PIRMAS SKYRIUS. BAŽNYČIOS MOKYMAS

Bažnyčios uždaviniai

3. Katalikų Bažnyčia, Viešpaties Kristaus įsteigta nešti visiems žmonėms išganymą ir kartu įpareigota skelbti Evangeliją, laiko savo pareiga skelbti išganymo žinią ir visuomenės komunikavimo priemonėmis bei mokyti žmones, kaip deramai jomis naudotis.

Tad Bažnyčia turi įgimtą teisę panaudoti ir turėti savo nuosavybėje bet kurią šių priemonių, jei ji reikalinga ar naudinga krikščioniškajam auklėjimui ir kiekvienam kitam sielų išganymo darbui. Įšventintųjų ganytojų pareiga yra taip mokyti ir kreipti tikinčiuosius, kad jie siektų savo ir visos žmonių šeimos išganymo bei tobulumo ir šių priemonių pagalba.

Be to, būtent pasauliečiai turi šias priemones gaivinti žmogiška ir krikščioniška dvasia, kad jos visiškai atitiktų didžias žmonijos viltis ir Dievo planą.

Moralės normos

4. Deramam naudojimuisi šiomis priemonėmis būtina, kad visi, kurie jomis naudojasi, būtų susipažinę su moralės normomis ir jų tvirtai laikytųsi. Tad teapsvarsto jie turinį, perduodamą kiekvienos priemonės savitą prigimtį atitinkančiu būdu. Drauge teatsižvelgia į visas sąlygas bei aplinkybes – tikslą, asmenis, vietą, laiką ir kita, – kuriomis vyksta šis perdavimas ir kurios gali pakeisti arba visiškai iškreipti turinio moralinę vertę. Atkreiptinas dėmesys ir į šioms priemonėms būdingą poveikį, tai yra sukrėtimą, kuris gali būti toks stiprus, jog žmonės, ypač nepatyrę, sunkiai pajėgs jį įsisąmoninti, suvaldyti arba, reikalui esant, atremti.

Teisė į informaciją

5. Ypač būtina, kad visi suinteresuotieji teisingai susidarytų teisingą nuomonę dėl naudojimosi šiomis priemonėmis, ypač kai kuriais mūsų dienomis karštai svarstomais klausimais.

Pirmas tų klausimų liečia vadinamąją informaciją, arba žinių rinkimą ir skleidimą. Išties aišku, kad dėl dabarties žmonių visuomenės raidos ir glaudesnių jos narių tarpusavio ryšių informacija yra labai naudinga, dažnai net būtina, nes greitas įvykių ir faktų paskelbimas padeda visiems žmonėms visada geriau viską sužinoti. Tai įgalina visus veikliai prisidėti prie bendrosios gerovės ir našiau darbuotis visos piliečių visuomenės pažangai. Juk žmonių visuomenė turi teisę būti informuojama apie tai, kas pagal kiekvieno padėtį naudinga žinoti tiek pavieniams žmonėms, tiek susijungusiems į visuomenę. Idant šia teise būtų galima deramai naudotis, turinio atžvilgiu informacija visuomet turi atitikti tikrovę ir, kiek leidžia teisingumas ir meilė, būti išsami. Be to, formos atžvilgiu ji turi būti garbinga ir priderama, tai yra, renkant žinias ir jas skelbiant, turi būti laikomasi moralės įstatymų ir nepažeidžiama žmogaus teisių bei orumo. Juk ne kiekvienas žinojimas naudingas, „užtat meilė ugdo“ (1 Kor 8, 1).

Menas ir moralė

6. Antras klausimas liečia santykius tarp vadinamųjų meno teisių ir moralės įstatymo normų. Augntys nesutarimai šiuo klausimu neretai kyla iš klaidingų mokymų apie etiką ir estetiką. Todėl Susirinkimas skelbia, kad visi privalo absoliučiai pripažinti objektyvios moralinės tvarkos pirmenybę, nes tik ji pranoksta ir tinkamai suderina visas kitas, nors ir iškilias, žmogaus veiklos sritis, neišskiriant nė meno. Tik moralinė tvarka aprėpia žmogų, protingą Dievo kūrinį, turintį antgamtinį pašaukimą, su visa jo prigimtimi ir, jei jis visiškai bei tvirtai laikosi jos reikalavimų, veda jį į tobulybės ir laimes pilnatvę.

Moralinis blogis

7. Galiausiai moralinio blogio pasakojimas, aprašymas arba vaizdavimas, naudojantis visuomenės komunikavimo priemonėmiss, gali padėti geriau pažinti ir ištirti žmogų, parodyti ir iškelti tiesos bei gėrio didybę, pasiekiant didesnio dramatiško poveikio. Tačiau, kad sieloms neatnešus daugiau žalos, negu naudos, čia turi būti griežtai laikomasi moralės įstatymų, ypač kalbant apie dalykus, reikalaujančius deramos pagarbos arba gimtosios nuodėmės sužeistam žmogui galinčius nesunkiai sukelti nedorų troškimų.

