bold = Main text
Document, Number grey = Comment text
1 LG,3 | pirmgimis“ (Kol 1, 15). O visus išrinktuosius Tėvas
2 LG,4 | savo mirtį ant kryžiaus: „O aš, kai būsiu pakeltas nuo
3 LG,7 | apgieda Bažnyčios Tėvai, o liturgija pagrįstai lygina
4 LG,8 | juo palaidoti mirtyje“, o „jei esame suaugę su jo
5 LG,8 | nariais (plg. 1 Kor 12, 27), „o pavieniui – vieni kitų nariai“ (
6 LG,8 | kūną (plg. Ef 5, 25–28), o pati Bažnyčia paklūsta savo
7 LG,9 | nusikaltimus (plg. Žyd 2, 17), o Bažnyčia, priimdama savo
8 LG,10 | jokio tarpusavio ryšio, o sujungęs į tautą, kuri jį
9 LG,10 | atgimę ne iš gendančios, o iš negendančios sėklos (
10 LG,10 | 1 Pt 1, 23), ne iš kūno, o iš vandens ir Šventosios
11 LG,10 | kuri seniau buvo „ne tauta, o dabar Dievo tauta“ (1 Pt
12 LG,11 | vardu atnašauja ją Dievui, o tikintieji savo karališkąja
13 LG,12 | veiksme, bet ne sumišai, o vieni vienaip, kiti kitaip.
14 LG,13 | priima jau nebe žmonių, o tikrą Dievo žodį (plg. 1
15 LG,14 | piliečius, bet ne žemiško, o dangiško pobūdžio karalystei.
16 LG,14 | pasiekimuose ir papročiuose, o priimdama apvalo, stiprina
17 LG,15 | pasilieka joje „kūnu“, o ne „širdimi“26. Tačiau visi
18 LG,17 | melą, tarnaudami kūriniams, o ne Kūrėjui (plg. Rom 1,
19 LG,19 | ganytojai iki pasaulio pabaigos. O kad pats episkopatas būtų
20 LG,21 | klauso, tas klauso Kristaus, o kas juos paniekina, tas
21 LG,23 | įvairovę ir visuotinumą, o būdama suburta po viena
22 LG,24 | atstovauja savo Bažnyčiai, o visi drauge su popiežiumi –
23 LG,24 | rūpintis visuotine Bažnyčia69, o tai nors ir atliekama ne
24 LG,26 | nepakeičiami patys savaime, o ne dėl Bažnyčios pritarimo,
25 LG,27 | išganymui (plg. Rom 1, 16), o sakramentais, kurių reguliarų
26 LG,28 | didesnis turi tapti mažesniu, o vadovaujantis – patarnautoju (
27 LG,28 | apaštalavime ir misijose. O tikintieji turi taip laikytis
28 LG,29 | pasiuntinybės dalininkais98, o vyskupai savo tarnybos pareigas
29 LG,29 | pagarbiai jam tepaklūsta. O vyskupas težiūri į savo
30 LG,30 | uždedamos „ne kunigauti, o tarnauti“110. Sustiprinti
31 LG,32 | skirti šventajai tarnybai. O vienuoliai savo luomu nepaprastai
32 LG,33 | esame vienas kūnas Kristuje, o pavieniui – vieni kitų nariai“ (
33 LG,33 | ir kitiems tikintiesiems; o tikintieji uoliai teateina
34 LG,33 | malonę; anas reiškia pavojų, o šis – išganymą“112.~
35 LG,34 | krikštu ir sutvirtinimu. O sakramentais, ypač šventąja
36 LG,37 | bet jūs patys – Kristaus, o Kristus – Dievo“ (1 Kor
37 LG,37 | jų kaip Bažnyčios narių, o kurios plaukia iš to, kad
38 LG,38 | prestižas pasauliečiams leidžia, o kartais net juos įpareigoja
39 LG,38 | tai atlikti džiaugsmingai, o ne vaitodami (plg. Žyd 13,
40 LG,38 | įsijungia į ganytojų darbą. O ganytojai, pasauliečių patyrimo
41 LG,41 | jėgomis (plg. Mk 12, 30), o vienas kitą mylėti taip,
42 LG,41 | Gal 5, 22; Rom 6, 22). O kadangi visi daug kuo nusižengiame (
