1-500 | 501-575
bold = Main text
Document, Number grey = Comment text
1 LG | PIRMAS SKYRIUS. BAŽNYČIOS SLĖPINYS~
2 LG,2 | skaistumu, atsispindinčiu Bažnyčios veide, šis Šventasis Sinodas,
3 LG,2 | meto sąlygos suteikia šiai Bažnyčios pareigai neatidėliotinumo,
4 LG,3 | atbaigta. Tuomet, kaip skaitome Bažnyčios Tėvų raštuose, visi teisieji –
5 LG,6 | karalystė~5. Šventosios Bažnyčios slėpinys atsiskleidžia per
6 LG,7 | Bažnyčios įvaizdžiai~6. Kaip Senajame
7 LG,7 | simboliais, taip ir dabar Bažnyčios giliausią prigimtį mums
8 LG,7 | bažnyčiomis, ją apgieda Bažnyčios Tėvai, o liturgija pagrįstai
9 LG,7 | su Kristumi Dieve slypi Bažnyčios gyvenimas, laukdama meto,
10 LG,8 | bet yra viena Dvasia, kuri Bažnyčios naudai paskirsto įvairiopas
11 LG,8 | laikosi. Jis yra kūno, tai yra Bažnyčios, galva; jis yra pradžia,
12 LG,8 | gaivina, jungia ir valdo, kad Bažnyčios Tėvai galėjo pagrįstai šį
13 LG,9 | įrankis, taip ir visuomeninė Bažnyčios sandara tarnauja ją gaivinančios
14 LG,12 | meilės tarp Kristaus ir Bažnyčios slėpinį ir patys yra to
15 LG,13 | darbų bei pareigų naudingam Bažnyčios atnaujinimui ir plėtimui,
16 LG,13 | pritaikytos ir naudingos Bažnyčios reikmėms. Tačiau ypatingųjų
17 LG,14 | teisėtai egzistuoja dalinės Bažnyčios, turinčios savo tradicijas,
18 LG,14 | Pagaliau todėl ir įvairias Bažnyčios dalis sieja artimos bendrystės
19 LG,15 | 5), jis sykiu patvirtino Bažnyčios, į kurią žmonės per krikštą
20 LG,15 | arba joje pasilikti.~Į Bažnyčios bendruomenę visiškai įjungiami
21 LG,15 | širdimi“26. Tačiau visi Bažnyčios vaikai teatmena, kad jų
22 LG,15(26) | kad, kalbant apie buvimą Bažnyčios viduje ir išorėje, turima
23 LG,16 | Bažnyčios ryšiai su krikščonimis nekatalikais~
24 LG,17 | Kristaus Evangelijos ir jo Bažnyčios, bet nuoširdžiai ieško Dievo
25 LG,18 | Bažnyčios misijinis pobūdis~17. Kaip
26 LG,18 | siuntusi šauklių, kol naujos Bažnyčios visiškai įsikuria ir pačios
27 LG | TREČIAS SKYRIUS. BAŽNYČIOS HIERARCHINĖ SANTVARKA IR
28 LG,19 | Kristaus vietininku38 ir visos Bažnyčios regimąja galva, valdančius
29 LG,21 | kiekvienu metu yra viso Bažnyčios gyvenimo pagrindas. Todėl
30 LG,21 | moko, kad vyskupai kaip Bažnyčios ganytojai Dievo paskyrimu
31 LG,22 | pilnatvė, kurią ir liturginiai Bažnyčios papročiai, ir šventųjų Tėvų
32 LG,22 | ir tiek Rytų, tiek Vakarų Bažnyčios papročiuose, rankų uždėjimu
33 LG,23 | amžius įvykę visuotiniai Bažnyčios Susirinkimai. Tą pat rodo
34 LG,23 | Kristaus vietininko ir visos Bažnyčios ganytojo pareigas Bažnyčioje
35 LG,23 | tik vieną Simoną padarė Bažnyčios uola ir jam vienam davė
36 LG,23 | uola ir jam vienam davė Bažnyčios raktus (plg. Mt 16, 18–19),
37 LG,23 | tikinčiųjų ir net visos Bažnyčios gerovei, Šventajai Dvasiai
38 LG,23 | panaudojama visuotiniame Bažnyčios Susirinkime. Visuotinis
39 LG,24 | suformuotoje visuotinės Bažnyčios pavyzdžiu; jose ir iš jų
40 LG,24 | itin padeda visuotinės Bažnyčios gerovei. Mat visi vyskupai
41 LG,24 | tikėjimo vienybę ir visos Bažnyčios bendrąja drausmę, ugdyti
42 LG,24 | Bažnyčią kaip visuotinės Bažnyčios dalį, jie veiksmingai prisideda
43 LG,24 | apvaizdos veikimu įvairios Bažnyčios, apaštalų bei jų įpėdinių
44 LG,24 | tikėjimo vienybės ir visuotinės Bažnyčios vienatinės dieviškosios
45 LG,24 | senosios patriarchiškosios Bažnyčios, tarsi tikėjimo motinos
46 LG,24 | aiškiau parodo nedalios Bažnyčios katalikiškumą. Panašiai
47 LG,25 | teisėtus papročius, neatšauktus Bažnyčios aukščiausiosios bei visuotinės
48 LG,25(74) | Plg. Rytų Bažnyčios kanonų teisės kodeksas,
49 LG,26 | visuotiniame Susirinkime kaip visos Bažnyčios tikėjimo bei dorovės mokytojams
50 LG,26 | patys savaime, o ne dėl Bažnyčios pritarimo, būdami paskelbti
51 LG,26 | tikėjimo mokymą kaip visos Bažnyčios aukščiausiasis mokytojas,
52 LG,26 | ypatingu būdu glūdi pačios Bažnyčios neklystamumas79. Bažnyčiai
53 LG,26 | dalykams niekada negali stigti Bažnyčios pritarimo, nes joje veikia
54 LG,27 | pagal Viešpaties įsakymus ir Bažnyčios įstatymus, konkrečiu sprendimu
55 LG,28 | ordinaria et immediata], nors Bažnyčios aukščiausioji vadovybė galiausiai
56 LG,28 | tvarko naudojimąsi ja ir Bažnyčios arba tikinčiųjų labui gali
57 LG,28 | sergsti Kristaus nustatytąją Bažnyčios valdymo formą.~Šeimos Tėvo
58 LG,29 | teisėtai perdavė įvairiems Bažnyčios nariams. Todėl Dievo įsteigtąją
59 LG,29 | vyskupijos ir net visos Bažnyčios pastoracinio darbo. Būdami
60 LG,29 | bei malonę tarnauja visos Bažnyčios gerovei.~Bendri šventimai
61 LG,29 | Dievo tautą, tai yra Dievo Bažnyčios vardu (plg. 1 Kor 1, 2;
62 LG,30 | ir dalyti Eucharistiją, Bažnyčios vardu paliudyti ir palaiminti
63 LG,30 | Kadangi pagal šiandienę lotynų Bažnyčios tvarką šias pareigas, tokias
64 LG,30 | pareigas, tokias reikalingas Bažnyčios gyvenimui, pareigas daugelyje
