bold = Main text
   Document,  Number                                  grey = Comment text

 1    LG,2     | tikintiesiems ir visam pasauliui jos prigimtį ir visuotinę paskirtį. Dabarties
 2    LG,7     |            dabar Bažnyčios giliausią prigimtį mums atskleidžia įvairūs
 3    LG,8     |    suvienydamas su savimi žmogiškąją prigimtį ir savo mirtimi bei prisikėlimu
 4    LG,9     |            Kristus, „turėdamas Dievo prigimtį, [...] apiplėšė pats save,
 5    LG,14    |             sukurti vieningą žmogaus prigimtį ir išsklaidytuosius savo
 6    LG,37    |              visos kūrinijos giliąją prigimtį, vertę ir paskirtį Dievo
 7    LG,56    |             priima iš jos žmogiškąją prigimtį, idant savo kūno slėpiniais
 8    DV,14    |    rūpestingai atsižvelgdamas į mūsų prigimtį, prisiderino savo kalba“27.
 9    SC,3     |           savitą tikrosios Bažnyčios prigimtį, kuriai būdinga tai, kad
10    SC,28    |          apeigas pagal kiekvienos jų prigimtį galima atlikti bendrai,
11    SC,28    |        bendruomeninę kiekvienų Mišių prigimtį, taip pat sakramentų teikimui.~
12    SC,29    |           kas jam tenka pagal dalyko prigimtį ir liturgijos nuostatas.~
13    SC,73    |         aiškiau išreikštų sakramento prigimtį ir vaisius.~
14    SC,84    |          kunigas, priimdamas žmogaus prigimtį, šioje žemės tremtyje pradėjo
15    GS,23(29)|             kūnas perkeltas į Žodžio prigimtį“. – Plg. Konstantinopolio
16    GS,45    |        apreiškiančios paties žmogaus prigimtį bei atveriančios naujus
17    GS,49    |       pasaulyje ir tikrąją Bažnyčios prigimtį sutuoktinių meile, dosniu
18    GS,76    |       viešajame gyvenime~75. Žmogaus prigimtį visiškau atitinka tokios
19    PO,21    |        Atsižvelgiant į pačių pareigų prigimtį ir vietos bei laiko aplinkybes,
20    OT,3     |              pašaukimo reikalingumą, prigimtį ir kilnumą. Be to, vadovaujantis
21    OT,12    |            reikiamai drausminti savo prigimtį; tebūnie ugdoma jų dvasios
22    AA,2     |             pasauliečių apaštalavimo prigimtį, galimybes bei įvairovę,
23    AA,4     |       spręsti apie tų dovanų tikrąją prigimtį ir tvarkingą panaudojimą,
24    AA,8     |             tikrąjį Dievą, į žmogaus prigimtį ir į moralinio įstatymo
25    AA,9     |              40). Priimdamas žmogaus prigimtį, tam tikru antgamtiniu ryšiu
26    AG,4     |     nelaimingų ir vargdienių žmonių, prigimtį tačiau be nuodėmės (plg.
27    IM,5     |          kiekvienos priemonės savitą prigimtį atitinkančiu būdu. Drauge
28    DH,3     |               Tą pareigą žmonės savo prigimtį atitinkančiu būdu tegali
29    DH,4     |         asmens orumą ir visuomenę jo prigimtį atitinkančiu būdu, tai yra