TREČIAS SKYRIUS.
BAŽNYČIOS IR BAŽNYTINĖS BENDRUOMENĖS, ATSISKYRUSIOS
NUO ROMOS APAŠTALŲ SOSTO
Bažnyčios
skilimai
13. Pažvelkime
į dvi pagrindines įplyšimų Kristaus tunikoje be
siūlės kategorijas.
Pirmi atsirado Rytuose,
tiek nesutikus su Efezo ir Chalkedono Susirinkimų dogminėmis formulėmis,
tiek vėliau, nutrūkus bažnytinei bendrystei tarp Rytų
patriarchatų ir Romos Sosto.
Antri, praėjus
daugiau negu keturiems šimtmečiams, pasirodė Vakaruose per
įvykius, paprastai vadinamus Reformacija. Dėl Reformacijos nuo Romos
Sosto atsiskyrė daug tautinių ir konfesinių bendruomenių.
Tarp tų, kuriose iš dalies išlaikė katalikiškas
tradicijos ir struktūras, ypatingą vietą užima
Anglikonų Bendrija.
Tačiau šie
įvairūs skilimai vieni nuo kitų skiriasi ne vien kilme, vieta
bei laiku, bet ypač su tikėjimu ir bažnytinę santvarku
susijusių klausimų prigimtimi bei svarba.
Todėl,
neišleisdamas iš akių nei įvairių
krikščionių grupių skirtingumo, nei jas, tegu ir
pasidalijusias, tebejungiančių ryšių, šis
Šventasis Sinodas nusprendė esant tinkama pateikti tokių samprotavimų
dėl apdairaus ekumeninės veiklos plėtojimo.
|