1-500 | 501-607
bold = Main text
Document, Number grey = Comment text
1 LG,3 | kad šis būtų pirmgimis iš daugelio brolių“ (Rom 8,
2 LG,4 | prieš pasaulio sukūrimą ir iš anksto paskyrė savo vaikais,
3 LG,4 | kraujas ir vanduo, ištekėję iš nukryžiuotojo Jėzaus šono (
4 LG,4 | šono (plg. Jn 19, 34). Tai iš anksto paskelbė Viešpats,
5 LG,4 | kuris yra pasaulio šviesa; iš jo ateiname, juo gyvename,
6 LG,6 | karalystė šviečia žmonėms iš Kristaus žodžio, darbų ir
7 LG,7 | įvairūs įvaizdžiai, paimti ar iš piemenų gyvenimo, ar iš
8 LG,7 | iš piemenų gyvenimo, ar iš žemdirbystės, ar iš statybos,
9 LG,7 | ar iš žemdirbystės, ar iš statybos, ar iš šeimos ir
10 LG,7 | žemdirbystės, ar iš statybos, ar iš šeimos ir jungtuvių. Jie
11 LG,7 | plg. 1 Kor 3, 11) ir gauna iš jo savo tvirtybę ir vienybę.
12 LG,7 | Simboliškai vaizduojamą iš akmenų pastatytomis bažnyčiomis,
13 LG,7 | atnaujinimo metu nužengiant iš dangaus nuo Dievo, „išsipuošusią
14 LG,7(5) | p. 111, XC: „Dieve, kurs iš visų šventųjų stataisi sau
15 LG,8 | Perteikdamas savo Dvasią iš visų tautų pasišauktiems
16 LG,8 | neregimojo Dievo atvaizdas, iš jo visa gavo pradžią. Jis
17 LG,8 | garbe (plg. Rom 8, 17).~Iš jo „visas kūnas, sąnariais
18 LG,9 | sudėtinę tikrovę, suaugusią iš žmogiškojo pradmens ir dieviškojo
19 LG,10 | 11, 25), pašaukęs žmones iš žydų ir pagonių, kad jie
20 LG,10 | gyvojo Dievo žodžiu atgimę ne iš gendančios, o iš negendančios
21 LG,10 | atgimę ne iš gendančios, o iš negendančios sėklos (plg.
22 LG,10 | sėklos (plg. 1 Pt 1, 23), ne iš kūno, o iš vandens ir Šventosios
23 LG,10 | Pt 1, 23), ne iš kūno, o iš vandens ir Šventosios Dvasios (
24 LG,10 | pati kūrinija bus išvaduota iš pragaišties vergovės ir
25 LG,10 | tauta, nors visų žmonių iš tikrųjų neaprėpia ir ne
26 LG,10 | taikos pradmenį, ir sudarė iš jų Bažnyčią, kad visiems
27 LG,11 | kunigystė~10. Viešpats Kristus, iš žmonių paimtas vyriausiasis
28 LG,11 | Kunigas (plg. Žyd 5, 1–5), iš naujosios tautos „padarė [...]
29 LG,11 | šlovė to, kuris juos pašaukė iš tamsos į savo nuostabią
30 LG,12 | akivaizdoje privalo išpažinti iš Dievo per Bažnyčią gautąjį
31 LG,12 | Einantieji atgailos sakramento iš Dievo gailestingumo gauna
32 LG,12 | jiems suteikta dovana21. Iš santuokos kyla šeima, kurioje
33 LG,12(21) | Kor 7, 7: „Kiekvienas turi iš Dievo savo dovaną (idion
34 LG,13 | ypatingųjų dovanų siekti aklai ar iš jų tikėtis pernelyg daug
35 LG,14 | Dievo valios sumanymas – iš pat pradžių sukurti vieningą
36 LG,14 | tautose yra viena Dievo tauta, iš visų tautų imantii piliečius,
37 LG,14 | Kadangi Kristaus karalystė ne iš šio pasaulio (plg. Jn 18,
38 LG,14 | karalystę, nieko neatima iš laikinojo bet kurios tautos
39 LG,14 | Dievo tauta ne vien surinkta iš įvairių tautų, bet ir pati
40 LG,14 | tautų, bet ir pati sudaryta iš įvairių luomų. Mat tarp
41 LG,14 | katalikiškai Dievo tautos vienybei, iš anksto skelbiančiai ir žadančiai
42 LG,15(27) | Plg. Lk 12, 48: „Iš kiekvieno, kuriam daug duota,
43 LG,17 | sandoros bei pažadai ir iš kurios kūno atžvilgiu kilo
44 LG,17 | žmones (plg. 1 Tim 2, 4). Iš tiesų kas ne dėl savo kaltės
45 LG,18 | skelbti išganingąją tiesą iš apaštalų perėmė Bažnyčia,
46 LG,18 | parengia krikštui, išvaduoja iš klaidos vergijos ir įjungia
47 LG,19 | šventąją galią tarnautojai iš tikrųjų tarnauja savo broliams,
48 LG,19 | Magisteriumą Šventasis Sinodas iš naujo pateikia tvirtam visų
49 LG,20 | kuriam vadovauti paskyrė iš jų pačių išrinktą Petrą (
50 LG,21 | būtent Petrui, pirmajam iš apaštalų, ir vėliau perduotinos
51 LG,22 | Kor 4, 15) atgimdydamas iš aukštybių, jis įjungia į
52 LG,22 | Kristaus apdovanoti ypatingu iš aukštybių nužengusios Šventosios
53 LG,22 | valdymo pareigas, tačiau jos iš prigimties gali būti vykdomos
54 LG,23 | kolegija, būdama sudaryta iš daugelio, išreiškia Dievo
55 LG,24 | Bažnyčios pavyzdžiu; jose ir iš jų randasi viena ir vienatinė
56 LG,25 | pažadėjo ir Sekminių dieną iš dangaus atsiuntė Šventąją
57 LG,26 | Šventosios Dvasios šviesa, imdami iš Apreiškimo lobyno nauja
58 LG,26(76) | Schemos I De Eccl. prierašas (iš šv. Roberto Belarmino) //
59 LG,28 | plg. Jn 10, 11). Paimtas iš žmonių ir pats apgaubtas
60 LG,31 | kuris yra galva, – Kristuje. Iš jo visas kūnas, suderintas
61 LG,32 | visuomenės gyvenimo sąlygų, iš kurių tarsi nuausta jų būtis.
62 LG,32 | pasaulio pašventinimo tarsi iš vidaus ir, šitaip spinduliuodami
63 LG,33 | yra narių orumas, plaukiąs iš jų atgimimo Kristuje, bendra
