DEKRETAS DĖL EKUMENIZMO UNITATIS REDINTEGRATIO

1964 lapkričio 21

PRATARMĖ

1.Vienybės atkūrimas tarp visų krikščionių yra vienas pagrindinių Šventojo Visuotinio Vatikano II Susirinkimo tikslų. Juk Viešpats Kristus įsteigė tik vieną vienintelę Bažnyčią, bet daug krikščionių bendruomenių skelbiasi žmonėms esančios tikrasis Jėzaus Kristaus palikimas; visos jos išpažįsta esančios Viešpaties mokinės, bet yra skirtingų įsitikinimų ir eina skirtingais keliais, tarsi pats Kristus būtų padalytas¹. Aišku, jog šis pasidalijimas ir atvirai prieštarauja Kristaus valiai, ir yra papiktinimas pasauliui, ir kenkia šventam uždaviniui skelbti Evangeliją visai kūrinijai.

Tačiau amžių Viešpats išmintingai ir kantriai vykdo mumyse, nusidėjėliuose, savo malonės planą, pastaruoju metu vis gausiau imdamas skleisti tarpusavyje pasidalijusiuose krikščionyse apgailestavimą ir vienybės troškimą. Ši malonė visur yra paveikusi labai daug žmonių. Šventosios Dvasios malonei veikiant, ir tarp nuo mūsų atsiskyrusiųjų brolių vis labiau plečiasi sąjūdis visų krikščionių vienybei atkurti. Šiame vienybės sąjūdyje, vadinamame ekumeniniu, dalyvauja visi garbinantieji triasmenį Dievą ir išpažįstantieji Jėzų Viešpačiu bei Išganytoju, ir ne tiks paskirai, bet ir susibūrę į bendruomenes, kuriose jie išgirdo Evangeliją ir kurias vadina savo ir Dievo Bažnyčia. Kone visi, nors skirtingai, jie trokšta vienos ir regimos Dievo Bažnyčios, kuri būtų tikrai visuotinė ir pasiųsta į visą pasaulį, idant pasaulis atsiverstų į Evangeliją ir taip būtų išganytas Dievo garbei.

Šis Šventasis Sinodas į visa tai žvelgia džiaugsminga dvasia ir, kadangi jau nušvietė mokymą apie Bažnyčią, dabar, trokšdamas, kad būtų atkurta vienybė tarp visų Kristaus mokinių, nori visiems katalikams nurodyti priemones, kelius ir būdus, kaip jie gali į šį dievišką pašaukimą bei malonę atsiliepti.