Sakramentų teikimas
12. Šventasis
Visuotinis Sinodas patvirtina ir pripažįsta Rytų
Bažnyčiose gyvuojančią senovinę sakramentų
drausmę bei jų šventimo ir teikimo praktiką. Jis taip pat
pageidauja, kad jos, reikalui esant, būtų atkurtos.
13. Tebūnie
visiškai atkurta nuo seniausių laikų Rytuose gyvuojanti Šv.
Patepimo [S. Chrismatis] tarnautojo institucija. Todėl šį
sakramentą gali teikti kunigai, vartodami patriarcho arba vyskupo
palaimintą krizmą14.
14. Visi Rytų
kunigai gali teikti šį sakramentą drauge su krikštu arba
atskirai visiems bet kokių apeigų, įskaitant Romos apeigas,
tikintiesiems, laikydamiesi bendrosios ir dalinės teisės nustatytų
leistinumo taisyklių15. Lotyniškųjų apeigų
kunigai, remdamiesi įgaliojimu teikti šį sakramentą, gali
teisėtai jį teikti ir Rytų Bažnyčių
tikintiesiems, neturėdami išankstinio nusistatymo jų apeigų
atžvilgiu ir laikydamiesi bendrosios ir dalinės teisės
nustatytų leistinumo taisyklių16.
15. Tikintieji
įpareigoti sekmadieniais ir per šventes dalyvauti dieviškojoje
liturgijoje arba, kaip reikalauja jų apeigų taisyklės bei
papročiai, dieviškosios Rytmetinės [divinarum laudum]
šventime17. Kad tikintieji tą pareigą galėtų
lengviau atlikti, laikas šiam įsakymui įvykdyti nustatomas nuo
išvakarių Vakarinės [vesperis vigiliae] iki sekmadienio
arba šventadienio pabaigos18. Tikintieji karštai raginami
tomis dienomis arba ir dažniau, netgi kasdien, priimti
šventąją Eucharistiją19.
16. Kadangi tame
pačiame Rytų regione arba teritorijoje įvairioms dalinėms
Bažnyčioms priklausantys tikintieji paprastai yra
susimaišę, bet kurių apeigų kunigams teisėtai ir be
apribojimų jų gantytojų suteiktas įgaliojimas klausyti
išpažinčių išplečiamas visai suteikusiojo
teritorijai ir visiems tos teritorijos vietovėms bei visų apeigų
asmenims toje teritorijoje, nebent vietos hierarchas būtų
pabrėžtinai jį atmetęs jo apeigų
vietovėse20.
17. Idant Rytų
Bažnyčiose būtų atgaivinta senovinė šventimų
sakramento tvarka, šis Šventasis Sinodas pageidauja, kad nuolatinio
diakonato institucija būtų atkurta ten, kuri šis paprotys nunykęs21.
O dėl subdiakonato ir žemesniųjų šventimų bei
dėl jų teisių ir pareigų tenuspręs kiekvienos
dalinės Bažnyčios įstatymų leidžiamoji
valdžia22.
18. Norėdamas
išvengti negaliojančių santuokų, Rytų katalikams
tuokiantis su pakrikštytais Rytų nekatalikais ir rūpindamasis
santuokos tvirtumu, šventumu bei šeimos santaika, Šventasis
Sinodas nustato, jog kanoninė santuokos šventimo forma privaloma tik
dėl jos leistinumo [ad liceitatem]; galiojimui [ad validatem]
pakanka įšventintojo tarnautojo dalyvavimo, laikantis kitų
teisės reikalavimų23.
|