64 LG,34 | visomis jėgomis, kurias turi iš Kūrėjo gerumo ir Atpirkėjo
65 LG,36 | jei su gyvenimu, kylančiu iš tikėjimo, nedvejodami sujungia
66 LG,37 | kūrinija bus išlaisvinta iš nyksmo vergijos ir pasieks
67 LG,37 | srityje ir, Kristaus malonei iš vidaus pakylėjant jų veiklą,
68 LG,37 | narių, o kurios plaukia iš to, kad jie yra žmonijos
69 LG,37 | kuo skaisčiausiai šviestų iš tikinčiųjų veiksenos, idant
70 LG,38 | pasauliečiai turi teisę iš įšventintųjų ganytojų apsčiai
71 LG,38 | žemiškojoje valstybėje.~Iš šio šeimiško bendravimo
72 LG,41 | Šventąją Dvasią, kuri juos iš vidaus skatina mylėti Dievą
73 LG,41 | prigimties dalininkais, todėl iš tikrųjų tapę šventi. Tad
74 LG,41 | tikrųjų tapę šventi. Tad iš Dievo gautąjį šventumą jie
75 LG,42 | Bažnyčia juos didžiai gerbia. Iš pareigos melsdamiesi ir
76 LG,42 | mylinčia širdimi priimtus iš Dievo savo vaikus išmokyti
77 LG,42 | su tikėjimu visa priims iš dangiškojo Tėvo rankos ir
78 LG,44 | dieviška dovana, kurią Bažnyčia iš savo Viešpaties priėmė ir
79 LG,44 | kunigų ir pasauliečių, bet ir iš vienų, ir iš antrų Dievas
80 LG,44 | pasauliečių, bet ir iš vienų, ir iš antrų Dievas pašaukia kai
81 LG,45 | patarimais, siekdamas išsivaduoti iš kliūčių, kurios galėtų trukdyti
82 LG,45 | visos Bažnyčios gėriui. Iš čia kyla pareiga pagal išgales
83 LG,45 | jėgą.~Taigi luomas, kyląs iš pasižadėjimo sekti Evangelijos
84 LG,46 | pavienius jos narius išjungti iš vietos vyskupų jurisdikcijos
85 LG,49 | Jn 12, 32); prisikėlęs iš numirusių (plg. Rom 6, 9),
86 LG,49 | nuspręstas bei tam tikru būdu iš tikrųjų jau vyksta šiame
87 LG,51 | kad jie būtų išvaduoti iš nuodėmių“ (2 Mak 12, 46),
88 LG,51 | šventaisiais mus su juo sujungia. O iš jo, kaip iš Versmės ir Galvos,
89 LG,51 | sujungia. O iš jo, kaip iš Versmės ir Galvos, trykšta
90 LG,51 | Kristaus krauju atpirkti iš kiekvienos genties, kalbos,
91 LG,52 | mirties skaistinami, ir drauge iš naujo pateikia Nikėjos II166,
92 LG,52 | savo ir Bažnyčios gerovei iš šventųjų tikimės „pavyzdžio
93 LG,52 | galutinės garbės liturgijoje, iš anksto ja gėrėdamiesi171.
94 LG,53 | atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, [...] kad mes įgytume
95 LG,53 | dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus, Šventosios Dvasios
96 LG,53 | Dvasios veikimu gavo kūną iš Mergelės Marijos172. Tas
97 LG,56 | vargdienių, kurie viltingai iš jo tikisi ir sulaukia išganymo.
98 LG,56 | kuomet Dievo Sūnus priima iš jos žmogiškąją prigimtį,
99 LG,56 | slėpiniais išlaisvintų žmogų iš nuodėmės.~
100 LG,57 | Gailestingumo Tėvas norėjo, kad iš anksto paskirtoji Motina
101 LG,58 | išganymu, o pirmtakas šokteli iš džiaugsmo motinos įsčiose (
102 LG,61 | išganomoji įtaka žmonijai kyla ne iš kokios nors vidinės būtinybės,
103 LG,61 | nors vidinės būtinybės, bet iš laisvo Dievo noro ir plaukia
104 LG,61 | laisvo Dievo noro ir plaukia iš Kristaus nuopelnų pertekliaus,
105 LG,61 | kurio visiškai priklauso ir iš kurio semiasi visą savo
106 LG,63 | bendradarbiavimą, kylantį iš vieno šaltinio. ~Tokį priklausomą
107 LG,64 | Dievo skirtą būti pirmgimiu iš daugelio brolių (plg. Rom
108 LG,65 | ir nemirtingam gyvenimui iš Šventosios Dvasios pradėtus
109 LG,65 | Šventosios Dvasios pradėtus ir iš Dievo gimusius vaikus. Ji
110 LG,66 | Dvasios pradėtas ir gimė iš Mergelės, idant per Bažnyčią
111 LG,67 | nors ir visiškai ypatingas, iš esmės skiriasi nuo garbinimo
112 LG,68 | lengvatikybė, bet plaukia iš tikro tikėjimo, kuris veda
113 DV,3 | plg. Kol 1, 15; 1 Tim) iš didžios meilės prabyla žmonėms
114 DV,3 | žmonėms kaip draugams (plg. Iš 33, 11; Jn 15, 14–15) ir
115 DV,4 | jis pašaukė Abraomą, kad iš jo kiltų didi tauta (plg.
116 DV,5 | ir garbingu prisikėlimu iš numirusių ir pagaliau Šventosios
117 DV,5 | mumis, kad išvaduotų mus iš nuodėmės bei mirties tamsybių
118 DV,7 | prigimta žmogaus proto šviesa iš kūrinių“ (plg. Rom. 1, 20),
119 DV,7 | tiesas apie Dievą, kurios iš esmės žmogaus protui nėra
120 DV,8 | perdavė tai, ką buvo girdėję iš Kristaus lūpų ir patyrę
121 DV,8 | Kristaus lūpų ir patyrę iš jo elgesio bei darbų arba
122 DV,8 | bei darbų arba sužinoję iš juos mokančios Šventosios
123 DV,8 | Bažnyčia įsižiūri į Dievą, iš kurio visa gauna, iki ateis
124 DV,10 | bendrauja. Juk abu jie plaukia iš to paties šaltinio ir tam
125 DV,10 | Todėl Bažnyčia ne vien iš Šventojo Rašto semiasi tikrumo
126 DV,11 | saugo ir ištikimai aiškina. Iš šio vieno tikėjimo lobyno
