bold = Main text
Document, Number grey = Comment text
1 LG,3 | dalyviais, ir, Adomui nupuolus, jų neapleido, bet nuolatos
2 LG,5 | galiausiai Kristuje prikels jų mirtingus kūnus (plg. Rom
3 LG,8 | žmogaus kūno nariai, nors jų yra daug, sudaro vieną kūną,
4 LG,9 | ir stengiasi palengvinti jų dalią, siekdama juose patarnauti
5 LG,10 | jį į širdį. Tada aš būsiu jų Dievas, ir jie bus mano
6 LG,10 | taikos pradmenį, ir sudarė iš jų Bažnyčią, kad visiems ir
7 LG,12 | bei juos auklėdami; todėl jų būsena ir luomas Dievo tautoje
8 LG,12 | tikintieji, kad ir kokia būtų jų padėtis ir luomas, Viešpaties
9 LG,13 | dovanų siekti aklai ar iš jų tikėtis pernelyg daug apaštalavimo
10 LG,13 | vaisių nedera. Spręsti dėl jų tikrumo ir tinkamo naudojimosi
11 LG,14 | kiekvienam tikinčiajam yra jų sambūrio ir vienybės apaštalų
12 LG,15 | Bažnyčios vaikai teatmena, kad jų padėties ypatingumas priskirtinas
13 LG,15 | ypatingumas priskirtinas ne jų pačių nuopelnams, bet ypatingai
14 LG,16 | vienybės28. Mat daugelis jų gerbia Šventąjį Raštą kaip
15 LG,16 | bendruomenėse. Daugelis jų džiaugiasi ir vyskupyste,
16 LG,17 | Bažnyčia Dievo garbei ir visų jų išganymui uoliai rūpinasi
17 LG,19 | 20, 21), ir norėjo, kad jų įpėdiniai, tai yra vyskupai,
18 LG,20 | kuriam vadovauti paskyrė iš jų pačių išrinktą Petrą (plg.
19 LG,20 | apaštalais ir pastatė ant jų vadovo – palaimintojo Petro;
20 LG,21 | tarnaudami40, bet, idant ir po jų pačių mirties jiems patikėtoji
21 LG,21 | patvarkė, kad, šiems mirus, jų tarnybą perimtų kiti patikimi
22 LG,21 | apaštalų įpėdiniai51 ir kad kas jų klauso, tas klauso Kristaus,
23 LG,22 | vyskupų sambūryje53 ir per jų išskirtinę tarnybą pirmiausia
24 LG,22 | tikėjimo sakramentus; per jų tėviškas pareigas (plg.
25 LG,22 | naujus narius; galiausiai per jų išmintį ir apdairumą jis
26 LG,24 | Bažnyčios pavyzdžiu; jose ir iš jų randasi viena ir vienatinė
27 LG,24 | Bažnyčios, apaštalų bei jų įpėdinių įsteigtos įvairiose
28 LG,24 | dvasinį paveldą. Kai kurios jų, ypač senosios patriarchiškosios
29 LG,26 | išreikšti, kaip reikalauja jų pareigos ir dalyko svarba82.
30 LG,28 | prievaizdais“95. Taigi jų valdžia nėra panaikinama
31 LG,28 | bendradarbiauti. Jis atsakingas už jų sielas Dievui (plg. Žyd
32 LG,29 | pasiskirdamas apaštalus, jų įpėdinius, tai yra vyskupus,
33 LG,29 | jungia tikinčiųjų maldas su jų Galvos auka ir šv. Mišiose
34 LG,29 | visuotinė Bažnyčia; tai didis jų įnašas į viso Kristaus kūno
35 LG,31 | vyrais ir moterimis, dėl jų padėties ir paskirties.
36 LG,31 | pasaulio atžvilgiu; priešingai, jų kilnus uždavinys yra taip
37 LG,31 | tikinčiuosius ir taip pripažinti jų tarnybas bei ypatingas dovanas,
38 LG,32 | Pasauliečius skirianti ypatybė yra jų pasaulietinis pobūdis. Tiesa,
39 LG,32 | tarpu pasauliečiams pačiu jų pašaukimu skirta ieškoti
40 LG,32 | iš kurių tarsi nuausta jų būtis. Dievas juos ten šaukia,
41 LG,33 | narių orumas, plaukiąs iš jų atgimimo Kristuje, bendra
42 LG,34 | tokiomis sąlygomis, kur ji tik jų padedama gali tapti žemės
43 LG,35 | gausesnį vaisių. Mat visi jų darbai, maldos ir apaštalavimo
44 LG,36 | galia sušvistų kasdieniame jų šeimos ir visuomenės gyvenime.
45 LG,36 | Ten sutuoktinių laukia jų pašaukimas – būti vienas
46 LG,36 | evangelizuoti pasaulį. Kai kurie jų, kai šventųjų tarnautojų
47 LG,36 | pareigas. Ir net jeigu daugelis jų paskiria visas savo jėgas
48 LG,37 | malonei iš vidaus pakylėjant jų veiklą, kiek galėdami tesiekia,
49 LG,37 | teisės bei pareigos yra jų kaip Bažnyčios narių, o
50 LG,38 | Bažnyčioje, noriai tesinaudoja jų apdairiu patarimu, su pasitikėjimu
51 LG,41 | mokiniui, kad ir kokia būtų jų padėtis: „Būkite tokie tobuli,
52 LG,41 | kad Dvasios vaisiai būtų jų šventumas (plg. Gal 5, 22;
53 LG,41 | tikintieji, kad ir kokia būtų jų užimama vieta ar luomas,
54 LG,42 | kunigais, teatmena, kiek daug jų šventumui padeda ištikima
55 LG,42 | atlikti Dievo garbei. Prie jų pridėtini ir tie Dievo išrinktieji
56 LG,43 | savo mokiniams133. Tarp jų svarbią vietą užima kai
57 LG,44 | rūpinosi tų patarimų aiškinimu, jų vykdymo norminimu ir jais
58 LG,44 | didina lobį, tarnaujantį tiek jų narių pažangai, tiek viso
59 LG,44 | Juk tose bendruomenėse jų nariai randa didesnį gyvenimo
60 LG,45 | Kadangi evangeliniai patarimai jų sekėjus meile, į kurią veda141,
61 LG,46 | oficialiai aprobuoja vėlesnius jų pakeitimus. Taip pat ji
