ANTRAS SKYRIUS. KULTŪROS PAŽANGOS TINKAMAS SKATINIMAS

Įžanga

53. Pačiam žmogaus asmeniui būdinga tai, kad tik per kultūrą, tai yra savo prigimties gėrybių ir vertybių plėtojimą, jie pasiekia tikrą ir visišką žmogiškumą. Todėl žmogaus gyvenime visur esama kuo glaudžiausio ryšio tarp prigimties ir kultūros.

Bendrąja prasme žodis „kultūra“ reiškia visa, kuo žmogus tobulina ir atskleidžia daugialypes savo dvasios ir kūno dovanas, stengiasi pažinimu ir darbu pajungti sau pasaulį; visa ta papročių ir institucijų pažanga, kuri tiek šeimos, tiek visos viešosios bendruomenės visuomeninį gyvenimą daro žmogiškensį. Pagaliau „kultūra“ yra tie kūriniai, kuriais laiko būvyje žmogus išreiškia, perduoda ir išlaiko didžius savo dvasios patyrimus ir troškimus, siekdamas tarnautų daugelio, net visos žmonių giminės, pažangai.

Iš to plaukia, kad žmogaus kultūrai būtinas istorinis ir visuomeninis aspektas ir kad žodis „kultūra“ dažnai įgyja sociologinę ir etnologinę prasmę. Šia prasme kalbama apie kultūrų daugingumą. Mat iš įvairių būdų naudotis daiktais, dirbti ir išreikšti save, praktikuoti religiją ir kurti papročius, leisti įstatymus ir steigti teisines institucijas, plėtoti mokslą bei techniką ir ugdyti grožį kyla skirtingos bendruomeninio gyvenimo sąlygos ir skirtingos gyvenimo gėrybių tvarkymo formos. Taip iš perduodamų institucijų susidaro kiekvienai žmonių bendruomenei savas paveldas. Taip susikuria ir tam tikra apibrėžta istorinė aplinka, kurioje atsiduria kiekvienos tautos kiekvieno meto žmogus ir iš kurios jis semiasi gėrybių tolesniems savo žmogiško asmens bei piliečio kultūros plėtojimui.