3) Vyskupijos kunigai

Kunigai

28. Visi tiek vyskupijų, tiek vienuolijų kunigai drauge su vyskupu yra vienos Kristaus kunigystės dalyviai ir tęsėjai, todėl jiems skirta būti uoliais vyskupų luomo bendradarbiais. Tačiau rūpintis sielomis pirmiausia tenka vyskupijų kunigams, nes jie, inkardinuoti arba paskirti į kurią nors dalinę Bažnyčią, visiškai atsideda jos tarnybai, ganydami vieną Viešpaties kaimenės dalį. Taip jie visi sudaro vieną kunigiją bei vieną šeimą, kurios tėvas yra vyskupas. Idant vyskupas galėtų tinkamiau ir teisingiau paskirstyti savo kunigams šventąsias tarnybas, jis turi turėti reikiamą laisvę skirti jiems bet kurias pareigas ir beneficijas, šitaip panaikindamas bet kokiu būdu tą laisvę varžančias teises ir privilegijas.

Santykiai tarp vyskupo ir vyskupijos kunigų pirmiausia turi būti grindžiami antgamtinės artimo meilės ryšiais, idant kunigų norams sutampant su vyskupo norais jų pastoracinis darbas būtų našesnis. Todėl, siekdamas kuo geresnio tarnavimo sieloms, vyskupas tesikviečia kunigus drauge pasitarti, ypač pastoracijos klausimais, ne vien progai pasitaikius, bet, kiek įmanoma, ir iš anksto nustatytu laiku.

Be to, visi vyskupijos kunigai tepalaiko tarpusavio vienybę ir tejaučia atsakomybę už rūpinimąsi visos vyskupijos dvasine gerove. Be to, atmindami, jog atliekant bažnytinę tarnybą įgytos gėrybės susijusios su šventosiomis pareigomis, vyskupo nurodymu jie pagal išgales dosniai teparemia ir medžiagines vyskupijos reikmes.

Kunigai, dirbantys už parapijos ribų

29. Artimesni vyskupo bendradarbiai yra ir tie kunigai, kuriems jis paveda parapijos ribas peržengiančius pastoracijos uždavinius arba apaštalavimo darbus, apimančius tiek nustatytą vyskupijos teritorijos dalį, tiek tam tikras tikinčiųjųų grupes, tiek ypatingą veiklos rūšį.

Taip pat itin daug vyskupui padeda tie kunigai, kuriems jis patiki įvairias apaštalavimo pareigas mokyklose arba kitokiose institucijose bei draugijose. Pagaliau vyskupijos ribas peržengiantiems darbams atsidėję kunigai, kaip atliekantys svarbų apaštalavimo darbą, pavedami pirmiausia to vyskupo, kurio vyskupijoje jie veikia, rūpestingai globai.

Klebonai

30. Tačiau pagrindiniai vyskupo bendradarbiai yra klebonai, nes jiems, kaip tiesioginiams ganytojams, paties vyskupo autoritetu pavedama rūpintis nustatytos vyskupijos dalies sielomis.

1) Jomis rūpindamiesi, klebonai su savo pagalbininkais mokymo, šventinimo ir valdymo pareigas teatlieka taip, kad tikintieji ir parapinės bendruomenės iš tikrųjų jaustųsi ir vyskupijos, ir visos Bažnyčios nariais. Todėl jie tebendradarbiauja su kitais klebonais ir kunigais, jų teritorijoje vykdančiais pastoracines pareigas (pvz., su apylinkiniais vikarais [vicarii foranei], arba dekanais) arba atsidėjusiais parapijų ribas peržengiančio pobūdžio darbams, idant vyskupijos pastoracinis darbas nestokotų vienybės ir būtų veiksmingesnis.

Be to, rūpinimąsi sielomis nuolat tepersmelkia misijų dvasia, idant jis deramai apimtų visus gyvenančius parapijoje. Jei klebonai patys negali pasiekti kai kurių asmenų grupių, tepasikviečia kitus, taip pat ir pasauliečius, padėti su apaštalavimu susijusiuose dalykuose.

Idant rūpinimasis sielomis būtų veiksmingesnis, kunigams, ypač dirbantiems toje pačioje parapijoje, labai patartinas bendruomeninis gyvenimas. Jis skatina apaštalavimo veiklą, taip pat yra artimo meilės ir vienybės pavyzdys tikintiesiems.

