įstatymus ir nuostatas, yra labai patartinos, ypač jeigu
215 SC,15 | Krikšto dėka taip dalyvauti yra visos krikščionių tautos „
216 SC,15 | susirūpinti. Juk liturgija yra pirmasis ir būtinas šaltinis,
217 SC,23 | Bažnyčios vadovybei, kuri yra Apaštalų Sostas ir pagal
218 SC,27 | veiksmai nėra privatūs; jie yra šventimas Bažnyčios, kuri
219 SC,27 | šventimas Bažnyčios, kuri yra „vienybės sakramentas“,
220 SC,27 | vienybės sakramentas“, tai yra apie vyskupus susivienijusi
221 SC,34 | šventoji liturgija pirmiausia yra dieviškosios didybės garbinimas,
222 SC,36 | skaitymas.~2. Pamokslui, kuris yra liturginio veiksmo dalis,
223 SC,36 | vykstant išganymui, kuris yra Kristaus slėpinys, nuolat
224 SC,43 | tarp kurių svarbiausios yra parapijos, atskirose vietovėse
225 SC,57 | Eucharistinė liturgija, yra taip glaudžiai susijusios,
226 SC,61 | šventoji Motina Bažnyčia yra įsteigusi sakramentalijas.
227 SC,70 | pakrikštytas kūdikis jau yra priimtas į Bažnyčią. ~Tiems
228 SC,85 | šlovinimo giesmė tikrai yra pačios Sužadėtinės balsas,
229 SC,87 | pastangas sėkme ir gausa, nes yra pasakęs: „Be manęs jūs nieko
230 SC,89 | Kadangi brevijoriaus tikslas yra dienos pašventinimas, tradicinė
231 SC,91 | kaip vieša Bažnyčios malda yra maldingumo šaltinis ir asmeninės
232 SC,100 | 99.Kadangi Dievo tarnyba yra viešai garbinančios Dievą
233 SC,102 | gimtąją kalbą, jei vertimas yra patvirtintas.~§ 3. Kiekvienas
234 SC,102 | jei tik vertimo tekstas yra patvirtintas.~ ~
235 SC,103 | Mylinti Motina Bažnyčia yra įsitikinusi nustatytomis
236 SC,105 | šį metinį ciklą Bažnyčia yra įtraukusi dienas, kuriomis
237 SC,107 | svarbesnėmis, nes sekmadienis yra visų liturginių metų pagrindas
238 SC,113 | Bažnyčios muzikinė tradicija yra neįkainojamos vertės turtas,
239 SC,113 | giesmė, sujungta su žodžiais, yra būtina arba neatskirtina
240 SC,113 | dalis. ~Šventąjį giedojimą yra išgyrę ir Šventasis Raštas42,
241 SC,131 | bažnytiniams asmenims, kurie arba yra vyskupai, arba priklauso
242 GS,2 | neturtingųjų ir visų prispaustųjų, yra ir Kristaus mokinių džiaugsmas
243 GS,2 | atgarsio jų širdyse. Juk jie yra bendruomenėn susibūrę žmonės,
244 GS,2 | vadovaujami šventosios Dvasios ir yra priėmę visiems skirtą išganymo
245 GS,3 | akis žmonių pasaulį, tai yra ištisą žmonijos šeimą su
246 GS,3 | ji gyvena. Tas pasaulis yra žmonių giminės istorijos
247 GS,3 | Krikščionys tiki, jog tas pasaulis yra sukurtas ir palaikomas Kūrėjo
248 GS,3 | palaikomas Kūrėjo meilės. Jis yra patekęs į nuodėmės vergiją,
249 GS,5 | bruožais.~Šiandien žmonija yra įžengusi į naują savo istorijos
250 GS,5 | kur dabar visa eina, jie yra slegiami nerimo. Toks vyksmas
251 GS,6 | ir gyvenimo sąlygų kaita yra susiję su platesnės apimties
252 GS,9 | priežastis ir drauge auka yra pats žmogus.~
253 GS,11 | siekiančia nederme, kurios šaknys yra žmogaus širdyje. Juk pačiame
254 GS,11 | daugelis, kurių gyvenimas yra apkrėstas praktiniu materializmu,
