Antras poskyris. Keletas tinkamo kultūros skatinimo principų

Tikėjimas ir kultūra

57. Į dangaus karaliją keliaujantys krikščionys privalo siekti to, kas aukštybėse, ir rūpintis tuo¹²⁴. Tačiau tai ne tik nemažina, bet veikiau didina jų įpareigojimą darbuotis drauge su visais žmonėmis žmogiškesnio pasaulio kūrimo labui. Iš tikrųjų krikščioniškojo tikėjimo slėpinys jiems teikia puikių paskatų ir pagalbos tam uždaviniui vykdyti su dar didesniu atsidavimu ir ypač galutinai atskleisti prasmę to darbo, kuriuo siekiama, kad žmogiškoji kultūra užimtų ypatingą vietą žmogaus pašaukimo pilnatvėje.

Savo rankomis arba technikos priemonėmis dirbdamas žemę, idant ši neštų vaisių ir taptų verta buveine visai žmonijos šeimai, drauge sąmoningai įsijungdamas į visuomenės grupių gyvenimą, žmogus vykdo laikų pradžioje apreikštą Dievo planą – užvaldyti žemę¹²⁵ bei ištobulinti kūriniją – ir ugdo save patį, Drauge jis laikosi didžiojo Kristaus įsakymo – atsidėti brolių tarnybai.

Be to, gilindamasis į įvairius filosofijos, istorijos, matematikos bei gamtos mokslus ir kurdamas meną, žmogus gali kuo labiausiai prisidėti prie žmonijos pakilimo į aukštesnį tiesos, gėrio bei grožio supratimą ir visuotinai vertingą įžvalgumą. Taip žmonija gali būti skaisčiau apšviesta tos nuostabios Išminties, kuri nuo amžių buvo pas Dievą, visa drauge su juo tvarkydama, džiūgaudama pasaulyje ir rasdama džiaugsmo tarp žmonių vaikų¹²⁶.

Be to, mažiau pavergta daiktų žmogaus dvasia gali laisviau garbinti bei kontempliuoti Kūrėją. Negana to, malonės veikimu ji parengiama pažinti Dievo Žodį, kuris, iki tapdamas kūnu, idant visa išganytų ir atnaujintų savyje, jau anksčiau „buvo pasaulyje“, kaip „tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų“ (Jn 1, 9–10) ¹²⁷.

Žinoma, šiandienė tiksliųjų mokslų ir technikos pažanga gali ugdyti tam tikrą fenomenalizmą ir agnosticizmą, jeigu jų vartojamas tyrinėjimo metodas, kuriuo neįmanoma pasiekti giliausios daiktų esmės, nepelnytai laikomas aukščiausia taisykle tiesos visumai rasti. Netgi kyla pavojus, kad pernelyg pasitikėdamas šiuolaikiniais išradimais žmogus gali manyti esąs sau pakankamas ir jau nebesiekti aukštesnių dalykų.

Tačiau šios nelaimingos pasekmės nebūtinai kyla iš šiandienės kultūros ir neturi mūsų gundyti nepripažinti teigiamų jos vertybių. Tarp tų vertybių išvardytina: dėmesys mokslams ir griežta ištikimybė tiesai moksliniuose tyrinėjimuose; būtinybė dirbti išvien su kitais, susiskirsčius į grupes; tarptautinio solidarumo jausmas; specialistų vis gyviau įsisąmoninama atsakomybė padedant žmonėms ir net juos ginanti, noras kurti visiems geresnes gyvenimo sąlygas, ypač tiems, kurie netekę atsakomybės arba kultūriškai skursta. Visa tai gali savaip rengti Evangelijos žinios priėmimui; šį paregimą dieviškąja meile gali gaivinti tas, kuris atėjo pasaulio gelbėti.

Kristaus gerosios naujienos ir žmogiškosios kultūros daugeriopas sąryšis

58. Tarp išganymo skelbimo ir žmogiškosios kultūros esama daugeriopo ryšio. Juk Dievas, apsireikšdamas savo tautai ir net visiškai atsisklesdamas įsikūnijusiame Sūnuje, kalbėjo įvairių amžių kultūrą atitinkančiu būdu.