2) Mokymo pareigą atliekančių klebonų uždavinys yra skelbti Dievo žodį visiems Kristaus tikintiesiems, idant, įsišakniję tikėjime, viltyje ir meile, jie augtų Kristuje, o krikščioniškoji bendruomenė šviestų tuo meilės liudijimu, kurio norėjo Viešpats³², taip pat kiekvienam amžiui pritaikytu katechetiniu švietimu vesti tikinčiuosius į visišką išganymo slėpinių pažinimą. Šiam švietimui jie tepraš ne tik vienuolių pagalbos, bet ir pasauliečių bendradarbiavimo, be kita ko, steigdami krikščioniškojo mokymo brolijas.

Vykdydami šventinimo darbą, klebonai tesirūpina, kad eucharistinės aukos šventimas būtų viso krikščioniškosios bendruomenės gyvenimo centras ir viršūnė. Taip pat tesidarbuoja, idant tikintieji semtųsi dvasinio peno iš pamaldžiai bei dažnai priimamų sakramentų ir iš sąmoningo bei veiklaus dalyvavimo liturgijoje. Be to, klebonai teatmena, kad prie krikščioniškojo gyvenimo ugdymo nepaprastai daug prisideda atgailos sakramentas, todėl tebūnie pasirengę mielai klausyti tikinčiųjų išpažinčių, jei reikia, pasikviesdami ir kitų kunigų, mokančių įvairių kalbų.

Atlikdami ganytojų pareigas, klebonai pirmiausia tesistengia pažinti savo kaimenę. Būdami visų savo avių tarnai, tesirūpina krikščioniškojo gyvenimo ugdymu ir pavieniuose tikinčiuosiuose, ir šeimose, ir draugijose, ypač skirtose apaštalavimui, bei visoje parapijos bendruomenėje. Tad telanko namus ir mokyklas, kaip reikalauja ganytojo pareigos, uoliai tepadeda paaugliams ir jaunuoliams, tėviška meile teapgaubia vargšais ir ligoniais, galiausiai ypač uoliai tesirūpina darbininkais ir tedaro visa, kad tikintieji prisidėtų prie apaštalavimo darbų.

3. Parapijos vikarai kaip klebono bendradarbiai, atliekantys pastoracines pareigas jo vadovaujami, kasdien dirba svarbų ir veiksmingą darbą. Todėl tarp klebono ir jo vikarų visuomet teviešpatauja broliškumas, abipusė artimo meilė ir pagarba. Tepadeda jie vieni kitiems patarimais, pagarba ir pavyzdžiu, sutartinai bei bendromis pastangomis rūpindamiesi parapija.

Klebonų skyrimas ir keitimas

31. Spręsdamas apie kunigo tinkamumą vadovauti kuriai nors parapijai, vyskupas teatsižvelgia ne vien į jo išsimokslinimą, bet ir pamaldumą, apaštališką uolumą ir kitus privalumus bei savybes, būtinas deramam rūpinimuisi sielomis.

Be to, kadangi vienintelis parapinės tarnybos tikslas yra sielų gerovė, idant vyskupas galėtų lengviau ir tinkamiau aprūpinti parapijas, tebūnie panaikinamos bet kam, išskyrus vienuolius, suteiktos prezentavimo, nominavimo arba rezervavimo teisės, taip pat ten, kur jis galioja, tiek bendrasis, tiek dalinis konkurso įstatymas.

Klebono pareigų parapijoje pastovumas turi būti toks, koks reikalingas sielų gerovei. Todėl, panaikinus skirtumą tarp pakeičiamų [amovibiles] ir nepakeičiamų [inamovibiles], jų perkėlimo ir pašalinimo tvarka tebūnie peržiūrėta ir supaprastinta taip, kad vyskupas, laikydamasis nešališkumo [aequitas] prigimtine ir kanonine šio termino prasme, galėtų tinkamiau pasirūpinti sielų gerovės reikmėmis.

Klebonai, kuriems senyvas amžius arba kita svarbi priežastis trukdo deramai bei vaisingai atlikti savo pareigas, karštai raginami savo noru arba vyskupo pasiūlymu atsisakyti pareigų. Atsisakiusiems vyskupas teparūpina tinkamą išlaikymą.

Parapijų steigimas ir keitimas

32. Galiausia toji pati sielų gerovė tebūnie lemiamas veiksnys, apibrėžiant ar peržiūrint kurios nors parapijos įsteigimą ar panaikinimą ir darant kitokius panašius pakeitimus, kuriuos savo autoritetu gali atlikti vyskupas.