62 LG,46 | ir palikti arba pavesti jų patriarchų valdžiai. O vienuoliai,
63 LG,46 | vyskupams, kaip reikalauja jų pastoracinė valdžia konkrečiose
64 LG,46 | dvasinį palaiminimą, jungdama jų aukojimąsi su eucharistine
65 LG,47 | gilesniu būdu yra greta jų Kristaus širdyje ir bendradarbiauja
66 LG,50 | Kol 1, 24) 151. Šitaip jų broliškas rūpinimasis daug
67 LG,51 | šventaisiais angelais ir meldė jų užtarimo bei pagalbos. Prie
68 LG,51 | atminimą gerbiame ne vien dėl jų pavyzdžio, bet dar labiau
69 LG,51 | juos kreiptis, šaukiantis jų maldų, paramos bei pagalbos,
70 DV,5 | apšviečiantį visus žmones, tarp jų gyventi ir atskleisti jiems
71 DV,8 | Apaštalai ir jų įpėdiniai – Apreiškimo šaukliai~
72 DV,8 | vykdė ir tie apaštalai bei jų aplinkos vyrai, kurie, tos
73 DV,10 | žodį nepažeistą perduoda jų įpėdiniams, idant šie, tiesos
74 DV,11 | vykdant ir išpažįstant, tarp jų užsimezga ypatingas dvasinis
75 DV,12 | Testamento knygas su visomis jų dalimis, kadangi jos surašytos
76 DV,12 | Pr 1, 19–21; 3, 15–16), o jų autorius yra Dievas, ir
77 DV,13 | omenyje ir ką Dievas norėjo jų žodžiais išreikšti.~Hagiografų
78 DV,19 | paskui jie patys ir kiti jų meto apaštališkos dvasios
79 DV,20 | iš tikrųjų darė ir mokė jų amžinajam išganymui iki
80 DV,22 | pateikia paties Dievo žodį, ir jų dėka iš pranašų bei apaštalų
81 DV,26 | Raštais bei persismelktų jų dvasia.~Be to, Šventieji
82 DV,26 | nekrikščionims, pritaikyti jų sąlygoms ir su tinkamomis
83 SC,3 | stebėtinu būdu stiprina jų jėgas skelbti Kristų, ir
84 SC,8 | susirinkę mano vardu, ten aš esu jų tarpe“ (Mt 18, 20).~Iš tikrųjų
85 SC,9 | tikimės gauti kokią nors jų dalį ir prisijungti prie
86 SC,9 | dalį ir prisijungti prie jų bendruomenės; laukiame Išgelbėtojo,
87 SC,19 | vis labiau suprasti, ką jų atliekamos šventosios apeigos
88 SC,20 | ir išore, atsižvelgiant į jų amžių, sąlygas, gyvenimo
89 SC,24 | įvedami tik tada, kai iš jų numatoma tikros naudos Bažnyčiai,
90 SC,27 | paliečia įvairiopai – pagal jų užimamą vietą, pareigas
91 SC,28 | apeigas pagal kiekvienos jų prigimtį galima atlikti
92 SC,28 | pavienį ir tarsi privatų jų atlikimą.~Tai ypač galioja
93 SC,30 | ir kaip to pagrįstai iš jų laukia Dievo tauta. ~Tam
94 SC,51 | apeigos, deramai išlaikant jų esmę, tepasidaro paprastesnės.
95 SC,60 | tik suteikia malonę, bet jų šventimas taip pat geriau
96 SC,63 | įsibrovė dalykų, dėl kurių jų prigimtis ir tikslas mūsų
97 SC,63 | Šventasis Susirinkimas dėl jų peržiūrėjimo nutaria štai
98 SC,87 | Viešpats gali vainikuoti jų darbo pastangas sėkme ir
99 SC,94 | tebūna iš himnų lobyno jų paimta daugiau. ~
100 SC,105 | Dievą ir užtariantys mus. Jų gimimu šventumui ji skelbia
101 SC,105 | juo, rodo tikintiesiems jų pavyzdį, visus per Kristų
102 SC,105 | patraukiantį prie Tėvo, ir per jų nuopelnus išprašo Dievo
103 SC,108 | laikų sąlygomis, išsaugant jų pirminį pobūdį deramam tikinčiųjų
104 SC,112 | šventuosius ir gerbia tikras jų relikvijas bei paveikslus.
105 SC,112 | slėpinių minėjimo, daugelis jų tebūnie paliekamos švęsti
106 SC,120 | tradicijomis, labai reikšmingomis jų religiniam ir visuomeniniam
107 SC,120 | tinkama vieta, lavinant jų religinę sąmonę ir kultą
108 SC,120 | ir kultą pritaikant prie jų polinkių, apeigas, vadovaujantis
109 SC,128 | tikinčiųjų dvasiniam ugdymui, jų pamaldumui bei religiniam
110 GS,2 | žmogiško, kas nerastų atgarsio jų širdyse. Juk jie yra bendruomenėn
111 GS,2 | skirtą išganymo žinią. Tad jų bendruomenė iš tikro jaučiasi
112 GS,5 | būsimojo gyvenimo prasmės bei jų tarpusavio ryšio klausimus.
113 GS,5 | vertybių ir tinkamai pritaikyti jų naujiems atradimams. Blaškydamiesi
114 GS,7 | kyla tiek iš miestų bei jų gyventojų skaičiaus augimo,
115 GS,8 | ir tikėjimą neigti arba jų nepaisyti jau nebėra neįprasta,
116 GS,10 | Tačiau vis vien didėja jų atsilikimas, dažnai ir ekonominė
117 GS,10 | siekimas: pavieniai asmenys ir jų grupės trokšta gyventi pilnatvišką
118 GS,11 | priverstas kai kuriuos iš jų rinktis, o kai kurių atsisakyti.
119 GS,12 | branginamas vertybes ir nurodyti jų dieviškąjį šaltinį. Tos
120 GS,14 | jo kaip Dievo negarbino; jų neišmintingai širdžiai aptemus,
121 GS,17 | labiau pavieniai asmenys ir jų grupės liaujasi elgtis aklai
122 GS,20 | vaizduojasi taip, kad tas jų pačių prasimanytas ir atmetamas
123 GS,21 | istorijos kūrėjas ir statytojas. Jų tvirtinimu, to negalima