43 LG,42 | Bažnyčios šventumo ir veiklumo. O tie, kuriems dažnai tenka
44 LG,42 | Evangelijoje skelbė palaimintais, „o visų malonių Dievas, pašaukęs
45 LG,43 | mylime Dievą labiau už visa, o artimą – dėl jo. Idant meilė,
46 LG,45 | nuodėmei ir pašvęstas Dievui, o kad ta krikšto malonė atneštų
47 LG,45 | pasišvenčia jo tarnybai140. O tas pasišventimas bus juo
48 LG,46 | jų patriarchų valdžiai. O vienuoliai, atlikdami savo
49 LG,49 | atnaujinimo metas (Apd 3, 21), o drauge su žmonių gimine
50 LG,49 | dieną (plg. Ef 6, 11–13). O kadangi nežinome nei dienos,
51 LG,49 | palaimintųjų (plg. Mt 25, 31–46), o ne pasiųstģ šalin, kaip
52 LG,50 | Viešpats ateis savo didybėje, o drauge su juo ir visi angelai (
53 LG,50 | plg. 1 Kor 15, 26–27). O kol tai neįvyko, vieni jo
54 LG,50 | gyvenimą ir skaistinami, o treti džiaugiasi garbe,
55 LG,51 | šventaisiais mus su juo sujungia. O iš jo, kaip iš Versmės ir
56 LG,51 | visų šventųjų vainiką“162, o per jį – į Dievą, nuostabų
57 LG,58 | tiki pažadėtuoju išganymu, o pirmtakas šokteli iš džiaugsmo
58 LG,58 | kurio gimimas ne sumažino, o pašventino jos mergiškąjį
59 LG,58 | mergiškąjį nepaliestumą181. O įteikusi beturčių auką ir
60 LG,58 | būsiąs prieštaravimo ženklas, o motinos sielą perversiąs
61 LG,64 | tikėdama ne senojo žalčio, o Dievo pasiuntinio žodžiais.
62 LG,66 | jo auką ir meilę Tėvui. O Kristaus garbės siekianti
63 LG,68 | šventųjų paveikslų gerbimo193. O teologus ir dieviškojo žodžio
64 LG,68 | tikrojo Bažnyčios mokymo. O tikintieji teatmena, kad
65 DV,2 | turėtumėte bendravimą su mumis. O mūsų bendravimas yra su
66 DV,3 | ir ką išreiškė žodžiais, o žodžiai skelbtų darbus ir
67 DV,3 | juose glūdintį slėpinį. O per šį apreiškimą tiesa
68 DV,9 | tikėjimo (plg. Jud 3) 11. O tai, ką perdavė apaštalai,
69 DV,9 | mylimojo Sūnaus Sužadėtine. O Šventoji Dvasia, kurios
70 DV,10 | Šventosios Dvasios įkvėpimu, o šventoji Tradicija Jėzaus
71 DV,11 | ypatingas dvasinis bendrumas14.~O pareiga autentiškai aiškinti
72 DV,11 | vienas be kitų būti negali. O visi drauge, kiekvienas
73 DV,12 | Pr 1, 19–21; 3, 15–16), o jų autorius yra Dievas,
74 DV,13 | ir tikėjimo analogijos. O egzegetų uždavinys yra,
75 DV,17 | Naujasis slypi Senajame, o Senasis atsiskleidžia Naujajame29.
76 DV,20 | paimtas (plg. Apd. 1, 1–2). O Viešpačiui įžengus į dangų,
77 DV,20 | Dvasios32, tuo džiaugėsi33. O šventieji autoriai, rašydami
78 DV,24 | ir šventąsias liturgijas. O katalikai egzegetai ir kiti
79 DV,25 | paslėptą Kristaus slėpinyje. O šventieji raštai talpina
80 DV,26 | posakius, jo klausomės“40.~O šventieji vyskupai, „su
81 DV,26 | su tinkamomis pastabomis, o tiek sielų ganytojai, tiek
82 SC,8 | suteikiamas pašventinimas, o mistinis Kristaus Kūnas,
83 SC,10 | Kaip išgirs be skelbėjo? O kas gi skelbs nesiųstas? “ (
84 SC,10 | kelių, darydami atgailą24. O tikintiesiems ji visuomet