65 LG,31 | pasauliečiai prisideda prie Bažnyčios gerovės. Taip pat jie žino
66 LG,31 | vieninteliai prisiimtų visą Bažnyčios išganomąją misiją pasaulio
67 LG,33 | priklausomybės ryšiais. Bažnyčios ganytojai, sekdami Viešpaties
68 LG,34 | kas jie būtų, kaip gyvi Bažnyčios nariai yra šaukiami dirbti
69 LG,34 | apaštalavimas yra dalyvavimas pačios Bažnyčios išganomojoje misijoje. Šiam
70 LG,34 | Ef 4, 7) tampa pačios Bažnyčios uždavinio liudytoju ir gyvuoju
71 LG,34 | veikliai prisidėti prie Bažnyčios išganomojo darbo.~
72 LG,37 | laisvės srityje. Šitaip Bažnyčios narių pastangomis Kristus
73 LG,37 | bei pareigos yra jų kaip Bažnyčios narių, o kurios plaukia
74 LG,37 | tikinčiųjų veiksenos, idant Bažnyčios misija galėtų visapusiškiau
75 LG,38 | ganytojų apsčiai gauti dvasinių Bažnyčios gėrybių, ypač Dievo žodžio
76 LG,38 | apie dalykus, liečiančius Bažnyčios gerovę118. Prireikus tai
77 LG,38 | tebūnie daroma panaudojant Bažnyčios tam tikslui įsteigtas institucijas,
78 LG,38 | įšventintieji ganytojai Bažnyčios magisteriumo ir vadovybės
79 LG,38 | pasitikėjimu tepatiki jiems Bažnyčios labui tarnaujančias pareigas
80 LG,40 | plg. Ef 1, 4). Tačiau šis Bažnyčios šventumas be paliovos reiškiasi
81 LG,40 | privačiai, tiek pasirinkę Bažnyčios pripažintą gyvenimo būdą
82 LG,41 | gausiais vaisiais, kaip Bažnyčios istorija ryškiai rodo daugybės
83 LG,42 | kontempliacijos gausa visos Dievo Bažnyčios džiaugsmui. Visi kunigai,
84 LG,42 | tarnaudami Kristaus ir Bažnyčios slėpiniams129, turi sergėti
85 LG,42 | brolybę ir tampa Motinos Bažnyčios vaisingumo liudytojais bei
86 LG,42 | galintys nemaža prisidėti prie Bažnyčios šventumo ir veiklumo. O
87 LG,43 | Bažnyčiai niekuomet netrūksta.~Bažnyčios šventumas taip pat yra ypatingu
88 LG,43(135)| 2, 8–10; Žyd 10, 5–7. – Bažnyčios Tėvai ir ordinų steigėjai
89 LG,44 | rekomenduoti apaštalų, Bažnyčios Tėvų, mokytojų bei ganytojų,
90 LG,44 | nesiliauja ją puoselėjusi. Pati Bažnyčios vadovybė, vedama Šventosios
91 LG,44 | Dieviškosios ir hierarchinės Bažnyčios santvarkos požiūriu tai
92 LG,44 | naudotis ta ypatinga dovana Bažnyčios gyvenime ir kiekvienam savaip
93 LG,45 | turi būti pašvęstas visos Bažnyčios gėriui. Iš čia kyla pareiga
94 LG,45 | veiksmingai patraukti visus Bažnyčios narius uoliai atlikti savo
95 LG,45 | nepriklauso hierarchinei Bažnyčios struktūrai, nepaneigiamai
96 LG,46 | Bažnyčios valdžia vienuoliams~45.
97 LG,48 | Dievo pašauktas, apstesniam Bažnyčios šventumui ir didesnei garbei
98 LG | SKYRIUS. KELIAUJANČIOSIOS BAŽNYČIOS ESCHATOLOGINIS POBŪDIS IR
99 LG,50 | tvirčiau stiprina visos Bažnyčios šventumą, kilnina kultą,
100 LG,50 | kančias dėl jo Kūno, tai yra Bažnyčios (plg. Kol 1, 24) 151. Šitaip
101 LG,51 | Žemiškosios Bažnyčios santykiai su dangiškąja
102 LG,51 | stiprintų Dvasioje visos Bažnyčios vienybę (plg. Ef 4, 1–6).
103 LG,51 | būdu įsijungiame į dangaus Bažnyčios kultą, su ja bendraudami
104 LG,52 | Florencijos167 ir Tridento168 Bažnyčios šventųjų Susirinkimų nutarimus.
105 LG,52 | kuriuo didesnei savo ir Bažnyčios gerovei iš šventųjų tikimės „
106 LG,52 | atitinkame giliausiąjį Bažnyčios pašaukimą ir dalyvaujame
107 LG | DIEVO GIMDYTOJA, KRISTAUS IR BAŽNYČIOS SLĖPINYJE~
108 LG,54 | iškili visiškai ypatinga Bažnyčios narė, kaip tikėjimo ir artimo
109 LG,64 | Marija – Bažnyčios paveikslas~63. Dieviškosios
110 LG,64 | Kristumi Dievo Gimdytoja yra Bažnyčios provaizdis189. Juk Bažnyčios
111 LG,64 | Bažnyčios provaizdis189. Juk Bažnyčios slėpinyje, kur ir pati Bažnyčia
112 LG,68 | mokymo ir drauge ragina visus Bažnyčios vaikus didžiadvasiškai puoselėti
113 LG,68 | bei Mokytojų veikalus ir Bažnyčios liturgines apeigas, jie
114 LG,68 | suklaidinti dėl tikrojo Bažnyčios mokymo. O tikintieji teatmena,
115 LG,69 | būsimajame amžiuje atbaigsimos Bažnyčios paveikslas ir pradžia, taip
116 DV,9 | išsipildys Dievo žodžiai.~Bažnyčios šventųjų Tėvų žodžiai liudija,
117 DV,9 | kurios turtai įliejami į Bažnyčios tikėjimo ir maldos veiklą
118 DV,11 | žodžį pavesta tik gyvajam Bažnyčios Magisteriumui16, kuris savo
119 DV,11 | Tradicija, Šventasis Raštas ir Bažnyčios Magisteriumas yra taip tarpusavyje
120 DV,13 | neišleidžiant iš akių gyvosios visos Bažnyčios Tradicijos ir tikėjimo analogijos.
121 DV,13 | darbą atlikus, subręstų Bažnyčios sprendimui. Mat dėl Šventojo
122 DV,21 | išganomąją vertę, pasakoja apie Bažnyčios pradžią bei įstabų jos paplitimą
123 DV | SKYRIUS. ŠVENTASIS RAŠTAS BAŽNYČIOS GYVENIME~
124 DV,22 | Dvasios balsas. Tad visas Bažnyčios skelbimas, kaip ir pati
125 DV,22 | stiprybę, kad jis pasirodo esąs Bažnyčios ramstis ir gyvumas, jos
126 DV,23 | vertimai, pasitaikius progai ir Bažnyčios vadovybei pritarus, bus
127 DV,24 | taip pat Rytų bei Vakarų Bažnyčios Tėvus ir šventąsias liturgijas.