124 GS,22 | svarbą, bet net paremia jų vykdymą naujais motyvais.
125 GS,24 | reikalaujančiame abipusės pagarbos jų dvasinio orumo visumai.
126 GS,24 | svarbesnes tiesas ir išdėsto jų pagrindus, remdamasis Apreiškimu.
127 GS,29 | draugiškumu ir meile, įsijausime į jų galvoseną, juo lengviau
128 GS,31 | ir pavieniai asmenys, ir jų grupės puoselės savyje ir
129 GS,38 | gėriu, pavieniai žmonės ir jų grupės rūpinasi vien savo,
130 GS,41 | pasaulio santykiams bei pamatą jų abipusiam dialogui80. Todėl,
131 GS,44 | religiniu gyvenimu, kuris, jų nuomone, reiškiąs vien kulto
132 GS,44 | užmojus. Deramai suformuotos jų sąžinės uždavinys – įrašyti
133 GS,44 | kunigų. Tačiau tenemano, kad jų ganytojai visuomet tokie
134 GS,45 | žinovai ir supranta giliausią jų dvasią. Visa Dievo Tauta,
135 GS,46 | visų širdžių džiaugsmas ir jų ilgesio išsipildymas104.
136 GS,49 | asmeniniam ugdymui bei amžinajam jų likimui ir pačios šeimos
137 GS,49 | kitam ir kartu nesuardomos jų vienybės106.~Viešpats Kristus
138 GS,49 | dvasia, pripildančia visą jų gyvenimą tikėjimo, vilties
139 GS,50 | dvasinę raišką ir pakelti jų kaip santuokinės draugystės
140 GS,52 | kuriomis, bent laikinai, jų palikuonių skaičiui didėti
141 GS,53 | dvasios bendrystė, bendras jų sutarimas ir uolus bendradarbiavimas
142 GS,55 | į dalykus būtų žvelgiama jų kintamumo ir evoliucijos
143 GS,57 | suderinti su būtinybe kurti jų sintezę ir išsaugoti žmonijoje
144 GS,58 | nemažina, bet veikiau didina jų įpareigojimą darbuotis drauge
145 GS,58 | fenomenalizmą ir agnosticizmą, jeigu jų vartojamas tyrinėjimo metodas,
146 GS,61 | ir tarnybos, atitinkantys jų talentą bei įgytą patirtį133.
147 GS,61 | slopinančios, o skatintančios jų žmogiškąją kultūrą. Moterys
148 GS,63 | lobis arba tiesos, o kita – jų perteikimas, išlaikant jų
149 GS,63 | jų perteikimas, išlaikant jų prasmę ir turinį134. Pastoracijoje
150 GS,63 | jog Bažnyčia pripažįsta jų veiklą, ir naudodamiesi
151 GS,63 | atrodo tarsi suaugęs su jų pačių gyvenimo sąlygomis.~
152 GS,63 | kultūroje pasireiškiančią jų galvoseną bei jauseną. Naujųjų
153 GS,63 | krikščioniškuoju mokymu, idant jų religinis sąmoningumas ir
154 GS,63 | o žmonės mieliau priims jų žodį136. Negana to, pageidautina,
155 GS,63 | teologinį išsilavinimą, o nemaža jų dalis net visiškai atsidėtų
156 GS,63 | dalykus, kurie priklauso jų patyrimo sričiai137.~ ~
157 GS,64 | priklausomybe tarp piliečių, jų grupių ir tautų, taip pat
158 GS,64 | valdomi ekonomikos, kone visą jų asmeninį ir visuomeninį
159 GS,64 | darbo sąlygos netgi žemina jų asmenį. ~Panašiai yra sutriusi
160 GS,67 | kad pavienių žmonių ir jų šeimų gyvenimas būtų apsaugotas
161 GS,67 | tinkamą būstą, bei skatinti jų įsijungimą į priėmusios
162 GS,69 | priklauso dirbančiųjų ir jų vaikų ateitis, nustatoma
163 GS,69 | Todėl ir ten, svarstant jų reikalus, dirbantieji turi
164 GS,73 | Evangelijai, idant visas jų asmeninis ir visuomeninis
165 GS,74 | institucijose, kylantys iš jų kultūrinio, ekonominio ir
166 GS,74 | mažumų teisės, nepamirštant jų pareigų politinei bendruomenei.
167 GS,75 | yra įsisąmoninę, jog vien jų nepakanka pilnatviškam žmogiškam
168 GS,76 | saistančios pareigos. Tarp jų dera priminti pareigą teikti
169 GS,76 | neužgniaužtų teisėtos bei našios jų veiklos, ir verčiau tesistengia
170 GS,76 | O pavieniai piliečiai ir jų grupės tenesuteikia viešajai
171 GS,76 | nederamai tenereikalauja iš jų pernelyg didelių patogumų
172 GS,76 | padedančios piliečiams ir jų grupėms laisvai siekti visiškos
173 GS,76 | partijos privalo siekti to, ko jų sprendimu reikalauja bendroji
174 GS,77 | atsakomybę.~Apaštalai ir jų įpėdiniai su savo bendradarbiais,
175 GS,78 | meile pagristai taikai tarp jų stiprinti ir bendradarbiauti,
176 GS,79 | kitus žmones ir tautas bei jų orumą ir uolus broliškumo
177 GS,80 | sumažinti karo veiksmų ir jų padarinių nežmoniškumą.
178 GS,80 | pajėgos nepateisina kiekvieno jų panaudojimo kariniu ar politiniu
179 GS,81 | savo karo veiksmus. Juk nuo jų šiandienių sprendimų daug
180 GS,81 | plačioms sritims drauge su jų gyventojais, yra nusikaltimas
181 GS,83 | abejonių, kad šiandien tai iš jų reikalauja protu ir dvasia
182 GS,83 | nusiteikimo. Nieko nepadės jų pastangos kurti taiką, kol
183 GS,84 | Nesantaikos priežastys ir jų šalinimas~83. Kad būtų galima
184 GS,84 | ypač neteisingumą. Nemaža jų dalis kyla iš per didelės
