II. Vyskupijų ribų nustatymas

Būtinybė peržiūrėti vyskupijų ribas

22. Norint, kad vyskupija įgyvendintų savo tikslą, reikia, kad jai priklausančioje Dievo tautos dalyje aiškiai atsiskleistų Bažnyčios prigimtis, kad vyskupai čia galėtų sėkmingai eiti savo pastoracines pareigas ir kad kiek galint tobuliau būtų tarnaujama Dievo tautos išganymui.

Sie tikslai reikalauja ir deramai nustatyti vyskupijų teritorijų ribas, ir protingai paskirstyti kunigus bei išteklius pagal apaštalavimo reikmes. Visa tai išeina į gera ne vien tiesiogiai suinteresuotiems kunigams bei tikintiesiems, bet ir visai Katalikų Bažnyčiai.

Todėl Šventasis Sinodas nutaria, kad, atsižvelgiant į sielų gerovės reikalavimus, vyskupijų ribos turi būti kiek galint greičiau atidžiai peržiūrėtos, ir vyskupijos arba padalytos, išskirstytos ar sujungtos, arba pakeistos jų ribos ar vyskupo sostui parinkta tinkamesnė vieta, arba pagaliau, ypač didžiuosiuose miestuose, joms suteikta nauja vidinė sąranga.

Peržiūrėjimo taisyklės

23. Peržiūrint vyskupijų ribas, pirmiausia tebūnie išsaugoma kiekvienos vyskupijos asmenų, pareigybių ir institucijų organiška vienybė, būdinga sveikam ir gyvam kūnui. Visais atvejais, tiksliai apsvarsčius visas aplinkybes, tebūnie laikomasi šių bendresnio pobūdžio kriterijų:

1) Nustatant vyskupijų ribas, kiek galint daugiau tebūnie atsižvelgiama į Dievo tautos sandaros įvairovę. Tai gali padėti tinkamiau vykdyti pastoracijos uždavinius. Taip pat tebūnie stengiamasi kiek įmanoma išlaikyti Dievo tautos demografinius junginius, kurių organinę struktūrą sudaro valstybinės įstaigos ir visuomeninės institucijos. Todėl kiekvienos vyskupijos teritorija tebūnie vientisa.

Be to, reikalui esant, tebūnie atsižvelgiama į valstybės administracinį padalijimą ir į įvairias psichologines, ekonomines, geografines ir istorines asmenų bei vietovių aplinkybes.

2) Vyskupijos teritorijos plotas ir gyventojų skaičius, apskritai imant, tebūnie toks, kad, viena vertus, vyskupas, tegul ir kitų padedamas, galėtų deramai atlikti vyskupiškas apeigas bei pastoracines vizitacijas, tinkamai derinti ir tvarkyti visą vyskupijos apaštalavimo veiklą, ypač gerai pažinti savo kunigus, taip pat vienuolius bei pasauliečius, įsijungusius į vyskupijos darbą. Antra vertus, toji teritorija turėtų būti pakankamas ir tinkamas veiklos laukas, leidžiąs ir vyskupui, ir kunigams prasmingai panaudoti visas savo jėgas šventajai tarnybai, atsižvelgiant į visuotinės Bažnyčios reikmes.

3) Galiausia, idant vyskupijoje sėkmingiau galėtų būti vykdomas išganymo darbas, taisykle turėtų būti laikoma tai, kad kiekvienoje vyskupijoje pakaktų tinkamų kunigų Dievo tautai ganyti. Taip pat dalinei Bažnyčiai neturėtų stigti būdingų pareigybių, institucijų ir organizacijų, kaip žinoma iš patirties, reikalingų tinkamam jos valdymui ir apaštalavimui. Pagaliau asmenims ir institucijoms išlaikyti reikia arba jau turėti lėšų, arba apdairiai numatyti jų šaltinius.

Tuo pačiu tikslu, esant įvairių apeigų tikinčiųjų, vyskupijos vyskupas tesirūpina jų dvasios reikalais arba pavesdamas juos aptarnauti tų apeigų kunigams bei parapijoms, arba per jiems skirtą vyskupiškąjį vikarą [vicarius episcopalis], turintį reikalingus įgaliojimus ir, reikalui esant, net konsekruotą vyskupu, arba pats, prisiimdamas įvairių apeigų ordinaro pareigas. Jei visa tai, Apaštalų Sosto sprendimu, dėl ypatingų aplinkybių neįmanoma, kiekvienoms apeigoms tebūnie įsteigta atskira hierarchija³¹.

Panašiomis aplinkybėmis taip pat tebūnie rūpinamasi tikinčiaisiais, kalbančiais skirtinga kalba – arba pavedant juos tos pačios kalbos kunigams bei parapijoms, arba gerai tą kalbą mokančiam vyskupiškajam vikarui, esant reikalui, net konsekruotam vyskupu, arba kuriuo nors kitu tinkamesniu būdu.

Vyskupų konferencijų vaidmuo

24. Nekeisdamos Rytų Bažnyčių tvarkos, kompetentingos vyskupų konferencijos turi apsvarstyti savo teritorijos vyskupijų pertvarkymą arba atnaujinimą pagal str. 22–23 taisykles. Jei tai atrodytų naudinga, šiuo tikslu gali būti sudaryta speciali vyskupų komisija, tačiau visuomet reikia atsiklausti suinteresuotų provincijų arba sričių vyskupų. Konferencijos planai ir pasiūlymai tebūnie pateikti Apaštalų Sostui.