127 DV,13 | ištirti, ką hagiografai iš tikrųjų turėjo omenyje ir
128 DV,13 | vieningumą, neišleidžiant iš akių gyvosios visos Bažnyčios
129 DV,15 | Izraelio liaudimi (plg. Iš 24, 8), įsigijęs tautą jis
130 DV,19 | Evangelijų kilmė iš apaštalų~18. Kiekvienam
131 DV,19 | ir tebelaiko kilusiomis iš apaštalų. Tai, ką, Kristui
132 DV,20 | gyvendamas tarp žmonių, iš tikrųjų darė ir mokė jų
133 DV,20 | evangelijas, kai ką parinko iš gausybės to, kas buvo žodžiu
134 DV,22 | paties Dievo žodį, ir jų dėka iš pranašų bei apaštalų lūpų
135 DV,23 | tikslūs, ypač kad būtų atlikti iš pirminių šventųjų knygų
136 DV,26 | patį šventąjį tekstą ar per iš Dievo žodžių nuaustą šventąją
137 DV,27 | taip galima tikėtis, kad iš augančios pagarbos Dievo
138 SC,4 | praktinės nuostatos. ~Kai kas iš tų principų bei nuostatų
139 SC,6 | palaimintosios kančios, prisikėlimo iš numirusiųjų ir garbingo
140 SC,6 | prisikeldamas sugrąžino“12. Juk iš užmigusio ant kryžiaus Kristaus
141 SC,7 | prisikėlimu išvadavo mus iš šėtono valdžios15 bei mirties
142 SC,8 | esu jų tarpe“ (Mt 18, 20).~Iš tikrųjų į šitokį darbą,
143 SC,8 | tobulu būdu garbina Dievą.~Iš to plaukia, kad kiekvienas
144 SC,9 | Žemiškojoje liturgijoje jau iš anksto patiriame tą dangiškąją
145 SC,10 | pasišventimo ir apaštalavimo darbų, iš kurių aišku, jog krikščionys,
146 SC,10 | krikščionys, nors ir nebūdami iš šio pasaulio, yra jo šviesa
147 SC,11 | veikla, ir kartu šaltinis, iš kurio plaukia visa jos stiprybė.
148 SC,11 | meilę ir ja uždega. Taigi iš liturgijos, ypač iš Eucharistijos,
149 SC,11 | Taigi iš liturgijos, ypač iš Eucharistijos, kaip iš šaltinio,
150 SC,11 | ypač iš Eucharistijos, kaip iš šaltinio, trykšta į mus
151 SC,14 | derintųsi su šventąja liturgija, iš jos tarsi plauktų ir į ją
152 SC,15 | pirmasis ir būtinas šaltinis, iš kurio tikintieji gali semtis
153 SC,18 | vienuolių mokslo įstaigose būtų iš vidaus persmelktas liturginės
154 SC,22 | Mat liturgija susideda iš nekintamosios liturgijos
155 SC,24 | tebūna įvedami tik tada, kai iš jų numatoma tikros naudos
156 SC,24 | formos lyg organiškai augtų iš jau esančiųjų.~Taip pat,
157 SC,25 | tenka Šventajam Raštui. Juk iš jo imami ir paskui pamoksle
158 SC,27 | B. Iš liturgijos kaip hierarchinio
159 SC,30 | tarnybai ir kaip to pagrįstai iš jų laukia Dievo tauta. ~
160 SC,33 | Liturgijoje, be skirtumo, kylančio iš liturginių pareigų ir iš
161 SC,33 | iš liturginių pareigų ir iš šventimų, be pagarbos ženklų,
162 SC,34 | C. Iš liturgijos didaktinės ir
163 SC,36 | pirmiausia tebūna semiamasi iš Šventojo Rašto ir liturgijos
164 SC,41 | išmintingai teapsvarsto, ką iš konkrečių tautų tradicijų
165 SC,42 | kaimenės vyriausiuoju kunigu, iš kurio tam tikru būdu kyla
166 SC,45 | liturgijos institutas, sudarytas iš pasižymėjusių šioje srityje
167 SC,49 | aukoti save pačius ir diena iš dienos, Kristui tarpininkaujant38,
168 SC,56 | komunijos priima Viešpaties kūną iš tos pačios aukos. ~Priimti
169 SC,62 | Dievo malonė, plaukianti iš Kristaus kančios, mirties
170 SC,62 | prisikėlimo velykinio slėpinio, iš kurio kyla visa sakramentų
171 SC,90 | jas ne chore, leidžiama iš trijų pasirinkti vieną,
172 SC,93 | prieinami;~b) skaitiniai iš Bažnyčios Tėvų, mokytojų
173 SC,94 | pat, jei reikia, tebūna iš himnų lobyno jų paimta daugiau. ~
174 SC,95 | recitavimo laikas~94. Norint iš tikrųjų pašventinti dieną
175 SC,95 | tikrųjų pašventinti dieną ir iš pačių Valandų recitavimo
176 SC,103 | juose dalyvaudami, semtųsi iš atveriamo Viešpaties galybės
177 SC,107 | Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusiųjų... “ (1 Pt 1,
178 SC,117 | liturginiuose veiksmuose.~Tačiau iš pamaldų jokiu būdu nešalintina
179 SC,122 | pirmiausia tebūna imami iš Šventojo Rašto ir liturgijos
180 SC,123 | šventojo kulto daiktai būtų iš tiesų tinkami, dailūs ir
181 SC | visa, kas galėtų šplaukti iš naujo kalendoriaus įvedimo,
182 SC | nekintamą kalendorių.~Tačiau iš įvairių sistemų, sumaytų
183 GS,2 | žinią. Tad jų bendruomenė iš tikro jaučiasi glaudžiai
184 GS,4 | problemas, paskleisdamas iš Evangelijos gautą šviesą
185 GS,4 | Dvasios vadovaujama, gavo iš savo Steigėjo. Kadangi siekiama
186 GS,7 | kurias tautas ūkine gausa ir iš pašaknų keisdamas nuo amžių
187 GS,7 | gyvenimas. Tai kyla tiek iš miestų bei jų gyventojų
188 GS,7 | gyventojų skaičiaus augimo, tiek iš miestietiško gyvenimo būdo
189 GS,8 | ne sykį tampa nekantrūs, iš nerimo net ima maištauti;
