KONSTITUCIJA APIE
ŠVENTĄJĄ LITURGIJĄ SACROSANCTUM CONCILIUM
1963 gruodžio
4
PRATARMĖ
Liturgijos
atnaujinimo rūpestis
1. Šventasis
Susirinkimas, siekdamas kasdien stiprinti tikinčiųjų
krikščioniškąjį gyvenimą, geriau pritaikyti
mūsų meto reikalavimams tas institucijas, kuriose yra galimi
pakeitimai, visokeriopai puoselėti visa, kas tik gali padėti
tikinčiųjų Kristų vienybei, stiprinti visa, kas padeda
telkti visus žmones į Bažnyčios prieglobstį, dėl
ypatingos priežasties taip pat laiko savo uždaviniu rūpintis
liturgijos atnaujinimu ir ugdymu.
Liturgija
Bažnyčios slėpinyje
2. Mat liturgija, per
kurią, ypač per dieviškąją Eucharistijos auką,
„vyksta mūsų atpirkimo darbas“1, labiausiai padeda tam, kad
tikintieji gyvenimu išreikštų bei kitiems atskleistų
Kristaus slėpinį ir savitą tikrosios Bažnyčios
prigimtį, kuriai būdinga tai, kad ji kartu yra žmogiška ir
dieviška, regima ir apdovanota neregimąja tikrove, veržli,
veikli ir atsidėjusi kontempliacijai, gyvenanti šiame pasaulyje,
tačiau keleivė. Ir tokiu būdu sutvarkyta, kad tai, kas joje
žmogiška, yra nukreipta ir palenkta tam, kas dieviška, regima –
tam, kas neregima, veikla – kontempliacijai, dabartis – būsimajam miestui,
kurio ieškome2. Todėl esančiuosius Bažnyčioje
liturgija kasdien stato į šventovę Viešpatyje, į Dievo
buveinę Dvasioje3, kol bus pasiektas Kristaus pilnatvės
saikas4, drauge stebėtinu būdu stiprina jų jėgas
skelbti Kristų, ir šitaip tiems, kurie yra išorėje,
liturgija parodo Bažnyčią kaip viršum tautų
iškeltą ženklą5, po kuriuo rinktųsi
draugėn išblaškytieji Dievo vaikai 6, kol bus viena
kaimenė ir vienas ganytojas7.
Konstitucija ir
įvairios apeigos
3. Todėl Šventasis
Susirinkimas mano, kad liturgijai ugdyti ir atnaujinti prisimintini principai,
kurie dėstomi žemiau, ir turi būti nustatytos praktinės
nuostatos.
Kai kas iš tų principų
bei nuostatų gali ir turi būti pritaikyta tiek Romos, tiek kitoms
apeigoms. Tačiau toliau pateikiamos praktinės nuostatos taikytinos
tik Romos apeigoms, nebent būtų kalbama apie dalykus, kurie
pačia savo prigimtimi liestų ir kitas.
4. Pagaliau, ištikimai
sekdamas tradicija, Šventasis Susirinkimas pareiškia, jog Motina
Bažnyčia visas teisėtai pripažintas liturgijas laiko
lygiateisėmis bei vertomis lygios pagarbos ir yra nusiteikusii jas ir
ateityje saugoti bei visokeriopai palaikyti. Jis taip pat nori, kad, kur
reikia, pagal sveikos tradicijos dvasią jos būtų su apdairumu
ištisai peržiūrėtos ir praturtintos nauju gaivumu,
atitinkančiu šių dienų sąlygas ir reikalavimus.
|