255 GS,11 | nuodugniausius klausimus: kas yra žmogus? kokią prasmę turi
256 GS,11 | jos Viešpats ir Mokytojas yra visos žmonių istorijos raktas,
257 GS,11 | kurių galutinis pagrindas yra Kristus, vakar, šiandien
258 GS,12 | šviesa ir atskleidžia, koks yra Dievo valios nubrėžtas pilnatviškas
259 GS,12 | suteiktosios Dievo dovanos, yra didžiai geros, tačiau žmogaus
260 GS,13 | ir viršūnei.~Tačiau kas yra žmogus? Jis pats apie save
261 GS,13 | žmogus? Jis pats apie save yra pareiškęs ir tebereiškia
262 GS,13 | Raštas moko, jog žmogus yra sukurtas „pagal Dievo paveikslą“,
263 GS,13 | naudotis Dievo garbei9. „Kas gi yra žmogus, kad tu jį atmeni?
264 GS,13 | Vyro ir moters sąjunga yra pirminis asmenų bendravimo
265 GS,13 | giliausia savo prigimtimi yra visuomeninė būtybė, todėl
266 GS,14 | kitais kūriniais. ~Žmogus yra savyje suskilęs. Todėl visas
267 GS,16 | Protinė žmogaus prigimtis yra ir turi būti tobulinama
268 GS,17 | bus teisiamas16. Sąžinė yra slapčiausias žmogaus branduolys
269 GS,18 | bloga. Tačiau tikroji laisvė yra ypatingas Dievo paveikslo
270 GS,18 | laisvai rinkdamasis, tai yra pats iš vidaus skatinamas
271 GS,19 | pamokyta, tvirtina, kad žmogus yra Dievo sukurtas palaimingam
272 GS,19 | kaltės praradome. Juk Dievas yra žmogų pašaukęs ir tebešaukia
273 GS,20 | žmogaus orumo pagrindas yra jo pašaukimas bendrauti
274 GS,20 | įvairių priežasčių, tarp kurių yra ir kritiška reakcija į religijas,
275 GS,21 | laisvė reiškia, jog žmogus yra pats sau tikslas, vienintelis
276 GS,22 | Tokį tikėjimą labai ryškiai yra paliudiję ir tebeliudija
277 GS,23 | buvo ateisiančiojo, tai yra Kristaus Viešpaties, provaizdis27.
278 GS,23 | pilnatviškai parodo, kas yra žmogus, ir atskleidžia jo
279 GS,23 | nenuostabu, kad Kristus yra šių tiesų šaltinis ir viršūnė.~
280 GS,23 | atvaizdas“ (Kol 1,15) 28, jis yra tobulas žmogus, grąžinęs
281 GS,23 | į atvaizdą Sūnaus, kuris yra pirmgimis tarp daugelio
282 GS,23 | įstatymą35. Šia Dvasia, kuri yra „paveldėjimo laidas“ (Ef
283 GS,23 | šiuo Velykų slėpiniu.~Toks yra didingas žmogaus slėpinys,
284 GS,25 | Tad Dievo ir artimo meilė yra pirmas ir didžiausias įsakymas.
285 GS,26 | šaltinis, objektas ir tikslas yra ir privalo būti žmogaus
286 GS,27 | pasaulį, bendrasis gėris, tai yra visuomeninio gyvenimo sąlygų
287 GS,27 | kurio teisės bei pareigos yra visuotinės ir neliečiamos.
288 GS,28 | visi šie ir panašūs dalykai yra gėdingi, jie nuodija žmogiškąją
289 GS,29 | politiškai ir net religiškai yra kitaip nusiteikę ir kitaip
290 GS,29 | padrikos51. Vienas Dievas yra širdžių teisėjas ir tyrėjas,
291 GS,29 | priešus apgaubti meile, kuri yra Naujojo įstatymo priesakas: „
292 GS,30 | dvasiniams reikalams, kurie yra visų aukščiausi, nors kartais
293 GS,31 | gyvenimo sąlygų gerinimui. Yra žmonių, kurie, reikšdami
294 GS,33 | Dievo šeima, kurioje meilė yra įstatymo pilnatvė.~Pirmgimis
295 GS,33 | sujungė juos savo kūne, kuris yra Bažnyčia, idant, būdami