185 GS,85 | pabėgėliams, emigrantams ir jų šeimoms.~Jau veikiančios
186 GS,87 | yra visapusiškas žmogiškas jų piliečių tobulėjimas. Teatmena
187 GS,87 | stropiai teatsižvelgia į jų gerovę, nes iš savo gaminių
188 GS,87 | toms šalims reikalingos jų pačių pragyvenimui.~c) Tarptautinės
189 GS,88 | šeimą ir gimdyti vaikus, jų skaičiaus nustatymas priklauso
190 GS,93 | bet dar nepripažįstančių jų Autoriaus, nei priešingų
191 ChD,3 | veiklos4. Juk apaštalams ir jų įpėdiniams Kristus pavedė
192 ChD,7 | kiek įmanoma, kai kurie jų kunigai vyktų į tas misijas
193 ChD,8 | palengvintų ir sušvelnintų jų kančias.~
194 ChD,9 | immediata], kuri reikalinga jų pastoracinėms pareigoms.
195 ChD,9 | Bažnyčios bendrojo įstatymo jų valdžiai pagal teisės nuostatas
196 ChD,9 | nuspręs tai esant naudinga jų dvasinei gerovei, nebent
197 ChD,10 | pirmiausia atkreipiant dėmesį į jų kiekį, pavadinimus, kompetenciją,
198 ChD,11 | gerovei, pageidautina, kad jų nariai, tarnautojai ir patarėjai
199 ChD,13 | medžiaginių gėrybių nuosavybės, jų didinimo ir teisingo padalijimo,
200 ChD,16 | žmonių ir paskirti būti jų atstovais santykiuose su
201 ChD,16 | sakramento pilnatvę, ir nuo jų priklauso, kaip savo kunigiškąja
202 ChD,16 | tesidarbuoja, kad visi jų rūpinimuisi pavestieji vieningai
203 ChD,17 | kunigus, prisiimančius dalį jų pareigų bei rūpesčių ir
204 ChD,17 | kaip reikalauja kiekvieno jų padėtis, vyskupai tesistengia
205 ChD,17 | tesistengia nuodugniai pažinti jų reikalus tomis visuomeninėmis
206 ChD,17 | jiems pridera, pripažindami jų teisę ir pareigą veikliai
207 ChD,18 | tebūnie primygtinai pabrėžiama jų pareiga, liepianti kiekvienam
208 ChD,19 | institucijų dėka rūpintis jų dvasios reikalais, pirmiausia
209 ChD,22 | vadovybės pasiūlymu atsisakyti jų. Kompetentinga vadovybė,
210 ChD,23 | sujungtos, arba pakeistos jų ribos ar vyskupo sostui
211 ChD,24 | arba apdairiai numatyti jų šaltinius.~Tuo pačiu tikslu,
212 ChD,24 | vyskupijos vyskupas tesirūpina jų dvasios reikalais arba pavesdamas
213 ChD,27 | pavaldžiais vien jam. Jų nuomonės jis teatsiklausia
214 ChD,27 | keletas augziliarų, vienam jų, nebent svarbios priežastys
215 ChD,29 | sutampant su vyskupo norais jų pastoracinis darbas būtų
216 ChD,31 | kitais klebonais ir kunigais, jų teritorijoje vykdančiais
217 ChD,32 | nepakeičiamų [inamovibiles], jų perkėlimo ir pašalinimo
218 ChD,36 | kompetentingos vadovybės – jų jurisdikcijai priklausančių
219 ChD,36 | jurisdikcijai, kai to reikalauja jų pastoracinių pareigų vykdymas
220 ChD,36 | konferencijoms.~Vyskupai arba jų konferencijos ir vienuolių
221 ChD,36 | vienuolių vyresnieji arba jų aukštesniųjų vyresniųjų
222 ChD,36 | apsvarstyti bendrųjų apaštalavimo jų teritorijoje reikalų.~ ~
223 ChD,44 | pastoracija dėl ypatingų jų gyvenimo sąlygų reikia itin
224 PO,2 | tarnybą ir geriau pasirūpinti jų gyvenimu, skelbia ir nusprendžia
225 PO,3 | pasiuntinybės dalininkais padarė ir jų įpėdinius vyskupus8, kurių
226 PO,3 | atbaigiama kunigų tarnyba. Mat jų tarnyba, prasidėjusi Evangelijos
227 PO,4 | žmonių ir paskirti būti jų atstovais santykiuose su
228 PO,4 | žmonėms, jei liktų svetimi jų gyvenimui ir sąlygoms20.
229 PO,7 | padėdami jiems įžvelgti, ko iš jų reikalauja dideli ir maži
230 PO,7 | vietą Viešpaties namuose; jų dvasinė pažanga nusipelno
231 PO,7(53) | klajoklius ir t.t. Dėl jų plg. Vatikano II Susirinkimas.
232 PO,8 | pagal išgales tesirūpina jų materialine ir ypač dvasine
233 PO,8 | ugdymu63. Noriai teišklauso jų nuomonės ir jiems tepataria
234 PO,8 | sakramento pilnatvę, tegerbia jų asmenyje vyriausiojo ganytojo
235 PO,8 | valdžią. Tad tesieja juos su jų vyskupu nuoširdi meilė ir
236 PO,8(65) | apaštalų susirinkimą; be jų negalima kalbėti apie Bažnyčią“. –
237 PO,8 | klusnumas grindžiamas pačiu jų dalyvavimu vyskupo tarnyboje,
238 PO,9 | pat tesistengia suprasti jų galvoseną, nors ir skirtingą
239 PO,9 | ir palankiai žiūrėti į jų veiklą. O jaunieji tegerbia
240 PO,9 | tenesiliauja buvę tikrais jų broliais ir draugais.~
241 PO,10(74) | kartu turime rūpintis tapti jų broliais“.~
242 PO,10 | kurie ieško ne to, kas jų, o kas Jėzaus Kristaus76,
243 PO,10 | pasauliečiais ir gyvena tarp jų, sekdami Mokytoju, kuris
244 PO,10 | broliškai apsvarstydami jų pageidavimus bei pripažindami
245 PO,10 | pageidavimus bei pripažindami jų patirtį ir kompetenciją