190 GS,8 | su vis daugiau sunkumų.~Iš praeities paveldėtos institucijos,
191 GS,8 | tinkančios šiandienei padėčiai. Iš čia kyla žymūs elgesio ir
192 GS,9 | jungiančių institucijų, kilusių iš žmonių noro taikiai gyventi,
193 GS,10 | kad kultūrinės gėrybės iš tikrųjų gali ir turi tekti
194 GS,11 | jis priverstas kai kuriuos iš jų rinktis, o kai kurių
195 GS,11 | suskilimą savyje pačiame, iš kurio ir bendruomenėje kyla
196 GS,11 | teorijose. O kai kurie vien iš žmogiškų pastangų laukia
197 GS,11 | gali duoti visuomenei ir ko iš jos tikėtis? kas laukia
198 GS,12 | Tos vertybės, kilusios iš žmogui suteiktosios Dievo
199 GS,12 | klausimus laukiama atsakymo. Iš to atsakymo aiškiau išryškės,
200 GS,13 | visa, ką buvo padaręs, ir iš tikrųjų mstė, ksd buvo labai
201 GS,14 | piktybių, negalinčių kilti iš jo gerojo Kūrėjo. Dažnai
202 GS,14 | išvaduoti ir pastiprinti, jį iš vidaus atnaujindamas ir
203 GS,15 | sielą, žmogus ne apsigauna iš grynai fizinių bei visuomeninių
204 GS,16 | nors dėl nuodėmės jis lieka iš dalies aptemdytas ir susilpnintas. ~
205 GS,17 | Neretai atsitinka, kad iš nepakaltinamo nežinojimo
206 GS,18 | rinkdamasis, tai yra pats iš vidaus skatinamas ir įtikinamas,
207 GS,18 | tuomet, kai, išsivadavęs iš bet kokios aistrų nelaisvės,
208 GS,19 | mirtimi išvadavęs žmogų iš mirties Kristus šią pergalę
209 GS,20 | tik dėl to, kad Dievas, iš meilės jį sukūręs, mylėdamas
210 GS,20 | ateizmas neretai kyla arba iš griežto protesto prieš blogį
211 GS,20 | prieš blogį pasaulyje, arba iš neleistino kai kurių žmogiškųjų
212 GS,20 | iškėlus į Dievo vietą. Ne iš savęs, bet dėl per didelio
213 GS,22 | patirčiai bei atimančių iš žmogaus jo įgimtą pranašumą. ~
214 GS,22 | ateizmo reikia tikėtis tiek iš deramai nušviečiamo Bažnyčios
215 GS,22 | nušviečiamo Bažnyčios mokymo, tiek iš viso Bažnyčios ir jos narių
216 GS,23 | Kristus – naujasis žmogus~22. Iš tiesų žmogaus slėpinys tikrai
217 GS,23 | žmogaus širdimi mylėjo. Gimęs iš Mergelės Marijos, tikrai
218 GS,23 | Marijos, tikrai tapo vienu iš mūsų, viskuo į mus panašus,
219 GS,23 | vieną su kitu32 bei išvadavo iš velnio ir nuodėmės vergijos.
220 GS,23 | Ef 1,14), visas žmogus iš vidaus atnaujinamas iki
221 GS,23 | Dvasia to, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių ,tai jis prisikėlęs
222 GS,23 | numirusių ,tai jis prisikėlęs iš numirusių Kristų Jėzų –
223 GS,25 | paveikslą Dievo, kuris „iš vienos šaknies išvedė žmonių
224 GS,26 | tarpusavio priklausomybė~25. Iš žmogaus visuomeninio pobūdžio
225 GS,26 | atitikti savo pašaukimą.~Iš visuomeninių ryšių, reikalingų
226 GS,26 | prigimtimi, o kiti veikiau kyla iš laisvo jo noro. Dėl įvairių
227 GS,26 | ryšiai ir priklausomybė; iš to kyla įvairūs vieši arba
228 GS,26 | visuomeninės santvarkos sutrikimai iš dalies kyla dėl įtampos
229 GS,26 | struktūrose. Galiausiai jie kyla iš žmonių egoizmo bei puikybės,
230 GS,28 | darbininkas, ar tremtinys, ar iš neteisėtos sąjungos gimęs
231 GS,28 | kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių,
232 GS,33 | Dievas pavadino „savo tauta“ (Iš 3, 7–12) ir su ja sudarė
233 GS,33 | žodžius ir įvaizdžius, paimtus iš kasdienio gyvenimo. Jis
234 GS,33 | brolių bendruomenę, sudarytą iš visų, kurie jį priima su
235 GS,33(55) | Plg. Iš 24, 1–8.~
236 GS,34 | galimybių, žmonijos šeima iš leto pasijunta ir tampa
237 GS,34 | kitados dažniausiai laukė iš aukštybių, šiandien žmogus
238 GS,34 | saugo Dievo žodžio lobį ir iš jo semiasi religinės ir
239 GS,36 | Kadangi žmogiškoji veikla kyla iš žmogaus, ji ir skirta žmogui.
240 GS,36 | nekelia žmogaus aukštyn.~Iš to plaukia, kad žmogaus
241 GS,37 | laikantis moralės nuostatų, iš tiesų niekada neprieštaraus
242 GS,37 | ir tikėjimo dalykai kyla iš to paties Dievo61. Maža
243 GS,38 | daiktus. Mat jis juos gauna iš Dievo, mato juos tarsi plaukiant
244 GS,38 | mato juos tarsi plaukiant iš Dievo rankos ir su pagarba
245 GS,39 | bendruomenės vakariene, iš anksto švenčiama dangaus
246 GS,40 | sukūrė žmogui, bus išvaduota iš vergavimo tuštybei76.~Tiesa,
247 GS,41 | veiklą drauge su juo.~Kilusi iš amžinojo Tėvo meilės81,
248 GS,41 | jau čia, žemėje, sutelkta iš žmonių, žemiškosios bendruomenės
249 GS,42 | savo paveikslą ir atpirkęs iš nuodėmės, gali visiškai
250 GS,42 | visuomet galiausiai kylančią iš nuodėmės87, šventai gerbia
251 GS,43 | sričiai90. Tačiau būtent iš šio religinio uždavinio
252 GS,43(90) | niekuomet negali paleisti iš akių šio grynai religinio,