296 GS,35 | Vienas dalykas tikintiesiems yra tikras – asmeninis ir bendruomeninis
297 GS,35 | žemę su viskuo, kas joje yra, ir teisingai bei šventai
298 GS,35 | kad protaujantis kūrinys yra tarsi Kūrėjo varžovas. Priešingai,
299 GS,35 | varžovas. Priešingai, jie yra įsitikinę, jog žmonijos
300 GS,35 | jog žmonijos laimėjimai yra Dievo didybės ženklas ir
301 GS,36 | daugiau vertas dėl to, kas jis yra, negu dėl to, ką jis turi60.
302 GS,37 | pačiu sukūrimu visi daiktai yra gavę savo patvarumą, tiesą,
303 GS,37 | pats to nė nežinodamas, yra tarsi vedamas už rankos
304 GS,37 | padaro juos tokius, kokie jie yra. Todėl tebūnie mums leista
305 GS,38 | pasauliu“ (Rom 12, 2), tai yra tuštybės ir piktybės dvasia,
306 GS,39 | mums apreiškia, kad „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4, 8), ir drauge
307 GS,39 | pasaulio perkeitimo, įstatymas yra naujasis meilės įsakymas.
308 GS,39 | pat įspėja, kad ši meilė yra reikština ne tik didžiuose
309 GS,40 | slėpiningu būdu jau dabar yra žemėje; ji pasieks savo
310 GS,41 | Šventojoje Dvasioje82, Bažnyčia yra skirta išganomajam ir eschatologiniam
311 GS,41 | jomis apipilta, toji šeima yra Kristaus „šiame pasaulyje
312 GS,41 | į Dievo šeimą. Bažnyčia yra tartum tos bendruomenės
313 GS,41 | bendruomenės, kartu veikdamos, yra padariusios ir tebedaro
314 GS,41 | uždaviniui įvykdyti. Drauge ji yra tvirtai įsitikinusi, kad
315 GS,41 | Bažnyčiai, ir pasauliui yra bendros.~
316 GS,42 | žmogui~41. Nūdienis žmogus yra pakeliui į visapusiškesnį
317 GS,42 | žmogiškosios būties prasmę, tai yra giliausią tiesą apie jį
318 GS,42 | santvarkos dėsnį. Tas pats Dievas yra Kūrėjas ir Išganytojas,
319 GS,42 | Kūrėjas ir Išganytojas, jis yra ir žmonijos istorijos, ir
320 GS,43 | uždaviniu, nes ji „ Kristuje yra tarsi sakramentas arba artimos
321 GS,43(90) | Kristaus jai skirtas tikslas yra grynai religinis... Bažnyčia
322 GS,43 | dabartinę žmonių bendruomenę, yra gyvenimu tapęs tikėjimas
323 GS,44 | nors ir ne vieninteliai, yra pasauliečių veiklos laukas.
324 GS,44 | visomis turimomis dovanomis yra neišsemiamas šaltinis tų
325 GS,44 | per daugelį šimtmečių yra buvę neištikimų Dievo Dvasiai.
326 GS,44 | ne paslaptis, kaip toli yra viena nuo kitos yra jos
327 GS,44 | toli yra viena nuo kitos yra jos skelbiama žinia ir Evangelijos
328 GS,45 | tikintieji, ar netikintieji, – yra įvairių institucijų bei
329 GS,45(102)| gausėja; krikščionių kraujas yra sėkla!“ – Plg. Vatikano
330 GS,46 | kyla iš to, kad Bažyčia yra „visuotinis išganymo sakramentas“103,
331 GS,46 | Dievo Žodis, per kurį visa yra atsiradę, pats tapo kūnu,
332 GS,46 | savyje atnaujintų. Viešpats yra žmonijos istorijos tikslas,
333 GS,46 | meilės planą: „Visa, kas yra danguje ir žemėje, iš naujo
334 GS,47 | Susirinkimas išdėstė, koks orus yra žmogaus asmuo ir kokį uždavinį –
335 GS,49 | besituokiančiųjų sutarties, tai yra iš neatšaukiamo asmeniško
336 GS,49 | valios, nes pats Dievas yra įkūręs santuoką su įvairiomis