85 SC,11 | ką priėmė tikėjimu“27. O Viešpaties sandoros su žmonėmis
86 SC,17 | ir svarbesniųjų dalykų, o teologijos fakultetuose –
87 SC,27 | išreiškia jį ir kartu jį veikia. O pavienius to kūno narius
88 SC,34 | tebeskelbia Evangeliją, o žmonės atsako Dievui giedodami
89 SC,38 | gali, stengiasi išsaugoti, o kartais net įtraukia į pačią
90 SC,51 | mažiau reikalingi priedai. O kai kurie dalykai, dingę
91 SC,67 | katechumenatą, tebūna peržiūrėtos, o į Romos mišiolą įtrauktos
92 SC,76 | pritaikytas prie aplinkybių, o ligonių patepimo apeigų
93 SC,110 | būdingi krikšto elementai, o esant reikalui ir atnaujinami
94 SC,111 | ir mirties penktadienį, o jei galima, ir Didįjį šeštadienį,
95 SC,127 | babažnytinės dailės komisijos, o reikalui esant ir kitų tikrai
96 SC,129 | pataisyta arba panaikinta, o kas su ja dera, tebūnie
97 GS,4 | tiesos liudyti, gelbėti, o ne smerkti, tarnauti, o
98 GS,4 | o ne smerkti, tarnauti, o ne kad jam būtų tarnaujama2.~ ~
99 GS,6 | žmogų tyrinėjantys mokslai, o jo veiklą vis labiau veikia
100 GS,6 | labiau evoliucinės sampratos. O tai gimdo didžiulį naujų
101 GS,11 | kai kuriuos iš jų rinktis, o kai kurių atsisakyti. Maža
102 GS,11 | aiškinančiose teorijose. O kai kurie vien iš žmogiškų
103 GS,13 | išplėtoti savo gebėjimų.~O Dievas, kaip toliau skaitome
104 GS,14 | su savo galutiniu tikslu, o drauge ir visus santykius
105 GS,14 | laikiusį nuodėmės vergijoje11. O nuodėmė nuskurdina patį
106 GS,18 | skatinamas ir įtikinamas, o ne akla vidine paskata arba
107 GS,20 | kritiška reakcija į religijas, o kai kuriose šalyse – ypač
108 GS,22 | neturtingųjų atžvilgiu. O labiausiai Dievo buvimą
109 GS,22 | statyti ir Dievo šventovę. O ateistus ji draugiškai kviečia
110 GS,23 | prigimtis jame prisiimta, o ne panaikinta29, ji ir mumyse
111 GS,24 | šios pažangos plotmėje, o giliau – asmenų bendravime,
112 GS,25 | ir didžiausias įsakymas. O Šventasis Raštas mus moko,
113 GS,26 | su pačia jo prigimtimi, o kiti veikiau kyla iš laisvo
114 GS,26 | ir visuomeninę aplinką. O kur įsigali nuodėmės padariniai,
115 GS,27 | būti palenkti asmenims, o ne atvirkščiai. Pats Viešpats
116 GS,27 | šabas padarytas žmogui, o ne žmogus švabui47. Toji
117 GS,27 | atnaujinanti žemės veidą. O Evangelijos raugas žadino
118 GS,28 | su pelnymosi įrankiais, o ne kaip su laisvais ir atsakingais
119 GS,29 | artimą ir nekęsk priešo. O aš jums sakau: mylėkite
120 GS,30 | fiziniai sugebėjimai vienodi, o protinis bei moralinis pajėgumas
121 GS,31 | palengva aprėpia visą pasaulį. O tai gali būti pasiekta tik
122 GS,32 | viešosios valdžios tvirtumą. O kad visi piliečiai būtų
123 GS,33 | jie gyventų ne pavieniui, o susijungę į bendruomenę,
124 GS,33 | jokio tarpusavio ryšio, o sujungęs į tautą, kuri jį
125 GS,33 | draugus atiduoti“ (Jn 15, 13). O apaštalams jis įsakė skelbti
