Pabaiga

15. Taigi aišku, kad dabarties laikų žmonės trokšta laisvai išpažinti savo tikėjimą privačiame ir viešajame gyvenime. Tikėjimo laisvė net yra įrašyta į daugelio valstybių konstitucijas kaip pilietinė teisė ir iškilmingai pripažinta tarptautiniais dokumentais³⁸.

Tačiau netrūksta kraštų, kur tikėjimo laisvė, tiesa, pripažįstama konstitucijomis, bet viešoji valdžia stengiasi piliečius atitraukti nuo religijos, o religinių bendruomenių gyvenimą kiek galint apsunkinti ir padaryti pavojingą.

Su džiaugsmu sveikindamas guodžiančius mūsų laikų ženklus ir su liūdesiu pasisakydamas prieš apgailėtinus faktus, Šventasis Sinodas ragina katalikus ir prašo visus žmones su didžiausiu atsidėjimu apsvarstyti, kokia reikalinga tikėjimo laisvė ypač dabartinėmis žmonijos sąlygomis.

Juk visos tautos kaskart labiau suartėja, skirtingų kultūrų ir religijų žmones jungia vis glaudesni ryšiai, pagaliau didėja kiekvieno asmeninės atsakomybės jausmas. Tad norint kurti ir stiprinti taikų bei darnų žmonių tarpusavio sugyvenimą, reikia, kad visame pasaulyje tikėjimo laisvė būtų apsaugota įstatymų ir kad būtų gerbiamos aukščiausios asmens pareigos ir teisė laisvai gyventi savo religinį gyvenimą visuomenėje.

Teduoda Dievas ir visų Tėvas, kad žmonių šeima, stropiai saugodama tikėjimo laisvę visuomenėje, Kristaus malone ir Šventosios Dvasios galia pasiektų kilniąją bei amžinąją „Dievo vaikų garbės laisvę“ (Rom. 8, 21).