337 GS,49 | žmona vedybų sutarties dėka „yra jau nebe du, o vienas kūnas“ (
338 GS,49 | Tikra santuokinė meilė yra paimama į dieviškąją meilę;
339 GS,50 | ir skaisčiai susijungia, yra garbingi ir orūs. Žmogui
340 GS,51 | ir auklėti. Vaikai išties yra vertingiausia santuokos
341 GS,51 | plaukiančio šeimos gyvenimo prasmė yra didžiadvasiškas sutuoktinių
342 GS,51 | ypatingu uždaviniu, jie yra Dievo Kūrėjo meilės bendradarbiai
343 GS,52 | Dievas, gyvybės Viešpats, yra paskyręs žmonėms kilnią
344 GS,52 | abortas ir kūdikio žudymas yra pasibaisėtini nusikaltimai.
345 GS,53 | šeimos gerove~52. Šeima yra tartum visapusiškesnio žmogiškumo
346 GS,53 | Tėvų arba globėjų pareiga yra padėti jauniesiems kurti
347 GS,53 | reikalais kunigų pareiga yra įvairiomis pastoracijos
348 GS,54 | kad tik per kultūrą, tai yra savo prigimties gėrybių
349 GS,54 | žmogiškensį. Pagaliau „kultūra“ yra tie kūriniai, kuriais laiko
350 GS,55 | istorijos amžių123. Tad yra atsivėrusių naujų kelių
351 GS,55 | Todėl šiandienei kultūrai yra būdingi šie požymiai: tiksliaisiais
352 GS,59 | savo uždavinį129, drauge yra paskata ir pagalba kultūrėti
353 GS,60 | Sinodas pareiškia, jog „yra du pažinimo keliai“, kuriuos
354 GS,60 | Viešosios valdžios pareiga yra ne nustatinėti, kokios turi
355 GS,61 | įgyvendinimas~60. Nūdien yra atsivėrusi galimybė daugelį
356 GS,61 | uždavinys, ypač krikščionims, yra uoliai darbuotis, kad tiek
357 GS,63 | siekimas~62. Nors Bažnyčia yra daug prisidėjusi prie kultūros
358 GS,63 | epochos žmonėms. Mat viena yra pavestasis tikėjimo lobis
359 GS,64 | visuomenės gerovė. Juk žmogus yra viso ekonominio–visuomeninio
360 GS,64 | gaminių bei paslaugų apykaita yra pavertusi ekonomiką tinkamu
361 GS,64 | išsivysčiusiuose kraštuose, yra tarsi valdomi ekonomikos,
362 GS,64 | žemina jų asmenį. ~Panašiai yra sutriusi ekonominė ir visuomeninė
363 GS,64 | gyviau įsisąmonina, kadangi yra tvirtai įsitikinę, jog didesnis
364 GS,64 | Evangelijos šviesa, amžių būvyje yra išplėtojusi asmeniniam,
365 GS,69 | kartu dirba asmenys, tai yra laisvi ir savarankiški žmonės,
366 GS,70(147)| apibrėžimo, kas mūsų laikais yra perteklius, plg. Jonas XXIII.
367 GS,70(147)| svarbi krikščionio pareiga, yra matuoti perteklių pagal
368 GS,70(148)| kraštutinei būtinybei, visa yra bendra, taigi padalytina“).
369 GS,72 | nuosavybė ir gėrybių valdymas yra tam tikra pilietinių laisvių
370 GS,72 | valdymo arba nuosavybės formos yra labai įvairios ir vis labiau
371 GS,74 | asmens teisių saugojimas yra būtina pavienių, tiek bendro
372 GS,74 | didėja pagarba žmonėms, kurie yra kitokių įsitikinimų arba
373 GS,75 | sudaryta pilietinė bendruomenė, yra įsisąmoninę, jog vien jų
374 GS,75 | bendruomenė ir viešoji valdžia yra pagrįsta žmogaus prigimtimi,
375 GS,77 | jokia politine sistema, yra žmogaus asmens transcendentiškumo
376 GS,77 | ir Bažnyčia savo srityse yra viena nuo kitos nepriklausomos
377 GS,77 | žmoguje pranoksta šį pasaulį, yra glaudžiai tarpusavyje susiję.