126 GS,34 | išskleisti savo gyvenimą. O šiandien, ypač naudodamasis
127 GS,35 | neišreiškiamo plano vaisius. O juo labiau auga žmogaus
128 GS,38 | grupės rūpinasi vien savo, o ne kitų reikalais. Todėl
129 GS,38 | bet jūs patys – Kristaus, o Kristus – Dievo“ (1 Kor
130 GS,40 | Tuomet mirtis bus nugalėta, o Dievo vaikai prikelti Kristuje;
131 GS,40 | ir jos darbai išliks75, o visa kūrinija, kurią Dievas
132 GS,40 | jis laimėtų visą pasaulį, o save pražudytų77. Tačiau
133 GS,40 | laukimas turi ne silpninti, o kaip tik skatinti siekį
134 GS,42 | atskleidimą ir patvirtinimą. O kadangi Bažnyčiai patikėta
135 GS,43 | tapęs tikėjimas ir meilė, o ne koks nors išorinis viešpatavimas,
136 GS,49 | sutarties dėka „yra jau nebe du, o vienas kūnas“ (Mt 19, 6),
137 GS,49 | žmogiškumą, išganymą ir šventumą. O sutuoktiniai, papuošti tėvystės
138 GS,50 | šildyti skaisčia meile, o santuoką – nedaliu prisirišimu114.
139 GS,52 | visiškai dalytis gyvenimu. O kur nutrūksta intymus santuokinis
140 GS,52 | tikrosios meilės kontekste. O tai neįmanoma be nuoširdaus
141 GS,53 | šeimą protingu patarimu, o jaunieji privalo jį noriai
142 GS,59 | žmogaus gyvenimą bei kultūrą, o su klaidomis bei blogybėmis,
143 GS,59 | kultūrėti žmogui bei visuomenei, o savo visokeriopa, net liturgine,
144 GS,59(129)| Evangelijos skelbimas, o ne kultūros skleidimas.
145 GS,61 | sąlygos, ne slopinančios, o skatintančios jų žmogiškąją
146 GS,62 | teisingą tikrovės sąrangą, o išbandytos kultūros formos
147 GS,63 | tikėjimo lobis arba tiesos, o kita – jų perteikimas, išlaikant
148 GS,63 | įvairių tautų ir šalių pobūdį. O į šventoves naujieji meno
149 GS,63 | suvokimas tampa raiškesnis, o Evangelijos skelbimas darosi
150 GS,63 | Dievą, žmogų ir pasaulį, o žmonės mieliau priims jų
151 GS,63 | teologinį išsilavinimą, o nemaža jų dalis net visiškai
152 GS,64 | iniciatyva ir atsakomybe, o dažnai gyvenimo ir darbo
153 GS,65 | arba viešpatavimas kitiems, o tarnavimas žmogui – pilnatviškam,
154 GS,66 | dalyvauti kuo daugiau žmonių, o tarptautinių santykių plotmėje –
155 GS,67 | žemesnės klasės piliečiais. O patys žemdirbiai, ypač jaunesnieji,
156 GS,67 | paprastus gamybos įrankius, o kaip į asmenis, privalo
157 GS,68 | taip pat teisė į darbą. O visuomenė, savo ruožtu atsižvelgdama
158 GS,69 | nustatoma nebe pačioje įmonėje, o aukštesnio lygio instancijose.
159 GS,70 | vien iš pertekliaus147. O kraštutinai stokojantys
160 GS,74 | naudojančios ne bendrosios gerovės, o kurios nors partijos arba
161 GS,75 | grindžia jos pirmapradę teisę. O bendroji gerovė aprėpia
162 GS,76 | bei tvarkingai skatinti. O pavieniai piliečiai ir jų
163 GS,76 | meilę, tačiau ne siaurą, o tokią, kad visuomet drauge
164 GS,76 | pat ir susibūrę į grupes. O politinės partijos privalo
165 GS,77 | savo amžinąjį pašaukimą. O Bažnyčia, pagrįsta Atpirkėjo
166 GS,79 | nuolat valdytų savo aistras, o teisėta valdžia neprarastų