246 PO,10 | nuovoka težvelgia į įvairias jų turimas charizmas – ir kuklesnes,
247 PO,10 | pagarba“ (Rom. 12, 10). Jų uždavinys yra taip suderinti
248 PO,10 | blaškomi įvairių mokymų vėjų79. Jų ypatingai globai yra pavesti
249 PO,10 | dalydamiesi su kunigais jų rūpesčiais, kiek galėdami
250 PO,11 | dera su atsidėjimu rūpintis jų dvasiniu gyvenimu ir sielos
251 PO,11 | vergas, kad tik daugiau jų laimėčiau. Žydams buvau
252 PO,12 | pagyvenusiems asmenims, kurie jų apdairiu sprendimu atrodo
253 PO,14 | atveria širdis101 ir kad jų kilnumas kyla ne iš jų pačių,
254 PO,14 | kad jų kilnumas kyla ne iš jų pačių, o iš Dievo galybės102,
255 PO,14 | tikinčiajam. Per Dievo tarnybą jų lūpomis byloja Bažnyčia,
256 PO,15 | tarnautojus ir yra nuolatinis jų gyvenimo vienybės pradas
257 PO,15 | ryšį, jungiantį vienybėn jų gyvenimą ir veiklą. O ši
258 PO,16 | Dvasios119, pranoksta visą jų žmogiškąjį pajėgumą ir žmogiškąją
259 PO,16 | visuomet pasirengę paklusti jų sprendimui.~Šiuo nuolankumu
260 PO,18 | atmestų visa, kas kenkia jų uždaviniui.~Mat dvasininkai,
261 PO,18 | šaltinį ir tenenaudoja iš jų gaunamų įplaukų savo asmeniniam
262 PO,19 | motiną, apaštalų karalienę ir jų tarnybos globėją kunigai
263 PO,20 | brandžius moksle“ ir kad jų mokymas teiktų „dvasinį
264 PO,20 | drauge teapsvarsto, kaip visi jų kunigai geriausiai galėtų
265 PO,20(150)| tuojau po šventimų; dėl jų plg. Tas pats. Dekr. dėl
266 PO,21 | tai yra toks, kad atitiktų jų padėtį ir, be to, leistų
267 PO,22 | priklauso nuo tikinčiųjų aukų, jų rinkimą pavesti tam tikrai
268 PO,22 | broliais dvasia, dalydamiesi jų vargais154 ir kartu atmindami,
269 PO,23 | Taip pat teatmena, jog jų bendrininkai yra kunigystės
270 OT,1(1) | kuriais jis apaštalus, jų įpėdinius ir bendradarbius
271 OT,2(2) | vienuolijų, atsižvelgiant į jų pobūdį – kompetentingi vyresnieji. –
272 OT,3 | laiko Viešpaties pašauktais, jų pareiga yra tėviškai padėti,
273 OT,3 | tarnautojams paveda, pripažinus jų tinkamumą, tų aukštų pareigų
274 OT,4 | mažosioms, kiek tai atitinka jų tikslą ir pobūdį. O auklėtinių
275 OT,5 | tapę visų tarnais, laimėtų jų dar daugiau (plg. 1 Kor
276 OT,6 | gerai įsisąmoninę, kiek daus jų mąstysena ir elgsena lemia
277 OT,6 | ugdytų seminaristuose tikrojo jų pašaukimo džiaugsmą. O vyskupas
278 OT,6(8) | geriausius kunigus. Nebijokite jų atpalaiduoti nuo kitų pareigų,
279 OT,10 | tebūnie supažindinami su jų laukiančiomis pareigomis,
280 OT,11 | tik jokiu būdu nekenktų jų gyvenimui ir veiklai, bet
281 OT,12 | prigimtį; tebūnie ugdoma jų dvasios stiprybė ir apskritai
282 OT,12 | vertinamas žmonių ir iškeliančias jų akyse Kristaus tarnautoją25.
283 OT,13 | keliu brandžiai apsvarstę. Jų nuožiūrai taip pat paliekama
284 OT,14 | gamtos mokslų žinių, kiek jų krašte reikalaujama iš jaunuolių,
285 OT,15 | tikėjimu bei sutvirtintų jų ryžtą asmeniškai aukotis
286 OT,16 | klaidų šaknis bei įrodyti jų klaidingumą.~Pats dėstymo
287 OT,17 | dogmų istorija, nepamirštant jų ryšio su bendrąja Bažnyčios
288 OT,17 | jas gilintis ir įžvelgti jų sąryšį36. Tebūnie taip pat
289 OT,17 | atpažinti tuos slėpinius bei jų veikimą liturginėse apeigose37
290 OT,17(36) | Bažnyčios Mokytojų balso, o tarp jų ypatingą vietą užima dieviškasis
291 OT,20 | su šventąja tarnyba. Iš jų ypač pažymėtini katechezė
292 OT,20 | tobulėti pagal kiekvieno jų instituto dvasią42.~Apskritai
293 PC,2 | gyvenimo keliu. Daugelis jų, Šventosios Dvasios įkvėpti,
294 PC,2 | Šventoji Dvasia išliejo į jų širdis (plg. Rom 5, 5),
295 PC,3 | pirmapradę instituto ir jų prisitaikymą prie pakitusių
296 PC,3 | palaikoma steigėjų dvasia bei jų iškelti tikslai ir sveikos
297 PC,3 | gyvenime, ir kiekvienas jų, išlaikydamas savitą pobūdį,
298 PC,5 | visais nariais ir teišklauso jų nuomonių.~Pageidavimų ir
299 PC,8 | Tačiau tebūnie peržiūrėtas ir jų gyvenimo būdas, vadovaujantis
300 PC,9 | atliktini jos vardu. Todėl visas jų narių vienuoliškasis gyvenimas
301 PC,9 | apaštališkos dvasios, o visa jų apaštalavimo veikla tebūnie
302 PC,9 | tarnaudami jo Kūno nariams, jų apaštalavimo veikla turi
303 PC,9 | gyvenimą palaikyti kiekvienam jų būdingomis ir tinkamomis
304 PC,10 | meto sielų reikmėms, kad jų vienuolynai būtų tarsi krikščionių
305 PC,11 | Sinodas, labai vertindamas jų naudgą Bažnyčios pastoracinei
306 PC,11 | institutuose, viškai išlaikant jų pasaulietinį pobūdį, nėra