128 DV,24 | Šventasis Susirinkimas skatina Bažnyčios vaikus, puoselėjančius biblinius
129 DV,24 | mokslus, visokeriopomis Bažnyčios dvasią36 atitinkančiomis
130 DV,26 | kitomis priemonėmis, kurios Bažnyčios ganytojams pritarimu ir
131 DV,26 | pakankami paaiškinimai, idant Bažnyčios vaikai saugiai ir sėkmingai
132 DV,27 | eucharistiniame slėpinyje ugdo Bažnyčios gyvastingumą, taip galima
133 SC,2 | padeda telkti visus žmones į Bažnyčios prieglobstį, dėl ypatingos
134 SC,3 | Liturgija Bažnyčios slėpinyje~2. Mat liturgija,
135 SC,3 | slėpinį ir savitą tikrosios Bažnyčios prigimtį, kuriai būdinga
136 SC | Liturgijos prigimtis ir svarba Bažnyčios gyvenimui~
137 SC,6 | šono kilo „nuostabus visos Bažnyčios sakramentas“13.~
138 SC,7 | Bažnyčios tęsiama išganomoji veikla
139 SC,8 | kunigo Kristaus ir jo kūno – Bažnyčios – darbas, yra ypatingai
140 SC,8 | ypatingai šventas. Joks kitas Bažnyčios veiksmas garbės vardu ar
141 SC,10 | Liturgija – ne vienintelė Bažnyčios veikla~9. Šventoji liturgija
142 SC,10 | Šventoji liturgija neapima viso Bažnyčios veikimo, nes žmonės, dar
143 SC,11 | Liturgija – Bažnyčios gyvenimo viršūnė ir versmė~
144 SC,11 | viršūnė, į kurią krypsta Bažnyčios veikla, ir kartu šaltinis,
145 SC,11 | tikslo siekiama visais kitais Bažnyčios darbais.~
146 SC,14 | praktikos, jei tik atitinka Bažnyčios įstatymus ir nuostatas,
147 SC,15 | Bažnyčios troškimas~14. Motina Bažnyčia
148 SC,23 | tvarkymas priklauso tik Bažnyčios vadovybei, kuri yra Apaštalų
149 SC,27 | nuostatos~Liturginiai veiksmai – Bažnyčios šventimas~26. Liturginiai
150 SC,27 | privatūs; jie yra šventimas Bažnyčios, kuri yra „vienybės sakramentas“,
151 SC,27 | veiksmai priklauso visam Bažnyčios kūnui, jie išreiškia jį
152 SC,44 | įspaudžia savitą žymę į Bažnyčios gyvenimą, net į visą mūsų
153 SC,58 | Didįjį ketvirtadienį;~b) Bažnyčios susirinkimų, vyskupų susirinkimų
154 SC,61 | sakramentais, išreiškiamas ir Bažnyčios prašymu gaunamas ypatingas
155 SC,70 | reiškiančios, jog jie priimami į Bažnyčios bendrystę.~
156 SC,84 | Dievo tarnyba – Kristaus ir Bažnyčios veikla~83. Jėzus Kristus,
157 SC,86 | būdu meldžiasi, ir atlieka Bažnyčios pareigą, ir dalyvauja visoje
158 SC,86 | Dievui šlovės giesmę, Motinos Bažnyčios vardu stovi priešais jo
159 SC,88 | aplinkybėmis kunigai ir kiti Bažnyčios nariai galėtų geriau ir
160 SC,90 | pagal garbingą visuotinės Bažnyčios tradiciją laikomos kasdienių
161 SC,91 | Dievo tarnyba kaip vieša Bažnyčios malda yra maldingumo šaltinis
162 SC,92 | bei visos lotyniškosios Bažnyčios tradicijos.~
163 SC,93 | prieinami;~b) skaitiniai iš Bažnyčios Tėvų, mokytojų ir rašytojų
164 SC,99 | dalį, įsijungia į viešają Bažnyčios maldą.~Taip pat į viešąją
165 SC,99 | maldą.~Taip pat į viešąją Bažnyčios maldą įsijungia konstitucijų
166 SC,100 | viešai garbinančios Dievą Bažnyčios, arba viso mistinio Kūno,
167 SC,110 | Taip pat tebūnie iškeliamas Bažnyčios vaidmuo atgailos vyksme
168 SC,113 | Bažnytinės muzikos kilnumas~112. Bažnyčios muzikinė tradicija yra neįkainojamos
169 SC,113 | ir Šventasis Raštas42, ir Bažnyčios šventieji Tėvai, ir popiežiai,
170 SC,113 | Susirinkimas, laikydamasis Bažnyčios tradicijos ir drausmės nuostatų
171 SC,121 | pajėgia įstabiai padidinti Bažnyčios apeigų žavumą ir galingai
172 SC,130 | branginti bei saugoti garbingus Bažnyčios paminklus ir sugebėtų deramai
173 GS,2 | Bažnyčios artimas ryšys su visa žmonijos
174 GS,3 | Susirinkimas, išsamiau paaiškinęs Bažnyčios slėpinį, dabar jau nedvejodamas
175 GS,3 | kreipiasi nebe vien į tos Bažnyčios vaikus ir visus Kristaus
176 GS,3 | išdėstyti, kaip jis supranta Bažnyčios buvimą ir pastangas dabartiniame
177 GS,4 | siūlo žmonijai nuoširdų Bažnyčios bendradarbiavimą, kuriant
178 GS,12 | vieni kitiems padeda, tad Bažnyčios misija pasirodys esanti
179 GS,22 | Bažnyčios laikysena ateizmo atžvilgiu~
180 GS,22 | tiek iš deramai nušviečiamo Bažnyčios mokymo, tiek iš viso Bažnyčios
181 GS,22 | Bažnyčios mokymo, tiek iš viso Bažnyčios ir jos narių gyvenimo. Eidama
182 GS | KETVIRTAS SKYRIUS. BAŽNYČIOS VAIDMUO ŠIUOLAIKINIAME PASAULYJE~
183 GS,41 | Bažnyčios ir pasaulio tarpusavio santykiai~
184 GS,41 | prasmę, teikia pagrindą Bažnyčios ir pasaulio santykiams bei
185 GS,41 | Susirinkimas išdėstė apie Bažnyčios slėpinį, jau žinoma, šiame
186 GS,41 | skyriuje dera apsvarstyti Bažnyčios buvimą pasaulyje ir gyvenimą
187 GS,41 | kitos krikščioniškosios Bažnyčios arba bažnytinės bendruomenės,
188 GS,42 | ir mirties prasmę. Pats Bažnyčios buvimas kreipia jo mintis
189 GS,43 | šeimos vienybė89.~Tiesa, Bažnyčios uždavinys, kurį jai patikėjo
190 GS,43 | ugdymas susijęs su giliausiu Bažnyčios uždaviniu, nes ji „ Kristuje
191 GS,44 | teisės išimtinai savintis Bažnyčios autoriteto. Visuomet tesistengia