167 GS,79 | savo kalavijus į arklus, o ietis – į geneklį medžiams
168 GS,80 | privalu griežtai pasmerkti. O drąsa tų, kurie nepabūgsta
169 GS,80 | pašalintas iš žmonių tarpo. O kol tebėra karo pavojus
170 GS,80 | teisėtai tautos gynybai, o kita – siekiant pavergti
171 GS,80 | kariniu ar politiniu tikslu. O per nelaimę karui jau kilus,
172 GS,83 | tarpusavio pasitikėjimo, o ne būti joms primesta ginklų
173 GS,83 | nusiginkluoti – ne vienašališkai, o sutartu vienodu spartumu,
174 GS,84 | dvasios ir paniekos asmenims, o ieškant dar gilesnių priežasčių –
175 GS,86 | nesavanaudiškai teikia, o kita pagarbiai priima.~Norint
176 GS,88 | arba privačiai patariamų, o kartais net primetamų sprendimų,
177 GS,88 | vietos ir laiko aplinkybes. O tai reikalauja įvairiose
178 GS,93 | kur abejojama – laisvė, o visa kur – meilė169.~Taip
179 GS,94 | ir stropiai imasi darbo. O Tėvas nori, kad visuose
180 GS,94 | spindinčią Viešpaties garbe. ~„O tam, kuris savo jėga, veikiančia
181 ChD,3 | visų Bažnyčių atžvilgiu.~O ir patys vyskupai, paskirti
182 ChD,4 | pavesta daline Bažnyčia, o kartais keli drauge rūpindamiesi
183 ChD,26 | ir visuomet jį tegerbia, o jis savo ruožtu temyli vyskupus
184 ChD,31 | meile, jie augtų Kristuje, o krikščioniškoji bendruomenė
185 ChD,36 | visuotinės Bažnyčios gerovei35, o kitos kompetentingos vadovybės –
186 ChD,40 | vietinėmis aplinkybėmis, o vyskupai galėtų lengviau
187 ChD,41 | bažnytinių provincijų ribos, o metropolitų teisės ir privilegijos
188 PO,2 | einantiems pastoracines pareigas, o vienuoliams kunigams kai
189 PO,3 | įkrikščioninimo sakramentus, o pati kunigystė suteikiama
190 PO,3 | patinkančią auką“ (Rom 12, 1). O per kunigų tarnybą dvasinė
191 PO,3 | Dievo Tėvo garbės Kristuje. O Tėvui toji garbė teikiama
192 PO,4 | kurio žmogaus užsisklęstų, o tam, kad visiškai pasišvęstų
193 PO,4(20) | ne šio pasaulio prasme, o atitinkant Kristaus Jėzaus
194 PO,5 | netikinčiųjų širdyse sužadina, o tikinčiųjų širdyse ugdo
195 PO,5 | skelbti ne savo išmintį, o Dievo žodį, ir visus be
196 PO,5(32) | Pirmiausia visas tautas moko, o paskui išmokytąsias panardina
197 PO,6 | aukštyn sergančiuosius, o Mišių aukojimu sakramentiškai
198 PO,6 | Eucharistijos dalyviais, o tikinčiuosius, jau pažymėtus
199 PO,6 | atlikti savo luomo pareigas, o labiau pažengusius – kiekvienam
200 PO,7 | krikščioniškos bendruomenės kūrimą. O norint, kad būtų deramai
201 PO,7 | bendruomeninės dvasios ugdymas54. O eucharistinės aukos atnašavimas
202 PO,7 | į Kristų bei joBažnyčią, o tikinčiuosius skatina, stiprina
203 PO,8 | koncelebracija su vyskupu, o šiaip ryšį su vyskupais
204 PO,8(60) | Mozei išsirinkti kunigus, o juos pripildei savo tarnui
205 PO,8 | vyskupui valdyti vyskupiją. ~O kunigai, turėdami prieš
206 PO,8(65) | kunigai – apaštalų senatui, o mano brangiausieji diakonai