307 PC,12 | įstengsią atlikti tik tada, kai jų nariai bus gerai susipažinę
308 PC,14 | taip pelnydami, kas būtina jų pragyvenimui bei veiklai,
309 PC,14 | teisę turėti visa, ko reikia jų laikinajam gyvenimui ir
310 PC,15 | esant Dievo atstovais, ir, jų vedami, tarnauja visiems
311 PC,15 | kaip Dievo vaikus, gerbdami jų žmogiškąjį asmenį ir padėdamas
312 PC,15 | Todėl vyresnieji mielai jų teišklauso ir teskatina
313 PC,19 | labai daug priklauso nuo jų narių ugdymo. Todėl nei
314 PC,20 | labai naudingi ir kokios jų plėtimosi galimybės, antraip
315 PC,21 | atsižvelgiant į kiekvieno jų pobūdį, pritaikyti šiandienėms
316 PC,25 | vaikus, teugdo ir tesaugo jų širdyse vienuoliškąjį pašaukimą. ~
317 PC,25 | Vienuoliai teatmena, kad jų gyvenimo pavyzdys yra geriausia
318 PC,26 | Sinodas aukštai vertina jų skaistų, neturtingą, klusnų
319 PC,26 | našius regimus ir neregimus jų darbus. Tad visi vienuoliai
320 PC,26 | viltimi, kad visi matytų jų liudijimą ir garbintų mūsų
321 AA,2 | apaštalavimo, kylančio iš paties jų krikščioniškojo pašaukimo.
322 AA,2 | veiksmingesnio ir platesnio jų apaštalavimo. Nuolat didėjantis
323 AA,2 | rūpinimosi ir pastangų. Jų apaštalavimas tampa juo
324 AA,2 | kaip kartais atsitinka, iš jų atimama pareigoms vykdyti
325 AA,2 | labiau diegdama pasauliečiams jų atsakomybės suvokimą ir
326 AA,3 | misijos vienovė. Apaštalams ir jų įpėdiniams Kristus skyrė
327 AA,3 | sutvarkyti laikinąją tikrovę, tad jų veikla šioje srityje aiškiai
328 AA,5 | vaisingumas priklauso nuo jų gyvybinės vienybės su Kristumi,
329 AA,5 | dalykų reikšmę ir vertę tiek jų pačių, tiek žmogaus tikslo
330 AA,5 | stokos, nei didžiuojasi jų gausumu; sekdami nuolankiuoju
331 AA,8 | kiti šios rūšies dalykai, jų vystymasis ir pažanga, ne
332 AA,8 | jiems suteiktą vertę tiek jų pačių savaime, tiek kaip
333 AA,8 | Pr 1, 31). Prigimtinis jų gerumas įgauna tam tikro
334 AA,8 | tikro ypatingo kilnumo iš jų ryšio su žmogaus asmeniu,
335 AA,8 | stabmeldystę, tapę veikiau jų vergais negu viešpačiais. ~
336 AA,9 | apimti visus žmones ir visus jų poreikius. Kur tik esama
337 AA,9 | krikščioniškoji meilė turi jų ieškoti ir juos surasti,
338 AA,9 | suteikta pagalba lengvinti jų dalią. Tai daryti pirmiausia
339 AA,10 | pasaulyje. Abiejose plotmėse jų laukia įvairios apaštališkosios
340 AA,11 | Bažnytinėse bendruomenėse jų veikla tokia reikalinga,
341 AA,11 | 16, 3), papildo tai, ko jų broliams trūksta, ir gaivina
342 AA,12 | o šiandien svarbiausias jų apaštalavimo uždavinys yra
343 AA,13 | šiandienei visuomenei23. Jų gyvenimo aplinkybės, mąstysena
344 AA,13 | Dažnai per greitai keičiasi jų socialinės ir ekonominės
345 AA,13 | Visuomeninė ir net politinė jų reikšmė vis didėja, tuo
346 AA,13 | visuomenėje reikalauja iš jų ir atitinkamo apaštališko
347 AA,13 | apaštališko veiklumo, o ir pati jų prigimtis tam juos nuteikia.
348 AA,14 | siekimais, nejučiomis parengia jų širdis išganomosios malonės
349 AA,14 | didžiadvasiškumu darydami tai, ko iš jų reikalauja šeima, visuomenė
350 AA,14 | visuomenė ir profesija. Taip jų elgsena palengva perskverbia
351 AA,18 | priežasčių, kylančių ir iš jų profesijos, apaštalauja
352 AA,19 | vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 20).~Todėl tikintieji
353 AA,19 | apaštalauti, tvarko ir derina jų apaštališką darbą taip,
354 AA,20 | ugdyti bei iškelti glaudesnę jų gyvenimo praktikos ir tikėjimo
355 AA,20 | Bažnyčios misijai pasaulyje; jų apaštališkasis pajėgumas
356 AA,20 | susibūrusios grupės bei jų nariai bus glaudžiau susivieniję.~
357 AA,21 | ir krikščioniškai ugdyti jų sąmonę, kad Evangelijos
358 AA,22 | pagal išgales remti. Iš jų labiausiai šiandien minėtinos
359 AA,23 | sugebėjimus institucijoms bei jų darbams. Ji labai džiaugiasi,
360 AA,23 | dėkingumu, tesirūpina, kad jų gyvenimo sąlygos kuo labiau
361 AA,25 | pasirinkimo ir sumaniai jų tvarkomų. Tokios rūšies
362 AA,26 | išmintingu patarimu tepadeda jų apaštalavimo veiklai ir
363 AA,26 | apaštalavimo veiklai ir teparemia jų užmojus. Palaikydami nuolatinį
364 AA,26 | ir nuostatus teatsideda jų ugdymui40; tesistengia palaikyti,
365 AA,30 | dalyvauja Bažnyčios misijoje, jų apaštališkasis ugdymas įgyja
366 AA,30 | dėl pačios pasaulietinės jų prigimties ir dvasinio gyvenimo
367 AA,31 | dvasios ir praktikos požiūriu. Jų nariai mažuose rateliuose
368 AA,32 | prasmę ir vertę, tiek paisant jų pačių, tiek siejant jas