378 GS,78 | baimė, visa žmonių šeima yra pasiekusi lemiamą valandą
379 GS,79 | poveikiu“ ( Iz 32, 17). Taika yra tvarkos, kurią žmonių visuomenei
380 GS,79 | broliškumo ugdymas. Tad taika yra ir meilės vaisius; meilė
381 GS,79 | kylanti žemiškoji taika yra Kristaus ramybės, sklindančios
382 GS,79 | ir pareigų.~Kiek žmonės yra nusidėjėliai, tiek jiems
383 GS,80 | tokius veiksmus atlikti yra nusikaltimai, ir aklas klusnumas
384 GS,80 | padarinių nežmoniškumą. Tokios yra konvencijos dėl elgesio
385 GS,80 | vartoti ginklus, jei tik yra pasiruošę kitokiu būdu tarnauti
386 GS,80 | labai rimtai. Tačiau viena yra vartoti ginklus teisėtai
387 GS,80 | kovojant su priešu visa yra leistina. ~Kas tarnybą tėvynei
388 GS,81 | drauge su jų gyventojais, yra nusikaltimas Dievui bei
389 GS,82 | jog ginklavimosi varžybos yra itin sunki žmonijos rykštė,
390 GS,82 | perspėti katastrofų, kurias yra įgalinusi žmonių giminė.
391 GS,85 | visuotinės, tiek atskirų kraštų, yra tikrai nusipelniusios žmonių
392 GS,85 | žmonių giminės padėkos. Jos yra nelyginant pirmieji mėginimai
393 GS,86 | nors beveik visos tautos yra pasiekusios nepriklausomybę,
394 GS,87 | aiškiai ir tvirtai siekti, yra visapusiškas žmogiškas jų
395 GS,87 | Išsivysčiusieji kraštai yra griežčiausiai įpareigoti
396 GS,87 | dvasios lobyno, kurį žmonijai yra patikėjęs Dievas, nors daugelis
397 GS,89 | neturto ir meilės dvasia yra Kristaus Bažnyčios garbė
398 GS,90 | bendruomenei. Tas pamatas yra dieviškojo ir prigimtinio
399 GS,91 | veiklos forma, be abejo, yra pavieniui ar grupėmis atliekamas
400 GS,91 | institucijose, kurios jau yra arba bus įkurtos tautų tarpusavio
401 GS,93 | Bažnyčia, kurios misija yra Evangelijos skelbimu apšviesti
402 GS,93 | šios visuotinės misijos yra brolybės, įgalinančios ir
403 GS,93 | kas jungia tikinčiuosius, yra stipriau už tai, kas juos
404 GS,93 | Dievą ir savo tradicijose yra išsaugoję vertingų religinių
405 GS,93 | persekiojančių. Kadangi Dievas Tėvas yra visų pradžia ir tikslas,
406 ChD,2 | ugdymui“ (Ef 4, 12), kuris yra Bažnyčia.~
407 ChD,3 | paskirti Šventosios Dvasios, yra apaštalų įpėdiniai ir sielų
408 ChD,4 | bendruomenė mūsų amžiuje yra pakeliui į naują dalykų
409 ChD,5 | visada tik su ja taip pat yra aukščiausios ir pilnutinės
410 ChD,6 | Parinkimo būdai ir pagrindai jau yra ar dar bus nustatyti Romos
411 ChD,7 | drauge su kitais vyskupais yra atsakingas už Bažnyčią14.
412 ChD,7 | dalinių Bažnyčių, kurios yra vienos Kristaus Bažnyčios
413 ChD,10 | dikasterijose, kurios tikrai yra labai daug padėjusios popiežiui
414 ChD,12 | vaidmuo joje~11. Vyskupija yra Dievo tautos dalis, pavedama
415 ChD,12 | Bažnyčią, kurioje tikrai yra ir veikia viena, šventa,
416 ChD,13 | visą Kristaus slėpinį, tai yra tas tiesas, kurių nežinoti
417 ChD,14 | prie laiko reikalavimų, tai yra atsižvelgdami į sunkumus
418 ChD,16 | kunigais. Tad patys vyskupai yra pagrindiniai Dievo slėpinių
419 ChD,17 | visų žmonių akivaizdoje yra vyskupai, meilė.~