207 PO,8(65) | kuris yra Tėvo paveikslas, o kunigus – kaip Dievo senatą
208 PO,9 | ugdyti Kristaus kūną, o tai, ypač mūsų laikais,
209 PO,9 | palankiai žiūrėti į jų veiklą. O jaunieji tegerbia senesniųjų
210 PO,9 | atsargiai juos įspėdami. O tiems, kurie yra kaip nors
211 PO,10 | kurie ieško ne to, kas jų, o kas Jėzaus Kristaus76, dirba
212 PO,10 | savo Išganytojo Kristaus.~O patys Kristaus tikintieji
213 PO,11 | pastoracijos reikmėmis. O kur apaštalavimo sąlygos
214 PO,13 | gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus“ (
215 PO,14 | kilnumas kyla ne iš jų pačių, o iš Dievo galybės102, pačiu
216 PO,14 | patogumų, ieškodami ne savo, o daugelio naudos, idant tie
217 PO,15 | gresia pavojus pasimesti. O kunigai, prislėgti bei blaškomi
218 PO,15 | vienybėn jų gyvenimą ir veiklą. O ši pastoracinė meilė114
219 PO,15 | vyksta ant aukos altoriaus. O tai pasiekti galės tik patys
220 PO,15 | taip jungsis su Viešpačiu, o per jį Šventojoje Dvasioje –
221 PO,16 | visada vadovautis ne savo, o juos siuntusiojo valia118.
222 PO,17 | bet iš Dievo“ (Jn 1, 13). O skaistybe arba celibatu,
223 PO,18 | turtingi per jo neturtą140. O apaštalai savo pavyzdžiu
224 PO,19 | narių šventinimo, pataria, o kartais net įsako145 naudotis.
225 PO,21 | žiūrima kaip į antrinį dalyką, o svarbiausiu dalyku teisiškai
226 PO,23 | Todėl Bažnyčios tarnautojai, o kartais ir Kristaus tikintieji,
227 PO,23 | viso pasaulio kunigams. „O tam, kuris savo jėga, veikiančia
228 OT,2 | peržiūrinės vyskupų konferencijos, o tvirtins Apaštalų Sostas.
229 OT,2(2) | nustatyti vyskupų konferencijos, o vienuolijų, atsižvelgiant
230 OT,3 | srities pajėgas bei darbus. O tiems, kuriuos laiko Viešpaties
231 OT,3 | bei padeda savo malone, o teisėtiems Bažnyčios tarnautojams
232 OT,4 | atitinka jų tikslą ir pobūdį. O auklėtinių studijos tebūnie
233 OT,4 | mažųjų seminarijų tikslams, o taip pat tų, kurie mokosi
234 OT,5 | į šį pastoracinį tikslą. O jam pasiekti uoliai bei
235 OT,6 | jų pašaukimo džiaugsmą. O vyskupas nuolatiniu meiliu
236 OT,7 | leidžiama rengtis šventimams, o netinkantieji laiku bus
237 OT,10 | ne užimti garbės vietas, o visiškai pasišvęsti Dievo
238 OT,10 | tik kaip į pavojų šaltinį, o verčiau tegu pasirengia
239 OT,17(36) | Bažnyčios Mokytojų balso, o tarp jų ypatingą vietą užima
240 OT | iškelta atsinaujinimo dvasia, o besorengiančius kunigo tarnybai
241 PC,9 | persmelktas apaštališkos dvasios, o visa jų apaštalavimo veikla
242 PC,9 | apaštalavimo reikalavimais. O kadangi apaštalavimo darbams
243 PC,12 | pasiaukoti Dievui tobula meile, o patys institutai teišlaiko
244 PC,13 | pasikliaudami Dievo pagalba, o ne savo pačių jėgomis, rūpintis
245 PC,16 | dalyvavimu (plg. Mt 18, 20). O meilė yra įstatymo pilnatvė (
246 PC,16 | arba ypatingo tinkamumo.~O tie vyrų vienuolynai ir
247 PC,19 | mokymo ir praktikos kultūrą, o vyresnieji pagal išgales