369 AA,32 | socialinio mokymo principus bei jų išvadas pasauliečai taip
370 AA,34 | Viešpaties darbą, žinodami, kad jų „triūsas ne veltui Viešpatyje“ (
371 AG,2 | ir pagimdė Bažnyčias“2. Jų įpėdinių uždavinys yra šį
372 AG,4 | įvairiopomis, kad ir religinėmis, jų pastangomis ieškoti Dievo,
373 AG,5 | bažnytines institucijas tarsi jų siela12 ir įkvėpdama tikinčiųjų
374 AG,9 | atskleidžia žmonėms tikrosios jų padėties ir galutinio pašaukimo
375 AG,9 | kaip „tautų lūkestis ir jų gelbėtojas“24.~
376 AG,10 | žmonių širdyje ir dvasioje ar jų apeigose bei kultūroje aptinkama
377 AG,11 | apibrėžtas grupes. Kai kurie jų išpažįsta vieną kurią didžiųjų
378 AG,12 | kad visi kiti, matydami jų gerus darbus, garbintų Tėvą (
379 AG,12 | reikalais teįsijungia į jų kultūrinį ir visuomeninį
380 AG,13 | Kor 12, 15). Ji dalyvauja jų džiaugsmuose ir skausmuose,
381 AG,13 | džiaugsmuose ir skausmuose, pažįsta jų gyvenimo siekius ir mįsles,
382 AG,13 | mįsles, drauge su jais kenčia jų mirties agonijoje. Ieškantiems
383 AG,13 | liudyti Kristų ir darbuotis jų išganymui net ten, kur visapusiškai
384 AG,14 | Šventajai Dvasiai atvėrus jų širdį (plg. Apd 16, 14),
385 AG,14 | be galo pranoksta visus jų dvasinius lūkesčius.~Aišku,
386 AG,16 | žmones į Kristų ir žadinanti jų širdyse tikėjimo nuolankumą,
387 AG,16 | gyvendamos kaip reikalauja jų pašaukimas (plg. Ef 4, 1),
388 AG,16 | bažnytinėmis bendruomenėmis jų veikloje.~Sutelkti į Bažnyčią
389 AG,16 | Kristaus tikintieji. Ypatingas jų uždavinys – persiėmus Kristaus
390 AG,16 | bendruomenės. Visi privalo rūpintis jų puoselėjimu. Tos tarnybos
391 AG,17 | teologiją, teįžvelgia, kokį ryšį jų krašto tradicijos ir religijos
392 AG,18 | nepaprastai svarbus. Tad jų ugdymas turi būti tobulinamas
393 AG,18 | pasirūpinti moksliniu ir dvasiniu jų rengimu. Taip pat pageidautina,
394 AG,21 | bei visokeriopai teremia jų darbus.~Idant šis misijinis
395 AG,22 | savo bendrapiliečiais, kad jų bendravime išryškėtų jos
396 AG,27 | Šventojo Rašto, gilindamiesi į jų skelbiamą ir liudijamą Kristaus
397 AG,27 | taip pat būtina suteikti jų padėtį atitinkantį ugdymą.~
398 AG,27 | geriau perprastų moralinę jų sanklodą ir religinius įstatymus
399 AG,27 | žinovų ir vaisingai naudotųsi jų mokslu bei patyrimu, susidūre
400 AG,28 | pavienis asmuo vargiai gali jų įgyti. Patirtis liudija,
401 AG,30 | regionus, kuriems labiausiai jų reikia. Teplanuoja tikslaus
402 AG,30 | institutų bei draugijų vadovai; jų parinkimo būdą nustatyts
403 AG,33 | vyskupijai, kiek tai sutaptų su jų tikslu, didžiadvasiškai
404 AG,35 | darbininkus moksliškai parengti jų pareigoms, ypač dialogui
405 AG,37 | pirmoji ir svarbiausioji jų pridermė – skleidžiant tikėjimą,
406 AG,37 | krikščionišką gyvenimą. Jų Dievo tarnybos įkarštis
407 AG,38 | kitaip, negu kiekvienai jų išplečiant savo meilę iki
408 AG,39 | kad Dievas kai kuriuos jų pasirenka misijinei Bažnyčios
409 AG,40 | jie giliai suvokia, kad jų gyvenimas pašvęstas ir misijų
410 AG,40 | evangelizacijos būtinybė ir paskatintų jų uolumą. Dėstydami dogmatikos,
411 AG,41 | Sinodas mielai pripažįsta jų nuopelnus, dėkoja Dievui
412 AG,41 | tobulesnio ugdymo reikalauja jų pašaukimas, skatina ir įpareigoja
413 AG,41 | nuo steigėjų dvasios; ar jų nariai pagal išgales dalyvauja
414 AG,41 | dalyvauja misijų veikloje; ar jų gyvenimo būdas yra Evangelijos
415 AG,41 | pasaulietiškųjų institutų, jų veikla kaip visiško pasišventimo
416 AG,42 | skirtuose institutuose. Jų gyvenimas turėtų liudyti
417 AG,43 | Kristaus, ir jungiasi su jų kentėjimais96.~Ta pačia
418 UR,3 | Dvylikos kolegijai6. Iš jų išsirinko Petrą ir, šiam
419 UR,3 | visas avis, idant stiprintų jų tikėjimą8 ir ganytų tobuloje
420 UR,3 | tauta augtų per apaštalus ir jų įpėdinius vyskupus su jų
421 UR,3 | jų įpėdinius vyskupus su jų galva, Petro įpėdiniu, kurie,
422 UR,4 | pagarba ir meile. Juk tie iš jų, kurie tiki Kristų ir yra
423 UR,4 | Bažnyčios sąranga, tarp jų ir Katalikų Bažnyčios iškyla
424 UR,4 | atsiskyrusieji broliai, nei jų bendruomenės ir Bažnyčios
425 UR,5 | ekumeninio veikimo. Tačiau tarp jų nėra jokios priešybės, nes
426 UR,5 | Bažnyčia, pirmi žengdami jų pusėn. Tačiau pirmiausia
427 UR,9 | vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 20).~Tačiau communicatio
428 UR,11 | susipažinę su klausimais, kuriuos jų apaštalavimui kelia ekumenizmas,