192 GS,44 | veikliai dalyvauja visame Bažnyčios gyvenime, jie privalo ne
193 GS,44 | rūpinimusi97 jie rodo pasauliui Bažnyčios veiklą, iš kurios žmonės
194 GS,45 | ugdo gyvą apykaitą tarp Bažnyčios ir įvairių kultūrų101. Šitai
195 GS,45 | to, kad Kristaus duotai Bažnyčios santvarkai ko nors trūktų,
196 GS,48 | nušviesdamas kai kuriuos Bažnyčios mokymo teiginius, nori parodyti
197 GS,49 | dabar žmonių Išganytojas ir Bažnyčios Sužadėtinis108 ateina pas
198 GS,49 | atperkamoji galia ir išganomoji Bažnyčios veikla, sėkmingai vesdama
199 GS,49 | sutartį tarp Kristaus ir Bažnyčios bei įtraukiančios į dalyvavimą
200 GS,49 | buvimą pasaulyje ir tikrąją Bažnyčios prigimtį sutuoktinių meile,
201 GS,51 | laikinosios visuomenės ir pačios Bažnyčios labo. Galutinai šį sprendimą
202 GS,51 | Dievo įstatymu, ir klausyti Bažnyčios Magisteriumo, tą įstatymą
203 GS,52 | remdamiesi prieaugį reguliuoti Bažnyčios vaikai negali tais būdais,
204 GS,52 | negali tais būdais, kuriuos Bažnyčios Magisteriumas, aiškindamas
205 GS,59(129)| nevalia pamesti iš akių, kad Bažnyčios tikslas – Evangelijos skelbimas,
206 GS,63 | tikėjimo gyvenimą.~Savitu būdu Bažnyčios gyvenimui daug reiškia literatūra
207 GS,63 | paaiškinti mūsų meto žmonėms Bažnyčios mokymą apie Dievą, žmogų
208 GS,70 | šeimai. Taip buvo įsitikinę Bažnyčios Tėvai ir Mokytojai, skelbę,
209 GS,70 | ir valdžią – prisiminti Bažnyčios Tėvų ištarą: „Maitink mirštantį
210 GS,77 | politinės bendruomenės ir Bažnyčios santykius, kad krikščionių
211 GS,77 | savo ganytojais atlieka Bažnyčios vardu.~Bažnyčia, dėl savo
212 GS,89 | meilės dvasia yra Kristaus Bažnyčios garbė bei liudijimas.~Tad
213 GS,89 | lengvinti šių laikų skurdą, senu Bažnyčios papročiu duodami ne vien
214 GS,90 | Bažnyčios veiklumas tarptautinėje
215 GS,91 | sukurti tam tikrą visuotinės Bažnyčios organizaciją, beturčiams
216 GS,92 | Susirinkimas skelbia iš Bažnyčios mokymo lobyno, skiriama
217 GS,92 | apibendrintas. Jame išdėstytą, nors Bažnyčios ir priimtą, mokymą dar reikės
218 ChD,3 | rūpintis bendrąja visuotinės Bažnyčios ir pavienių Bažnyčių gerove,
219 ChD,4 | Bažnyčių, visuotinės Dievo Bažnyčios atžvilgiu vykdo išvien su
220 ChD,5 | panaudojama visuotiniame Bažnyčios Susirinkime “10. Todėl Šventasis
221 ChD,6 | sinodas~5. Vyriausiajam Bažnyčios ganytojui ypač sėkmingai
222 ChD,6 | bendraudami rūpinasi visos Bažnyčios reikalais13.~
223 ChD,7 | kurios yra vienos Kristaus Bažnyčios dalys. Galiausiai jie tesistengia
224 ChD,9 | pavieniu atveju dispensuoti nuo Bažnyčios bendrojo įstatymo jų valdžiai
225 ChD,9 | dvasinei gerovei, nebent Bažnyčios aukščiausioji vadovybė būtų
226 ChD,10 | padėjusios popiežiui ir Bažnyčios ganytojams, būtų įvesta
227 ChD,11 | dikasterijos įsteigtos visos Bažnyčios gerovei, pageidautina, kad
228 ChD,11 | įvairių kraštų, idant Katalikų Bažnyčios centrinės įstaigos arba
229 ChD,11 | ir šie gautų deramą dalį Bažnyčios reikaluose.~ ~
230 ChD | SKYRIUS. VYSKUPAI IR DALINĖS BAŽNYČIOS ARBA VYSKUPIJOS~
231 ChD,13 | teišdėsto, kaip, laikantis Bažnyčios mokymo, reikia labai branginti
232 ChD,15 | Tradicija, liturgija ir Bažnyčios Magisteriumu bei gyvenimu.~
233 ChD,15 | uždaviniui – gerai pažintų Bažnyčios mokymą ir teoriškai bei
234 ChD,16 | dalytojai, jiems pavestos Bažnyčios viso liturginio gyvenimo
235 ChD,16 | susispindėtų visuotinės Kristaus Bažnyčios jausmas. Todėl kiek galėdami
236 ChD,17 | teleidžia jiems atlikti tą Bažnyčios reikalų dalį, kuri jiems
237 ChD,21 | norėdamas deramai apsaugoti Bažnyčios laisvę, pagerinti ir palengvinti
238 ChD,23 | dalyje aiškiai atsiskleistų Bažnyčios prigimtis, kad vyskupai
239 ChD,24 | atsižvelgiant į visuotinės Bažnyčios reikmes.~3) Galiausia, idant
240 ChD,31 | ir vyskupijos, ir visos Bažnyčios nariais. Todėl jie tebendradarbiauja
241 ChD,36 | nuožiūra panaudoti visuotinės Bažnyčios gerovei35, o kitos kompetentingos
242 ChD,37 | susirinkimai~36. Jau nuo pirmųjų Bažnyčios amžių atskiroms Bažnyčioms
243 PO,2 | priminęs1. Kadangi Kristaus Bažnyčios atnaujinimo darbe šiam luomui
244 PO,2 | žemėje be paliovos vykdomas Bažnyčios kaip Dievo tautos, Kristaus
245 PO | PIRMAS SKYRIUS. KUNIGYSTĖ BAŽNYČIOS PASIUNTINYBĖJE~
246 PO,3 | sakramentiniu būdu visos Bažnyčios vardu aukojama Eucharistijoje,
247 PO,4(20) | laikosi jos papročių. Šiuose Bažnyčios santykiuose su žmonių visuomene
248 PO,4(20) | 14–15). Todėl šiandien Bažnyčios auklėtojai ir mokytojai
249 PO,5 | aiškindami katekizmą ar dėstydami Bažnyčios mokymą, tiek stengdamiesi
250 PO,6 | sakramentą, kaip jau pirmais Bažnyčios amžiais yra paliudijęs palaimintasis
251 PO,6 | Eucharistijoje glūdi visas dvasinis Bažnyčios lobis39, pats Kristus, mūsų
252 PO,6 | tarnybą, per kurią visos Bažnyčios vardu maldaujama Dievo už
253 PO,7 | dėmesio, nes tarnauja visos Bažnyčios gerovei. Pagaliau kunigai