248 PC,21 | bei vietos reikalavimų, o tų darbų, kurie šiandien
249 AA,3 | mokyti, šventinti ir valdyti. O pasauliečiai, tapę Kristaus
250 AA,4 | visoje žemėje liudytų Kristų. O kitais sakramentais, ypač
251 AA,4 | tam, kad užgesintų Dvasią, o tam, kad visa ištirtų ir,
252 AA,5 | jie daro gera visiems, o labiausiai – tikėjimo šeimos
253 AA,5 | traukia žmones prie Kristaus. O Dievo meilė, „išlieta mūsų
254 AA,8 | svarbos žmonių gerovei, o veikiau juos atbaigia bei
255 AA,9 | mylėti Dievą visa širdimi, o savo artimą – kaip save
256 AA,12 | buvo sutuoktinių pareiga, o šiandien svarbiausias jų
257 AA,13 | atitinkamo apaštališko veiklumo, o ir pati jų prigimtis tam
258 AA,15 | būtų teisingai vykdoma, o įstatymai atitiktų moralės
259 AA,15 | kartu ir duoda, ir gauna. O keliaujantieji tarptautinių
260 AA,17 | visada ir visur vaisingam, o kai kuriomis aplinkybėmis
261 AA,17 | tikėjimo, vilties ir meilės. O žodiniu apaštalavimu, kai
262 AA,18 | rizikuodami savo laisve, o kartais ir gyvybe, moko
263 AA,22 | visas apaštalavimo sąjungas, o tas, kurias hierarchija,
264 AA,31 | veiklūs Dievo tautos nariai, o kunigai katechezėje ir žodžio
265 AA,31 | ir apaštališkos sąjungos. O mokytojai ir auklėtojai,
266 AG,2 | būtų atnaujinta Kristuje, o jame visi žmonės sudarytų
267 AG,4 | dievystės pilnatvė“ (Kol 2, 9); o savo žmogiškąja prigimtimi
268 AG,4 | Kristaus nebuvo prisiimta6. O Kristus prisiėmė visą mūsų,
269 AG,4 | buvo pražuvę“ (Lk 19, 10).~O ką Viešpats kartą paskelbė
270 AG,5(7) | buvo ne dovanos pradžia, o jos papildymas, nes ir patriarchus,
271 AG,6 | šventosios hierarchijos pradžia. O paskui, mirtimi ir prisikėlimu
272 AG,6 | pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas“ (
273 AG,7 | pačios misijos prigimties, o iš sąlygų, kuriomis ji vykdoma.~
274 AG,9 | pirmiausia galioja asmenims, o paskui ir įvairioms šio
275 AG,9(24) | Gruodžio 23 antifona O.~
276 AG,10 | šaltinio, dalyvavimą ir artumą. O nuo visų tautose randamų
277 AG,11 | atvirai neigia Dievo buvimą, o kartais net kovoja prieš
278 AG,13 | visokiausiais žmonėmis, o labiausiai – su vargdieniais
279 AG,16 | dvasia persiėmusios šeimos41, o šioms į pagalbą teateina
280 AG,21 | tomis grupėmis užmezgimo. O jeigu kai kuriose krašto
281 AG,23 | prigimčiai ir pobūdžiui60, o Evangelijos šviesa apšviestos
282 AG,25 | teparodo jo jungą esant švelnų, o naštą lengvą (plg. Mt 11,
283 AG,36 | visa Bažnyčia yra misijinė, o evangelizacijos darbas –
284 AG,39 | vis daugiau darbininkų, o vyskupijų kunigai ir patys
285 AG,42 | galėtų dovanoti kitiems.~O misijų šalyse pasauliečiai,
286 UR,4 | smerktinais ir griežtai peikia16. O vėlesniais amžiais kilo
287 UR,4 | skirtumų, susijusių su mokymu, o kartais ir su drausme ar
288 UR,4 | vadinasi krikščionimis, o Katalikų Bažnyčios sūnūs
289 UR,5 | broliams ir visam pasauliui, o tai lėtina Dievo karalystės