Panašiai Bažnyčia, amžių būvyje gyvendama įvairiomis sąlygomis, panaudojo įvairių kultūrų pasiekimus, stengdamasi visoms tautoms skelbti ir aiškinti Kristaus naujieną, nagrinėti ir geriau suprasti bei tinkamiau išreikšti ją liturgija bei daugiapavidalės tikinčiųjų bendruomenės gyvenimu.

Tačiau, nors ir siųsta visiems visų amžių bei kraštų žmonėms, Bažnyčia drauge nėra išimtinai ir neatskiriamai susieta su jokia rase ar tauta, jokiu ypatingu gyvenimo būdu, jokiais senais ar naujais papročiais. Laikydamasi savo tradicijos ir drauge įsisąmoninusi savo visuotinę misiją, ji gali sueiti bendrystėn su skirtingomis kultūros formomis ir taip praturtinti tiek save pačią, tiek įvairias kultūras.

Geroji Kristaus naujiena be paliovos atnaujina puolusio žmogaus gyvenimą bei kultūrą, o su klaidomis bei blogybėmis, kylančiomis iš nuolat grasinančios suvedžioti nuodėmės, kovoja ir jas šalina. Ji nepaliaujamai skaistina ir kelia tautų papročius. Savo aukštybių turtais ji tarsi iš vidaus vaisina, stiprina, ištobulina ir atnaujina Kristuje¹²⁸ kiekvienos tautos ir amžiaus dvasios puošmenas bei dovanas. Taip Bažnyčia, vykdydama savo uždavinį¹²⁹, drauge yra paskata ir pagalba kultūrėti žmogui bei visuomenei, o savo visokeriopa, net liturgine, veikla ugdo žmoguje vidinę laisvę.

Kultūros formų darnos siekimo būdai

59. Remdamasi tuo, kas pasakyta pirmiau, Bažnyčia visiems primena, kad kultūra turi būti siejama su galutiniu asmens tobulėjimu ir bendruomenės bei visos žmonių visuomenės gerove. Todėl sielą reikia ugdyti taip, kad būtų lavinamas gebėjimas stebėti, suprasti, kontempliuoti ir pačiam spręsti bei brandinti religinę, moralinę ir visuomeninę nuovoką.

Kadangi kultūra kyla tiesiog iš racionalaus ir visuomeninio žmonių pobūdžio, jai be paliovos reikalinga derama skleidimosi laisvė ir teisėtas gebėjimas savarankiškai veikti pagal savo pačios principus. Tad ji pagrįstai gerbtina ir savotiškai neliečiama, žinoma, jeigu nepažeidžia asmens ir visos bendruomenės arba jos dalies teisių, neperžengia bendrojo gėrio ribų.

Primindamas, ko mokė Vatikano I Susirinkimas, Šventasis Sinodas pareiškia, jog „yra du pažinimo keliai“, kuriuos reikia skirti: tikėjimo ir proto. Jis taip pat pareiškia, kad Bažnyčia nedraudžia „žmogaus meno ir mokslo kultūrai [...] savo srityje vadovautis savais principais ir metodais“. Todėl, „pripažindama šią teisėtą laisvę“, ji skelbia teisėtą kultūros ir ypač mokslų autonomiją¹³⁰.

Visa tai reikalauja, kad žmogus, laikydamasis moralinės tvarkos ir atsižvelgdamas į bendrąją naudą, galėtų laisvai ieškoti tiesos, skelbti ir skleisti savo nuomonę, plėtoti bet kokius įgūdžius ir pagaliausiai būti teisingai informuojamas apie viešuosius įvykius¹³¹.

Viešosios valdžios pareiga yra ne nustatinėti, kokios turi būti žmogiškosios kultūros formos, bet stengtis sudaryti geresnes sąlygas ir teikti paramą visų, taip pat ir tautinių mažumų, kultūrinio gyvenimo skatinimui¹³². Todėl ypač svarbu sergėtis, kad kultūra nebūtų nukreipta nuo savo tikslo ir verčiama tarnauti politinėms arba ekonominėms jėgoms.