254 PO,7 | Evangelijos šaukliai ir Bažnyčios ganytojai tepašvenčia savo
255 PO,7(54) | neišsibarstykite toli nuo bažnyčios, nes nesusijungsite; turėdami
256 PO,8 | Tai jau nuo seniausių Bažnyčios laikų pabrėžiama liturginiuose
257 PO,8(60) | Würzburg, 1863, p. 161. Iš Bažnyčios Tėvų plg. Theodorus Mops.
258 PO,8 | kunigais ir vadovaujamas Bažnyčios vadovų.~
259 PO,9 | ryšiai; nuo pat seniausių Bažnyčios laikų tai pažymima liturgiškai,
260 PO,10 | jiems skirtąjį vaidmenį Bažnyčios misijoje. Taip pat rūpestingai
261 PO,11 | jiems privalo rūpėti visos Bažnyčios. Todėl tų vyskupijų, kur
262 PO,11 | inkardinuojami bendrajai visos Bažnyčios gerovei. Šio priėmimo arba
263 PO,12 | savo kaimene ir suprasdami Bažnyčios reikalus, jie būtų pasirengę
264 PO,12 | skelbti vietinės ir visuotinės Bažnyčios reikalus, gyvai nušviesti
265 PO,12 | Svarbiausia, kaip moko Bažnyčios Tėvai, tuo džiaugsmu galima
266 PO,12(91) | Taip moko Bažnyčios Tėvai, aiškindami Kristaus
267 PO,13 | dvasininkus, panaudojant Bažnyčios rekomenduojamas priemones98,
268 PO,14 | nes jos yra Kristaus ir Bažnyčios veiksmas ir tada, kai tikintieji
269 PO,14(106)| privatus, bet Kristaus ir Bažnyčios veiksmas. Mišiose Bažnyčia
270 PO,15 | jie atitinka evangelinės Bažnyčios misijos reikalavimu. Juk
271 PO,15 | gyvenimo vienybę pačioje Bažnyčios misijos vienybėje ir taip
272 PO,16 | kunigo tarnyba yra pačios Bažnyčios tarnyba, ją galima atlikti
273 PO,16 | Viešpats paskyrė regimais savo Bažnyčios vadovais; šitaip jie padeda
274 PO,16 | pareigoms atlikti didesnei Bažnyčios gerovei, su pasitikėjimu
275 PO,16 | kurie eina svarbiąsias Bažnyčios valdymo pareigas, ir būtų
276 PO,17 | kaip matyti iš ankstyvosios Bažnyčios papročio126 ir iš Rytų Bažnyčių
277 PO,17 | panorėtas slėpiningąsias Bažnyčios ir vienatinio jos sužadėtinio
278 PO,17 | askezės taisyklių, patikrintų Bažnyčios patirties ir nemažiau būtinų
279 PO,18 | itin svarbi dėl to, kad Bažnyčios misija vykdoma pasaulyje,
280 PO,18 | Viešpaties Kristaus mokymą ir Bažnyčios priesakus jos gali būti
281 PO,18 | priesakus jos gali būti skirtos.~Bažnyčios gėrybes griežtąja prasme
282 PO,18 | reikalauja dalykų prigimtis ir Bažnyčios teisės nuostatos, kiek įmanoma,
283 PO,18 | atlieka, tebūnie skiriama Bažnyčios gerovei arba artimo meilės
284 PO,18 | aukštinamą ankstyvosios Bažnyčios istorijoje143; tokiu gyvenimo
285 PO,20 | vaisingai maitinamas ir Bažnyčios Tėvų bei Mokytojų raštų
286 PO,22 | akis ankstyvosios Jeruzalės Bažnyčios tikinčiųjų pavyzdys, kuriems „
287 PO,23 | vertybių hierarchiją. Todėl Bažnyčios tarnautojai, o kartais ir
288 PO,23 | koks jis šiandien patikėtas Bažnyčios ganytojų meilei ir tarnybai,
289 OT | Pratarmė~Trokštamą visos Bažnyčios atsinaujinimą gerai suprasdamas
290 OT,1(1) | iždininkais. Tas pat patvirtinama Bažnyčios Tėvų ir šventųjų raštuose
291 OT,3 | savo malone, o teisėtiems Bažnyčios tarnautojams paveda, pripažinus
292 OT,3 | pašventinti Dievo kultui ir Bažnyčios tarnybai4.~Pašaukimams puoselėti
293 OT,3 | atsižvelgdamas į visuotinės Bažnyčios reikmes, stengtis ypač padėti
294 OT,7 | kadangi Dievas nepaliks savo Bažnyčios be tarnautojų, jei vertiesiems
295 OT,9 | išgyvenamuose šventuosiuose Bažnyčios slėpiniuose, ypač Eucharistijoje
296 OT,9 | teikiamos garbingosios Bažnyčios tradicijos. Tačiau reikia
297 OT,10 | auklėtiniai taip persiima Bažnyčios slėpiniu, kurį šis Šventasis
298 OT,10 | didžiadvasiškai jungtis į visos Bažnyčios gyvenimą, atmindami šv.
299 OT,11 | dvasia prisiimti ne tik kaip Bažnyčios įstatymo įsakytą, bet ir
300 OT,11 | tesusipažįsta ir su Kristaus bei Bažnyčios tarpusavio meilę vaizduončios
301 OT,14 | gausius mokslo šaltinius bei Bažnyčios dokumentus27. Būtinai reikia
302 OT,17 | disciplinos tikėjimo šviesoje ir Bažnyčios Magisteriumui vadovaujant31
303 OT,17 | nušviečiama, kaip Rytų ir Vakarų Bažnyčios Tėvai prisidėjo prie konkrečių
304 OT,17 | nepamirštant jų ryšio su bendrąja Bažnyčios istorija35. Pagaliau, idant
305 OT,17(36) | Mokytojai]… pagarbiai tesiklauso Bažnyčios Mokytojų balso, o tarp jų
306 OT,17 | liturginėse apeigose37 ir visame Bažnyčios gyvenime. Auklėtiniai teišmoksta
307 OT,17 | Dėstant kanonų teisę ir Bažnyčios istoriją, panašiai tebūnie
308 OT,17 | panašiai tebūnie žvelgiama į Bažnyčios slėpinį, laikantis šio Šventojo
309 OT,20 | pirmiausia galėtų padėti visiems Bažnyčios vaikams tikrai sąmoningai
310 OT,21 | ribas ir rūpintis visos Bažnyčios reikalais bei dvasia būti
311 OT | įsisąmoninti, jog jiems patikėta Bažnyčios viltis ir sielų išganymas.
312 PC,2 | laiko reikalavimus.~Nuo pat Bažnyčios pradžios buvo vyrų ir moterų,
313 PC,2 | juo turtingesnis tampa Bažnyčios gyvenimas ir vaisingesnis
314 PC,2 | sąlygomis labiau pasitarnautų Bažnyčios gerovei, Šventasis Sinodas