253 GS,43 | visuomenės vienybė plaukia iš protų ir širdžių vienybės,
254 GS,43 | širdžių vienybės, taigi iš to tikėjimo ir meilės, kuriais
255 GS,44 | Pasaulietiniai uždaviniai ir darbai iš tikrųjų, nors ir ne vieninteliai,
256 GS,44 | šviesos ir dvasinės stiprybės iš kunigų. Tačiau tenemano,
257 GS,44 | pasauliui Bažnyčios veiklą, iš kurios žmonės sprendžia
258 GS,44 | pati, nuolat mokydamasi iš šimtmečių patirties. Šventosios
259 GS,45 | Pagalba, kurią Bažnyčia gauna iš dabarties pasaulio~44. Svarbu,
260 GS,45 | žino ir pati daug gavusi iš žmonijos istorijos ir raidos.~
261 GS,45 | dėkingumu mato gaunanti iš visokiausių sluoksnių bei
262 GS,45 | laimėjusi ir galinti laimėti net iš savo priešininkų ir persekiotojų
263 GS,46 | Padėdama pasauliui ir pati daug iš jo gaudama, Bažnyčia siekia
264 GS,46 | suteikti žmonių šeimai, kyla iš to, kad Bažyčia yra „visuotinis
265 GS,46 | Tai jį Tėvas prikėlė iš numirusių, išaukštino ir
266 GS,46 | kas yra danguje ir žemėje, iš naujo suvienyti Kristuje“ (
267 GS,47 | Teišryškina kiekvieną šių klausimų iš Kristaus kylantys principai
268 GS,48 | kilnųjį uždavinį; laukdami iš šių pastangų dar gražesnių
269 GS,49 | meilės bendruomenė kyla iš besituokiančiųjų sutarties,
270 GS,49 | besituokiančiųjų sutarties, tai yra iš neatšaukiamo asmeniško sutikimo.
271 GS,49 | asmeniško sutikimo. Taip iš žmogiško veiksmo, kuriuo
272 GS,49 | daugeriopą meilę, kilusią iš dieviškosios artimo meilės
273 GS,49 | šventumo. Už gera, kurį patyrė iš tėvų, jie atsilygins dėkinga
274 GS,49 | krikščioniškoji šeima kyla iš santuokos, atspindinčios
275 GS,50 | santuokos vienybė ypač paaiškėja iš lygaus vyro vyro ir moters
276 GS,50 | būtų pasiruošę atėjus metui iš taurių sužadėtuvių žengti
277 GS,51 | būti vienam“ (Pr 2, 18), „iš pradžių sutvėrė žmones kaip
278 GS,51 | vedybinės meilės ir viso iš jos plaukiančio šeimos gyvenimo
279 GS,51 | imasi gimdymo pareigos. Iš šitaip atliekančių Dievo
280 GS,54 | žmonių giminės, pažangai.~Iš to plaukia, kad žmogaus
281 GS,54 | kultūrų daugingumą. Mat iš įvairių būdų naudotis daiktais,
282 GS,54 | gėrybių tvarkymo formos. Taip iš perduodamų institucijų susidaro
283 GS,54 | kiekvieno meto žmogus ir iš kurios jis semiasi gėrybių
284 GS,55 | formas – masių kultūrą, – iš kurių gimsta nauji suvokimo,
285 GS,57 | derinti kultūrą, kylančią iš nepaprastos mokslo ir technikos
286 GS,58 | žmogiškesnio pasaulio kūrimo labui. Iš tikrųjų krikščioniškojo
287 GS,58 | pasekmės nebūtinai kyla iš šiandienės kultūros ir neturi
288 GS,59 | blogybėmis, kylančiomis iš nuolat grasinančios suvedžioti
289 GS,59 | aukštybių turtais ji tarsi iš vidaus vaisina, stiprina,
290 GS,59(129)| Niekuomet nevalia pamesti iš akių, kad Bažnyčios tikslas –
291 GS,60 | Kadangi kultūra kyla tiesiog iš racionalaus ir visuomeninio
292 GS,61 | daugelį žmonių išvaduoti iš tamsos vargo. Todėl labiausiai
293 GS,63 | padarinių gyvenime ir net iš teologų reikalaujančių naujo
294 GS,66 | ir apie tuos, kurie atima iš savo bendruomenės jai reikalingus
295 GS,67 | Tad kai darbininkai, kilę iš kitos šalies arba kitos
296 GS,68 | nusamdžius, tiesiogiai kyla iš asmens, tarsi paženklinančio
297 GS,68 | rankomis plušėdamas Nazarete. Iš čia kyla kiekvieno žmogaus
298 GS,69(144)| tvarkymas“ [curatione] paimtas iš: Pijus XI. Encikl. Quadragesimo
299 GS,70 | padėti vargšams, ir ne vien iš pertekliaus147. O kraštutinai
300 GS,70 | kraštutinai stokojantys turi teisę iš kitiems priklausaunčio turto
301 GS,70 | ekonominės pažangos visuomenėse iš dalies dėl įsigalėjusių
302 GS,73 | ieško Dievo karalystės, iš ten gauna tvirtesnės ir
303 GS,74 | institucijose, kylantys iš jų kultūrinio, ekonominio
304 GS,75 | šeimos ir įvairios grupės, iš kurių sudaryta pilietinė
305 GS,75 | laisvai piliečių valiai156. ~Iš to taip pat plaukia, jog
306 GS,76 | nederamai tenereikalauja iš jų pernelyg didelių patogumų
307 GS,77 | savo vilties ji negrindžia iš pasaulietinės valdžios gautomis
308 GS,79 | pusiausvyros palaikymu ir nekyla iš jėgos viešpatavimo, bet
309 GS,79 | pajėgia duoti teisingumas.~Iš artimo meilės kylanti žemiškoji
310 GS,79 | Kristaus ramybės, sklindančios iš Dievo Tėvo, atspindys ir
311 GS,80 | Karas tikrai nėra pašalintas iš žmonių tarpo. O kol tebėra
312 GS,82 | šiuo metu sėkmingiausia iš visų priemonių tam tikrai
313 GS,82 | patvariai taikai išlaikyti, ir iš to kylanti vadinamoji pusiausvyra
314 GS,82 | pasaulyje. Užuot tikrai ir iš pagrindų pagydžius tautų
