Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library

Vatikano II dokumentai

IntraText CT - Text

  • PASTORACINE KONSTITUCIJAAPIE BAŽNYCIA ŠIUOLAIKINIAME PASAULYJE GAUDIUM ET SPES 1965 gruodžio 7
    • ANTRA DALIS
      • TRECIAS SKYRIUS. EKONOMINIS IR SOCIALINIS GYVENIMAS
        • Pirmas poskyris. Ekonomine pažanga
Previous - Next

Click here to hide the links to concordance

Pirmas poskyris. Ekonominė pažanga

Ekonominės pažangos tarnavimas žmogui

64. Didėjant žmonių skaičiui ir žmonijos troškimams, šiandien labiau negu praeityje pagrįstai siekiama plėsti žemės ūkio bei pramonės produktų gamybą ir tobulinti paslaugas. Todėl dera puoselėti technikos pažangą, naujovės dvasią, įmonių steigimo ir plėtimo pastangas, gamybos metodų taikymą ir darbščių visų gamyboje dalyvaujančiųjų ryžtą, žodžiu, visus pažangai tarnaujančius pradmenis. Tačiau pamatinis gamybos tikslas nėra vien gaminio gausėjimas, pelnas arba viešpatavimas kitiems, o tarnavimas žmogui – pilnatviškam, derama tvarka atsižvelgiant į jo materialines būtinybes ir intelektinio, moralinio, dvasinio bei religinio gyvenimo reikmes. Ji turi tarnauti kiekvienam žmogui ir kiekvienai žmonių grupei, kad ir kokiai rasei, kad ir kuriai pasaulio šaliai jie priklausytų. Taigi ekonominė veikla, laikydamasi savų metodų ir įstatymų, turi būti vykdoma moralinės santvarkos ribose139, kad būtų įvykdytas Dievo sumanymas žmogaus atžvilgiu140.

Ekonominės pažangos kontrolė

65. Ekonominė pažanga privalo būti žmogaus kontroliuojama. Ji neturi būti palikta vien nedaugelio asmenų arba grupių, turinčių pernelyg didelę ekonominę galią, nei vien politinės bendruomenės arba kurių nors galingesniųjų kraštų valiai. Priešingai, kiekvieno jos pažangos žingsnio tvarkyme turi veikliai dalyvauti kuo daugiau žmonių, o tarptautinių santykių plotmėje – visos tautos. Taip pat savaiminė atskirų žmonių bei laisvai susidariusių grupių veikla turi būti koordinuojama ir tinkamai bei nuosekliai derinama su viešosios valdžios pastangomis.

Augimo nedera palikti nei vien tarsi mechaniškai pavienių žmonių ekonominės veiklos tėkmei, nei vien viešosios valdžios valiai. Todėl klysta tiek tos teorijos, kurios klaidingos laisvės vardan priešinasi būtinoms reformoms, tiek tos, kurios pagrindines atskirų asmenų bei grupių teises pajungia kolektyvinei gamybos organizacijai141.

Galiausiai piliečiai tenepamiršta turį teisę ir pareigą, kurią jiems privalo pripažinti ir pasaulietinė valdžia, pagal išgales prisidėti prie tikrosios savo bendruomenės pažangos. Ypač ekonomiškai menkiau pažengusiuose kraštuose, kuriuose skubiai reikia panaudoti visas pajėgas, didelį pavojų bendrai gerovei kelia nepanaudojantys savo turimų gėrybių. Tas pat pasakytina ir apie tuos, kurie atima savo bendruomenės jai reikalingus medžiaginius arba dvasinius išteklius, tačiau asmeniui visuomenė turi palikti teisę keltis gyventi kitur.

Milžiniškų ekonominių ir socialinių skirtumų panaikinimas

66. Teisingumas ir nešališkumas reikalauja išsaugant asmenų teises ir kiekvienos tautos būdingus bruožus uoliai stengtis kuo greičiau pašalinti esamą ir dažnai augančią milžinišką ekonominę nelygybę, pažeidžiančią atskirus asmenis ir visuomenę. Taip pat, atkreipus dėmesį į daugelyje sričių žemės ūkio produktų gamybai ir prekybaii kylančias ypatingas kliūtis, žemdirbiams turi būti padedama gaminti daugiau produktų ir juos parduoti, įdiegti reikalingus patobulinimus ir naujoves, gauti teisingą atlygį, kad jie, kaip dažnai atsitinka, neliktų žemesnės klasės piliečiais. O patys žemdirbiai, ypač jaunesnieji, tegu uoliai imasi tobulinti savo profesinę patirtį, be kurios negali būti žemės ūkio pažangos142.

Teisingumas ir nešališkumas reikalauja, kad ekonomikos plėtotę neišvengiamai lydinti migracija būtų tvarkoma taip, kad pavienių žmonių ir šeimų gyvenimas būtų apsaugotas nuo netikrumo ir nepastovumo. Tad kai darbininkai, kilę kitos šalies arba kitos krašto srities, savo darbu prisideda prie tautos arba srities ekonominio vystymosi, turi būti griežtai vengiama juos kaip nors nuvertinti žemesniu atlyginimu ar prastesnėmis darbo sąlygomis. Be to, visi, ypač viešoji valdžia, turi į juos žvelgti ne kaip į paprastus gamybos įrankius, o kaip į asmenis, privalo jiems padėti, kad šie galėtų atsigabenti savo šeimą ir gauti tinkamą būstą, bei skatinti įsijungimą į priėmusios šalies ar srities visuomeninį gyvenimą. Tačiau, kiek įmanoma, jiems turi būti kuriamos ir galimybės dirbti gimtajame krašte.

Šiandien kintančiose ekonomikos srityse, kaip naujose pramoninės bendruomenės formose, kuriose, pavyzdžiui, didėja automatizacija, reikia rūpintis kiekvienam suteikti pakankamai tinkamo darbo ir galimybių įgyti reikalingą techninį ir profesinį išsilavinimą; reikia garantuoti pragyvenimą ir žmogiškąjį orumąypač tiems, kuriuos dėl ligos arba amžiaus slegia didesni sunkumai.




139 Plg. Pijus XI. Encikl. Quadragesimo anno // l. c., p. 190 ss. – Pijus XII. Kalba (1952 03 23) // AAS 44 (1952), p. 276 ss. – Jonas XXIII. Encikl. Mater et Magistra // l. c., p. 450. – Vatikano II Susirinkimas. Dekr. dėl visuomenės komunikavimo priemonių, 6.


140 Plg. Mt 16, 26; Lk 16, 131; Kol 3, 17.


141 Plg. Leonas XIII. Encikl. Libertas praestantissimum (1888 06 20) // ASS 20 (18871888), p. 597 ss. – Pijus XI. Encikl. Quadragesimo anno // l. c., p. 191 ss. Tas pats. Encikl. Divini Redemptoris // l. c., p. 65 ss. – Pijus XII. Kreipimasis per radiją Kalėdų proga (1941) // AAS 34 (1942), p. 10 ss. – Jonas XXIII. Encikl. Mater et Magistra // l. c., p. 401464.


142 Dėl žemės ūkio problemų plg. Jonas XXIII. Encikl. Mater et Magistra // l. c., p. 431 ss.





Previous - Next

Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library

Best viewed with any browser at 800x600 or 768x1024 on Tablet PC
IntraText® (V89) - Some rights reserved by EuloTech SRL - 1996-2007. Content in this page is licensed under a Creative Commons License