315 PC,3 | Šventosios Dvasios skatinamas ir Bažnyčios vadovaujamas, turi būti
316 PC,3 | aukščiausia taisykle.~b) Pačiai Bažnyčios gerovei reikalinga, kad
317 PC,3 | Visi institutai tedalyvauja Bažnyčios gyvenime, ir kiekvienas
318 PC,3 | šių laikų žmonių būkle bei Bažnyčios reikmėmis, idant jie, tikėjimo
319 PC,6 | savęs dovanojimą priėmė Bažnyčios, težino jie įsipareigoję
320 PC,7 | aukotis pasaulio išganymui ir Bažnyčios augimui. Ši meilė įkvepia
321 PC,7 | didybės“ 9Fil 3,8). Pagal Bažnyčios dvasią širdimi ir lūpomis
322 PC,8 | Taigi tie institutai yra Bažnyčios papuošalas ir dangiškųjų
323 PC,9 | artimo meilės darbai, pavesti Bažnyčios ir atliktini jos vardu.
324 PC,10 | šitaip didžiai pasitarnautų Bažnyčios gerovei.~
325 PC,11 | labai vertindamas jų naudgą Bažnyčios pastoracinei veiklai, auklėjant
326 PC,12 | instituta religiosa], juose Bažnyčios pripažintu būdu tikrai ir
327 PC,13 | visiškai atsiskleisiančias Bažnyčios jungtuves su vienatiniu
328 PC,14 | gėrybių kai ką teduoda kitiems Bažnyčios reikalams ir vargdienių,
329 PC,15 | kartu veikti instituto ir Bažnyčios gerovei, tačiau tepasilaiko
330 PC,21 | darbus ir, paisydami visos Bažnyčios bei vyskupijų naudos, naudodamiesi
331 PC,24 | veiksmingiau bendradarbiauti Bažnyčios labui, atskirose teritorijose
332 AA,2 | ir reikalingas pareigas Bažnyčios misijoje jis jau yra minėjęs
333 AA,3 | Pasauliečiai ir Bažnyčios misija~2. Bažnyčia gimė
334 AA,4 | Šventoji Dvasia išlieja visų Bažnyčios narių širdyse. Taip meilės
335 AA,4 | panaudoti jas žmonių gerovei bei Bažnyčios statybai ir Bažnyčioje,
336 AA,5 | siųstasis Kristus yra viso Bažnyčios apaštalavimo šaltinis ir
337 AA,5 | pašaukimu įstoję į kurią nors Bažnyčios patvirtintą draugiją ar
338 AA,6 | tikrovės atnaujinimą. Todėl Bažnyčios uždavinys yra ne tik skelbti
339 AA,6 | tikrovę. Tad, vykdydami šį Bažnyčios uždavinį, pasauliečiai apaštalauja
340 AA,7 | Evangelizavimas ir šventinimas~6. Bažnyčios misija nukreipta į žmonių
341 AA,7 | Kristų ir jo malone. Todėl Bažnyčios ir visų jos narių apaštalavimu
342 AA,7 | išsilavinimą, vadovaujantis Bažnyčios dvasia, dar uoliau vykdyti
343 AA,8 | vadovaujantis Evangelijos šviesa bei Bažnyčios mintimi, krikščioniškosios
344 AA,10 | plačiau dalyvautų įvairiose Bažnyčios apaštalavimo srityse.~
345 AA,11 | pasauliečiai veikliai dalyvauja Bažnyčios gyvenime ir veikloje. Bažnytinėse
346 AA,11 | taip pat prie geresnio Bažnyčios turto tvarkymo.~Parapija
347 AA,11 | suimdama į viena ir jungdama į Bažnyčios visumą17. Pasauliečiai teįpranta
348 AA,12 | jei visa šeima jungsis į Bažnyčios liturgines apeigas, jei
349 AA,13 | įkvepiamas klusnumo bei meilės Bažnyčios ganytojams, iš jo galima
350 AA,14 | padėti savo broliams. ~Šią Bažnyčios misiją pasaulyje pasauliečiai
351 AA,18 | šalyse, kur labai varžoma Bažnyčios laisvė. Tokiomis sunkiausiomis
352 AA,18 | kitiems tai būtų nuolatinis Bažnyčios bendruomenės ženklas, tikras
353 AA,19 | reikmes bei drauge ženklina Bažnyčios bendrystę ir vienybę Kristuje,
354 AA,20 | tai bendrą apaštališkąjį Bažnyčios tikslą, tai ypač evangelizuoti
355 AA,20 | savitikslės, bet privalo tarnauti Bažnyčios misijai pasaulyje; jų apaštališkasis
356 AA,20 | priklauso nuo sutapimo su Bažnyčios tikslais ir nuo pavienių
357 AA,20 | ir spartesnį vystymąsi, Bažnyčios misijos visuotinė paskirtis
358 AA,21 | tikslas yra apaštališkasis Bažnyčios tikslas, t. y. evangelizuoti
359 AA,21 | sąlygas, kuriomis turi vykti Bažnyčios pastoracija, ir nustatyti
360 AA,21 | tinkamiau būtų išreiškiamas Bažnyčios bendruomeniškumas ir sėkmingiau
361 AA,21 | daugelyje šalių tikrai atitinka Bažnyčios apaštalavimo poreikius,
362 AA,23 | Pasauliečiai, ypatingai atsidėję Bažnyčios tarnybai~22. Ypatingos pagarbos
363 AA,23 | bendruomenėse. ~Tokius pasauliečius Bažnyčios ganytojai tepriima su palankumu
364 AA,24 | deramai įtrauktas į visos Bažnyčios apaštalavimą; iš tikrųjų
365 AA,24 | vienybės dvasią, kad visame Bažnyčios apaštalavime spindėtų broliška
366 AA,24 | ypač svarbu, kai tam tikra Bažnyčios veikla reikalauja vienuolijų
367 AA,25 | pagalbą, kreipti jo veiklą į Bažnyčios bendrąjį gėrį ir prižiūrėti,
368 AA,25 | Tokios rūšies užmojais Bažnyčios misija kai kuriomis aplinkybėmis
369 AA,25 | pabrėžtinai.~Be to, kai Bažnyčios bendrasis gėris to reikalauja,
370 AA,25 | ir institucijų atžvilgiu Bažnyčios hierarchijos uždavinys yra
371 AA,26 | ar pasauliečiai, ir kad Bažnyčios ugdyme ir pasauliečiai turi
372 AA,26 | ištikimai vadovaudamiesi Bažnyčios dvasia ir mokymu; teatsideda
373 AA,27 | sudarytos tarybos, kurios padėtų Bažnyčios apaštališkai veiklai arba
374 AA,30 | pasauliečiai savaip dalyvauja Bažnyčios misijoje, jų apaštališkasis
375 AA,30 | tesimoko vykdyti Kristaus ir Bažnyčios misiją, gyvendamas pagal
