DEKRETAS DĖL VISUOMENĖS KOMUNIKAVIMO PRIEMONIŲ INTER MIRIFICA

1963 gruodžio 4

PRATARMĖ

Sąvoka

1. Tarp nuostabiausių technikos išradimų, kuriuos, ypač mūsų laikais, Dievo padedamas žmogaus genijus padarė kūrinijoje, Motina Bažnyčia itin rūpestingai priima ir stebi pirmiausia tuos, kurie labiau susiję su žmogaus dvasia ir kurie atvėrė naujus kelius nepaprastai lengvai perduoti bet kokias žinias, mintis bei nuostatas. Iš tų išradimų ypač išsiskiria tokios priemonės, kurios dėl pačios savo prigimties gali pasiekti ir paveikti ne tik atskirus žmones, bet ištisas minias bei visą žmonių visuomenę, kaip antai spauda, kinas, radijas, televizija ir kitos, kurias galima vadinti visuomenės komunikavimo priemonėmis.

Svarba

2. Motina Bažnyčia žino, kad teisingas naudojimasis šiomis priemonėmis teikia žmonijai daug naudos, padėdamas dvasios poilsiui bei lavinimui ir Dievo karalystės plėtimui bei stiprinimui. Ji taip pat žino, kad žmonės gali panaudotis jas prieš dieviškojo Kūrėjo planą ir pakreipti savo pačių žalai. Maža to, ji jaučia motinišką skausmą dėl nuostolių, kurių žmonių bendrijai taip dažnai yra atnešęs blogas jų panaudojimas.

Todėl Šventasis Susirinkimas, sekdamas popiežiais ir vyskupais, labai susirūpinusiais šiuo itin svarbiu reikalu, laiko savo pareiga aptarti pagrindinius klausimus, susijusius su visuomenės komunikavimo priemonėmis. Jis yra tikras čia išdėstytu mokymu bei drausmės nuostatomis pasitarnausiąs ne vien Kristaus tikinčiųjų išganymui, bet ir visos žmonių bendruomenės pažangai.