IV. Liturginio gyvenimo
puoselėjimas vyskupijoje ir parapijoje
Vyskupijos
liturginis gyvenimas
41. Vyskupą reikia
laikyti savo kaimenės vyriausiuoju kunigu, iš kurio tam tikru
būdu kyla ir nuo kurio priklauso tikinčiųjų gyvenimas
Kristuje.
Todėl visi turi
labai vertinti liturginį vyskupijos gyvenimą, sutelktą apie
vyskupą, ypač katedros bažnyčioje. Tebūna jie
įsitikinę, kad Bažnyčia ypatingai atsiskleidžia, visai
Dievo tautai pilnai ir aktyviai dalyvaujant toje pačioje liturginėje
šventėje, ypač toje pačioje Eucharistijoje, jungiamai
vienos maldos ir vieno altoriaus, vadovaujamai vyskupo, apsupto kunigų ir
patarnautojų35.
Parapijos
liturginis gyvenimas
42. Kadangi vyskupas
negali nei visuomet, nei visur pats būti visos savo bendrijos priekyje,
jis būtinai turi įsteigti tikinčiųjų bendruomenes,
tarp kurių svarbiausios yra parapijos, atskirose vietovėse tvarkomos
vyskupui atstovaujančio ganytojo, nes jos tam tikru būdu vaizduoja po
visą pasaulį pasklidusią regimąją
Bažnyčią.
Todėl reikia
siekti, kad liturginis parapijos gyvenimas ir jo ryšys su vyskupu
būtų palaikomas tikinčiųjų ir dvasininių
sąmonėje bei veikloje. Reikia stengtis, kad klestėtų
parapijinės bendruomenės dvasia, ypač drauge švenčiant
sekmadienio Mišias.
|