376 AA,30 | šitaip įsitraukti į veiklią Bažnyčios tarnybą46. Šiam ugdymui,
377 AA,30 | reikalus ir drauge kaip gyvas Bažnyčios narys bei liudytojas įtraukia
378 AA,32 | paisydami bendrojo gėrio pagal Bažnyčios moralinio ir socialinio
379 AA,34 | jie dalyvautų vieningame Bažnyčios apaštalavime ir visuomet
380 AG | DEKRETAS DĖL BAŽNYČIOS MISIJINĖS VEIKLOS AD GENTES ~
381 AG,2 | didžiadvasiškomis visos Bažnyčios pastangomis, nori nubrėžti
382 AG,4 | visus (plg. Mk 10, 45). Bažnyčios Tėvai nuolat skelbia, jog
383 AG,5(8) | Apie Babelį ir Sekmines Bažnyčios Tėvai kalba dažnai; plg.
384 AG,6 | išvien su Petro įpėdiniu, Bažnyčios vyriausiuoju ganytoju, tiek
385 AG,7 | skirtumai, pripažinti šioje Bažnyčios veikloje, kyla ne iš giliausios
386 AG,7 | sąlygos priklauso arba nuo Bažnyčios, arba ir nuo pačių tautų,
387 AG,7 | naujienos ir skiepyti pačios Bažnyčios tautose arba bendruomenėse,
388 AG,7 | vykdančios vietinės dalinės Bažnyčios, kurios, turėdamos su tikinčiąja
389 AG,7 | Bažnyčiai. Pagrindinė tokio Bažnyčios skiepijimo priemonė yra
390 AG,7 | plg. Apd 2, 42).~Šitoje Bažnyčios misijų veikloje skirtingos
391 AG,7 | šioms būsenoms pasibaigus, Bažnyčios misijų veikla nesiliauja,
392 AG,7 | bet įkurtosios vietinės Bažnyčios gauna pareigą tą veiklą
393 AG,7 | misijų veikla kyla iš pačių Bažnyčios prigimties gelmių, skleisdama
394 AG,7(16) | Tiek popiežiai, tiek Bažnyčios Tėvai ir scholastikai dažnai
395 AG,7(16) | scholastikai dažnai kalba apie Bažnyčios platinimą; plg. S. Thomas.
396 AG,8 | į Kristų, pažinus jį iš Bažnyčios skelbimo, ir krikštu įsijungti
397 AG,8 | 5), ... sykiu patvirtino Bažnyčios, į kurią žmonės per krikštą
398 AG,8 | 11, 6), tai nepanaikina Bažnyčios prievolės (plg. 1 Kor 9,
399 AG,8 | 11–16). Tos veiklos imtis Bažnyčios narius ragina meilė, jungianti
400 AG,14 | Laikantis labai seno Bažnyčios papročio, atsivertimo motyvai
401 AG,15 | priklausą Dievo tautai. Kadangi Bažnyčios gyvenimas yra apaštališkas,
402 AG,15 | Evangelijos skleidimo ir Bažnyčios statybos.~Naujajame Kodekse
403 AG,17 | aptarnauti, naujai įsteigtosios Bažnyčios palengva įgyja vyskupijų
404 AG,17 | pastangas išugdyti gilų Bažnyčios slėpinio supratimą. Tuomet
405 AG,17 | auklėtiniai tesusipažįsta su Bažnyčios misijinės veiklos istorija,
406 AG,17 | institucijas, kad naujai įsteigtos Bažnyčios turėtų vietinių kunigų,
407 AG,18 | būtiną pagalbą tikėjimo ir Bažnyčios plitimui.~Mūsų dienomis,
408 AG,18 | įsteigtas katechetų fondas.~Bažnyčios taip pat su dėkingumu teįvertina
409 AG,19 | Vienuoliai~18. Nuo pat Bažnyčios įdiegimo laikotarpio tebūnie
410 AG,19 | turtais, kuriais pasižymi Bažnyčios vienuoliškoji tradicija,
411 AG,19 | skirtingus Kristaus misijos ir Bažnyčios gyvenimo atžvilgius, skatintų
412 AG,19 | kontempliatyviojo gyvenimo priklauso Bažnyčios būties pilnatvė, jį reikia
413 AG | TREČIAS SKYRIUS. DALINĖS BAŽNYČIOS~
414 AG,20 | Brendimas~19. Bažnyčios diegimo darbas pasiekia
415 AG,20 | įsigilindami į Kristaus bei Bažnyčios slėpinį, tejaučia ir tegyvena
416 AG,20 | Bažnyčia jausmą.~Naujosios Bažnyčios, dažniausiai gyvuojančios
417 AG,20 | toliau labai reikalinga visos Bažnyčios misijų veikla, pirmiausia
418 AG,20 | nusilpimo būklę.~Tačiau Bažnyčios ir pačios tesiima bendros
419 AG,21 | neatidėliojant rengiami kiekvienos Bažnyčios sąlygas atitinkančiu būdu.
420 AG,21 | negali prisitaikyti prie ten Bažnyčios prisiimtos formos, pageidautina
421 AG,21 | tarp tėvynainių, naujosioms Bažnyčios labai derėtų kiek galint
422 AG,21 | greičiau įsijungti į visuotinės Bažnyčios misijų veiklą ir pačioms
423 AG,22 | Todėl nuo pat vietinės Bažnyčios įsisteigimo privalu kuo
424 AG,22 | idant tikėjimas į Kristų ir Bažnyčios gyvenimas nebebūtų svetimi
425 AG,22 | sustiprintų gimstančią Bažnyčią.~Bažnyčios tarnautojai aukštai tevertina
426 AG,23 | vaisių. Panašiai ir naujosios Bažnyčios, pagal įsikūnijimo planą
427 AG,23 | vadovaudamasis visuotinės Bažnyčios tradicija, iš naujo tyrinėtų
428 AG,23 | Šventajame Rašte ir aiškintus Bažnyčios Tėvų bei Bažnyčios Magisteriumo.
429 AG,23 | aiškintus Bažnyčios Tėvų bei Bažnyčios Magisteriumo. Tai leis aiškiau
430 AG,23 | Galiausiai naujosios dalinės Bažnyčios, pasipuošusios savo tradicijomis,
431 AG,24 | Dvasią, dalijančią charizmas Bažnyčios gerovei taip, kaip jai patinka (
432 AG,26 | Tėvo valiai, vadovaujamas Bažnyčios hierarchijos, jis tęs Atpirkėjo
433 AG,27 | teikiamas taip, kad aprėptų ir Bažnyčios visuotinumą, ir tautų įvairovę.
434 AG,27 | misiologiją, t.y. pažinti Bažnyčios mokymą ir nuostatas dėl
435 AG,28 | paskui dirbti misijų darbą Bažnyčios vardu, hierarchinės vadovybės
436 AG,29 | sutartinai atiduotų savo jėgas Bažnyčios ugdymui.~Tad Evangelijos
437 AG,30 | sinodas arba Visuotinės Bažnyčios nuolatinė vyskupų taryba“77