Viešoji nuomonė

8. Kadangi viešosios nuomonės įtaka ir autoritetas visų luomų piliečių privačiame bei viešajame gyvenime šiandien labai padidėję, visiems bendruomenės nariams privalu ir šioje srityje vykdyti teisingumo ir artimo meilės pareigas. Tad ir naudodamiesi visuomenės komunikavimo priemonėmis jie tesistengia formuoti ir skleisti teisingą viešąją nuomonę.

Vartotojų pareigos

9. Visi vartotojai, tai yra skaitytojai, žiūrovai ir klausytojai, asmenišku ir laisvu pasirinkimu besinaudojantys tuo, kas tomis priemonėmis perteikiama, yra saistomi ypatingų pareigų. Teisingas pasirinkimas reikalauja rinktis tai, kas vertinga moralės, mokslo bei meno požiūriu, ir vengti to, kas gali arba jiems tapti dvasinės žalos priežastimi ar paskata, arba kitus papiktinti blogu pavyzdžiu, arba kliudyti sklisti geriems dalykams ir skatinti sklisti blogus, kaip dažniausiai esti, kai savo pinigais remiame žmones, tas priemones naudojančius vien pelno tikslais.

Norėdami laikytis moralės įstatymų, šių priemonių vartotojai teneapleidžia savo pareigos laiku sužinoti, ką apie pateikiamus dalykus sprendžia kompetentingas autoritetas, ir tesistengia tuo vadovautis, laikydamiesi teisingos sąžinės reikalavimų. O kad galėtų lengviau atsispirti ne tokioms teisingoms įtakoms ir tvirčiau laikytis gerų, tesistengia tinkamomis priemonėmis orientuoti ir ugdyti savo sąžinę.

Jaunuolių ir tėvų pareigos

10. Vartotojai, ypač jaunieji, tepasistengia įprasti naudotis šiomis priemonėmis nuosaikiai ir drausmingai, be to, geriau suprasti matytus, girdėtus ir skaitytus dalykus. Teaptaria juos su auklėtojais bei žinovais ir tesimoko teisingai apie juos spręsti. Tėvai teatmena, jog jų pareiga – stropiai budėti, kad per namų slenkstį nebūtų įsileista tikėjimui ir dorovei prieštaraujančių reginių, spaudinių bei kitų panašių dalykų ir kad vaikai jų nematytų kitur.

Gamintojų pareigos

11. Ypatinga moralinė pareiga teisingai panaudoti visuomenės komunikavimo priemones tenka žurnalistams, rašytojams, aktoriams, scenaristams, režisieriams, programų kūrėjams, platintojams, prodiuseriams, pardavėjams, kritikams ir visiems kitiems, kaip nors dalyvaujantiems komunikavimo įgyvendinime ir plėtojime. Juk visiškai akivaizdu, kokios ir kiek atsakomybės dabarties visuomenės sąlygomis jiems dera priskirti, nes informacija ir įtaiga jie gali vesti žmoniją teisingu arba pražūtingu keliu.

Tad visų jų uždavinys yra taip derinti tų priemonių ekonominę, politinę bei meninę pusę, kad jos niekuomet neprieštarautų bendrajam gėriui. Norint lengviau to pasiekti, patartina stoti į tokias savo srities profesines draugijas, kurios savo narius įpareigoja gerbti moralės įstatymus atliekant savo darbą bei einant pareigas, kartais net reikalaudamos pažadėti, jog bus laikomasi tam tikrų moralinių nuostatų.

Tegul jie visuomet atmena, kad didelė skaitytojų ir žiūrovų dalis yra jaunuoliai, kuriems reikia skaitinių bei reginių, teikiančių doro džiaugsmo ir keliančių dvasią. Be to, jie tesirūpina, kad religinės srities dalykai būtų pavedami vertiems ir patyrusiems asmenims ir traktuojami su derama pagarba.

Pasaulietinės valdžios pareigos

12. Pasaulietinę valdžią šioje srityje ypatingomis pareigomis susaisto bendrasis gėris, kuriam šios priemonės skirtos. Valdžios pareiga yra ginti ir saugoti tikrą bei teisėtą informacijos laisvę, ypač spaudos srityje, būtinai reikalingą šiandienės visuomenės pažangai. Ji privalo puoselėti religiją, kultūrą bei tikrąjį meną ir rūpintis, kad vartotojai galėtų laisvai naudotis jiems teisėtai priklausančiomis teisėmis. Be to, pasaulietinė valdžia turi teikti paramą iniciatyvoms, kurių šiaip nebūtų galima įgyvendinti, nors jos yra labai naudingos, ypač jaunimui.

Galiausiai viešoji valdžia, teisėtai besirūpinanti piliečių gerove, leisdama įstatymus ir prižiūrėdama jų taikymą, turi pareigą nešališkai ir atidžiai rūpintis, kad blogas tų priemonių panaudojimas neatneštų didelės žalos viešajai moralei ir visuomenės pažangai. Toks atidus rūpinimasis jokiu būdu nereiškia asmenų ar grupių laisvių varžymo, ypač jei jų tvirtai garantuoja tie, kurie pagal profesiją naudijasi šiomis priemonėmis.

Itin stropiai nuo jų amžiui kenksmingų leidinių ir reginių tebūnie saugomi jaunuoliai.