PABAIGA

Pavienių tikinčiųjų ir dalinių Bažnyčių vaidmuo

91. Tai, ką šis Šventasis Susirinkimas skelbia iš Bažnyčios mokymo lobyno, skiriama visiems mūsų laikų žmonėms, ar jie Dievą tiki, ar tik neaiškiai jį pripažįsta, norint padėti jiems, aiškiau suvokus savo pašaukimo pilnatvę, geriau pritaikyti pasaulį kilniam žmogaus orumui, siekti visuotinės bei giliau pagrįstos brolybės ir, meilės skatinamiems, didžiadvasiškomis ir suvienytomis pastangomis atsiliepti į neatidėliotinus mūsų epochos reikalavimus.

Pasaulyje susiklosčiusių aplinkybių ir kultūros formų didžiulės įvairovės akivaizdoje šis kreipimasis daug kur sąmoningai apibendrintas. Jame išdėstytą, nors Bažnyčios ir priimtą, mokymą dar reikės tobulinti ir papildyti, nes daug kur kalbama apie nuolat besirutuliojančius dalykus. Tačiau tikime, kad daugelis dalykų, kuriuos iškėlėme remdamiesi Dievo žodžiu ir Evangelijos dvasia, galės tikrai būti naudingi visiems, ypač ganytojų vadovaujamiems Kristaus tikintiesiems pritaikius juos įvairių tautų padėčiai ir mąstysenai.

Visų žmonių dialogas

92. Bažnyčia, kurios misija yra Evangelijos skelbimu apšviesti visą pasaulį ir Dvasioje į viena sujungti visų tautų, rasių ir kultūrų žmones, dėl šios visuotinės misijos yra brolybės, įgalinančios ir stiprinančios nuoširdų dialogą, ženklas.

Tam reikalinga pirmiausia pačioje Bažnyčioje ugdyti tarpusavio vertinimą, pagarbą ir santarvę, pripažinus visus teisėtus skirtingumus, idant užsimegztų vis vaisingesnis dialogas tarp visų, sudarančių vieną Dievo tautą, ar tai būtų ganytojai, ar kiti jos nariai. Juk tai, kas jungia tikinčiuosius, yra stipriau už tai, kas juos skiria; tad kur tikra, tebūnie vienybė, kur abejojama – laisvė, o visa kur – meilė¹⁶⁹.

Taip sakydami, turime omenyje ir tuos brolius bei bendruomenes, kurių su mumis dar nesieja visiška vienybė, bet jungia Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios išpažinimas bei meilės ryšys. Atmename, kad krikščionių vienybės šiandien laukia ir trokšta net daugelis tų, kurie Kristaus netiki. Juo labiau stiprės galingo Šventosios Dvasios veikimo dėka ši tiesos ir meilės vienybė tarp visų krikščionių, juo labiau ji taps vienybės ir taikos nešėja visam pasauliui. Todėl jungtinėmis jėgomis, šiam kilniam tikslui šiandien veiksmingai pasiekti vis labiau ir labiau pritaikytais būdais, kasdien tobuliau atitikdami Evangeliją, broliškai bendradarbiaukime tarpusavyje, idant galėtume patarnauti žmonių šeimai, Kristuje Jėzuje pašauktai tapti Dievo vaikų šeima.

Taip pat kreipiamės į visus tuos, kurie išpažįsta Dievą ir savo tradicijose yra išsaugoję vertingų religinių ir žmogiškų elementų, trokšdami, kad atviras dialogas mus visus skatintų ištikimiau priimti ir uoliau vykdyti tai, ką įkvepia Dvasia.

Geisdami tokio dialogo, kuris vadovautųsi vien tiesos meile ir drauge būtų deramai išmintingas, savo ruožtu neišskiriame nė vieno: nei garbinančių didžias žmogaus dvasios vertybes, bet dar nepripažįstančių jų Autoriaus, nei priešingų Bažnyčiai ir įvairiai ją persekiojančių. Kadangi Dievas Tėvas yra visų pradžia ir tikslas, visi esame pašaukti būti broliais. Tad būdami pašaukti tuo pačiu žmogiškuoju ir dieviškuoju pašaukimu, mes galime ir privalome be prievartos ir be klastos išvien darbuotis, kurdami geresnį pasaulį tikroje taikoje.

Kuriamas ir į tikslą vedamas pasaulis

93. „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jn 13, 35). Atmindami šiuos Viešpaties žodžius, krikščionys nieko negali karščiau trokšti, kaip vis didžiadvasiškaiu ir veiksmingiau tarnauti dabartieso pasaulio žmonėms. Todėl, ištikimai laikydamiesi Evangelijos ir naudodamiesi jos galia, susijungę su visais teisingumą mylinčiais ir vykdančiais žmonėmis, jie turi atlikti šioje žemėje didį darbą, už kurį turės duoti apyskaitą tam, kuris paskutinę dieną visus teis. Ne visi, kurie sako „Viešpatie, Viešpatie!“, įeis į dangaus karalystę; į ją įeis tik tie, kurie vykdo Tėvo valią¹⁷⁰ ir stropiai imasi darbo. O Tėvas nori, kad visuose žmonėse mes pažintume brolį Kristų ir veikliai, žodžiais ir darbais, jį mylėtume, šitaip liudydami tiesą ir perteikdami kitiems dangiškojo Tėvo meilės slėpinį. Taip viso pasaulio žmonėms bus pažadinta gyva viltis, ta Šventosios Dvasios dovana, idant galiausiai jiems atitektų ramybė ir didžiausia palaima – patekti į tėvynę, spindinčią Viešpaties garbe.

„O tam, kuris savo jėga, veikiančia mumyse gali padaryti palyginti daugiau, negu mes prašome ar išmanome, jam tebūna šlovė Bažnyčioje ir Kristuje Jėzuje per visas kartas amžių amžiais. Amen“ (Ef 3, 20–21).