420 ChD,20 | pareigas, vyskupai savaime yra visiškai ir tobulai laisvi
421 ChD,21 | nominuoti ir skirti vyskupus yra būdinga, ypatina ir savaime
422 ChD,27 | vyskupui augziliarui arba, jei yra keletas augziliarų, vienam
423 ChD,28 | Vyskupijos kurijoje svarbiausios yra generalinio vikaro pareigos.
424 ChD,29 | kunigai drauge su vyskupu yra vienos Kristaus kunigystės
425 ChD,29 | vieną šeimą, kurios tėvas yra vyskupas. Idant vyskupas
426 ChD,30 | Artimesni vyskupo bendradarbiai yra ir tie kunigai, kuriems
427 ChD,31 | pagrindiniai vyskupo bendradarbiai yra klebonai, nes jiems, kaip
428 ChD,31 | apaštalavimo veiklą, taip pat yra artimo meilės ir vienybės
429 ChD,31 | atliekančių klebonų uždavinys yra skelbti Dievo žodį visiems
430 ChD,32 | parapinės tarnybos tikslas yra sielų gerovė, idant vyskupas
431 ChD,34 | patarimus, pagal savo pašaukimą yra įpareigoti uoliai ir su
432 ChD,36 | egzemptuotieji ir neegzemptuotieji, yra pavaldūs vietos ordinarui,
433 ChD,39 | 1) Vyskupų konferencija yra toks sambūris, kuriame vienos
434 ChD,39 | visos teritorijos, kurioje yra skirtingų apeigų Bažnyčių,
435 PO,2 | Bažnyčioje šis Šventasis Sinodas yra jau daugelį kartų visiems
436 PO,3 | patepimą, kuriuo ir pats yra pateptas2; jame visi tikintieji
437 PO,3 | aukas ir skelbia, koks geras yra tas, kuris juos pašaukė
438 PO,3 | semiasi iš Kristaus aukos ir yra skirta tam, kad „visa atpirktoji
439 PO,3 | atpirktoji valstybė, tai yra šventųjų sambūris ir visuomenė,
440 PO,4(20) | gyvena, todėl jos vaikai yra tos bendruomenės veikiami
441 PO,4(20) | klausimų, kurie šiandien yra itin painūs… Tautų apaštalas
442 PO,5 | bendradarbių pirmoji pareiga yra skelbti visiems Dievo Evangeliją27,
443 PO,5 | Rom 10, 17). Tad kunigai yra visų skolininkai, privalantys
444 PO,5 | tiesa29, kuria Viešpats juos yra apdovanojęs. Tad tiek gražiai
445 PO,6 | šventinimo darbui. Todėl kunigai yra Dievo konsekruojami vyskupo
446 PO,6 | pirmais Bažnyčios amžiais yra paliudijęs palaimintasis
447 PO,6 | bei apaštalavimo darbai, yra susiję su šventąja Eucharistija
448 PO,6(38) | 73, a. 3 c: „Eucharistija yra tarsi dvasinio gyvenimo
449 PO,6 | Eucharistinė vakarienė yra kunigo vadovaujamos tikinčiųjų
450 PO,7 | ir maži įvykiai bei kokia yra tais įvykiais pasireiškianti
451 PO,7 | kitais ta malone, kurią pats yra gavęs50, ir taip visi krikščioniškai
452 PO,7 | Evangelijos skelbimas jiems yra mesijinio veikimo žymė52.
453 PO,8 | kunigai išvien su vyskupais yra vienos ir tos pačios Kristaus
454 PO,8 | Dvasios dovana, todėl jie yra vyskupų padėjėjai ir patarėjai,
455 PO,8(56) | 13, Nr. 18, 19): kunigai yra vyskupų symmystai [„slėpinio
456 PO,8(56) | laimindami drauge su vyskupais yra slėpinių dalininkai“. –
457 PO,8(64) | 957 d – 960 a: Kunigai yra patarėjai (consiliarii arba
458 PO,8(65) | kaip ir vyskupą, kuris yra Tėvo paveikslas, o kunigus –
459 PO,9 | tesirūpina tais, kurie serga, yra prislėgti, perkrauti darbais,