438 AG,30 | didžiausią ir švenčiausią Bažnyčios pareigą – misijų veiklą79.~
439 AG,30 | kuriems pridera tvarkyti Bažnyčios gyvenimą, minėtoji dikasterija
440 AG,37 | plg. Ef 4, 13).~Tad visi Bažnyčios vaikai gyvai tejaučia savo
441 AG,37 | aiškiai išmanytų dabartinę Bažnyčios padėtį pasaulyje ir girdėtų
442 AG,39 | bendrystės ryšio dėka atskiros Bažnyčios rūpinasi visomis kitomis,
443 AG,39 | kuriuos jų pasirenka misijinei Bažnyčios veiklai; raginti ir padėti
444 AG,39 | veiksmingiau atliekama visos Bažnyčios gerovei, vyskupų konferencijos
445 AG,40 | prigimtimi susijusį su Bažnyčios misija90. Tad tegu jie giliai
446 AG,40 | pamokslais tesupažindina juos su Bažnyčios pareiga skelbti tautoms
447 AG,40 | jaunuoliams tikrąją pasaulio ir Bažnyčios būklę, idant jiems paaiškėtų
448 AG,42 | imtis savo vaidmens visos Bažnyčios gyvenime94. ~Galiausiai
449 AG,42 | žydų, nei graikų, nei Dievo Bažnyčios, šitaip ir aš stengiuosi
450 UR,2 | vienos ir regimos Dievo Bažnyčios, kuri būtų tikrai visuotinė
451 UR,3 | Bažnyčios vienybė~2. Dievo meilė mums
452 UR,3 | kuris ir ženklina, ir kuria Bažnyčios vienybę. Jis davė savo mokiniams
453 UR,3 | suvienija Kristuje, nes ji yra Bažnyčios vienybės pagrindas. Ji įgyvendina
454 UR,3 | Toksai yra šventasis Bažnyčios vienybės Kristuje ir per
455 UR,4 | Atsiskyrusiųjų brolių ir Katalikų Bažnyčios santykiai~3. Vienoje ir
456 UR,4 | kartais ir su drausme ar Bažnyčios sąranga, tarp jų ir Katalikų
457 UR,4 | sąranga, tarp jų ir Katalikų Bažnyčios iškyla daug, kartais ir
458 UR,4 | krikščionimis, o Katalikų Bažnyčios sūnūs pagrįstai pripažįsta
459 UR,4 | pasirodyti ir už regimų Katalikų Bažnyčios sienų; užrašytasis Dievo
460 UR,4 | nuo skirtingo kiekvienos Bažnyčios ar bendruomenės pobūdžio,
461 UR,4 | kad tos atsiskyrusiosios Bažnyčios19 ir bendruomenės patiria
462 UR,4 | nei jų bendruomenės ir Bažnyčios nesidžiaugia ta vienybe,
463 UR,4 | Šventasis Raštas ir garbingoji Bažnyčios Tradicija. ~Mat tik per
464 UR,5 | vienybei ugdyti pagal įvairias Bažnyčios reikmes ir laiko aplinkybes.
465 UR,5 | ištikimybę Kristaus valiai Bažnyčios atžvilgiu ir labai uoliai,
466 UR,5 | visa tai vykdantys Katalikų Bažnyčios tikintieji prisideda prie
467 UR,5 | susiburs į vienos ir vienatinės Bažnyčios vienybę, kurią Kristus jai
468 UR,5 | kokiu privalėtų, todėl Bažnyčios veidas ne taip ryškiai šviečia
469 UR,5 | geriau atskleis tikrąjį Bažnyčios katalikiškumą ir apaštališkumą.~
470 UR,5 | įžvelgti patį Kristaus ir Bažnyčios slėpinį.~Tačiau krikščionių
471 UR,6 | Vienybės atkūrimas yra visos Bažnyčios, tiek tikinčiųjų, tiek ganytojų
472 UR,7 | Bažnyčios atsinaujinimas~6. Kadangi
473 UR,7 | atsinaujinimas~6. Kadangi kiekvieno Bažnyčios atsinaujinimo23 esmę sudaro
474 UR,7 | ekumeninę reikšmę. Įvairias Bažnyčios gyvenimo apraiškas, kuriomis
475 UR,7 | santuokos sudvasinimą, Bažnyčios mokymą ir veiklą visuomeninėje
476 UR,9 | dažnai rinktis ir melstis už Bažnyčios vienybę ta malda, kuria
477 UR,9 | priklauso nuo dviejų principų: Bažnyčios vienybės išreiškimo ir naudojimosi
478 UR,10 | paaiškėja tikroji Katalikų Bažnyčios padėtis. Šitaip labiau išryškėja
479 UR,12 | teologai privalo laikytis Bažnyčios mokymo ir žengti drauge
480 UR | TREČIAS SKYRIUS. BAŽNYČIOS IR BAŽNYTINĖS BENDRUOMENĖS,
481 UR,14 | Bažnyčios skilimai~13. Pažvelkime
482 UR | I. Rytų Bažnyčios~
483 UR,15 | istorija~14. Rytų ir Vakarų Bažnyčios nemažai amžių ėjo kiekviena
484 UR,15 | šio tikėjimo laikymosi tos Bažnyčios yra daug iškentusios ir
485 UR,15 | būdais, todėl nuo pat pirmųjų Bažnyčios dienų šen bei ten buvo įvairiai
486 UR,15 | Rytų Bažnyčių ir Katalikų Bažnyčios atkūrimo labui, ragina deramai
487 UR,16 | Eucharistijos šventimą, Bažnyčios gyvenimo versmę ir būsimosios
488 UR,16 | šventųjų, tarp jų ir visuotinės Bažnyčios Tėvai. ~Tos Bažnyčios, nors
489 UR,16 | visuotinės Bažnyčios Tėvai. ~Tos Bažnyčios, nors ir atsiskyrusios,
490 UR,17 | nuostatos~16. Be to, Rytų Bažnyčios nuo pat pradžios laikėsi
491 UR,17 | įpročių įvairovė netrukdo Bažnyčios vienybei ir net daro ją
492 UR,17 | Sinodas pareiškia, kad Rytų Bažnyčios, atmindamos visai Bažnyčiai
493 UR,18 | Rytuose daugelis Katalikų Bažnyčios vaikų, saugančių šį paveldą
494 UR,18 | įvairiose tradicijose yra Bažnyčios katalikiškumo ir apaštališkumo
495 UR,19 | palengva pasiekti įvairiose Bažnyčios institucijose bei įvairiopuose
496 UR,19 | Drauge jis ragina Katalikų Bažnyčios ganytojus ir tikinčiuosius
497 UR | II. Atsiskyrusiosios Bažnyčios ir bažnytinės bendruomenės
498 UR,20 | bendruomenėje.~Kadangi šios Bažnyčios ir bažnytinės bendruomenės
499 UR,20 | bendruomenių ir Katalikų Bažnyčios esama pastebimų ne vien
500 UR,21 | kad tarp jų ir Katalikų Bažnyčios mokymo esama nemaža skirtumų
1-500 | 501-575 |