315 GS,82 | Turi būti rasta naujų, iš perkeistos dvasios kylančių
316 GS,82 | atstatyti, išvadavus pasaulį iš slegiančios baimės.~Tad
317 GS,82 | slegiančios baimės.~Tad iš naujo dera pareikšti, jog
318 GS,82 | žmonių giminė. Džiaugdamiesi iš aukštybių mums dar duotu
319 GS,82 | primygtinai ragina išsilaisvinti iš senosios karo vergijos.
320 GS,83 | Kadangi taika turėtų gimti iš tautų tarpusavio pasitikėjimo,
321 GS,83 | ginklavimosi varžybos ir iš tiesų pradėta nusiginkluoti –
322 GS,83 | nors ir negali išsiveržti iš keblios padėties. Reikia
323 GS,83 | abejonių, kad šiandien tai iš jų reikalauja protu ir dvasia
324 GS,84 | neteisingumą. Nemaža jų dalis kyla iš per didelės ekonominės nelygybės
325 GS,84 | taisant padėtį. Kitos plaukia iš viešpatavimo dvasios ir
326 GS,84 | dar gilesnių priežasčių – iš žmogiškojo pavydo, nepasitikėjimo,
327 GS,84 | netvarkos žmogus pakelti negali, iš to plaukia, kad net nesiaučiant
328 GS,86 | materialinės paramos, jei iš pagrindų nepakis mūsų laikų
329 GS,86 | jei kiekvienas atsisakys iš ankstinių nusiteikimų ir
330 GS,87 | atsiranda ir auga pirmiausia iš pačių krašto gyventojų darbo
331 GS,87 | teatsižvelgia į jų gerovę, nes iš savo gaminių pardavimo gaunamos
332 GS,87 | ugdyti bei tvarkyti ir iš per didelės tautų pajėgumo
333 GS,87 | kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“ (Mt 4, 4). Kiekviena
334 GS,88 | dažnai itin slegia kylantys iš spartaus gyventojų daugėjimo.
335 GS,89 | papročiu duodami ne vien iš to, kas atlieka, bet ir
336 GS,89 | to, kas atlieka, bet ir iš sau reikalingo turto.~Aukų
337 GS,92 | Šventasis Susirinkimas skelbia iš Bažnyčios mokymo lobyno,
338 GS,94 | tikslą vedamas pasaulis~93. „Iš to visi pažins, kad esate
339 ChD,2 | Dievo Sūnus, atėjo gelbėti iš nuodėmių savo tautos1 ir
340 ChD,6 | sėkmingai padeda vyskupai, iš visų pasaulio kraštų parinkti
341 ChD,7 | tikėjimą.~Todėl vyskupai iš visų jėgų tesistengia, kad
342 ChD,9 | atvejais Romos popiežius turi iš savo pareigų kylančią galią
343 ChD,11 | galint dažniau parenkami iš įvairių kraštų, idant Katalikų
344 ChD,16 | teatmena, jog jie paimti iš žmonių ir paskirti būti
345 ChD,17 | pasižymintys tėvai, kurių iš Dievo kylančiam autoritetui
346 ChD,20 | įšventintieji ganytojai iš tikrųjų tarnauja ir visuomeninei
347 ChD,24 | organizacijų, kaip žinoma iš patirties, reikalingų tinkamam
348 ChD,29 | pasitaikius, bet, kiek įmanoma, ir iš anksto nustatytu laiku. ~
349 ChD,31 | ir parapinės bendruomenės iš tikrųjų jaustųsi ir vyskupijos,
350 ChD,31 | tikintieji semtųsi dvasinio peno iš pamaldžiai bei dažnai priimamų
351 ChD,31 | dažnai priimamų sakramentų ir iš sąmoningo bei veiklaus dalyvavimo
352 ChD,36 | vadovybės žinion ir išskiriami iš vyskupų jurisdikcijos, labiausiai
353 ChD,36 | vyresniųjų konferencijos iš anksto bendrai teaptaria
354 PO,2 | pritaikytina savaip. Mat kunigai iš vyskupų gaunamais šventimais
355 PO,2 | sąlygos šiandien daug kur iš pagrindų pasikeitusios,
356 PO,3 | tas, kuris juos pašaukė iš tamsybių į savo nuostabią
357 PO,3 | galios bei stiprybės semiasi iš Kristaus aukos ir yra skirta
358 PO,3 | gyvenimą. Visa tai plaukia iš Kristaus Velykų slėpinio
359 PO,4 | pasauluje~3. Kunigai, paimti iš žmonių ir paskirti būti
360 PO,4(20) | jaunuomenei garbingą uždavinį ir iš jo kylančias pareigas –
361 PO,4(20) | neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum
362 PO,4(20) | juos nuo piktojo. Jie nėra iš pasaulio, kaip ir aš ne
363 PO,4(20) | pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio (Jn 17, 15–16).
364 PO,4 | atvesti net tas, kurios ne iš šios avidės, idant ir jos
365 PO,4(23) | sprendimo, stengdamiesi iš tolo vengti bet kokio gobšumo,
366 PO,5 | visiškai teisėtai galima laukti iš kunigų lūpų25. Mat kadangi
367 PO,5 | tikinčiųjų širdyse ugdo tikėjimą, iš kurio prasideda ir auga
368 PO,5 | sako apaštalas: „Tikėjimas iš klausymo, klausymas – tai
369 PO,7 | padėdami jiems įžvelgti, ko iš jų reikalauja dideli ir
370 PO,7(49) | PL 22, 584: „Kokia nauda iš brangakmeniais žėrinčių
371 PO,7 | pilnatviškas tuomet, kai iš jo kyla įvairūs meilės darbai,
372 PO,7(54) | savęs, neatimkite Išganytojo iš jo narių, neskaldykite ir
373 PO,8(60) | Würzburg, 1863, p. 161. Iš Bažnyčios Tėvų plg. Theodorus
374 PO,8(64) | Bažnyčioje, 27; ši sudaryta tik iš pasauliečių ir gali gilintis
375 PO,8(67) | pavesta Dievo tauta, ir iš jo bus reikalaujama apyskaitos
376 PO,10(75) | bendruomenė sudaryta ir iš vienų, ir iš kitų“.~
