II. Liturginio
auklėjimo ir veiklaus dalyvavimo siekis
Bažnyčios
troškimas
14. Motina
Bažnyčia labai trokšta, kad visi tikintieji liturginėse
apeigose dalyvautų pilnai, sąmoningai ir aktyviai, kaip reikalauja
pačios liturgijos prigimtis. Krikšto dėka taip dalyvauti yra
visos krikščionių tautos „išrinktosios giminės,
karališkosios kunigystės, šventosios tautos, įsigytosios
liaudies“ (1 Pt. 2, 9; plg. 2, 4–5) teisė ir pareiga.
Atnaujinant ir ugdant
šventąją liturgiją, tuo pilnu ir aktyviu visų
dalyvavimu reikia labiausiai susirūpinti. Juk liturgija yra pirmasis ir
būtinas šaltinis, iš kurio tikintieji gali semtis tikrai
krikščioniškos dvasios. Todėl sielų ganytojai visa
savo pastoracine veikla bei deramu ugdymu turi uoliai siekti to pilno ir
aktyvaus dalyvavimo liturgijoje.
Tačiau nėra
jokios vilties, kad tai pavyktų, jei pirma patys sielų ganytojai
nebus viduje kupini liturgijos dvasios bei poveikio ir negebės jos mokyti.
Todėl
nepaprastai reikalingi pirmiausia patarimai dėl liturginio kunigų
auklėjimo. Tuo tikslu Šventasis Susirinkimas nutarė šiuos
žemiau išdėstytus dalykus.
Liturgijos
dėstytojų ugdymas
15. Dėstytojai,
kuriems pavesta mokyti liturgijos seminarijose, vienuolių studijų
namuose ir teologijos fakultetuose, turi būti tinkamai parengti savo
pareigoms tam tikslui skirtuose specialiuose institutuose.
Klierikų
liturginis ugdymas
16. Liturgija
seminarijose ir vienuolių studijų namuose turi būti priskirta
prie būtinųjų ir svarbesniųjų dalykų, o
teologijos fakultetuose – prie pagrindinių. Ji turi būti dėstoma
tiek teologiniu ir istoriniu, tiek dvasiniu, pasroraciniu ir teisiniu
požiūriu. Be to, kitų dalykų, ypač dogminės
teologijos, Šventojo Rašto, dvasinės ir pastoracinės
teologijos, dėstytojai tesirūpina Kristaus slėpinį ir
išganymo istoriją išdėstyti kiekvienas pagal savo dalyko
vidinius reikalavimus taip, kad būtų aiškus to dalyko ryšys
su liturgija ir kunigų ugdymo vientisumas.
17. Seminarijose ir
vienuolynuose klierikų dvasinis gyvenimas tebūna formuojamas
liturgiškai: tiek tinkamu vadovavimu, kad jie pajėgtų suprasti
šventąsias apeigas ir visa širdimi sekti, tiek pačiu
šventųjų slėpinių šventimu, tiek kitomis
pamaldumo pratybomis, persisunkiusiomis liturgijos dvasia. Teišmoksta jie
taip pat stropiai laikytis liturginių nuostatų, kad gyvenimas seminarijose
ir vienuolių mokslo įstaigose būtų iš vidaus
persmelktas liturginės dvasios.
18. Vyskupijų ir
vienuolijų kunigams, kurie jau darbuojasi Viešpaties vynuogyne,
visomis tinkamomis priemonėmis tebūna padedama vis labiau suprasti,
ką jų atliekamos šventosios apeigos reiškia, kad jie
galėtų gyventi liturgijos dvasia ir ja dalyts su jiems pavestais
tikinčiaisiais.
Tikinčiųjų
liturginis ugdymas
19. Sielų ganytojai
uoliai ir kantriai tesirūpina liturginiu auklėjimu ir aktyviu tikinčiųjų
dalyvavimu liturgijoje vidumi ir išore, atsižvelgiant į jų
amžių, sąlygas, gyvenimo būdą ir religinio
apsišvietimo lygį. Taip ganytojai atliks vieną pagrindinių
ištikimo Dievo slėpinių dalytojo pareigų. Tevadovauja
šioje srityje savo kaimenei ne tik žodžiu, bet ir
pavyzdžiu.
Audiovizualinės
priemonės ir liturgijos šventimas
20.
Šventųjų veiksmų, ypač Mišių aukos,
transliavimas per radiją ir televiziją tebūnie atliekamas
saikingai ir skoningai, vedant ir prižiūrint tinkamam asmeniui,
vyskupų paskirtam šioms pareigoms.
|