TIKĖJIMO LAISVĖS DEKLARACIJA DIGNITATIS HUMANAE
ASMENS IR BENDRUOMENIŲ TEISĖ Į VISUOMENĖS IR PILIEČIŲ TIKĖJIMO LAISVĘ

1965 gruodžio 7

Pratarmė

1. Žmogaus asmens orumą mūsų laikų žmonės diena po dienos įsisąmonina vis giliau¹, ir atsiranda vis daugiau reikalaujančiųjų, kad veikdami žmonės galėtų naudotis ir naudotųsi savo sprendimu ir atsakinga laisve, veiktų ne verčiami, o įsisąmonintos pareigos vedami. Jie taip pat reikalauja teisiškai nustatyti viešosios valdžios veikimo ribas, kad nebūtų pernelyg ribojama tauri asmens ir sambūrių laisvė. Šis žmogiškojoje visuomenėje kylantis laisvės reikalavimas pirmiausia liečia dvasinį žmogaus gėrį ir ypač tai, kas susiję su laisvu tikėjimo praktikavimu visuomenėje. Rūpestingai atsižvelgdamas į šiuos dvasios troškimus ir norėdamas paskelbti, kiek jie derinasi su tiesa bei teisingumu, šis Vatikano Sinodas gilinasi į šventąją Bažnyčios tradiciją ir mokymą, iš kurių visuomet semiasi naujų dalykų, darniai susietų su senaisiais.

Taigi pirmiausia Šventasis Sinodas išpažįsta, jog pats Dievas yra žmonių giminei nurodęs kelią, kaip, jam tarnaudami, žmonės gali pasiekti išganymą ir palaimą Kristuje. Tikime, jog šis vienintelis tikrasis tikėjimas gyvuoja katalikiškoje ir apaštališkojoje Bažnyčioje, kurią Viešpats Jėzus įpareigojo skelbti tą tikėjimą visiems žmonėms, sakydamas apaštalams: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs“ (Mt 28, 19–20). O žmonės visi privalo ieškoti tiesos, ypač tiesos apie Dievą ir jo Bažnyčią, ir pažinę priimti ją ir jos laikytis.

Šventasis Sinodas taip pat išpažįsta, kad ši pareiga liečia ir saisto žmonių sąžinę ir kad tiesa žmogų įtikina ne kitaip, kaip tik pačios tiesos galia švelniai ir drauge galingai įtaigodama jo protą. Toliau, kadangi žmonių reikalaujama tikėjimo laisvė, reikalinga vykdyti Dievo garbinimo pareigą, reiškia laisvę nuo prievartos valstybėje, tai visiškai neprieštarauja tradiciniam katalikybės mokymui apie žmonių ir visuomenės moralinę pareigą tikrajam tikėjimui ir vienintelei Kristaus Bažnyčiai. Be to, kalbėdamas apie tikėjimo laisvę Šventasis Sinodas yra užsibrėžęs toliau plėtoti pastarųjų popiežių mokymą apie neliečiamas žmogaus asmens teises ir teisinę visuomenės santvarką.