377 PO,10(75) | sudaryta ir iš vienų, ir iš kitų“.~
378 PO,10 | ar pasauliečių dvasia yra iš Dievo77, kunigai su tikėjimo
379 PO,12 | 2, 2). Toji pareiga kyla iš pačosą kunigo misijos –
380 PO,12 | reikia suvokti ir atpažinti iš ženklų, kuriais Dievas kasdien
381 PO,12(89) | be skelbėjo?… Tikėjimas iš klausymo (Rom 10, 14. 17) “. ~
382 PO,13 | negalios išgydymo susilaukti iš to, kuris yra mūsų Vyriausiasis
383 PO,13 | už mus, kad išpirktų mus iš visokiš medorybių ir suburtų
384 PO,13 | tikslo – atnaujinti Bažnyčią iš vidaus, paskleisti Evangeliją
385 PO,14 | kad jų kilnumas kyla ne iš jų pačių, o iš Dievo galybės102,
386 PO,14 | kilnumas kyla ne iš jų pačių, o iš Dievo galybės102, pačiu
387 PO,14(106)| išganymą… Todėl tėviškai iš širdies patariame kunigams,
388 PO,15 | meilė114 labiausiai plaukia iš eucharistinės aukos, kuri
389 PO,17 | prigimtimi, kaip matyti iš ankstyvosios Bažnyčios papročio126
390 PO,17 | Bažnyčios papročio126 ir iš Rytų Bažnyčių tradicijos;
391 PO,17 | ir kuri gauna pradžią „ne iš kraujo ir ne iš kūno norų,
392 PO,17 | pradžią „ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro
393 PO,17 | ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo“ (
394 PO,17 | ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo“ (Jn 1, 13). O skaistybe
395 PO,17 | karalystei ir žmonių atgimdymui iš aukštybių ir šitaip tampa
396 PO,17 | kunigystės Šventasis Sinodas iš naujo nustato ir patvirtina,
397 PO,18 | ir Mokytojo žodžių, nesą iš pasaulio134. Taip, naudodamiesi
398 PO,18 | balsui kasdieniame gyvenime. Iš šios laisvės ir imlumo išauga
399 PO,18 | pasipelnymo šaltinį ir tenenaudoja iš jų gaunamų įplaukų savo
400 PO,18 | Kristaus mokinius šalindami iš savo gyvenimo bet kokią
401 PO,19 | kartais net įsako145 naudotis. Iš visų dvasinių priemonių
402 PO,20 | šventas, nes jo semiamasi iš šventojo šaltinio ir jis
403 PO,20 | Pirmiausia jo semiamasi iš Šventojo Rašto skaitymo
404 PO,21 | Evangelijos skelbėjai gyventų iš Evangelijos“ (1 Kor 9, 14).
405 PO,21 | 1 Kor 9, 14). Todėl, jei iš kitur kunigams tinkamai
406 PO,21 | aplinkybes, atlyginimas tebūnie iš esmės vienodas visiems,
407 PO,22 | įsteigtas ir bendras fondas, iš kurio vyskupai galėtų patenkinti
408 PO,22 | Turtingesnės vyskupijos iš jo šaip pat galėtų paremti
409 PO,22 | pat sudarytinas pirmiausia iš tikinčiųjų aukų, tačiau
410 PO,22 | jo įplaukos gali kilti ir iš kitų, teisiškai apibrėžtinų
411 PO,22 | jungtis tarpusavyje, arba iš karto keletui vyskupijų
412 PO,23 | savo vienatinį Sūnų155. Iš tikrųjų šis pasaulis, sukaustytas
413 PO,23 | Bažnyčiai gyvuosius akmenis156, iš kurių Dvaisoje statoma Dievo
414 OT,3 | Dievo apvaizdos veikimą – ji iš aukštybių pasirenka žmones
415 OT,6 | dėstytojai tebūnie parenkami iš geriausių vyrų8 ir tebūnie
416 OT,6(8) | kurios atrodo svarbesnės, bet iš tikrųjų negali lygintis
417 OT,10 | verčiau tegu pasirengia iš pačios pastoracinės veiklos
418 OT,12 | vyresniųjų autoritetą pripažinti iš vidinio įsitikinimo arba
419 OT,14 | kiek jų krašte reikalaujama iš jaunuolių, stojančių į aukštąsias
420 OT,17 | semtųsi katalikybės mokymo iš dieviškojo Apreiškimo, giliai
421 OT,17 | dieviškojo Apreiškimo temomis ir iš kasdienio Šventojo Rašto
422 OT,17(35) | tyrinėjimui, kaip žinome iš patirties, tampa bergždžias“.~
423 OT,17 | tikinčiųjų pašaukimo didybę ir iš meilės kylančią pareigą
424 OT,20 | susijusių su šventąja tarnyba. Iš jų ypač pažymėtini katechezė
425 OT,22(47) | pastoracinėje veikloje pamesti iš akių antgamtinį tikslą ir
426 PC,2 | evangelinių patarimų vykdymą kyla iš dieviškojo Mokytojo mokymo
427 PC,5 | galima išgirsti taip pat iš federacijų susirinkimų bei
428 PC,5 | atsinaujinimo reikia tikėtis veikiau iš uolaus regulos ir konstitucijų
429 PC,5 | konstitucijų laikymosi, negu iš įstatymų gausinimo.~
430 PC,7 | Kristumi (plg. Kol 3, 3). Iš čia liejasi artimo meilė,
431 PC,7 | pačią maldą, semdamiesi jos iš tikrų krikšioniškojo dvasingumo
432 PC,9 | apaštalavimo veikla turi plaukti iš glaudžios vienybės su juo.
433 PC,12 | visur pasaulyje ir tarsi iš paties pasaulio galėtų veiksmingai
434 PC,12 | žmogiškaisiais dalykais, idant iš tikrųjų galėtų būti pasaulyje
435 PC,14 | neturto liudijimu ir noriai iš savo gėrybių kai ką teduoda
436 PC,16 | raištis (plg. Kol 3, 14); iš jos mes žinome, kad esame
437 PC,16 | žinome, kad esame perėję iš mirties į gyvenimą (plg.
438 PC,16 | plg. Jn 13, 35; 17, 21); iš jos plaukia didelė apaštališka