460 PO,9 | tiems konfratrams, kurie yra patekę į kokius nors sunkumus.
461 PO,9 | įspėdami. O tiems, kurie yra kaip nors nuklydę, visuomet
462 PO,10 | Kristaus tikinčiaisiais yra Viešpaties mokiniai, Dievo
463 PO,10 | krikšto vandeniu, kunigai yra broliai tarp brolių74, nes
464 PO,10 | tarp brolių74, nes visi yra nariai vieno ir to paties
465 PO,10 | Tirdami, ar pasauliečių dvasia yra iš Dievo77, kunigai su tikėjimo
466 PO,10 | Rom. 12, 10). Jų uždavinys yra taip suderinti įvairius
467 PO,10 | vėjų79. Jų ypatingai globai yra pavesti nutolusieji nuo
468 PO,11 | slėpiningas pirmvaizdis yra Melchizedeko asmuo82. Tad
469 PO,11 | vyskupijų, kur pašaukimų yra daugiau, kunigai tebūnie
470 PO,12 | išmokoma, kad jos pareiga yra įvairiopai – uolia malda
471 PO,12(89) | rodančiais būdais. Vienas yra vidinis, juo kalba malonė,
472 PO,12(89) | žmogaus sielos gelmėse. Kitas yra išorinis, žmogiškas, apčiuopiamas,
473 PO,12(89) | hierarchijos balsas. Jis yra būtinas, Kristaus įsteigtas
474 PO,12(89) | juslėms prieinama kalba. Toks yra šventojo Pauliaus ir katalikybės
475 PO,13 | būdami vyskupų bendradarbiai, yra skirti kurti ir ugdyti visą
476 PO,13 | Kristaus tikinčiuosius, yra paženklinęs ir apdovanojęs
477 PO,13 | kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“ (Mt 5, 48). To
478 PO,13 | susilaukti iš to, kuris yra mūsų Vyriausiasis Kunigas, „
479 PO,14 | Mišias kasdien, nes jos yra Kristaus ir Bažnyčios veiksmas
480 PO,14 | drauge su Kristumi, kuris „yra amžinai gyvas, kad mus užtartų“ (
481 PO,14(106)| kunigas jas švęstų privačiai, yra ne privatus, bet Kristaus
482 PO,14(106)| veiksmas. Mišiose Bažnyčia yra išmokusi aukojama auka aukoti
483 PO,14(106)| patariame kunigams, kurie yra mūsų ypatingas džiaugsmas
484 PO,14 | pastoracinį darbą ir prireikus yra pasirengę imtis naujų pastoracijos
485 PO,15 | per savo tarnautojus ir yra nuolatinis jų gyvenimo vienybės
486 PO,15 | kuri dėl šios priežasties yra viso kunigo gyvenimo centras
487 PO,15 | mėgindami suprasti, kokia yra Dievo valia115, tai yra
488 PO,15 | yra Dievo valia115, tai yra suvokti, kiek jie atitinka
489 PO,16 | Dvasios verčiamas121, visur yra vedamas valios to, kuris
490 PO,16 | Kadangi kunigo tarnyba yra pačios Bažnyčios tarnyba,
491 PO,17 | kunigo gyvenime, nes jis yra pastoracinės meilės ženklas
492 PO,17 | vyskupais pasirenka celibatą, yra ir labai nusipelniusių vedusių
493 PO,17 | celibatas daugeliu atžvilgiu yra tinkamas kunigystei. Mat
494 PO,17 | sekdami Kristaus pavyzdžiu, yra laisvai pasirinkę šventąjį
495 PO,18 | kurių „dalis ir paveldas“ yra Viešpats (Sk 18, 20), laikinąsias
496 PO,19 | kuriam Šventoji Dvasia yra juos skyrusi. Įstabus to
497 PO,19 | imlumo pavyzdys jiems visados yra palaimintoji Mergelė Marija,
498 PO,21 | užmokesčio“152, ir „Viešpats yra patvarkęs, kad Evangelijos
499 PO,21 | gerovei jie ir darbuojasi, yra tikrai įpareigoti stengtis
500 PO,21 | kurių sąlygos panašios, tai yra toks, kad atitiktų jų padėtį
1-500 | 501-757 |