290 UR,10 | atsiskyrusiųjų brolių galvosena, o jiems tinkamiau pristatomas
291 UR,11 | gerai pasisavinę šitaip, o ne polemiškai išdėstytą
292 UR,16 | ir auga Dievo Bažnyčia26, o koncelebravimu išreiškiama
293 UR,19 | kurie gyvena nebe Rytuose, o toli nuo savo tėvynės, idant
294 UR,25 | Šventosios Dvasios galią. „O viltis neapgauna, nes Dievo
295 OE,5 | saugios ir galėtų plėtotis, o tuo tikslu, kur tikinčiųjų
296 OE,5 | kreiptis į Šventąjį Sostą, o šis, kaip vyriausiasis tarpbažnytinių
297 OE,7 | pažinti ir tobuliau vykdyti, o jei dėl laiko ar asmeninių
298 OE,12 | steigiami nauji patriarchatai, o jų kūrimas paliekamas visuotiniam
299 OE,18 | šis paprotys nunykęs21. O dėl subdiakonato ir žemesniųjų
300 OE,26 | katalikų tikėjimo išpažinimo. O kadangi jie yra išlaikę
301 OE,28 | arba tikra dvasinė nauda, o nuvykti pas kunigą kataliką
302 OE,30 | idant, pasitarę tarpusavyje, o jei reikia, išklausę ir
303 OE,31 | pasieks bendrystės pilnatvę.~O tuo tarpu visi Rytų ir Vakarų
304 IM,10 | teisingos sąžinės reikalavimų. O kad galėtų lengviau atsispirti
305 IM,14 | atlikdami savo pareigas, o paskui ir tiesiogiai padėdami
306 IM,21 | veiklą bei iniciatyvas, o kai ji susijusi su viešuoju
307 DH,2 | laisve, veiktų ne verčiami, o įsisąmonintos pareigos vedami.
308 DH,2 | įsakęs“ (Mt 28, 19–20). O žmonės visi privalo ieškoti
309 DH,4 | kitiems padėtų jos ieškoti. O pažintąją tiesą privalu
310 DH,7 | atlikti tikėjimo priedermes, o pati visuomenė džiaugtųsi
311 DH,8 | neteisingai remdama vieną pusę, o laikydamasi teisės nuostatų,
312 DH,12 | sustiprinti klausytojų tikėjimą, o ne juos priversti14. Taip,
313 DH,12 | pakrikštytas, tas bus išganytas; o kas netikės, bus pasmerktas“ (
314 DH,12 | tiesos liudijimu ir priėmimu, o auga meile, kuria ant kryžiaus
315 DH,16 | atitraukti nuo religijos, o religinių bendruomenių gyvenimą
316 NAe,3 | žmogaus gyvenimo įvykiuose, o kartais užtinkamas aukščiausios
317 NAe,3 | giliu religiniu jausmu. O su kultūros pažanga susijusios
318 NAe,4 | jo motiną mergelę Mariją, o kartais net pamaldžiai jos
319 NAe,5 | to patriarcho pašaukimą, o išrinktosios tautos išėjimas
320 NAe,5 | žydų nepriėmė Evengelijos, o nemažai jų net priešinosi
321 NAe,5 | ne politiniais motyvais, o evangeline meile, gailisi
322 GE,Pra | bei politiniame gyvenime2, o nuostabi technikos bei mokslo
323 GE,Pra | net elementaraus švietimo, o daugelis kitų lieka be tinkamo
324 GE,Pra | komisija plačiau išrutulios, o vyskupų konferencijos pritaikys
325 GE,1 | nebūtų iš jaunuomenės atimta. O Bažnyčios jis vaikus ragina
326 GE,2 | krikščioniškąjį auklėjimą. O tuo auklėjimu ne tik siekiama
327 GE,6 | įsigalėjusiam pliuralizmui21.~O Kristaus tikinčiuosius Šventasis
328 GE,8 | asmeninę pačių mokinių veiklą, o jiems baigus mokyklą, ir
329 GE,10 | jie tepasižymi ne gausumu, o mokslo kokybe. Tebūnie jie
|