439 PC,16 | kurie sudaryti ne vien iš brolių pasauliečių, laikydamiesi
440 PC,16 | išskyrus tas, kurios kyla iš šventimų.~
441 AA,2 | pasauliečių apaštalavimo, kylančio iš paties jų krikščioniškojo
442 AA,2 | kaip kartais atsitinka, iš jų atimama pareigoms vykdyti
443 AA,3 | per juos visas pasaulis iš tikrųjų būtų kreipiamas
444 AA,4 | apaštalauti pasauliečiai įgyja iš paties ryšio su Kristumi
445 AA,4 | meilėje (plg. Ef 4, 16). Iš šių charizmų, net paprastųjų,
446 AA,5 | apreikšta“ (Rom 8, 18).~Iš Dievo kylančios meilės raginami,
447 AA,6 | naujai atkurti Kristuje, iš pradžių – šioje žemėje,
448 AA,7 | pamatus, šis Šventasis Sinodas iš širdies ragina pasauliečius
449 AA,8 | visa, ką buvo padaręs, ir iš tikrųjų matė, kad tai buvo
450 AA,8 | tam tikro ypatingo kilnumo iš jų ryšio su žmogaus asmeniu,
451 AA,9 | privalo kilti ir semtis jėgų iš artimo meilės, kai kurie
452 AA,9 | kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių,
453 AA,9 | mokinių žyme, sakydamas: „Iš to visi pažins, kad esate
454 AA,9 | visais laikais ji atpažįstama iš to meilės ženklo ir, džiaugdamasi
455 AA,9 | Viešpats Kristus, kuriam iš tikrųjų aukojama tai, kas
456 AA,10 | apaštališkosios veiklos sritys, iš kurių svarbesnes čia norima
457 AA,11 | darbu. Grąžinti Dievui dalį iš jo gautųjų gėrybių yra garbinga
458 AA,12 | reikalingiems broliams. Iš įvairių šeimos apaštalavimo
459 AA,13 | vaidmuo visuomenėje reikalauja iš jų ir atitinkamo apaštališko
460 AA,13 | meilės Bažnyčios ganytojams, iš jo galima tikėtis gausiausių
461 AA,13 | pasitikėjimą jais; nors iš prigimties ir linkę į naujoves,
462 AA,14 | didžiadvasiškumu darydami tai, ko iš jų reikalauja šeima, visuomenė
463 AA,17 | apaštalavimas, gausiai besiliejantis iš tikrai krikščioniško gyvenimo (
464 AA,18 | eucharistinį27. Šventasis Sinodas iš visos širdies dėkoja Dievui
465 AA,18 | priežasčių, kylančių ir iš jų profesijos, apaštalauja
466 AA,20 | ir artimo meilės darbais.~Iš šių sąjungų pirmiausia įsidėmėtinos
467 AA,21 | tikrai apaštališkų tikslų. Iš šių ir panašių senesnių
468 AA,22 | ir pagal išgales remti. Iš jų labiausiai šiandien minėtinos
469 AA,24 | Bažnyčios apaštalavimą; iš tikrųjų ryšys su tais, kuriuos
470 AA,25 | apaštališkų užmojų, kylančių iš laisvo pasauliečių pasirinkimo
471 AA,28 | Evangelijos paveldas ir iš jo kylanti bendro krikščioniškojo
472 AA,31 | Uoliai rengtis apaštalauti iš tikrųjų privalo kiekvienas,
473 AA,34 | išganomosios misijos. Jis iš naujo siunčia juos į visus
474 AG,3 | pagal Dievo Tėvo planą kilo iš Sūnaus ir Šventosios Dvasios
475 AG,3 | misijos3.~Šis planas kyla iš „šaltiniu trykštančios meilės“ –
476 AG,3 | yra pradas be pradžios, iš kurio gimsta Sūnus ir per
477 AG,4 | visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų (plg. Apd 17, 27):
478 AG,4 | per jį išvaduotų žmones iš tamsybių bei šėtono galios (
479 AG,6 | Bažnyčia~5. Viešpats Jėzus jau iš pat pradžių „pasišaukė,
480 AG,6 | tiek aiškaus įsakymo, kurį iš apaštalų paveldėjo kunigų
481 AG,6 | nariams įkvepia Kristus. Juk „iš jo visas kūnas, suderintas
482 AG,6 | aukojimo net iki mirties, iš kurios jis prisikėlė kaip
483 AG,6 | kentėjimais papildę tai, ko iš Kristaus kančios dar stinga
484 AG,7 | Bažnyčios veikloje, kyla ne iš giliausios pačios misijos
485 AG,7 | pačios misijos prigimties, o iš sąlygų, kuriomis ji vykdoma.~
486 AG,7 | pilnatvę, ne visuomet ir ne iš karto jas visas panaudoja
487 AG,7 | suleidusi šaknų16. Taip iš Dievo žodžio sėklos visame
488 AG,7 | įvairių priežasčių neretai iš pagrindų pakinta, ir šitaip
489 AG,7 | apsvarstyti, ar šios sąlygos iš naujo nereikalauja jos misijinės
490 AG,7 | kad misijų veikla kyla iš pačių Bažnyčios prigimties
491 AG,7(17) | misijų veiklos samprata iš tikrųjų aprėpia ir tas Lotynų
492 AG,8 | atsiversti į Kristų, pažinus jį iš Bažnyčios skelbimo, ir krikštu
493 AG,8 | panašumą Dievo planas galų gale iš tikrųjų bus įgyvendintas,
494 AG,8(21) | kurią priėmė už mus ir iš mūsų, idant, turėdamas savyje
495 AG,9 | savo jėgomis neišsilaisvina iš nuodėmės ir virš savęs nepakyla;
496 AG,9 | niekas visiškai neišsivaduoja iš savo silpnybės, vienatvės
497 AG,9(22) | savęs kuriai nors tautai iš šalies primetama institucija…
498 AG,9 | gelbėtojo, gaivintojo. Iš tikrųjų Evangelija net laikinojoje
499 AG,10 | iki antrojo, kai Bažnyčia iš visų keturių pasaulio šalių
500 AG,12 | veiktų per vietinius ar iš kitur atsiųstus savo vaikus.
1-500 | 501-607 |