429 UR,12 | arba „hierarchijos“, nes jų ryšys su krikščioniškojo
430 UR,15 | gyvenimo bendrystėje. Tarp jų iškilus nesutarimams dėl
431 UR,15 | bei augimo aplinkybes ir jų santykio su Romos Sostu
432 UR,16 | koncelebravimu išreiškiama jų tarpusavio bendrystė.~Liturginiame
433 UR,16 | daugelis šventųjų, tarp jų ir visuotinės Bažnyčios
434 UR,17 | nuostatas, labiau atitinkančias jų tikinčiųjų pobūdį ir tinkamesnes
435 UR,17 | ir tinkamesnes dvasinei jų gerovei. Tobulas šio tradicinio
436 UR,21 | Tiesa, žinome, kad tarp jų ir Katalikų Bažnyčios mokymo
437 UR,24 | bendruomenės kultas. Beje, jų kulte matyti bendrosios
438 UR,25 | tikrai vienybės pažangai. Jų ekumeninė veikla negali
439 OE,5 | kiek galėdamas, tesilaiko jų4. Ypatingais atvejais asmenys,
440 OE,6 | visuotinei Bažnyčiai5. Todėl jų dvasinį ir bažnytinį paveldą
441 OE,6 | ypatingai brangintinas dėl jų garbingo senumo, geriau
442 OE,7 | dėl tikros ir organiškos jų raidos. Viso to Rytuose
443 OE,7 | aplinkybių yra nederamai nuo jų nutolę, tesistengia grįžti
444 OE,7 | su Rytų Bažnyčiomis ar su jų tikinčiaisiais, tegul gerai
445 OE,9 | patriarchiškuoju kilnumu, tik tarp jų laikomasi teisėtai nustatytos
446 OE,10 | pagarba, nes kiekvienas jų vadovauja savo patriarchatui
447 OE,10 | Šventasis Sinodas nutaria, jog jų teisės ir privilegijos turi
448 OE,12 | steigiami nauji patriarchatai, o jų kūrimas paliekamas visuotiniam
449 OE,13 | senovinę sakramentų drausmę bei jų šventimo ir teikimo praktiką.
450 OE,15 | išankstinio nusistatymo jų apeigų atžvilgiu ir laikydamiesi
451 OE,16 | liturgijoje arba, kaip reikalauja jų apeigų taisyklės bei papročiai,
452 OE,17 | teisėtai ir be apribojimų jų gantytojų suteiktas įgaliojimas
453 OE,18 | žemesniųjų šventimų bei dėl jų teisių ir pareigų tenuspręs
454 IM,3 | dažnai yra atnešęs blogas jų panaudojimas. ~Todėl Šventasis
455 IM,5 | susipažinę su moralės normomis ir jų tvirtai laikytųsi. Tad teapsvarsto
456 IM,11 | spręsti. Tėvai teatmena, jog jų pareiga – stropiai budėti,
457 IM,11 | panašių dalykų ir kad vaikai jų nematytų kitur.~
458 IM,12 | pražūtingu keliu.~Tad visų jų uždavinys yra taip derinti
459 IM,13 | įstatymus ir prižiūrėdama jų taikymą, turi pareigą nešališkai
460 IM,13 | laisvių varžymo, ypač jei jų tvirtai garantuoja tie,
461 IM,13 | priemonėmis.~Itin stropiai nuo jų amžiui kenksmingų leidinių
462 IM,14 | kuri glaudžiai susijusi su jų uždaviniu skelbti tikėjimą.
463 IM,15 | tačiau reikia rūpintis, kad jų laidos būtų tikrai geros
464 IM,17 | rengimas, atsižvelgiant į jų ir tų priemonių specifiką.
465 IM,19 | tikintiesiems supažindinti su jų pareigomis šioje srityje
466 IM,20(1) | ją įtraukti žinovų, tarp jų ir pasauliečių, iš įvairių
467 IM,25 | noriai priims ir ištikimai jų laikysis. Tuomet, naudodamiesi
468 IM,25 | labiau priklauso nuo teisingo jų naudojimo. Tegul, kaip klasikinio
469 DH,3 | atsakomybę, visus žmones dėl jų turimo orumo pati jų prigimtis
470 DH,3 | dėl jų turimo orumo pati jų prigimtis ragina ir drauge
471 DH,6 | religinis ugdymas teiktinas jų vaikams. Tad pasaulietinė
472 DH,7 | savitai, atsižvelgiant į jų ypatingas pareigas bendrojo
473 DH,14 | garantuota visiems žmonėms bei jų bendruomenėms.~
474 NAe,3 | pripažinimas persmelkia jų gyvenimą giliu religiniu
475 NAe,5 | nepriėmė Evengelijos, o nemažai jų net priešinosi jos sklidimui10.
476 NAe,5 | nori puoselėti ir skatinti jų abipusį pažinimą ir pagarbą,
477 NAe,5 | žydams rodytos neapykantos, jų persekiojimų ir antisemitizmo
478 NAe,5 | Kristaus tikinčiuosius, kad jų „elgesys tarp pagonių būtų
479 GE,1 | žmonės, kad ir kokia būtų jų rasė, padėtis ar amžius,
480 GE,1 | amžiui pritaikytu lytiniu jų auklėjimu. Be to, privalu
481 GE,2 | primena sielų ganytojams jų griežtą pareigą daryti visa,
482 GE,3 | pilnatvę14. Todėl, kaip jų motina, Bažnyčia privalo
483 GE,3 | vaikų auklėjimo, kuris visą jų gyvenimą perskverbtų Kristaus
484 GE,4 | būdingos būten jai. Prie jų pirmiausia priskirtina katechezė16,
485 GE,5 | padėdami tėvams atlikti jų pareigas ir atstovaudami
486 GE,7 | sąlygas ar net reikalauti, kad jų vaikai galėtų naudotis teikiama
487 GE,7 | teikiama pagalba ir kad jų krikščioniškasis ugdymas
488 GE,8 | Mokytojai teatmena, jog nuo jų daugiausia priklauso, ar
489 GE,12 | vienas kitam, kiek leidžia jų dėstomieji dalykai. Ir patys
490 GE,12 | didžiadvasiškai pasirengusiems jų imtis, ypač tose šalyse,
|